Ishulli i Pashkėve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Neo prej 15.08.09 22:56

Ishulli i Pashkėve



Pėr nga largėsia e vetmia, vėshtirė tė gjesh ndonjė vend nė Tokė qė i afrohet Ishullit tė Pashkėve. Amerika e Jugut ėshtė 4300 milje nė lindje, Tahiti 2300 milje nė perėndim.

Por, ndonėse nė dukje tė izoluar nga qytetėrimet mė tė pėrparuar teknologjikisht, banorėt e ishullit kanė skalitur qindra statuja gjigande monolite nė formėn e burrave, shumė prej tė cilave mė tė larta se njė ndėrtesė trekatėshe.

Po kėshtu, nė njė farė mėnyre po kėta ishullorė i transportuan nėpėr ishull, i ngritėn shumė prej tyre mbi platforma guri, si dhe u vunė nė majė blloqe gjigandė gurėsh tė kuq.

Statujat ishin ende nė kėmbė nė vitin 1722, kur eksploratori holandez Jacob Roggeveen e pikasi ishullin tė Dielėn e Pashkėve (prej kėtu buron emri). Roggeveen shkruan: "Kėta pamje gurėsh tė mėdhenj fillimisht na lanė pa gojė, sepse nuk mund ta kuptonim si ishte e mundur qė kėta njerėz... kishin qenė nė gjendje tė ngrinin statuja tė tilla".

Vetėm 50 vjet mė vonė, Kapiteni James Cook u ndal pėr pak kohė nė Ishullin e Pashkėve teksa ishte nė kėrkim tė njė kontinenti pėr tė cilin flitej prej kohėsh (por qė nuk ekziston) nė jug tė Paqėsorit. Edhe Cook mbeti i mrekulluar: "E kishim tė pamundur tė imagjinonim se si kėta ishullorė, pa asnjė lloj fuqie mekanike, mund tė ngrinin figura tė tilla tė jashtėzakonshme, dhe mė pas tė vendosnin gurė cilindrikė mbi krerėt e tyre".

Kush i ndėrtoi statujat e ishullit tė Pashkėve, dhe pėrse?

Shumė shkencėtarė supozojnė se mund tė kenė qenė imigrantė polinezianė, tė cilėt mbėrritėn nė brigjet e ishullit pas njė udhėtimi tė gjatė, por jo tė pamundur nga ndonjė ishull nė perėndim, ndoshta nė marquesas.

Shumė pak vetė e kanė marrė seriozisht Thor Heyerdahlin, njė shkencėtar norvegjez qė, nė fundin e viteve '40 formuloi njė teori qė kishin qenė indianėt e Amerikės sė Jugut qė kishin ngritur vendbanime nė Ishullin e Pashkėve dhe kishin ngritur statujat.

Pėr tė vėrtetuar teorinė e tij, Heyerdahl vendosi tė ndėrtojė njė t.... primitiv dhe tė pėrshkojė vetė Paqėsorin. Heyerdahl mendoi fillimisht pėr teorinė e tij, pasi vėrejti ngjashmėri mes legjendave tė banorėve tė Ishullit tė Pashkėve dhe Inkasve tė lashtė tė Perusė.

Ishullorėt adhuronin njė perėndi tė bardhė, Tiki dhe e konsideronin krijues tė racės sė tyre, ndėrkohė qė Inkasit flisnin pėr njė Perėndi tė bardhė Kon-Tiki, tė cilin tė lashtėt e tyre e kishin dėbuar nga Peruja pėr nė Paqėsor.

Heyerdahl theksonte se, europianėt e parė qė kishin vizituar ishullin nė shekullin e tetėmbėdhjetė kishin mbetur tė habitur nga prania e mistershme atje e disa banorėve lėkurėbardhė qė dallonin nga polinezianėt lėkurėerrėt. Tiki dhe Kon-Tiki duhej tė ishin e njėjta gjė, dhe tė bardhėt e Ishullit tė Pashkėve duhej tė ishin pasardhėsit e tij.

Tė tjera legjenda g..... nė ishull mbėshtesnin teorinė e Heyerdahl. Ishullorėt flisnin pėr njė racė "veshgjatėsh" qė i shponin veshėt dhe varnin pesha tė rėnda nė bulat e veshėve deri kur kėta zgjateshin artificialisht.

Veshgjatėt sunduan ishullin deri kur, sipas legjendės, veshėshkurtėrve u erdhi nė majė tė hundės me ta dhe i pėrmbysėn. Pėrderisa statujat kishin veshė qė u shkonin deri tek supet, Heyerdahl natyrshėm supozoi qė ato ishin ndėrtuar nga veshgjatėt. Dhe nga vinin kėta veshgjatė? Historitė e ishullorėve nuk linin dyshime: nga lindja, prej ku dukej vetėm oqean... dhe Amerika e Jugut.

Nėse veshgjatėt, dhe Tiki ose Kon-Tiki ishin nė gjendje tė pėrshkonin Paqėsorin me njė t.... druri, mendoi Heyerdahl, po kėshtu mund tė bėnte edhe ai. Kėshtu qė, ai u drejtua pėr nė xhunglėn ekuadoriane, atje ku ai dhe ekipi qė e ndiqte prenė pemėt mė tė mėdha qė mund tė gjenin.

Mė pas, ndėrtuan njė t...., duke i bashkuar drurėt vetėm me litarė kėrpi, pa pėrdorur as gozhdė dhe asnjė lloj metali. Mbi tė vendosėn njė kabinė tė hapur tė bėrė me bambu, dy direkė dhe njė velė katrore. Ia vnė emrin Kon-Tiki. Nė prill tė vitit 1947, bashkė me pesė burra dhe njė papagall, Heyerdahl u nis nė lundrim nga brigjet e Perusė.

Kjo e tija ishte njė aventurė detare e denjė pėr tė rivalizuar Moby Dickun. Vetėm me fuzhnja, ekuipazhi i tij luftoi njė peshkaqen kaq tė madh saqė kur ai notonte poshtė trapit, koka ishte e dukshme nė njėrėn anė, ndėrkohė qė i gjithė bishte dilte nė anėn tjetėr. Uji i pijshėm u bė i helmėt pas dy muajsh, por sidoqoftė shiu i rifurnizoi. Shpesh herė, mėngjesi konsistonte nė bonitos-t dhe peshqit fluturues qė kishin mbetur mbi t.... jatė natės.

Rrymat oqeanike dhe erėrat e shtynin t... gjithnjė e mė nė perėndim, nė fakt shumė pėrtej Ishullit tė Pashkėve. Pas 101 ditėsh nė det, t..... u ndal nė njė ishull tė pabanuar tė Detit tė Jugut nė lindje tė Tahitit. Tė gjashtė i kishin mbijetuar udhėtimit, ndonėse njė dallgė e madhe kish rrėmbyer papagallin.

Heyerdahli nuk e fshihte dot entuziasmin: ekspedita Kon-Tiki vėrtetoi se ishte e mundur qė njė t.... i thjeshtė tė pėrshkonte Paqėsorin.

Por vetėm faktiun qė mund tė ndodhte, nuk do tė thoshte se kish ndodhur vėrtetė. Pėr tė vėrtetuar qė amerikano jugorėt kishin ngritur vendbanime nė Ishullin e Pashkėve, Heyerdahl kish nevojė pėr mė shumė prova.

Nė 1955, ai u nis edhe njė herė drejt Ishullit tė Pashkėve, kėtė herė nė njė varkė peshkimi dhe i shoqėruar nga njė grup shkencėtarėsh profesionistė. Ironikisht, po ata shkencėtarė qė fillimisht mbrojtėn Heyerdahlin, do tė ishin nė fund ata qė do tė diskreditonin historinė e tij.

Sė pari, pėrcaktimi i kohės prej tyre me metodėn e radiokarbonit i vendoste njerėzit nė ishull nė shekullin 5 para Krishtit, me statujėn e parė tė ngritur diku mes viteve 900 dhe 1000. Megjithatė, kultura Tiahuanaco nė malet e Perusė dhe Bolivisė, ku Heyerdahl besonte se e kishin origjinėn ishullorėt, nuk kish patur ndikim nė brigjet amerikano jugore deri nė vitin 1000 para Krishtit. Si mund tė kishin pėrshkuar oqeanin kėta amerikano jugorė, ndėrkohė qė as nuk kishin zbritur nga mali?

Veē kėsaj, ekspedita nuk gjeti gjurmė nė Ishullin e Pashkėve tė qeramikės apo tekstileve, dy prej produkteve mė karakteristikė tė kulturės peruane. Ndėrkohė, arkeologė nė Galapagos, njė grup ishujsh tė Paqėsorit mė pranė Amerikės sė Jugut, gjetėn shumė fragmente poēesh, tė paktėn disa prej tė cilave ngjanin shumė me ato tė bėrė nga amerikano jugorėt e kohės pėrpara Inkasve.

Studime nė disiplina tė tjera vazhdonin tė hidhnin poshtė teorinė e Heyerdahl. Botanistėt pėrcaktuan se kallami totora i gjetur nė ishull ishte ndryshe nga ai i gjetur nė Peru. Patatet e ėmbla nė ishull, tė cilat Heyerdahl i pėrdori si provė lidhje me Amerikėn e Jugut, mund tė kishin ardhur nga vende tė tjerė tė Polinezisė. Edhe analizat linguistike tė ēonin nė perėndim.

Shumė prej fjalėve tė ishullorėve kishin mė shumė ngjashmėri me ekuivalentet e tyre polinezianė, dhe mospėrputhjet mund tė vinin pėr shkak tė viteve tė gjatė nė izolim. Shkrimi 'Rongorongo" i ishullit kishte gjithashtu mė shumė ngjashmėri me shkrimet polinezianė se sa ata peruanė.

Edhe matjet e skeletėve tregonin se ishullorėt kishin mė shumė ngjashmėri me aziatikėt juglindorė se sa me amerikano jugorėt, dhe shumica e shkencėtarėve konkluduan se vizitorėt e hershėm europianė kishin ekzagjeruar me pėrshkrimet e tyre pėr njerėz lėkurėbardhė.

Nė fund tė fundit, vetėm disa prej rrėfimeve tė hershėm pėr Ishullin e Pashkėve flisnin pėr lėkurė tė bardhė; tė tjerė, si i famshmi Kapiten Cook shkruante se, "nga ngjyra, tiparet dhe gjuha ata kanė shumė ngjashmėri me njerėzit e ishujve mė nė perėndim, saqė nuk mund tė dyshohet se kanė tė njėjtėn origjinė".

Sa pėr legjendat e vjetra tė Tiki dhe Kon-Tikit, kėto ishin thjeshtė pėrralla, sipas shumicės sė shkencėtarėve.

Sipas Paul Bahn, tė gjitha duhej tė mos merreshin nė konsideratė aq shumė. Bahn kritikoi Heyerdahlin pėr pėrdorimin selektiv qė u kish bėrė gojėdhėnave, duke theksuar ato qė mbėshtesnin teorinė e tij, ndėrkohė qė kish injoruar tė tjerat - pėr shembull atė qė Hotu Matua, mbreti i parė i ishullit, vinte nga njė ishull i quajtur Hiva. Ky ėshtė njė emėr i zakonshėm nė Marquesas, 2100 milje nė veriperėndim tė Ishullit tė Pashkėve. Edhe udhėtimi dramatik i Kon-Tiki nuk u kursye nga sulmet e idhėt tė shkencės.

Indianėt para inkasve kishin pėrdorur rrema dhe jo vela, thanė disa, dhe bregu i shkretė i Perusė nuk kish patur dru tė lehtė tė nevojshėm pėr trape apo kanoe. Veē kėsaj, Kon-Tiki ishte rimorkuar deri 50 milje detare nga bregu, duke shmangur kėshtu rrymat qė do ta kishin ēuar Heyerdahliin diku pranė Panamasė, dhe jo nė Polinezi.

Sulmet e analizave shkencore qė nisin me ekspeditėn e Heyerdahlit nė vitin 1955-'56 sollėn njė konsensus edhe mė tė gjerė se banorėt e parė tė Ishullit tė Pashkėve kishin qenė polinezianėt. Ndryshe nga indianėt amerikano-jugorė, polinezianėt kishin pėrvojė tė madhe nė dete, pasi kishin kolonizuar ishuj tė tjerė si Hauai dhe Zelanda e Re. Disa shkencėtarė shkuan aq larg sa tė supozonin pėr njė pėrzierje kulturash qė mund tė kish ndodhur, pasi detarė polinezianė mund tė kishin shkuar deri nė Botėn e Re dhe ishin kthyer mbrapsht.

Kjo nuk e ngushėllonte aspak Heyerdahlin, qė vazhdoi tė kėmbėngulė se zbuluesit kishin lundruar drejt Perėndimit dhe jo Lindjes. Ai vazhdoi tė kundėrsulmojė valėn historiografike, duke vizituar ishullin dhe mbrojtur tezėn e tij edhe pse gjithnjė e mė pak veshė e dėgjonin.

Megjithatė, kjo nuk i zbeh arritjet e tij. Ishte Heyerdahl qė organizoi ekspeditėn e parė nė Ishullin e Pashkėve dhe qė lejoi shkencėtarėt qė e shoqėronin qė tė kryenin nė mėnyrė tė paanshme studimin. Dhe ishin ekspeditat e tij qė frymėzuan shumė shkencėtarė tė tjerė qė tė shkojnė vetė dhe tė vazhdojnė kėrkimet pėr skulptorėt e statujave gjigande.

Pikėpamja e pėrhapur se polinezianėt ishin tė parėt banorė tė Ishullit tė Pashkėve ofron njė shpjegim tė pjesshėm pėr statujat gjigande. Adhurimi nė lashtėsi ishte i zakonshėm nėpėr Polinezi, kėshtu qė statujat mund tė kenė qenė njė lloj monumenti i ngritur nga tributė e ishullit pėr tė nderuar tė vdekurit. Blloqet e gurėve tė kuq tė vendosur mbi krerėt e tyre mund tė kenė ardhur nga tradita Marquesas-e e vendosjes sė njė guri mbi imazhin e njė tė vdekuri si shenjė vajtimi.

Megjithatė, kishte edhe njė tjetėr mister qė rrethonte kėto statuja, qė Cook e kish vėnė re gjatė vizitės sė parė. Shumė prej tyre ishin rrėzuar nga platformat, dhe disave u ish-prerė qėllimisht koka. Pėrse njė popull qė ish lodhur aq shumė pėr t'i ndėrtuar duhej t'i rrėzonte? Ēfarė ndodhi nė periudhėn ndėrmjet vizitės sė Roggeveen nė 1722 dhe mbėrritjes sė Cook nė 1784?

Heyerdahl fajėsoi imigrantėt polinezianė, qė ai thoshte se mbėrritėn pėrpara evropianėve nė luftė kundėr pasardhėsve tė banorėve tė hershėm amerikano jugorė. Ai iu rikthye edhe njė herė legjendave tė ishullit, qė flasin pėr revoltėn e veshėshkurtėrve kundėr sundimtarėve veshgjatė tė ishullit. Ndoshta, veshėshkurtėrit pėrmbysėn veshgjatėt dhe statujat e tyre, hamendėsoi ai.

Por sėrish, mungesa e provave arkeologjike ka dobėsuar teorinė e Heyerdahl. Nuk ka gjurmė arkitekturore tė njė prurje tė papritur tė ndikimeve tė reja kulturore nė atė pikė tė historisė sė Ishullit tė Pashkėve. Arkeologėt kanė gjetur sasi tė mėdha majash shtizash dhe kama qė u pėrkasin periudhave para zbulimeve europiane, duke mbėrritur nė konkluzionin se luftėrat kanė patur pjesėn e tyre nė shembjen e statujave dhe tė kulturės qė i adhuronte ato.

Shumica e shkencėtarėve besojnė se njė krizė ekologjike i bėri ishullorėt tė luftojnė pėr burimet gjithnjė e mė tė pamjaftueshėm. Mbipopullimi dhe shpyllėzimi ishin probleme seriozė nė shekullin 16, kur u ngritėn disa prej statujave mė tė mėdha.

Disa arkeologė kanė hedhur supozimin qė furia e ndėrtimeve mund tė ketė ardhur pėr shkak tė ndonjė dėshire tė madhe pėr ndėrhyrje hyjnore. Kur tė lashtėt nuk arritėn tė ndihmojnė, ishullorėt mund tė kenė humbur besimin tek ata, dhe tė zemėruar mund tė kenė shembur statujat.

Nė vend tė tė lashtėve apo zotave tė ishullorėve, ishin europianėt qė ndėrhynė. Deri nė shekullin 19, misionarė dhe tregtarė skllevėrish kishin fshirė atė qė kish mbetur nga kultura dhe feja origjinale e Ishullit tė Pashkėve.

Megjithatė, europianėve dhe amerikanėve u duhet njohur merita pėr pėrpjekjet e tyre, ndonėse tė vonuara, pėr tė ruajtur kulturėn origjinale tė Ishullit tė Pashkėve. Nė vitet '60, shkencėtarėt duke pėrfshirė disa pjesėtarė tė ekspeditės sė Heyerdahl, rikthyen nė vendin e dikurshėm shumė statuja gjigande. Ato vazhdojnė tė qėndrojnė nė kėmbė dhe pėrtej tyre, si gjithmonė, ndodhet Oqeani Paqėsor.


Edituar pėr herė tė fundit nga Neo nė 22.02.17 20:00, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Neo prej 24.01.10 23:46

Statujat misterioze tė ishullit tė Pashkėve



Nė shumė harta tė botės apo atlase Ishulli i Pashkėve as qė duket fare. Ėshtė mė i vogėl se ishulli i Elbės, dhe krejt i humbur nė mes tė Oqeanit Paqėsor. Rapa Nui gjendet nė oqeanin Paqėsor,nė perėndim tė Kilit, tė cilit i pėrket. Ai ėshtė rreth 3.700 kilometra larg bregdetit kilian dhe 1.900 kilometra larg vendit mė tė afėrt tė banuar. Rapa Nui ėshtė njė ndėr vendet mė tė izoluara tė botės.

Ekzistenca e kėtij ishulli qe vėnė re qysh mė 1686, por ai qė e eksploroi nė terren duke u ndeshur edhe me rezistencėn e indigjenėve, qe admirali holandez Jacob Roggeveen, i cili zbarkoi aty pikėrisht tė dielėn e Pashkėve tė vitit 1722. Me kėtė rast admirali Jacob Roggeveen e pagėzoi kėtė vend me emrin Ishulli i Pashkėve.

Fakti se ishin tė izoluar bėri qė banorėt prehistorikė tė kėtij ishulli tė zhvillonin njė kulturė tė veten krejtėsisht tė ndryshme nga kulturat e tjera. Sistemi i tyre i tė shkruarit ideografik, ėshtė pėrshembull ndryshe nga ēdo sistem tjetėr i njohur deri mė sot. Banorėt antikė kultivonin artin skulpturės.

Mbetjet e kėsaj tradite tė lashtė mund tė vėrehen ende sot. Territori i ishullit ėshtė i rrethuar nga 600 koka kolosale prej guri. Ato arrijnė njė lartėsi prej 12 metrash dhe njė peshė prej 80 tonėsh. Pėr shumė kohė ėshtė debatuar rreth mundėsisė qė teknologjia primitive e popujve tė lashtė tė mund tė ishte nė gjendje tė realizonte vepra kaq kolosale.

Shumė autorė me imagjinatė tė harlisur mbėshtesnin mundėsinė qė kėto statuja tė ishin vepra njerėzore. Ndokush ka arritur tė pohojė se ėshtė fjala pėr vepra tė qytetėrimit alien, meqė karakteristikat e fytyrave tė gdhendura nuk pėrmbanin asnjė tipar tokėsor. Nė tė vėrtetė njė shqyrtim i vėmendshėm i statujave bėn qė tė vihen re ngjashmėri tė dukshme me karakteristikat fizike tė banorėve tė ishullit.

Eksploratori Thor Heyerdahl

Nė vitet 1955-1956 eksploratori dhe antropologu Thor Heyerdahl i hodhi poshtė kėto teori fantaziste nėpėrmjet njė eksperimenti tė suksesshėm. Gjatė njė ekspedite qė zgjati gjashtė muaj, ai vėrtetoi se nėpėrmjet njė teknologjike arkaike banorėt e ishullit ishin nė gjendje tė realizojnė statuja tė ngjashme me ato prehistorike e t'i transportonin me lehtėsi edhe nė distanca tė largėta.

Veē tjerash materiali shkėmbor ėshtė shtuf vullkanik qė mund tė zbutet thjesht nėpėrmjet ujit. Pėrveē kėsaj, nėpėrmjet njė teknike tė veēantė por me mjete arkaike, ishte e mundur qė shkėmbi tė gdhendej lehtėsisht duke marrė formėn e dėshiruar. Gjatė kėtij eksperimenti, vetėm gjashtė burra ia dolėn mbanė tė gdhendnin terėsisht njė statujė prej 12 tonėsh.

Statuja mandej u transportua duke pėrdorur fuqinė e 180 burrave tė paisur me litarė dhe me njė slitė gjigande prej druri. Njė tjetėr statujė me peshė tridhjetė tonė u vendos mbi njė muraturė me bazament prej guri. Veē kėsaj, Thor Heyerdahl mbronte idenė se njė pjesė e kolonėve tė Rapa Nui-t kishin zbarkuar nė kėtė ishull duke ardhur prej Amerikės sė Jugut.

Ai mbėshtet nė faktin se xunkthi qė rritet nė liqenin e brendshėm tė vullkanit Ranu Raraku e ka origjinėn nga liqeni Titikaka; tė njejtėn origjinė ka edhe patatja e ėmbėl, e cila pėrbėnte njė nga ushqimet bazė tė popullsisė sė Rapa Nui-t. Kėshtu, pėr tė dėshmuar kolonizimin e mundshėm tė Rapa Nui-t nga ana e Amerikės sė Jugut, Thor Heyerdahl ndėrtoi mė 1947 njė trap pres shtatė trungje balse, tė famshmin Kon Tiki, e me tė pėrshkoi oqeanin Paqėsor brėnda 101 ditėve lundrimi, zbarkoi nė lagunėn e Raroia-s, nė ishujt Tuamotu.

Heyerdahl i mbetet merita e tė qėnit i pari nė realizimin e njė ekspedite shkencore arkeologjike nė Ishullin e Pashkėve (1957) dhe e faktit se tėrhoqi vėmendjen e studiuesve mbi kėtė qytetėrim tė jashtėzakonshėm.

Statujat mohai dhe mbishkrimet enigmatike

Ishulli ėshtė plot me statuja gjigande prej gurėsh vullkanikė, mohai, siē quhen nga indigjenėt me pėrēmim. Aktualisht janė rreth 600. Mė shumė se gjysma e tyre, nė kohėn e zbulimit tė tyre, ishin tė pėrmbysura, tė tjera gjendeshin tė pambaruara nėpėr gurore.

Mendohet se njė numur i madh mohaish janė hedhur nė det, disa janė shkatėrruar nga indigjenėt, disa tė jenė vjedhur. Ato mohai qė kanė mbetur mė kėmbė nė pozicionin e tyre origjinor, rrinė rresht pranė njera tjetrės me shpinė nga deti e me vėshtrimin nė brendėsi tė ishullit.

Skulpturat kanė pėrmasa tė ndryshme dhe lartėsi qė variojnė nga 90 cm deri nė 12 metra. Mė tė mėdhatė fare, ato qė kanė njė lartėsi prej 20 metrash kanė mbetur tė pambaruara dhe dergjen nėpėr guroret e vullkanit Rano Kao, ende deri sot tė rrethuara nga veglat e nevojshme qė shėrbenin pėr reaalizimin e tyre.

Rreth skulptorėve qė mesa duket e patėn braktisur me ngut punėn e tyre, nuk ka mbetur asnjė gjurmė. Vetė ishulli ėshtė njė mister i padepėrtueshėm: Si kanė mundur indigjenėt tė arrinė nė kėtė vend kaq tė largėt nėpėrmjet mjetesh lundrimi aq primitive?

Teoria e jashtėtokėsorėve

Ngjyra e bardhė e lėkurės dhe mjekra e banorėve origjinorė ėshtė akoma hamendje e paqartė, sepse pėrfshin dhe fut nė lojė origjina etnike shumė tė largėta. Si vallė kanė mundur tė mbėrrijnė nėpėrmjet detit nė kėtė vend kaq tė largėt dhe tė fitojnė aftėsinė e nevojshme pėr tė ndėrtuar kėto statuja prej guri me madhėsi tė tillė?

Disa studiues, mes tė cilėve edhe Thor Heyerdahl, mbėshtesin idenė se banorėt e kėtij ishulli janė rezultat i pėrzierjes sė qytetėrimeve nordike, peruane dhe polineziane, tė cilėt nė njė farė mėnyre duke pėrdorur argshe e trina prej thuprash mundėn t'i mbijetonin udhėtimit tė gjatė dhe tė zbarkonin nė kėtė ishull.

Nė kėtė pikė, duke mos mundur t'i ribėnin mjetet e tyre tė lundrimit, prejse nė kėtė vend nuk kishte pemė, vendosėn tė rrinin aty pėrfundimisht. Nė fazėn e parė tė dijes, tė cilėn e kishin trashėguar nga vendet e origjinės, banorėt u morėn me ndėrtimin e mohajve. Mė vonė, tė ligėshtuar nga izolimi dhe varfėria e burimeve tė jetės nė kėtė ishull, ata pėsuan regres, duke harruar edhe vlerėn origjinore tė kėtyre statujave.

Simbas njė tjetėr teorie, ishulli qe shpyllėzuar mė vonė pikėrisht pėr shkak tė ndėrtimit tė mohajve dhe nevojave pėr mbijetesė tė popullsisė, njėfarė ekoshkatėrrimi qė solli shkretimin dhe dekadencėn kulturale tė banorėve.

Simbas njė hipoteze tjetėr, Ishulli i Pashkėve ėshtė njė mbetje e rishfaqur e Atlantidės ose e Mu-sė apo e Lemuries (kontinente analoge qė simbas legjendave antike janė fundosur nė kohėra tė largėta) dhe mohajt pėrfaqėsojnė pamjen e banorėve tė tij origjinorė ose tė klasės nė pushtet. Simbas njė varianti tė kėsaj teorie, mohajt paraqesin qėnie tė njė tjetėr bote, jashtėtokėsorė, tė cilėt sollėn qytetėrimin nė botėn e humbur para pėrmbytjes universale.

Njė qytetėrim dhe njė progres teknologjik, rreth tė cilit disa pak tė mbijetuar nė tėrė botėn e mes tyre edhe banorėt e Ishullit tė Pashkėve kanė humbur plotėsisht kujtesėn. Janė ruajtur vetėm disa dėshmi tė shkėputura nė disa punime artizanale dhe godina tė lashta ndėrtuar me njė mjeshtėri shumė mė tė pėrparuar nga ē'mund tė ishte niveli i njohurive qė ata zotėronin asokohe.

S'ka dyshim se mohajtė ta kujtojnė shumė artin Inkas, qoftė nė strukturė qoftė nė mėnyrėn e punimit. Besohet qė banorėt e ishullit tė kenė pasur lėkurė tė bardhė dhe karakteristika fizike si tė europianėve ashtu dhe tė polinezianėve, paēka se tė tretur nė Oqeanin Paqėsor. Ėshtė e sigurtė qė pėr tė bėrė tė mundur ndėrtimin e kėtyre statujave ka qenė i nevojshėm njw motivim i fortė dhe njė strukturė sociale e organizuar dhe e aftė pėr tė pėrfshirė nė kėtė punė shumė njerėz.

Ėshtė po aq e sigurtė qė nevojitej njė mjeshtėri e mirė pėr tė prerė gurin nėpėr gurore, pėr ta gdhendur simbas njė projekti tė saktė, pėr ta transportuar nė vendin e pozimit, pra pėr ta ngritur dhe kthyer nė drejtimin e duhur. Diēka duhet tė ketė ndodhur doemos nė tė kaluarėn historike tė ishullit, diēka qė ka shkaktuar humbjen e kujtesės sė tyre historiko-kulturore.

Pėr tė arritur nga Ishulli i Pashkėve nė Indi nėpėrmjet detit duhet tė lundrohet pėrreth Amerikės sė Jugut, tė kalohet nėn Afrikėn, pėr t'u ngjitur mandej deri nė destinacion: njė ndėrmarrje detare absolutisht e pakonceptueshme pėr njė trinė thuprash apo njė kanoe! Ėshtė fjala pėr tė pėrshkuar nėpėrmjet detit gjysmėn e botės (me tė arritur nė Indi, mandej ėshtė prapė njė rrugė shumė e gjatė pėr t'u pėrshkuar nėpėr tokė pėrgjatė luginės sė lumit Indo).

Dy mbishkrimet kanė mbetur tė padeshifruara, edhe pse mė 1996, studiuesi amerikan Steven Fisher ka publikuar nė revistėn ?New Scientist? se kishte arritur tė deshifronte 22 pllaka tė Ishullit tė Pashkėve. Simbas Fisher ėshtė fjala pėr shkrime tė shenjta qė pėrshkruajnė krijimin e botės nėpėrmjet njė vargu mitesh me karakter tė theksuar erotik.

Nė fakt misteret e Rapa Nui-t mbeten ende sot kokėfortėsisht tė paprekura. Ishullorėt, nė ritualet e tyre, i japin njė rėndėsi tė madhe kultit tė njeriut-zog. Njė kult qė vėrehet edhe nė shumė mite tė popullsive tjera antikė, si keltike, afrikanoveriore, arabike e tė Lindjes sė Mesme.

Skulpturat e rralla nė dru paraqesin trupa tė paraardhėsve tė ekpozuara pėr ritualin e ēmishėrimit, njė ceremoni funebre ngushtėsisht e lidhur me kultin e zogut (hutinit kryesisht), qė ushtrohej nė qytetėrimet e lashta tė Afrikės sė Veriut dhe Lindjes sė Mesme.

Gdhendjet mbi gur pėrvijojnė figurėn e njeriut-zog qė mban njė vezė, nė kujtim tė kohės kur njerėzit viheshin nė garė pėr tė marrė vezėn e parė mbi njė ishull tė vockėl qė duket qė nga Rapa Nui ; Ėshtė i njejti zog qė gjejmė nė Afrikėn e Veriut, nė Lindjen e Mesme dhe nė kulturėn Keltike.

Thjesht koinēidenca ceremoniale apo mbetje tė hallakatura tė njė kulture shumė tė lashtė e tė pėrbashkėt pėr tė gjithė botėn? Tashmė gjithnjė e mė shumė studiues priren kah hamendja se nė evolucionin e njeriut mund tė ketė qenė njė ēast kulmor nė shkencė dhe teknologji, rreth 10.000 vjet para Krishtit, i cili pėr shkak tė njė katastrofe botėrore ėshtė pasuar nga barbarizimi i papritur i atyre pak tė mbijetuarve, tė cilėt kanė qenė tė detyruar tė rifillojnė gjithēka nga e para.

Nė vazhdėn e shekujve dhe tė mijėvjeēarėve, tė mbijetuarit i kanė shndėrruar dalėngadalė nė mite kujtimet e tė shkuarės sė tyre. Kjo teori e shpjegon kėtė lloj trashėgimie tė pėrbashkėt kulturore tė pėrhapur nė tėrė botėn antike.

Pėrktheu: Shpėtim Kelmendi
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Neo prej 13.12.11 23:10

Njė dėshmi se statujat e ishullit tė Pashkėve kanė trupa!










avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Misteri i Ishullit te Pashkeve

Mesazh  Gon! prej 30.01.12 12:29

Misteri i Ishullit te Pashkeve



Nje prej mistereve me te medha ne Toke eshte misteri i statujave qe qendrojne ne Easter Island. Easter Island (Ishulli i Pashkeve) eshte nje prej ishujve me te vjeter ne toke.

Eastern Island ndodhet ne Oqeanin Paqesor, 3200 milje larg bregut te Kilit dhe 2500 milje ne juglindje te Tahiti-t.

Ishulli me i afert me te eshte 1400 milje larg, dhe ai ishull eshte i pabanuar. Eastern Island eshte vetem 15 milje i gjate dhe 10 milje i gjere.

Megjithate, Easter Island i cili ishte pothuajse i pabanuar kur u zbulua ne Diten e Pashkeve ne vitin 1722 nga nje kapiten hollandez, eshte i mbushur me statuja gjigande, e secila prej ketyre statujave peshon disa ton dhe disa prej tyre jane edhe shume te larta.

Kush i ndertoi keto statuja dhe si arriten ato deri aty?

Asnje person nuk e di me siguri pergjigjen per kete, por shume jane duke u munduar qe ta zbulojne. Eshte sugjeruar madje qe edhe alienet mund te kene luajtur nje rol te rendesishem ne lidhje me keto statuja.

Nje teori prej te shumtave sugjeron qe Easter Island ka qene i banuar nga detaret Polineziane, te cilet udhetuan mijera milje me kanoat e tyre te drejtuar nga yjet, ritmet e oqeanit, ngjyra e qiellit dhe dielli, format e reve, dhe pretenca e zogjve qe benin fluturime ne det per te gjetur ushqim.

Polinezianet arriten ne fillim ne ishull ne vitin 400. Megjithate rrymat e oqeanit te cilat i soole ata aty, nuk mund t'i kthenin serish. Ata ngelen ne kete ishull dhe pasi kishin arritur deri aty nuk mund te largoheshin.

Duket se kane qene dy klasa apo dy rraca banoresh, ata me veshe te gjate,dhe ata me veshe te shkurter. Ata qe ishin me veshe te gjate ishin sundimtaret. Ndera ata me veshe te shkurter ishin punetoret. Per kete arsye shumica e statujave kane veshe te gjate.

Me kalimin e kohes, ata qe ishin me veshe te shkurter u revoltuan dhe i vrane ata me veshe te gjate.

Ne ishull jane zbuluar 887 statuja. Megjithate vetem disa statuja arriten ne destinacionin e tyre. Pasi te tjerat u braktisen gjate rruges.

Duket se statujat jane ndertuar nga pjeset e larta te mureve te nje vullkani qe ndodhet ne ishull. Mbasi ndertohej nje statuje, mund te jete terhequr apo te jete zbritur duke e rrotulluar deri ne bazen e vullkanit.

Me pas statuja ngrihej dhe lidhej me litare me te cilet terhiqej per tu cuar ne destinacionin e vendosur.

Bari antik ne ishull ishte i forte dhe mund te behej edhe litare. Megjithate qe ne ate kohe, bari pothuajse eshte zhdukur komplet per shkak te dergimit te deleve dhe kullosjes se tepert.

Ashtu si u tha me siper, pasi litaret i lidheshin statujave, nje grup me burra, ndoshta 30 burra, do te terhiqin per perpara nje pjese te statujes. Nje grup me i vogel burrash, qe do te vepronin si kuderpeshe do te terhiqnin mbrapsh ne anen tjeter. Keshtu nje ane e statujes do te terhiqej pak perpara. me pas procesi do te behej ne ane te kundert keshtu qe ana tjeter e statujes te vinte drejt me pjesen e pare. Keshtu, mbas shume muajsh pune, statuja levizej me milje larg.

Me pas statuja vendosej ne linje me te tjerat dhe te gjitha statujat nuk shihnin nga deti por per nga qendra e ishullit.

Ky proces ishte shume i veshtire. Nese gjate rruges nje statuje rrezohej, ishte shume e rende dhe ishte shume e veshtire per tu ngritur serish, prandaj ne kete rast ishullorek ktheheshin dhe ndertonin nje statuje tjeter.

Per shkak se berja dhe levizja e ketyre statujave kerkonte bashkepunimin e te gjithe popullsise se ishullit, ka shume mundesi qe keta njerez te besonin qe Zotat e tyre ua kerkonin qe te ndertonin keto statuja.

Popullsia e Easter Island besohet te kete arritur me se shumti 11,000. Ne fund fare, burimet e ishullit u mbaruan dhe njerezit e ishullit filluan te beheshin kanibale dhe te hanin njeri tjetrin. Puna me statujat daloi dhe statujat u rrezuan. Kur europianet e pare arriten ne ishull, shumica e njerezve kishin vdekur.

Kjo eshte vetem nje teori, por ka edhe shume teori te tjera. Ne fakt kjo nuk eshte zgjidhur akoma. Dhe ehde kjo teori, edhe pse e menduar shume mire, nuk arrin akoma te zgjidhe te gjithe misteret e Easter Island.

banoret e Easter Island kishin sistemin e tyre te shkrimit, te ndryshem nga cdo sistem tjeter ne bote. Asnje tjeter prej ishulloreve te tjere te Oqeanit Paqesor nuk dinin se si te shkruanin. Edhe Indianet e Amerikes nuk dinin te shkruanin.

Kush i mesoi atehere ishulloret e Easter Island te shkruanin? Apo si ata e zhvilluan sistemin e tyre?

Banoret e ishullit jetonin duke ngrene patate te embla qe i mbillnin ata vete. Patatet e embla vijne nga Amerika. Si arriten t'i merrnin ato banoret e Ishullit te Pashkeve?A eshte e mundur qe nje pjese e banoreve te ishulit te kee udhetuar me shume se 3000 milje, te kene shkuar ne Kili, te kene marre patatet e embla dhe te jene kthyer serish ne ishull? Kjo nuk eshte e besueshme.

Distancat ishin shume te medha, me te medha se distanca nga Europa ne piken me te afert ne Amerike qe eshte kolonizuar vetem ne vitin 1492. A mund te ishte kolonizuar Easter Island nga njerezit nga Kili?

Kjo ishte nje teori e cila formoi bazen e librit dhe filmit Kon-Tiki.

Megjithate ADN-ja e marre nga varret qe jane germuar ne Easter Island ka treguar qe keta njerez ishin Plineziane, dhe jo Indiane te Amerikes. Polinezianet jetonin ne det dhe dinin se si te udhetonin mijera milje me kanoat e tyre. Ata e dinin se ku po shkonin. Indianet e Amerikes nuk dinin se si ta benin.

Megjithate, eshte e mundur edhe qe disa Indiane Amerikane, te kene arritur ne Easter Island, per shkak te ndonje stuhie, dhe te kene sjelle me vete ehde farat e patateve te embla me to. Gjithashtu, farat mund te jene sjelle nepermjet zogjve.

Sic e shihni, ka shume teori te lidhura me Ishullin e Pashkeve dhe ne lidhje me statujat qe ekzistojne ne kete ishull edhe sot e kesaj dite.

Ishulli i Pashkeve vazhdon te jete nje prej mistereve me interesante te planetit.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Odin prej 26.08.12 9:03

Statujat e Ishullit te Pashkeve jane "shoqeruar" deri aty ku ndodhen tani



Sipas dy shkencetareve statujat gjigande te Ishullit te Pashkeve jane "shoqeruar" per tek vendi ku ato ndodhen tani.

Deklarata e cuditshme eshte bere nga arkeologu Terry Hunt i Universitetit te Hawaii dhe Carl Lipo nga California State University Long Beach te cilet treguan se si mjaftojne vetem 18 njerez per te levizur nje statuje te rende 5 ton, vetem duke perorur disa litare.

Kjo gje duket e pabesueshme dhe eshte ne kontradikte me teorite e tjera te deritanishme, por megjithate, perputhet me nje legjende te vjeter.

"Ekspertet te thone cfare te duan, por ne e dime te verteten; statujat 'ecnin'." - thote 25 vjecari Rapa Nui.

Disa kane sugjeruar qe 887 koket gjigande qe jane dokumentuar deri tani e qe ndodhen ne ishullin ne mes te Oqeanit Paqesor jane ndertuar nga jashtetokesoret, ashtu si mendon edhe autori Zvicerian bestseller Erich von Daniken. Te tjere mbeshtesin teorine qe statujat jane ndertuar nga Inkasit Peruviane. Ndersa shkenca moderne i lidh ato me Polinezine.

Por se si keto statuja gjigande jane levizur neper largesi prej shume miljes, ishte ende nje mister.

Megjithate tani shencetaret mund te kene zbuluar se si.

Ne eksperimentet e bera vitin e kaluar dhe te financuara nga National Geographic Society, Hunt dhe Lipo treguan se si mund te levizeshin ato statuja gjigande. Vetem me tre litare te forte dhe me pak praktike, aq persona duhen per te levizur nje statuje te tille 5 ton.

Eksperimenti eshte bere me kopje te statujave.

Por statujat e verteta duhet te jene levizur per shume milje gje qe do te duheshin shume vjet me kete proces, por gjithesesi ky proces tregon tekniken se si funksionon.


Por kjo nuk eshte e vetmja teori mbi levizjen e statujave.

Etnologu Jared Diamond beson se ndertimet gjigande jane levizur dhe jane terhequr me slita te drunjta. Ne fakt kjo teknike eshte testuar nga arkeologja Jo Anne Tilburg dhe ka qene e suksesshme. Ajo eshte zedhenesja jozyrtare e ishullit.

Ne fillim Van Tilburg dokumentoi statujat e ishullit dhe ato qe jane cuar neper muze; jane 887 ne inventarin e saj megjithese ajo thote qe jane me prane 1000. Me pas ajo filloi fazen e dyte te punes per te pare se cfare fshihen nen toke (ne kohen kur mendohej qe statujat ishin vetem koka).

Ky proces deri tani ka zgjatur 12 vjet dhe mund te duhen edhe shume vite te tjere.

"Eshte hera e pare qe dikush ka germuar ne nje menyre qe dokumentimi te ishte i plote dhe shkencor." - tha ajo per FoxNews.com muajin e kaluar.

A do te jete e duhura kjo teoria e litareve? Eshte e veshtire te thuhet. Statuja e fundit eshte ndertuar rreth viteve 1800 dhe debati eshte e sigurte qe do te vazhdoje, si edhe joshja e ketij ishulli se bashku me misteret e tij.
avatar
Odin

579


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Jetmira prej 26.12.13 12:16

Ishulli i Pashkėve



Ishin Pashkėt e vitit 1722. Admirali holandez Jacobs Roggeveen kishte zbuluar njė ishull tė ri nė Oqeanin Paqėsor. Ai e emėroi atė Ishulli i Pashkėve. Pranė bregdetit, ekuipazhi i tij pa barka tė vogla tė njerėzve lokal duke u afruar qė tė pėrshėndesin anijen e tij. Duke vrojtuar bregdetin e ishullit, ai pa kokat gjigante. Roggeveen dha kėtė pėrshkrim: kokat nga guri na befasuan. Ne nuk mund tė kuptonim se si kėta njerėz, tė cilėt nuk kishin as makineri nga druri, apo litar tė fortė, arriten ti ngritin kėto statuja, statuja ne masė ishte dhjetė metra nė lartėsi dhe gjerėsi. Roggeveen sapo kishte shtuar njė mė shumė ne hyrjen nė listė tė fshehtėsive: sa mė shumė perėndimorėt udhėtonin globin, enigmat ishin me te medha.

Kur Roggeveen ardhi, atje ishin vetem dy fise nė ishull. E para ishte Ha-Nau-AA-epe, e cila ishte e dalluar pėr shkak tė veshėve tė tyre tė gjatė. Ata ishin tė gjatė, me lėkur tė bardhė dhe me flokė tė kuqe dhe shumica e tyre ishin dy metra tė gjatė. Fisi tjetėr ishte Ha-Nau-mo-moko, e cila kishte veshė tė shkurtėr. Edhe pse ėshtė supozuar se statujat janė krijuar nga fisi me veshė te shkurtėr, nėn komandėn e popullit veshėllapush, duke e portretizuar te fundit, ka pasur edhe njė masakėr tė popullit veshėllapush nė 1760, me sa duket vetėm tre prej tyre mbijetuan . Masakra zakonisht interpretohet si njė revoltė e popullit me veshe tė shkurtėr kundėr elitės sė tyre shtypėse me veshėt e gjatė.

Lloji i "diplomacisė" pėrdoret kur kontaktet me njerėzit lokal tė thonin shpesh se nuk kane njohuri tė mėtejshme rreth kokave nga guri. Roggeveen vetė mendonte se ai kishte gjetur njė pėrgjigje tė shpejtė pėr "fshehtėsin" e tij. Ai copėtoi kokėn e njė statujė, nė supozim se krerėt me tė vėrtetė nuk janė bėrė prej guri, por nga balta, e mbuluar me njė shtresė nga deti. Teoria e tij doli e gabuar. Kjo zgjati deri 1770 para se spanjollėt vendosen tė dėrgojnė njė ekspeditė nė kėrkim tė kėtij ishulli qė kishin mbetur pajisjet e tyre pėr pesė dekadat e fundit.

Ekspedita provoi se kokat ishin bėrė pėrfundimisht nga guri. Popullata lokale duhej tė luftonte me tribulimin e madh midis 1770 dhe 1774, nga te cilat shumė statujat kishin rėnė edhe nga bazat e tyre. James Cook identifikoi se kodėra e vetme nė ishull ishte nė fakt njė vullkan dhe identifikoi si shkakun kryesor pėr shkatėrrimin qė kishte ndodhur me 1774. Cook gjithashtu arriti nė pėrfundimin se banorėt e tanishem tPor kush ishte atėherė? Dyqind vjet mė vonė, autori zvicerian kontravers Erich von Däniken spekuloi se statujat ishin punė e qenieve jashtėtokėsore.

Kėto qenie janė besohet tė kenė qenė tė bllokuar nė ishull dhe me asgjė mė tė mirė pėr tė bėrė, ata kishin filluar tė ndėrtojnė kėto statuja. Von Däniken argumentoi se popullata lokale, me mjete primitive qė kishin nė dispozicionin e tyre, nuk ishin nė gjendje pėr tė krijuar kokat gjigande nga guri. Tė tjerė besonin se statujat ishin mijėvjeēarė te vjetėr, mbetjet e fundit e njė qytetėrimi te humbur, Mu, tė Atlantidės sė humbur. Kane qenė, megjithatė, pikėpamjet shumė konservative. Xhejms Kuk dhe udhėheqės tė tjerė tė ekspeditės arriten nė pėrfundim se platforma nė tė cilėn qėndronin kokat janė pėrdorur pėr funerale. Statujat ishin emėruar edhe sipas ish sundimtarėve tė popullit lokal.

Por asnjė informacion tė mėtejshėm nuk u mėsua nga njerėzit lokal, qoftė edhe tė vetėm pėr shkak se ata u eksportuan nga ishulli si skllav pėr punė. Nė tė vėrtetė, nga 1877, vetėm 111 vetė ishin ende duke jetuar nė ishull.e ishullitCivilizimin e ishujve te pashkėve ishte bėrė pėrfundimisht e famshėm nga ekspedita britanike pioniere e Katherine Routledge, e cili arriti nė ishull nė 1914 dhe filloi atė qė arriti nė fushatėn e parė serioze arkeologjike nė fshehtesirat e ishullit dhe - veēanėrisht - kokat e saj enigmatike me gurė. Me ndihmė nga vendasit, ajo dhe bashkėshorti i saj zbuluar pėrfundimisht tridhjetė figurat dhe regjistruan legjendat e ishullit dhe historinė. Njė shekull e tutje, origjina e pothuaj mijė krerėve nga guri megjithatė mbetet tepėr e vėshtirė pėr tė vlerėsuar.

Te gjitha statujat ngulin sytė nė drejtim tė tokės, edhe pse shumė prej statujave qėndrojė shumė afėr detit.Masa e tyre eshte midis dy dhe njėmbėdhjetė metra tė lartė dhe tė gjitha kanė tė njėjtėn pamje: njė formė me kokė te gjatė ne njė trung te lartė, njė mjekėr tė gjatė dhe veshėt, ose me duart pėrgjatė trupit apo tė duarve qe pushojne nė stomak.

Disa nga statujat ende pėrmbajnė sytė, e bėrė nė gurė tė bardhė dhe tė kuqe dhe nga koralet. Vetėm ca shtatėdhjetė e mė shumė statuja kanė "pukao", apo "kapelė", mbi kokėn e tyre. Emri prejardhjen e ka nga raportimi i vizitorėve tė parė, te cilet kishin pare persona tė caktuar lokal me njė model flokėsh tė bėrė nga puplat e kuqe. Ky numėr i vogėl i “krerėve kapela” ka habitur arkeologėt pėr shumė dekada.

Shkėmbi vullkanik i pėrdorur pėr kapelė erdhi nga njė gurore e shenjtė brenda njė krateri e bere nga llava e kuqe. Shkėmbi duhej tė transportohej pėr disa kilometra nė kodrina me ndihmėn e drunjėve qė rrotulloheshin. Sue Hamilton beson se kapelet ishin, nė fakt, njė gėrshet apo fjongo e lartė qė ishte per veshje vetėm nga pjesa elitė e popullsis.

Shekulli i 20-tė dha njė pėrgjigje tė moshės sė tyre. Arkeologėt mėsuan se njerėzit e parė kishin ardhur nė ishull nė mes tė shekullit 4 dhe 7. Platformat janė ndėrtuar pak mė vonė, statujat filluan tė ndėrtohen rrethe vitit 1000 pas Krishtit. Statujat tė reja mė nuk u ngriten pas vitit 1680, rezultat i shkaterrimit tė shoqėrisė, tė shkaktuara nga ose qė rezultoi nga njė luftė. Konkluzioni: statujat ishin ndėrtuar mbi njė periudhė 500 vjeēare – d.mth. mesatarisht, dy koka gjigande nga guri u ngritėn ēdo vit. Guri i pėrdorur pėr kokat gjigande rrjedhe nga thelbi i brendshėm i vullkanit Rarku Rano. Nė tė vėrtetė, atje, ka qindra hapėsira bosh te mbetura, edhe pse rrethe 400 statuja ende mbeten brenda ne gurore.

Kjo ėshtė njė situatė interesante, sepse kjo do tė thotė se kane qenė mjaft statuja te pergatitura pėr njė shekull qė do tė vijė ...qe do te thote se ka gjase se mė shumė se dy statuja kane qenė ngritur ēdo vit. nuk ishin krijuesit e kokave gjigande nga guri.Si ishin ndertuar (gdhendur) gurėt? Disa mjete nga guri ishin ende nė minierė, ato duket tė jenė mjetet e mundshme qė kishin qenė pėrdorur.

Eksploruesi norvegjez Thor Heyerdahl u pėrpoq tė rikrijonte kokat nga guri nė vend. Gjashtė burra kanė punuar pėr tre ditė, duke rezultuar nė njė kokė guri qė ishte pesė metra e lartė. Ishte argumentuar se kjo do tė marrė njė ekip prej gjashtė njerėz, njė vit pėr tė krijuar njė statujė gjigande - do tė thotė se tė gjithė prodhimin e gurėve mund tė jetė rezultat i vetėm dymbėdhjetė njerėzve - larg nga konkluzionet e arritura nga preferencat e Erich von Däniken.

Sa nga ka ardhur artizanati, kjo ēėshtje ishte paraqitur edhe nga Thor Heyerdahl. Ai dyshonte supozimin e pėrgjithshem qė kishin ardhur nga perėndimi dhe mendonin ata me origjinė nga Amerika e Jugut - e veēanėrisht nga Peru. Megjithatė, arkeologėt nuk mund ta mbėshtesnin kėtė teori, pasi ata deklaruan se populli peruan nuk posedonte anije deti e aftė qė do tė arrijnė deri te Ishujt e Pashkėve. Nė stilin e tij unik, Heyerdahl kėrkoi pėr tė sfiduar kėtė argument dhe nė vitin 1947 organizoi ekspeditė Kon Tiki, nė tė cilin ai pėrdori njė anije tradicionale jugore amerikane nė pėrpjekjet e tij pėr tė arritur tė Ishujet e Pashkeve.

Lundrimi i Heyerdahl zgjati per 101 ditė, duke mbuluar 6.000 km, duke treguar se anija ishte definitivisht anije qė lundron mirė - nė kundėrshtim me mendimet arkeologjike. Megjithatė, Heyerdahl nuk mbėrrini ne Ishujte e Pashkėve, por pėrfundoi nė Tahiti. Ekspedita e Heyerdahl ishte e para e njė serie, e tė gjitha synimėve pėr tė arritur ishullin e Pashkėve nga Amerika e Jugut. Por tė gjithė ato pėrfunduan nė Tahiti - nuk e bėri kurrė atė tė Ishujve te Pashkėve.



Megjithatė, ėshtė e vėrtetė se njė sasi e caktuar e bimėve nė ishullin e Pashkėve kanė njė origjinė nga amerika jugore. Ajo ishte nė fakt njė prove e tillė qė frymėzoi Heyerdahl dhe tė tjerėt tė arsyetojnė pėr teori amerikane te origjinės jugore. Megjithatė, mė pas, ajo ka treguar se tė paktėn njė nga kėto bimė u dėrgua nė ishulli mė shumė se 30.000 vjet mė parė - nga kafshėt. Njė tjeter bimė ka qenė pėrhapur nė tė gjithė ishujt e Oqeanit Paqėsor nėpėrmjet rrymave oqeanike. Prova e vetme e Heyerdahl pėr njė agjent te njeriut (nga amerika e jugut), ishte prania e patates nė ishull. Edhe pse ėshtė enigmatike, nuk ka asnjė provė qė mjerisht ishte transportuar nga njerėzit. Ajo mund tė ketė qenė transportuar apo kapur nga shpendėt.

Dėshmi se popullsia e ishullit tė Pashkėve e kanė origjinėn nga Polinezi ishte zbuluar nė ishullin Pitcairn, 2000 km nė perėndim tė ishullit tė Pashkėve. Me 1790 gjurmėt e njė ndikimi polinezian u zbuluan aty - por zbulimi mė i rėndėsishėm ishte prania e kokave gjigande, e ndėrtuar mbi platformat, duke sugjeruar njė lidhje midis Ishujve Pitcairn dhe tė Pashkėve.

Pėr fat tė keq, kolonistėt e hershem kishin shkatėrruar kėto krerė, e cila ėshtė njė nga arsyet kryesore pse kjo lidhje ėshtė pak i njohur.Zgjidhje pėrfundimtare qė njerėzit nga ishujte e Pashkėve erdhen nga Perėndimi dhe jo nga amerika jugore erdhėn kur hulumtimet e ADN-sė tė skeletėve te datės 1100-1868, zbuluan ngjashmėrin me ishujt Hawaii dhe Ishujt Chatham, pranė Zelandės sė Re.

Nė tė vėrtetė, nė fund, Heyerdahl vetė e hodhi poshtė teorin e amerikės jugore. Megjithatė, shumė fshehtėsi te ishujve tė Pashkėve mbetėn, si shkrimi enigmatik i njohur si rongo rongo. Nė kohėn e ardhjes sė evropianėve, kishte ende njė numer tė madh tė pllakave rongo rongo dhe objekte tė tjera prej druri te mbuluara me kėto hieroglife.

Ata janė mbajtur nė mbulojs bėrė nga kallami, edhe pse pak nėse ka ende mund ti lexojn ato. Gjuha u pa fillimisht nga njė prift, Jozefi Eyraud, personi i parė jo-lokale pėr tu vendosur mbi ishull por pas njė zjarri tė gjitha shkrimet e popullsisė se ishujve tė Pashkėve u zhdukėn. Sot, vetėm 26 objekte me shkrime rongo rongo mbeten, duke na dhėnė njė total prej 16.000 shenja. Pėr fat tė keq, tė gjitha pėrpjekjet pėr tė deshifruar gjuhėn deri tani duken se kane dėshtuar.

Megjithatė, Benon Z. Profesor Szalek tė Universitetit tė Szezecin ėshtė parė nga disa si dyshifrues i gjuhės rongo rongo dhe argumenton njė rast tė ngjashėm, dmth se "shkrimet e ishullit tė Pashkėve pėrbėjnė sekuenca dhe formulat rituale tė shkurtėrs duke vlerėsuar Avatarin - mishėrimi ose djali i zotit. Pėrveē kėsaj, Szalek beson se do tė ishin Tamilet nga India qė sollen civilizimin e tyre pėr te ishujt e Pashkėve. " Studimet antropologjike te kafkave te vjetra nga varrezat megalitike tregojnė njė fakt te pabesueshem, dmth se rreth 60 pėr qind e popullsisė sė ishullit tė Pashkėve ishte me origjinė Europoidale".
avatar
Jetmira

661


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Berti69 prej 29.07.14 22:43

Si u transportuan statujat gjigande

Simbas mendimit tė smjaft shkencėtarėve, mohajtė, statujat gjigande tė Ishullit tė Pashkėve janė tepėr tė rėnda, dhe ėshtė largmendsh qė ato tė jenė transportuar dhe ngritur mė kėmbė nėpėrmjet rulave prej druri.

Etnologu Francis Maziere hedh hipotezėn e tij nėpėrmjet njė pyetjeje: “Po sikur persona tė caktuar tė epokave tė dikurshme tė kenė qenė nė zotėrim tė forcave elektromagnetike ose tė atyre tė antigravitetit?”

Por Catherine e Michel Orliac, arkeologė francezė dhe mėsimdhėnės nė Qendrėn e Hulumtimeve Kombėtare, janė tė njė mendimi tjetėr, sepse nė mėnyrė mjaft mė shumė realiste kanė deklaruar:

“Me t’u nxjerrė nga vullkani Rano Raraku, gjigandėt prej guri transportoheshin deri nėpėr ‘ahu’ i giganti di pietra venivano trasportati sino agli ‘ahu’ (komplekse tė shenjta megalitike), nganjėherė mė shumė se dhjetė kilometra. Mėnyra me tė cilėn qenė transportuar mė shumė se 1000 statuja tė lartėsuara nėpėr sanktuare ėshtė ende e pasigurtė.
Trashėgimia gojore nuk ofron elementė teknikė tė kėnaqshėm. Banorėt flasin pėr njė udhėheqės mitologjik me emrin Tuu Ko Ihu, perėndinė Make Make, e madje pėr priftėrinj qė i kishin urdhėruar statujat qė tė ecnin vetė e tė vendoseshin nėpėr ahu-tė e caktuara. Mungesa e tė dhėnave ka frymėzuar fantazitė mė tė harlisura, e madje edhe pesha e statujave ėshtė ekzajeruar. Ėshtė folur pėr 300, 400 apo 500 tonelata… Duhej pėrfytyruar njė sistem tė brishtė transporti nėpėrmjet drurėve, mbasiqė vizitorėt e parė europianė kanė gjetur nė kėtė ishull vetėm ca pemė tė rrėgjuara. Nė tė vėrtetė banorėt e ishullit kanė patur dru. Hulumtime tė ndryshme kanė treguar qė ishulli ka qenė i pyllėzuar njėherė e njė kohė…”.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


478


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ishulli i Pashkėve

Mesazh  Luli prej 22.02.17 20:03

Ishulli i Pashkėve ėshtė njė territor kilian qė ndodhet nė pjesėn juglindore tė Oqeanit Paqėsor.

Njerėzit e lashtė qė jetonin nė kėtė ishull kanė lėnė disa gurė mbresėlėnėse dhe misteriozė.

Mė tė dukshėm janė statujat Moai.

Kėto janė statujat monolite. Ato janė bėrė nga hiri vullkanik.

Numri total i tyre ėshtė 887.

Pse janė bėrė kėto statuja dhe pse ata janė pėrballur me njė drejtim, nė brendėsi tė ishullit?

Historia

Eastern Island ndodhet nė Oqeanin Paqėsor, 3200 milje larg bregut tė Kilit dhe 2500 milje nė juglindje tė Tahitit. Ishulli mė i afėrt me tė ėshtė 1400 milje larg, dhe ai ishull ėshtė i pabanuar. Eastern Island ėshtė vetėm 15 milje i gjatė dhe 10 milje i gjerė.

Megjithatė, Easter Island i cili ishte pothuajse i pabanuar kur u zbulua nė Ditėn e Pashkėve nė vitin 1722 nga njė kapiten hollandez, ėshtė i mbushur me statuja gjigante, e secila prej kėtyre statujave peshon disa ton dhe disa prej tyre janė edhe shumė tė larta.
ImageFoto galeri

Kush i ndėrtoi kėto statuja dhe si arritėn ato deri aty?

Asnjė person nuk e di me siguri pėrgjigjen pėr kėtė, por shumė janė duke u munduar qė ta zbulojnė. Ėshtė sugjeruar madje qė edhe alienėt mund tė kenė luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė lidhje me kėto statuja. Njė teori prej tė shumtave sugjeron qė Easter Island ka qenė i banuar nga detarėt Polinezianė, tė cilėt udhėtuan mijėra milje me kanoat e tyre tė drejtuar nga yjet, ritmet e oqeanit, ngjyra e qiellit dhe dielli, format e reve, dhe pretenca e zogjve qė bėnin fluturime nė det pėr tė gjetur ushqim.

Polinezianėt arritėn nė fillim nė ishull nė vitin 400. Megjithatė rrymat e oqeanit tė cilat i sollėn ata aty, nuk mund t’i kthenin sėrish. Ata ngelėn nė kėtė ishull dhe pasi kishin arritur deri aty nuk mund tė largoheshin.

Duket se kanė qenė dy klasa apo dy raca banorėsh, ata me veshė tė gjatė,dhe ata me veshė tė shkurtėr. Ata qė ishin me veshė tė gjatė ishin sundimtarėt. Ndėrsa ata me veshė tė shkurtėr ishin punėtorėt. Pėr kėtė arsye shumica e statujave kanė veshė tė gjatė. Me kalimin e kohės, ata qė ishin me veshė tė shkurtėr u revoltuan dhe i vranė ata me veshė tė gjatė.

Nė ishull janė zbuluar 887 statuja. Megjithatė vetėm disa statuja arritėn nė destinacionin e tyre. Pasi tė tjerat u braktisėn gjatė rrugės. Duket se statujat janė ndėrtuar nga pjesėt e larta tė mureve tė njė vullkani qė ndodhet nė ishull. Mbasi ndėrtohej njė statujė, mund tė jetė tėrhequr apo tė jete zbritur duke e rrotulluar deri nė bazėn e vullkanit. Mė pas statuja ngrihej dhe lidhej me litarė me tė cilėt tėrhiqej pėr tu ēuar nė destinacionin e vendosur. Bari antik nė ishull ishte i fortė dhe mund tė bėhej edhe litarė. Megjithatė qė nė atė kohė, bari pothuajse ėshtė zhdukur komplet pėr shkak tė dėrgimit tė deleve dhe kullotjes sė tepėrt. Ashtu si u tha mė sipėr, pasi litarėt i lidheshin statujave, njė grup me burra, ndoshta 30 burra, do tė tėrhiqnin pėrpara njė pjesė tė statujės.

Njė grup mė i vogėl burrash, qė do tė vepronin si kundėrpeshė do tė tėrhiqnin mbrapsh nė anėn tjetėr. Kėshtu njė anė e statujės do tė tėrhiqej pak pėrpara. Me pas procesi do tė bėhej nė anė tė kundėrt kėshtu qė ana tjetėr e statujės tė vinte drejt me pjesėn e parė. Kėshtu, mbas shumė muajsh pune, statuja lėvizej me milje larg.

Mė pas statuja vendosej nė linjė me tė tjerat dhe tė gjitha statujat nuk shihnin nga deti por pėr nga qendra e ishullit. Ky proces ishte shumė i vėshtirė. Nėse gjatė rrugės njė statujė rrėzohej, ishte shumė e rėndė dhe ishte shumė e vėshtirė pėr tu ngritur sėrish, prandaj nė kėtė rast ishullorėt ktheheshin dhe ndėrtonin njė statujė tjetėr. Pėr shkak se bėrja dhe lėvizja e kėtyre statujave kėrkonte bashkėpunimin e tė gjithė popullsisė sė ishullit, ka shumė mundėsi qė kėta njerėz tė besonin qė Zotat e tyre ua kėrkonin qė tė ndėrtonin kėto statuja. Popullsia e Easter Island besohet tė ketė arritur mė sė shumti 11,000. Nė fund fare, burimet e ishullit u mbaruan dhe njerėzit e ishullit filluan tė bėheshin kanibalė dhe tė hanin njėri-tjetrin. Puna me statujat ēaloi dhe statujat u rrezuan.

Kur europianėt e parė arritėn nė ishull, shumica e njerėzve kishin vdekur. Kjo ėshtė vetėm njė teori, por ka edhe shumė teori tė tjera. Nė fakt kjo nuk ėshtė zgjidhur akoma. Dhe edhe kjo teori, edhe pse e menduar shumė mirė, nuk arrin akoma tė gjithė misteret e Easter Island.

Banorėt e Easter Island kishin sistemin e tyre tė shkrimit, tė ndryshėm nga ēdo sistem tjetėr nė botė. Asnjė tjetėr prej ishullorėve tė tjerė tė Oqeanit Paqėsor nuk dinin se si tė shkruanin. Edhe Indianėt e Amerikės nuk dinin tė shkruanin.

Kush i mėsoi atėherė ishullorėt e Easter Island tė shkruanin? Apo si ata e zhvilluan sistemin e tyre? Banorėt e ishullit jetonin duke ngrėnė patate tė ėmbla qė i mbillnin ata vetė.

Patatet e ėmbla vijnė nga Amerika. Si arritėn t’i merrnin ato banorėt e Ishullit tė Pashkėve? A ėshtė e mundur qė njė pjesė e banorėve tė ishullit tė kenė udhėtuar mė shumė se 3000 milje, tė kenė shkuar nė Kili, tė kenė marrė patatet e ėmbla dhe tė jenė kthyer sėrish nė ishull? Kjo nuk ėshtė e besueshme. Distancat ishin shumė tė mėdha, mė tė mėdha se distanca nga Europa nė pikėn mė tė afėrt nė Amerikė qė ėshtė kolonizuar vetėm nė vitin 1492.

A mund tė ishte kolonizuar Easter Island nga njerėzit nga Kili? Kjo ishte njė teori e cila formoi bazėn e librit dhe filmit Kon-Tiki. Megjithatė ADN-ja e marrė nga varret qė janė gėrmuar nė Easter Island ka treguar qė kėta njerėz ishin Plinezianė, dhe jo Indianė tė Amerikės.

Polinezianėt jetonin nė det dhe dinin se si tė udhėtonin mijėra milje me kanoet e tyre. Ata e dinin se ku po shkonin. Indianėt e Amerikės nuk dinin se si ta bėnin. Megjithatė, ėshtė e mundur edhe qė disa Indianė Amerikanė, tė kenė arritur nė Easter Island, pėr shkak tė ndonjė stuhie, dhe tė kenė sjellė me vete edhe farat e patateve tė ėmbla me to.

Gjithashtu, farat mund tė jenė sjellė nėpėrmjet zogjve.

Siē e shihni, ka shumė teori tė lidhura me Ishullin e Pashkėve dhe nė lidhje me statujat qė ekzistojnė nė kėtė ishull edhe sot e kėsaj dite.

Ishulli i Pashkėve vazhdon tė jetė njė prej mistereve mė interesante tė planetit.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

929


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi