Mistika

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mistika

Mesazh  Neo prej 15.08.09 22:28

Mistika



Mistika, misticizmi ( nga rrėnja e fjalės greke μυάω, miao - "hesht, zbėzaj", nga e cila rrjedh fjala μυστικός, mistikos - "i fshehtė, sekret" ; lat. mysticus: i papėrshkrueshem, i pashprehshėm, i fshehtė, nga fjala mistikos rrjedh edhe fjala mister - e fshehtė, sekret).

Ėshtė prirja e shpirtit njerzor pėr tė arritur bashkim ose njėjtėsi me Absoluten, ose dijeni tė ndėrgjegjshme tė, realitetit tė fundėm, hyjnores, sė vėrtetės shpirtėrore, (jo vetėm nėpėrmjet librave, riteve apo njerzve tė tjerė,) ose Perėndisė nėpėrmjet pėrvojave apo pėrjetimeve tė drejtpėrdrejta, intuicionit, apo brendashikimit; dhe besimit qė pėrvoja tė tilla janė burim i rėndėsishėm i njohurisė, kuptimit, dhe mėnēurisė.

Mistika mund tė pėrshkruhet edhe si njė nevojė "largimi" nga bota (e cila quhet zakonisht realitet) pėr tė arritur njė nivel mė tė lartė tė vetėdijes.

Kėrkimi i kėsaj vetėdije dhe bashkimi apo njėsimi me tė pakufishmen karakterizohet nga njė vazhdimėsi e shkėputjes pėrparuese qoftė nga njohuria shqisore ashtu edhe nga ajo arsyetore, gjer nė humbjen e "UNI"-t dhe shkrirjen nė tė "GJITHĖ"-n.

Njerzit qė e ushtrojnė kėtė mėsim quhen mistikė. Mistikėt mund tė pėrjetojnė vizione ( shikime, vegime ) dhe Ėndrra, ose tė dėgjojnė Perėndinė si njė zė.

Fjala "misticizėm" pėrdoret shpesh pėr tė pėrmendur besimet qė janė jashte rrymės kryesore fetare, por tė lidhura me ose tė bazuara nė njė doktrinė tė njė rryme kresore fetare.

Pėr shembull, Kabalah ėshtė sekti mistik mbizotėrues i Judaizmit, Sufizmi sekti mistik i Islamit, Gnosticizmi lidhet pėrgjithsisht me sekte tė ndryshme qė u ngritėn si tjetėrsim me Krishterimin.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mistika

Mesazh  King prej 19.02.11 18:52

M I S T I K A

MISTICIZMI ISLAM DHE TESAVUFI

Nė Hadithin KUDSI, Zoti thot pėr Njeriun: "O njeri, njife vetveten qė tė mė njohesh MUA."

1. MISTICIZMI ISLAM 2. MISTICIZMI KRISHTER 3. MISTIKET DHE MĖSIMET E TYRE



A ėshtė Sufizmi Religjion? Kult Okultist? Mėnyrė e jetesės? Krejt ēka u tha kjo ėshtė pjesėrisht dhe asėnjėra nga to. Nė mesin e mė shumė se 400 e mė tepėr milionė idhėtarėve tė Islamit, Tesavufin e udhėheqė njė Fuqi , tė cilėn asnjė shoqėri politike dhe ekonomike nuk e udhėheqė mė mirė nė botė.

Ku janė burimet e kėtij kulti tė quditshėm? Hulumtuesit bashkohorė edhe tani Tesavufin-Sufizmin e konsiderojnė si fuqij mė tė madhe tė lindjes sė Mesme. Megjithatė ka shumė literaturė nė botė pėr Sufizmin, por thuaja ka pakė ose hiqė matrial tė besueshėm nė lidhje me kėtė kultė.

Historianėt e Sufizmit e pėrshkruajnė se themelimin bazė tė Sufizmit e ka formuar profeti Muhamed ( nga pesė aliaba:profeti Muhamed, e shejta Fatime, i shejti Ali, imam Hasani dhe imam Hyseni. Pastaj vijnė 12 imamėt. Imami i parė ka qenė imam Alija dhe i fundit ka qenė Al- Mahdi-a. Besohet se i shejti Mahdi nuk ėshtė dukur fare nė popull dhe gjithashtu dhe ėshtė zhdukur plotėsisht nga dheu me tėrė trupin e tij fizikė dhe ka me u kthyrė mė vonė.

Ka shum teori nė bot ne lidhje me kthimin e Imamit te 12 Al- Mahdi-a, disa thojn se ai ka me u kthyr (nė Mekė me gjith trup dhe prej atij momenti ka me filluar besimi nė tėrė botėn nė njė Zotė- islamizėm tė vėrtetė).

Une jam plotsisht i bindur se imai i 12 Al- Mahdi-a- qė do tė thot: Me dije-Medija (fjal Ilire). Ai gjendet tash ne Kosovė ku po pregadit qe ta qes ne dritė dijen ma tė lartė Hyjnora qė ne kėtė Epokė njerzimi ende nuk e ka pasur, dije e cila shpejt do ta shof driten ku ter njerzimi do te shpėton prej errsirės sė vėrtetė dhe e tėrė bota edhe nji herė do tė bėhet Ilire siq ka qen para kesaj Epoke dhe do ta ket vetem nje gjuh dhe ajo gjuhė do tė quhet gjuha Ilire. Me dijen Hyjnore njerzit nuk do tė jenė profet po do ta kanė dijen e profetit.


TESAVUFI

Tesavufi ėshtė menquri e mėsheft, dije, njohuri dhe dije hyjnore, ėshtė rrugė dhe lidhe, (besnikri ose ai i cili ėshtė dhanė shumė pas kėsaj rruge) ata tė cilėt plotsisht anojn kah kjo rrugė dhe vetin ja kan kushtuar plotsisht gjendjes shpirtrore nėpėrmes gjendjes dhe dashurisė pėr Zotin tė lartmdhėrishėm dhe pejgamerit Muhamet a.s. Tesavufi ėshtė themel i tė gjitha Tarikateve tė larta. Nė Keshful Mahgjubu thuhet se azreti ( i shejti) Ebu Bekr ėshtė udhėheqsi (Imami) i tėrė botės nė rrugėn e Tesavufit .


NJOHJA E VEHTES DHE LARGIMI I TĖ KĖQIJAVE

El-Munavi thote: “Shehi Iben Arabi ka thanė: “Shejhet tanė me vetvehten janė llogaritur mė tė gjitha fjalėt, me tė gjitha veprat e veta dhe sjelljet e veta tė ditės.

Tė gjitha kėto tė i kanė shkruar nė fletoret e tyre atėher kur ka ardhur mbramjadhe kėte pasė namazit tė jacisė dhe mu atėherė i kanė bėrė llogaritė me vetvehten. Pastai i kan marrur fletoret e tyre dhe e kan shiquar tė gjitha ato vepra qė i kanė bėrė tėrė ditėn atė ditė, ēka kanė folur, vepruar apo menduar. Pėr ēdo vepėr tė keqe e kan kthyrė me mendime nė tė kundėrtėn dhe ate nė tė mirė. Pėr veprat apo fjalėt apo mendimet e kėqija i kan kėrkuar falje Zotit.

Pra kanė kėrkuar pendim pėr ato vepra qė ėshtė dashur me u kėrkuar pendim, i kanė bėrė faliminderim Zotit pėr ato vepra qė ėshtė dashur tė bėhet faliminderimi, e atėher pasė kėsaj kanė ra me fjetur. Pra kėta sheh jo vetėm qė i kanė shkruar vetem fjalėt dhe veprat e ditės , por ata i kan hulumtuar detalisht edhe mendimet e ditės si tė mira dhe tė kėqija, ku mendimet e kėqija i kanė njohur dhe i kanė eliminuar.


Lutje e pendimit- lutja e zemrės


O Zot mė i mėshirshmi, pendohemi pėr tė gjitha mėkatet tona, pėr ēdo mendim qė ka qenė i rrejshėm, i pa arsyeshėm, i pa pastėr; pėr ēdo fjalė qė ėshtė folur dhe e cila nuk ėshtė guxuar tė flitet, pėr ēdo vepėr qė ėshtė bėrė dhe e cila nuk ėshtė dashur tė bėhet.

Pendohem pėr tė gjitha veprat, fjalėt dhe mendimet qė janė me urrejtje dhe egoizėm.
Posaqėrisht pendohem pėr ēdo mendim tė epshit dhe pėr ēdo veprim epsharak, pėr ēdo gėnjeshtėr, pėr ēdo dyftyrsi, pėr ēdo mosplotėsim tė premtimit, pėr ēdo intrigė(fitme) dhe shpifje.
Veqėnarisht pendohem pėr ēdo veprim i cili ju ka pru shkatrrim tė tjerve, pėr tė gjitha fjalėt e veprat tė cilat ju ka shkaktuar dhimtė tė tjerve, dhe pėr ēdo dėshirė qė tė tjerve ju ka shkaktuar dhimtė.

Nė mėshirėn tėnde tė pa kufishme, o Zot tė lutėm tė na falish pėr tė gjitha kėto mėkate qė i kemi bėrė, dhe tė na falish pėr mos sukseset e gjithnjėshme qė tė mendojmė, tė folim dhe tė veprojmė nė harmoni nė vullnetin Tėnd.


Resulullah- Meher Baba


ADHURUESIT E IDOLĖVE DHE QABJA - (KAABA)

(Shkruan Osho)

Deri edhe muslimanėt tė cilėt kanė qenė kundra ēdo adhurimi tė idoleve(adhurim i zotnave prej gurit si statu apo objekteve tė ndryshme - pėrkthyesi), i kan formuar adhurimin e idolėve personale. Si po duket mendja e njeriut nuk mundet tė i largohet provokimit apo thirrjes.

Tash Qabja(Kaaba)me Gurin e Zi ėshtė bėrė idol. Njerzit shkojn nė Qabe(Kaaba) nė hagj (haj) hagjillėk. Njerzit e mjerė tėrė jetėn mbledhin pare qė tė shkojnė vetėm njė herė qė ta puthin Gurin e Zi. E ēka ėshtė kjo pra? Kjo ėshtė idoletrerij (adhurim i idoleve) e ēka tjeter?


I shejti sufist Pajaziti(Bayazid)


I shejti Pajaziti gjithnjė ka folur: „Zoti e din krejt ēka duhet dhe per ket kurr nuk lutem – kjo ėshtė budallaki. Ēka ti them? Ai ate veq e din. Kurse budallaki ėshtė tė flasish diqka qka Ai din. Nėse tentoi tė gjej diqka qka Ai nuk din edhe kjo ėshtė budallaki. Si mund tė gjeni diqka tė till? Dhe pėr kėtė dhe kurr nuk mundohem. Qdo send qka kam nevoj, Ai kėt gjithmonė ma jep“.


EMRI I MADH I ZOTIT "ALLAH"


Dervishi mistik nė meditim-lutje


Pregaditje pėr Vallzim-meditim. Keta Dervish qendrrojn intenziv tė vetėdijshėm dhe vrojtues pa mendime.


Valle si meditacion e dervishėve Mevlena


Sufit Mevlana ne meditim gjat valles.


Gjelaludin Rumi-Mevlenalaja

Krijues i Tarikatit "Mevlena"


TREGIMI MBI SHIBLIJEN - MĖSUES SHPIRTROR SUFIST


Tregimi mbi Shiblijen ėshtė shumė e bukur. Ai ėshtė njė nga mėsuesat shpirtzror tė njohur. Dua tė ua tregoi kėt tregim(Osho).

Emri i Shiblijes pėr tė parėn herė pėrmendet kur Mistiku shum i lart Hillaj Mansoor-i(Mensur) ka qenė vrarė. Shiblija ka qen mik i Mansoorit. Shum njerz jan vrarė nė tė kaluarėn prej njerėzve tė ashtuqujtur religjioz. Isa apo Jezusi njejt ka qen i vrar. Po kurr nuk ka ndodhur aso vrasje si me al – Hillajen. Ajo vrasje e tij ėshtė mė mizorja qė njifet.

Jesusin e kan gozhdu nė kryq, por al – Hillja nuk ka qen vetem i gozhduar. Sė pari ia kan pre kėmbėt, pastai duert, po prap ka qen gjallė. Me tė vėrtetė e kan munduar. Pas kėsaj ia kan prerė gjuhen dhe ia kan nxjerur syt, por ai prap ka mbet gjallė. Atėher ia kan pre kokėn dhe e kan pre nė copa copa.

Atėherė pėr tė parėn her ėshtė ndėgju pėr Shiblijėn. Jan mbledhur me qindra vet qė tė hedhin gur mbi Mansoorin dhe qė ta ndėshkojn me fymje dhe pshtymje. Po, qfar tė keqe ai ka bėrė? Ēfar mėkati ky ka bėrė. Nuk ka bėr kurfar krimi, asė qė e ka bėrė ndonjė mėkat.

Tė vetmin krim qė ka bėrė ėshtė atė qė e ka than: „Ana`l Haq“ (Anal Hak), qė don me than: „Une jam e Vėrteta, une jam Zot“. Sikur tė jetonte nė Indij, njerzit e kishin nderuar me shekuj. Tė gjith ata qė i studjojn Upanishadet (libėr i shenjt si Kurani) deklarojn: „Aham Brahmasi“ – Une jam Brahma, qenja mė e lartė! Ana`l Haq nė tė vėrtet nė pėrkthim don me than Aham Brahmasi. Pra muslimanet kėt nuk kan muajtur kursesi me toleruar.

Te tri religjionet tė cilat kan lindur nė pėrėndim jan shum jotolerante. Izraeltet apo ēifutet jan shum jotoleran. Dhe pėr ket e kan gozhduar Jesusin nė kryq. Muslimanet gadi jan tė verbėrt prej jotolerimit. Krishteret gjithnjė flasin pėr tolerimin, por kjo ėshtė vetem prrallė.

Aspak nuk jan tolerant. Deri edhe nė tolerim gjendet jotolerimi i thellė. Dhe te tri kėti religjione janė vrasėse, dhunuese dhe agresive. I vetmi argument i tyre ėshtė tiranija, sikur qė dikend mund ta bind vetem nėse e vret.

Mansoori ėshtė njė sufi i madh. Askush nuk mundet me u krahasuar me te nė tradicionet e sufizmit. Ka qen i vrarė. Njerzit nė te kan hedhur gur. Shiblia ka qendruar nė masė. Mansuri ka qeshur dhe asht kėnaqur. Kur ia kan pre kamt, e ka marr gjakin me duer dhe me te i ka ly kėmbėt.

Nė tė njejtėn mėnyrė muslimanet i lajn durt me ujė(namaz) kur shkojn nė lutje nėpėr gjamija. Kjo quhet wazu. Dhe dikush prej masės e ka pyetur. „Ēka po bėn Mansoor?“ Dhe ai i thot „Si mund tė bėni Wazu me uij? Si mund tė lahi me uij kur keni bėr krim me gjakun tuaj? – keni bėr mėkat me gjak, pra si mund tė pastrohi me uij? Vetem me ujė mund tė pastrohi. Une po i laj duert e mija dhe po pregaditna pėr lutje.“

Dikush ka qeshur dhe ka than: „Ti je i qmendur! Po pregaditesh pėr lutje apo qė tė vritesh?“

Mansoori ka qeshur dhe ka than: „Mu nė kėt ėshtė lutja – nė vdekje. Ju po mė ndihmoni mu te lutja e ime e fundit. Asgjė ma mirė nuk mund tė bėhet me kėtė trup. Ky trup nuk mund tė shfrytzohet nė mėnyrė mė tė mirė. Po mė bėni kurban nė altar tė hyjnive. Kjo ka me qenė lutja ime e fundit nė kėtė botė.“

Kur kan filluar me ja shkurtu durt, ka than: „ Vetem pak. Mė lejoni qė tė un tė lutem sepse kur mi preni durt ka me qen pak vėshtir.“ Dhe ka shiquar kah qielli, dhe ju ka lutur Zotit dhe ka thanė: „Ua falė gabimet kėtyre njerzve se kėta nuk jan duke e ditur se qka jan duke bėrė.“

Kurse Zotit i thote: „Nuk mundesh mem mashtru, ti mashtrues i madh. Po te shof nė tė gjith kėta njerz qė jan kėtu. Po mundohesh mem mashtru apo? Ke ardh si vrasės, si armik apo? Po tė them, ti mu nuk mund tė mė mashtrosh. Pa marrė parasyshė se nė cilėn formė ke ardhė, une kam met njohur – mu pėr ate qė tė kam njohur nė vete. Nuk ka shans mem mashtruar.“

Njerzit gjunin gur dhe shanin, kurse Shiblija qendronte nė atė masė njerzish. Mansoori qeshte dhe buzėqeshte. Pėrnjėher filloi tė qaj dhe tė rėnkoi sepse Shiblia e hedhi njė drandafil mbi te. Kur i kan hedhur gur Mansoorit ka qeshur, dhe kur ėshtė hedhur drandafili, ka filluar me qajt dhe tė rėnkoi.

Dikush e ka pyetur: „Pėr ēka ėshtė puna? Kur po tė hedhin gur po qesh. A je ēmendur? Shiblija e ka hedhur drandafilin. Pse po qanė dhe vajton?“ Mansoori thot: „Njerzit tė cilėt po gjujn gur mbi mua nuk jan duke e ditur ēka po bėjnė, por Shiblija e din. Kėtij ka me i qenė vėshtirė me marrė falje prej Zotit.“ Shiblija ka qen dijetar. I ka njohur shkrimet e shejta. Ka qenė njeri i dijes. Mansoori thot: „Tė tjerve ka me ju falur sepse keto po i bėjnė prej mosdijės. Nuk mund tė ju ndihmohet. Ēka do qė bėjnė, nė rregull ėshtė.

Nė verbėsin e tyre kjo ėshtė e tėra ēka munden. Prej tyre ma nuk pritet. Dhe nuk mund tė pritet. Por, Shiblija, njeriu i cili din, njeriu me dije, kėti vėshtir ėshtė tė i falet gabimi. Pėr shkak tina po qaj dhe po vajtoi. Ai i vetmi din tė bėj mėkat. Ai kėt e din, pėr kėtė po qai.“ Kėtė duhet me e kuptuar. Nuk mundesh me bėr mėkat nėse nuk je i dishem.

Si mund tė bėsh mėkat nėse nuk je i dishem? Pėrgjegjsija nuk qendron nė ty. Por ku ke dije, atėher je pėrgjegjės. Dija ėshtė pėrgjegjsija mė e madhe. Dija tė bėn pėrgjegjės. Kjo thanje e Mansoorit plotsisht e ka ndrruar Shiblijen. Ai ėshtė bėrė plotsisht tjetėr. E ka gjujtur Kuranin, shkrimet e shejta dhe ka than: „ Ato nuk kan muajtur mem mėsuar asė qė ta kuptoi qė e tėrė dija ėshtė e pa vlefshme. Tash dua tė hulumtoi pėr dijen e vėrtetė.“

Mė von, kur i kan kėrkuar qė ta komentoi deklaratat e Mansoorit: „Ku ėshtė puna? Pse e ke gjuajt lulen?“, Shiblija thot: „Kam qendruar nė masė tė njerzve dhe jam friguar. Nėse nuk hedhi asgjė, masa ka me menduar qė i takoi grupes sė Mansoorit.

Masa kishte me muajtur me besuar se jam mik i tina dhe ata kishin me muajtur me sulmuar me dhunė ndaj meje. Nuk kam muajtur me hedhur gur sepse e kam ditur qė Mansoori ėshtė i pa fajshėm. Por nuk kam pasur trimri qė mos tė gjuaj mbi te asgjė.

Pėr kėte kam gjuajtur lule. Kjo ka qen kompromis. Dhe Mansoori ka pasė tė drejt qė ka qajtur. Ka qajtur pėr shkak tė frigės time, frigen time tė mjerė. Ka qajtur sepse e tėrė dija ime qė tėr jetes time e kam arritur ka qenė e kotė sepse kam bėrė kompromis me masen e njerzve.“

Tė gjith njerzit e shkolluar bėjn kompromis me masėn. Tė gjithė panditet bėjnė kompromisė me masėn. Pėr kėtė kurrė nuk keni ndėgjuar qė aso njeriu ėshtė gozhduar nė kryq. Ata e ndjekin masėn. Gjithmonė bėjnė kompromise. Dhe kompromiset e tyre jan qė vazhdojnė. Kur shkojnė te Buddha apo Mansoori, i pėrkulen, por njejt i pėrkulen edhe masės. Ata jan shumė njerėz dhelpnak.

Por Shiblia plotsisht ėshtė ndrruar. Ai e ka kuptuar. Ēka Mansoori ka ndij pėr te dhe pėr ēka ka qajtur pėr te, e ka transformuar. Mė von vet Shiblija ėshtė bėr Mėsues shpirtror. Ju kan nevoitur 20 vjet. Ka bredhur si lyps, endacak. Dhe njerzit e kan pyetur: „Pse je bėr endacak rrugaq? Cka po hulumton“, sepse Shiblia tėr kohes si endacak i ka ra gjoksit dhe ka qajtur. Kur hynte nė gjami ka qajtur dhe ka vajtuar ashtu qė tėr fshati ėshtė mbledhur.

Vaji i tij aqė mallėngjyes dhe aqė vajtues ka qenė ku njerzit e kan pyetur: „Cka po bėn? Cfare mėkati ke bėrė?“ Kurse ai ju ka thanė: „E kam mbytur Mansoorin. Askush tjetėr nuk ka qenė pėrgjegjės. Vetem une kam muajtur me e kuptuar dhe i kam hedhur lule mbi atė njeri. Kamė bėrė kompromis me masen e njerzve. Une kam qenė masa e njerzve. Kam muajtur me e pshtuar ate, por e kam lshuar atė moment. Dhe pėr kėtė tash po pendohem.“

Tėr jetėn Shiblia ėshtė penduar. Pendimi mundet me qenė gjė shumė me rėndėsij, nėse e kuptoni kėtė pėrgjegjėsij. Atėherė edhe imtėsija mė e vogėl, nėse bėhet pendim dhe kjo jo vetem verbalisht dhe sipėrfaqėsisht – nėse ky pendim mbėrrinė deri te rrėnjet tuaja dhe nėse pendohi prej thellsisė sė shpirtit, nėse tėrė qenja e juaj shkundet, dhe dridhet e qanė dhe lotėt rrjedhin jo vetėm prej syve por edhe prej ēdo stacion tė trupit tėnd – vetem atėherė pendimi mund tė te bjen deri te transformimi. E till ėshtė domethanja kur Jesusi gjithnjė e ka pėrsėritur: „Pendohuni“.

Mėsuesi i Jesusit Ivan Kristiteli, nuk ka pasur shum fjalė. Porosija e tij e tėrė ka qenė: „Pendohuni sepse mbretrija Hyjnore ėshtė afėr. Ajo vjen, e ju pendohuni para se mbretrija hyjnore tė vjen.“

Pendimi, jo vetem mentalisht po shpirtrisht plotsisht pastron dhe ripastron. Asgjė nuk mundet me ju pastruar se sa kjo mėnyrė. Ky ėshtė zjarri i cili shkatron tė tėrė bėrllogun nė ju.

Pendimi i Mansoorit e ka ndjekur Shiblijen tėr jetės dhe ate a ka qenė zgjut apo fjetur, lotėt e Mansoorit pa ndėrpre e kan ndjekur ku ka shkuar. Dhe kjo e ka pru te transformimi. Njė gjė tė tillė vetem mėsuesit e mėdhenjė mund ta bėjnė.

Kurse Mansori kėtė e ka bėrė. Deri edhe sa ka vdekur, e ka ndrruar njeriun siq ka qenė Shiblia. Deri edhe sa ka vdekur, e ka shfrytzuar vdekjen e vet qė ta ndrroi atė njeri. Mėsuesi kurr nuk ndalet. I gjall apo i vdekur, apo gadi i vdekur. Mėsuesi e shfrytzon ēdo rast qė ti transferoi dhe ti ndrroi njerzit.


EMRI I ZOTIT ALLAH DHE 14 EMRA „TĖ DRITĖS”


NJIJETI


(E BĖRJA NIJET- APO QĖLLIMI QĖ DIQKA TĖ BĖHET APO MOSĖ TĖ BĖHET)

Studjoje nijetin tėnd dhe njihe dėshirėn, sepse vepra vlersohet simbas nijetit.
Nijeti ėshtė vendim i zemrės apo qėllimi qė diēka tė bėhet apo mos tė bėhet.

Sheh Ibėn El-Kajjim thot pėr nijetin: “Nijeti ėshtė themeli dhe baza nė tė cilėn niset temeli i ndonjė vepre. Ajo ėshtė shpirti i ēdo vepre dhe udhėheqja e sajė. Ēdo vepėr vlersohet simbas nijetit, por nėse nijeti ėshtė i drejt, ėshtė edhe vepra e drejtė, por nėse nijeti ėshtė i prisht (i keq), nuk vlenė asė vepra. Simbas nijetit vjen edhe ndihma e Allahut. Nijeti i keq bjen nėnqmim. Simbas nijetit dallohjet shkalla e veprės nė kėtė botė dhe nė atė botė”.

Profeti Muhamed thot: “Nė tė vėrtetė, veprat vlersohen simbas qėllimeve. Ēdo njeriut i takon ajo ēka e ka bėrė njetin."


DHIKRI DHE LLOJET E SAJ


1. Dhikri i “Shpirtit i cili urdhron“- “Nuk ka zot tjetėr pos Allahut”(Lailaheilallah). (Pėrsėritet 10 000 her pėrsėritet me tespih), Ngjyra e dritės sė sajė ėshtė e kaltėr.

2. Dhikri “Shpirtit i cili pėrkujton”- “Allah” (100 000 her-tespih). Drita e saj ėshtė e verdh (sariht).
3. Dhikri i “Shpirtit qė jep jetė”-“Vetem Ai” (HU) (20 000 her-pėrsėritet me tespih), ngjyra e sajė ėshtė dritė e kuqe.
4. Dhikri i “Shpirtit tė qetsuar”-“I gjalli” (70 000 her-dhikėr), drita e saj ėshtė e bardhė.
5. Dhikri i “Shpirtit tė kėnaqur”-“Mbrojtsi” (20 000 her dhikėr), kjo dritė ėshtė e gjelbėrt.
6. Dhikri i “Shpirtit tė kėnaqur”-“I mėshirshmi” (75 000 her dhikėr), kjo ngjyrė ėshtė e zezė.
7. Dhikri i “Shpirtit tė pėrsosur” “Dashamirsi” (100 000 her dhikėr), kjo dritė nuk ka ngjyrė tė veqant, veq kalon nėpėr tė gjitha ngjyrat e dhikrave tė mė parshme .


FUQIJA E LUTJES

Lutja mund tė shkakton mrekullira nėse kėndohet me zemėr, po nės kėndohet pa zemėr ajo nuk ndikon sa duhet. Lutja ėshtė njė proces apo ndodhi e trupit, mendjes dhe Shpirtit; nuk mjafton qė veq pak tė lutėsh, pak tė besosh, dhe veq para vete tė belbzosh kur tė lutėsh nė heshtje. Oh, jo, jo.

Njė lutje pėrbėhet prej koncentrimit tė mendimeve- kjo ėshtė fushė mentale e Lutjės. Njė Lutje pėrbėhet prej njė dashurije tė hapur e ndishme tė zemrės- kjo ėshtė njė forcė e ndjenjave astrale tė Lutjės. Dhe njė Lutje pėrbėhet prej asaj qė ju shpesh nėnqmoni: Fjala! Fjala e shprehur e shėndrron materjėn nė dridhje.

Kėshtu njifet: Nėse ju dėshironi qė njė lutje nė kėt tokė ta shifni tė manifestuar, koncentrohi, ndieni Zotin nė qenjen tuaj tė tėrsishme dhe thuaje pastaj ēdo fjal qė prej zemrės tėnde buron, me zė dhe kjart, qė ato tė vėrteta tė bėhen. Kjo nuk ėshtė mrekulli, por LIGJ.

Lutju Zotit dhe tė gjith ndihmsave e tu shpirtror, udhėheqsat tu personal dhe mėsuesat e tu shpirtror, enxhujt dhe qenjet e dritės qė tė qendrojn nė pėrkrahje dhe ndihmė pėr rrugen tėnde jetsore pozitive e tė drejt.


1.Misticizmi ISLAM


MISTIKA - SUFIZMI


Sufizmi-Tesavufi- dispozita definitive e Arabve, Persianėve, Turqėve dhe botės tjetėr Islame, mbetėt libėr i mbyllėt i sekretit Lindorė

A ėshtė Sufizmi Religjion? Kult Okultist? Mėnyrė e jetesės? Krejt ēka u tha kjo ėshtė pjesėrisht dhe asėnjėra nga to. Nė mesin e mė shumė se 400 e mė tepėr milionė idhėtarėve tė Islamit, Tesavufin e udhėheqė njė Fuqi , tė cilėn asnjė shoqėri politike dhe ekonomike nuk e udhėheqė mė mirė nė botė.

Ku janė burimet e kėtij kulti tė quditshėm? Hulumtuesit bashkohorė edhe tani Tesavufin-Sufizmin e konsiderojnė si fuqij mė tė madhe tė lindjes sė Mesme. Megjithatė ka shumė literaturė nė botė pėr Sufizmin, por thuaja ka pakė ose hiqė matrial tė besueshėm nė lidhje me kėtė kultė.

Historianėt e Sufizmit e pėrshkruajnė se themelimin bazė tė Sufizmit e ka formuar profeti Muhamed ( nga pesė aliaba:profeti Muhamed, e shejta Fatime, i shejti Ali, imam Hasani dhe imam Hyseni. Pastaj vijnė 12 imamėt.

Imami i parė ka qenė imam Alija dhe i fundit ka qenė Al- Mahdi-a. Besohet se i shejti Mahdi nuk ėshtė dukur fare nė popull dhe gjithashtu dhe ėshtė zhdukur plotėsisht nga dheu me tėrė trupin e tij fizikė dhe ka me u kthyrė mė vonė.

Ka shum teori nė bot ne lidhje me kthimin e Imamit te 12 Al- Mahdi-a, disa thojn se ai ka me u kthyr (nė Mekė me gjith trup dhe prej atij momenti ka me filluar besimi nė tėrė botėn nė njė Zotė- islamizėm tė vėrtetė).

Une jam plotsisht i bindur se imai i 12 Al- Mahdi-a- qė do tė thot: Me dije-Medija (fjal Ilire). Ai gjendet tash ne Kosovė ku po pregadit qe ta qes ne dritė dijen ma tė lartė Hyjnora qė ne kėtė Epokė njerzimi ende nuk e ka pasur, dije e cila shpejt do ta shof driten ku ter njerzimi do te shpėton prej errsirės sė vėrtetė dhe e tėrė bota edhe nji herė do tė bėhet Ilire siq ka qen para kesaj Epoke dhe do ta ket vetem nje gjuh dhe ajo gjuhė do tė quhet gjuha Ilire. Me dijen Hyjnore njerzit nuk do tė jenė profet po do ta kanė dijen e profetit.


TRI LLOJ LĖVIZJESH SHPIRTRORE


E panjohura mė e lart kulminante ėshtė ajo qė njerzit religjioz e quajn zotin. Nėn „ e panjohshma kulminante“ mendoi si vijon: ēdo send qė dini, ka me mbet e pa njohur, sido qė tė dini, ka me mbet e pa njohur – kjo ėshtė e panjohshme. Vazhdoni duke ditur.

Ekzistojn tri lloj lėvizjesh. Prej tė njohshmes kah njohshmja, kjo ėshtė Mendja. Prej tė njohshmes kah e pa njohshmja, kjo ėshtė Vetėdija. Dhe prej tė panjohshmes kah e panjohshmja, kjo ėshtė Mbidija.

Atėher njeriu bėhet i shenjtė – atėherė njeriu bėhet vet zoti, kur te lėvizė prej tė pa njohshmes nė tė panjohshmen. Ateher plotsisht e ka hedhur mendjen. Atėherė nuk ka tė kaluar, dhe kur nuk ekziston e kaluara, nuk ka asė ardhmėrij. Ekziston vetem ky moment, nė tė drejt ky moment e tera kulmohet nė kėtu dhe tash. Nė kėtu dhe tash jeton tėrsija, nė vetė vetbukurinė dhe lakuriqsinė, nė tėrė tėrsinė dhe shenjtėrinė e vetė.


PROFETI MUHAMET NĖ SHPELLĖN BJESHKĖS HIRA

Flet:(Osho)


Kur Muhamedi nė shpellen e bjeshkės Hira pėr tė parėn her e ka ndėgjuar keto fjalė: „Thuaj, rrėfe(tregoju) nė emėr tė Zotit tand!“, ka qen si i zgjuar prej gjumit tė thell. Ka shiquar rreth e rrotull vetes. Kush kėt e foli? Askush nuk ka qenė. Jeta nuk ėshtė dikushi – jeta ėshtė e tėra kjo qė ėshtė, tėrsija. Dhe Muhamedi ka filluar tė rrėfei (tregoi). Me siguri ai ėshtė dashur tė vallzoi, tė kėndoi – nė emėr tė Zotit tė vet.

Ato momente ka ekzistuar muzika. Ato momente ka ekzistuar vallja. Ato moment ka ekzistuar zemra, ka ekzistuar kėnga. Ato momente ka ekzistuar festimi. Muhamedi ėshtė pranuar. Muhamedi ėshtė bashkuar me tėrsinė, e tėrsija ėshtė bashkuar me te – pika e ujit nė oqean, oqeani nė pikė tė ujit.

Kjo ka qenė bashkimi kulminant, naltėsija mė e lartė ku dikush mund tė rritet dhe ngritet. Por kurė tė tjerėt kan filluar tė pėrshkruajn (apo ti shkruajn fjalėt qė ka folur Muhamedi), kjo mė nuk e ka pasur tė njejtėn bukuri, fjalėt kanė qenė tė ngrira.

Kurani ėshtė libėr, sikur se Vedat, Biblija dhe Upanishadet – nė to jan fjalė me domethanje, por tė vdekura. Nė qoftė se ju nuk mund ta ndini atė moment nė bjeshkėt e Hirės, kur tėrė tėrsija ju thot: „Rrėfe(trego) nė emėr tė Zotit tėnd!“, nuk keni me muajtur me e kuptuar Kuranin. Mund ta pėrktheni, por ka me ju bėrė barrė, nuk ka me ju dhanė jetė.

Muslimanėt nuk kan muajtur me i kuptuar sufit. Kurse Muhamedi nuk ėshtė asgjė tjetėr pėr veqė sufi. As njė tradicion nuk mundet me i kuptuar sufit, ata jan gjithmon rrebel, tė larguar prej shoqėrisė dhe shembuj tė vėrtetuar sepse gjithmonė me vehte e bartin revulucionin.

Vin sikur fortunė dhe i dhridhin vet temelet e shoqėrisė qė ekziston, shoqėrisė sė vdekur, kulturat dhe civilizimet, univerzitetet, pushtetet, kishat – tė gjithė janė tė vdekuar. Por shumica e njerzve jan tė vdekur. Dhe pėr kėtė qė shumica e njerzve jan tė vdekur, dhe shoqria vdekur qė ėshtė e vendosur atyre ju pėrgjigjet.


2. Misticizmi KRISHTER





KRISHTI NĖ LUTJE - MEDITACION


SHKOLLIMI I ISUSIT


(Osho flet pėr shkollimin e Isusit)


Isusin e kanė ushtruar Esenet, njė nga shkollat mė tė vjetra mistike tė kėsaj bote. Mesimi i tyre ėshtė Vedante e pastėr dhe pėr kėt krishteret nuk i kanė mbajt shenimet qka ka ndodh me Isusin para 30 vjetve tė jetės. Ekzistojn pak shenime pėr fėmirinė e tij dhe gjithė tė tjerat e pėrfshinė kohen prej 30 deri 33 vjet tė jetės sė tij. Krishterėt pakė dijn pėr jetėn e tij tė vėrtetė, por qfaqja e tij nuk ėshtė rastėsi e kotė kjo nuk kishte me muajtur me ndodhur pa pregaditje e njė kohe tė gjatė.

Isusi ėshtė i pregaditur gadi tri decenja tė plota. Sė pari ėshtė i dėrguar nė Egjipt, dhe pasė kėsajė ka shkuar nė Indijė. Nė Egjipt i ka mbisunduar teknikat mė tė vjetra dhe ndėrkohė teknikat mė misterioze, deri sa nė Indijė ėshtė takuar me mėsimet e Budės, me Vedante dhe Upanishadet – me tė vėrtetė ka kaluar nėpėr ushtrime tė kujdesshme dhe afatgjata.

Pėr kėtė shumė pakė dihet, pėr kėtė arsye se atėherė ka qenė shumė nxėnės i pa njohshėm. Krishtenėt me qėllim i kanė ndaluar dhe bllokuar ato tė gjitha informacione, sepse nuk kanė dashur qė tė dihet: „Ja shiqoni, djali i Zotit ka pasur mėsues“.

Ata e pėrbuzin vetem idejen qė dikush e ka mėsuar apo shkolluar – kjo ėshtė dukur pėr ta si nėnqmuese. Krishterėt mendojnė qė djali i Zotit vjen nė kėtė botė apsolutisht io pregaditur. Askush i pregaditur nuk ėshtė ardhur, asė qė kjo ėshtė e mundur. Nėse dikush me tė vėrtetė ėshtė plotsisht i pregaditur, atėherė nuk mundet me ardhur nė kėtė botė.

Nė kėtė botė vijnė gjithmonė tė papėrsosurit, sepse pėrsosshmėrija nuk ėshtė e kėsaj bote – kjo ėshtė nė kundėrshtim me tė gjitha ligjet. Si tė bėhet dikush i pėrsosur, jeta i tij kalon nė dimenzion vertikal.

Kjo duhet nė tėrsij tė kuptohet: ju pėrparoni horizontalisht, prej A-sė deri te B-eja, prej B-esė deri te C-eja, e njashtu deri nė fundė; pėrparimi horizontal ėshtė me vijė tė drejtė, prej tė kaluarės deri te e tashmja, prej tė tashmit deri te e ardhmja. Kjo ėshtė rruga e Shpirtit tė pa pėrsosur – mu sikur uji qė rrjedhė prej burimit kah gryka, gjithnjė duke qendruar nė tė njetin nivel.

Duhet tė jeni i pa pėrsosur qė tė arrini deri te kjo botė. Nė shkrimet e vjetra thuhet, kur do qė njeriu vjen afėr pėrsosshmėrisė, ai me vetėdije jetė i pa pėrsosur – nė atė mėnyrė qė tė mundė tė kthehet nė kėtė botė qė ta vazdon ndihmen pėr zhvillim shpirtrorė te tė tjerėt. Nuk ka kthimė nėse e realizon pėrsosmėrinė e plotė.




Jesusi vet e ka pregaditur vdekjen e tij duke i pėrballuar tėrsisht dhimt shpitrore dhe trupore, njashtu duke qendruar plotsisht i vetėdijshėm deri se e ka leshuar trupin fizik. Me kėt Jesusi e ka arritur vetėdijėn mė tė lartė kosmike.

MREKULLIT E KRISHTIT


Krishteret me mija vite kan dashur me i vėrtetuar mrekullit e Krishtit: Guri ėshtė shendrruar nė bukė, ujin nė venė, i ka ringjallur kufomat, ua ka kthyrė tė verbėrve tė parit, njerzit me sėmundje tė grbules vetem me tė prekur i ka sheruar etj… etj…

Pėr ēka i vejn nė pah apo ju kushtojn aqė vėmendje intenzive atyre Mrekullive? - sepse nė Indi kur askush nuk kan pasur gajle a ėshtė Buda ēudijbėrs apo jo. Por, pėr ēka atėherė krishteret kėrkojn me ēdo kusht kėtė nė lidhje me Krishtin? Nėse dikush e vėrteton qė Krishti nuk ka krijuar ēudira, e tėra ėshtė e humbur – Krishtenizmi kishte me filluar tė zbehet.

Krishtenizmi nuk mvaret prej Krishtit, por prej mrekullive tė tij. Nėse njė ditė vėrtetohet qė nuk e ka ngritur Lazarin prej tė vdekurve, qė nuk i ka sheruar prej gėrbulės, qė tė verbėrve nuk ua ka kthyrė tė parit, Krishterizmi nė tė njejtin moment ka me u zhdukur. Nuk ka me pasur mė kisha, asė Papė, sepse tė gjith ata mvaren prej Krishtit ēudibėrs, e jo Krishtit prej vetvetes. Pėrēka? Sepse ēudirat flasin sepse ai me tė vėrtet ka qen djal i Zotit.

Ēudi, nė thelb, asgjė nuk vėrteton ajo vetem tregon budallakijt tė atyre qė me ēudira jan tė mahnitur, dhe kjo ėshtė e tėra. Sa e dij une(Osho) Krishti kurrė nuk ka bėrė aso gjėrash, sepse ai me tė vėrtetė nuk ėshtė aqė idiot tė krijon diqka se si juve tė ju bindė.

Rreth tij ndodhin ēudirat tė cilat ju nuk i vėreni. Sakt, plotsisht ėshtė e sakt: tė verbėrit rreth tij fillojn me parė, por jo fizikisht, por tė verbėrit shpirtror i qelin syt. Plotsisht ėshtė e vėrtetė: ai i ka ngjallur kufomat, sepse nė njerzit shpirtrisht tė vdekur u ka bartur jetė tė re nė ta. Tė gjitha kėto janė mrekulli mė tė mėdha, sepse tė gjitha ēudirat mund sot ti bėjnė edhe shkenca – shkenctart tė gjitha kėto gjėra apo mrekullij qysh moti i bėjnė.


DOMETHENJA E KRYQIT



OSHO sqaron pėr kryqin.


Kryqi ėshtė i pėrbėrė prej dy vijave: njėra vij ėshtė horizontale nė lidhje me tokė dhe tjetra ėshtė vėrtikale. Vija Horizontale ėshtė koha: e kaluara, e tashmja, e ardhmja; A, B , C qė sillen rreth vijės. Ju jetoni nė atė rrafsh. Vija vertikale ėshtė pėrjetshmėrija: TASH. Ajo ėshtė gjithmonė kohė e tashmit – nuk ka tė kaluar, nuk ka ardhmėrij. Ajo vij nuk shkon pėrpara por shkon pėrpjetė, gjithnjė pėrpjetė – kjo ėshtė ngritje pa fund.

Koha dhe pėrjetshmėrija jan takuar atje ku Jesusi ėshtė kryqėzuar. Nėse vdiqni nė ate TASH, ju jeni rilindur; ringjallur. Atėher pėr ju nuk ka vdekje, sepse koha zhduket: bėhi tė pėrjetshėm. Kryqi ėshtė simbol i takimit tė kohės dhe pėrjetshmėrisė. Pika e takimit duhet pa tjetėr tė jetė vdekja e juej personale. Ajo nuk mund tė jetė diqka tjetėr, sepse kur zhduki prej kohės tė kėsaj bote, lajmroheni nė tė tashmėn e pėrjetshme. Kurse dy lamitė kryqėzohen – ku? Nė Tash dhe Kėtu. Kryqėzohen nė kėtė moment.

Tash ėshtė momenti i kryqit. Por, ju vazhdoni qė tė rrotullohi horizontalisht, vraponi nė takim me ardhmėrinė, dhe pėr kėtė e lshoni pėrjetshmėrinė. Nėse filloni qė tė lėvizni prej kėtij momenti, pra, vertikalisht, ju jeni mbi kryq. Keni me vdekur i till si jeni, dhe keni me u rilindur nė tėrsij. Keni me u bėrė diqka krejtsisht e re.

Pas kėsaj lindje vdekja mė nuk ekziston. Keni ardhur deri te „begatija e jetės“. Pėr Isusin, kryqi ėshtė simbol i kohės: kryqėzohen koha dhe pėrjetshmėrija. Ndėrsa pėr krishterėt, kryqi ėshtė mė tutje njė simbol pikllimi i errėt i vdekjės, vuajtjes dhe psimit.

Sikur Isusi mos tė kishte shkuar te Jevrejt…dhe tė kishte ndejtur nė Indij dhe ta kishte bėr kryqin e vetė, atėherė kryqi kishte me qenė plotsisht i njejt, por Isusi kishte me qenė plotsisht tjetėr.

Kishte me qenė ngjashėm me Krishnen, ekstatik, i qeshur, i kėnaqur – sepse kryqi ėshtė simbol i gėzimit, e jo simbol i vdekjes (siq ėshtė tash kryqi i krishterėve). Kur koha zhduket, ju vdiqni pėr botėn e kohės dhe lajmrohi nė botėn e pėrjetėsisė. Nė kėtė moment duhet tė jeni ekstatik. Hinduset pėr kėso gjendje tė vetėdijės e kanė vetem njė fjalė – samadhi.

avatar
King

36


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MISTIKA

Mesazh  King prej 19.02.11 18:54

3.MISTIKET DHE MESIMET E TYRE



MISTIKA (SUFĖT) DIE MĖSIMET E TYRE





Njeriu bashkohorė arrinė forcat duke i zhvilluar fuqitė mistike tė cilat janė tė vendosura nė vetvehten e tijė. Ajo fuqij ėshtė e vendosur nė pesė organe tė mshefta tė cilat quhen Lataif-e, e kėto janė: Qendra e Zemrės, qendra e Shpirtit, qendra e Msheft,qendra Sekrete dhe qendra mė Misterioze.

Joga, Shinto, Budizmi, Taoizmi, Konfuqizmi etj., tė gjitha kėto besime kanė mjaftė fjalmirė (besimtarė) nė tėrė Europėn dhe Amerikėn. Mirpo Sufizmi-Tesavufi- dispozita definitive e Arabve, Persianėve, Turqėve dhe botės tjetėr Islame, mbetėt libėr i mbyllėt i sekretit Lindorė.

A ėshtė Sufizmi Religjion? Kult Okultist? Mėnyrė e jetesės? Krejt ēka u tha kjo ėshtė pjesėrisht dhe asėnjėra nga to. ( Nė mesin e mė shumė se 400 e mė tepėr milionė idhėtarėve tė Islamit, Tesavufin e udhėheqė njė Fuqi , tė cilėn asnjė shoqėri politike dhe ekonomike nuk e udhėheqė mė mirė nė botė.- shkruan sheiku Ahmed el-Abasi nė librin e tijė „ Fuqitė e fshehta tė Sufėve“.

Kultura dhe letėrsija e Sufizmit ka ndikuar nė zhvillimin e kulturės dhe arqitekturės sė Azisė.

Ku janė burimet e kėtij kulti tė quditshėm? Hulumtuesit bashkohorė edhe tani Tesavufin-Sufizmin e konsiderojnė si fuqij mė tė madhe tė lindjes sė Mesme. Megjithatė ka shumė literaturė nė botė pėr Sufizmin, por thuaja ka pakė ose hiqė matrial tė besueshėm nė lidhje me kėtė kultė. Historianėt e Sufizmit e pėrshkruajnė se themelimin bazė tė Sufizmit e ka formuar i shejti Muhamed ( nga pesė aliaba: i shejti Muhamed, e shejta Fatime, i shejti Ali, imam Hasani dhe imam Hyseni. Pastaj vijnė 12 imamėt. Imami i parė ka qenė imam Alija dhe i fundit ka qenė Al- Mahdi-a. Besohet se i shejti Mahdi nuk ėshtė dukur fare nė popull dhe gjithashtu dhe ėshtė zhdukur plotėsisht nga dheu me tėrė trupin e tij fizikė dhe ka me u kthyrė mė vonė nė Mekė me gjith trup dhe prej atij momenti ka me filluar besimi nė tėrė botėn nė njė Zotė- islamizėm tė vėrtetė).

Mirpo shumė historian kan shkruar se ky kult esoterik rrjedhė qyshė prej kohrave shumė mė tė lashta, ku shumė kulte pėr zhvillim shpirtror kanė ushtruar qė Egon (Nevcin) ta lirojnė prej prangave tė materjės. Sufit thonė se njeriu ėshtė pjesė e tėrsisė sė Amshueshme, prej tė cilit ēdo gjė rrjedhė dhe ēdo gjė duhet qė ti kthehet. Jeta e Amshueshme mund tė arrihet vetėm me anė tė pastrimit tė shpirtit (mendjės). Kur Shpirti i njeriut vendosėt sakt nė trupė dhe kur mbi te merret kontrollė e plotė, atėhere njeriu lajmrohet nė formė tė vetė pėrsosur. Pra atėhere njeriu i ka tė gjitha fuqitė nė dorė.

A njdahen Sufit prej botės dhe shoqėrisė, qė tėrsisht ti kushtohet tė sė vėrtetės? Sufėt edhe pse kohė pasė kohe izulohen nė lutje tė thella dhe Dhikėr, ata plotėsisht janė tė integruar nė botė dhe nė shoqėri ku merren me punė tė ndryshme tė lloj lloj profesionesh dhe zanatesh. Ti lexojmė fjalėt tė njė autoriteti tė lartė:

„ Njeriu ėshtė i denuar qė tė jetoi jetė shoqėrore. Rroli i tijė ėshtė qė tė jetoi me njerzit tjerė. Duke i shėrbyrė Sufizmit, ai i shėrbenė Amshueshmėrisė, i sherbenė vehtės dhe shoqėrisė. Pra nese dėshiron qė ky tė bėhet Sufi, ky nuk mundet tė lirohet prej asnjė prej kėtyre detyrimeve. I vetmi mėsimė i cili vlenė ėshtė ai i cili arrihet nėpėrmjet pėrjetimeve tė jetės sė pėrditshme. Njeriu sikur Jeremi (Murg) i cili e lshonė shoqėrinė dhe lirohet prej mėsimeve dhe pėrvojave tė jetės, aij nukė mund tė arrijė fuqijė. Sepse fuqitė arrihen me mbisundimin e dobėsive dhe pasigurive. Me jetuar jetė tė plotė tė izolimit don tė thotė me e mashtruar vetvehten.

Ajo qė Sufėve nė rrolin e Fakirėve dhe Dėrvishėve- ju ėshtė dhanė nė rrolin e palėndueshmėrisė, pagabueshmėrisė dhe mbifuqisė, janė mėsimet e tyre. Nukė ka kurfarė dyshimi se koncentrimi i mendimeve tė tyre qė ata tė arrinė, i pėrgjigjėn asajė qė mundė tė krahasohen me manifestime mbinatyrore. Ka shumė shembuj qė janė tė regjistruar me precizitet tė pa gabueshėm historik ku tregohet fuqija qudibėrse e kėtyre njerėzeve. Por mos tė harrojmė se mund tė hasim nė „suf“ tė rrejshėm tė cilėt e mashtrojnė masėn naive tė njerzėve. Mirpo nė anėn tjetėr me dhjetra e mija njerėz pa paragjykime janė tė bindur nė Tesavuf dhe nė disa Sufi qė para masės i bėjnė disa qudira, kėto mrekulli atyre ju binė fuqij tė ndonjė shkalle tė pa ndėgjueshme. Kėto manifestime janė vetė zbatim i msheftėsive tė natyrės ku shkenca nuk i njef sa duhet .

Cilat janė ato qudira dhe fuqij tė cilat ju pėrshkruhen Sufėve tė shejtė? Gadi nuk ka fenomen maxhik pėr tė cilat disa autor nukė vėrtetojnė se i bėjnė Dervishėt, disa ēudira janė mė karakteristike pėr kėtė kultė se qudirat tjera.

E para ėshtė- hupja konvencionale e Kohės ( nė harmoni se Koha nukė ekzistonė), shumė tregime tė ndryshme qė mirren me kėtė fenomen-kėto tregime disa i pėrkasin disa shkenctarėve shumė pedant.

Ndoshta ėshtė rasti mė i ndėgjueshėm i shehut-Shahab-el-Dina. Thonė se ka qenė i aftė qė ta manifeston para syve tė publikut qfaqjen e pemėve, njerėzve, objekteve dhe kėtė apsolutikisht simbas vullnetit tė vetė ( kjo nukė ka qenė Hipnozė masive ,po ka qenė realitet i fuqive tė tja maxhike).

Flitet se njė herė e ka lutur Sulltanin e Egjiptit qė ta futė kokėn nė njė enė me uij. Sulltani menjėher u gjet nė rrolin e njė njeriu qė anija ju ka shkatrruar, dhe pastaj i hedhur nė njė ujdhesė tė njė shteti tė largėt. Kėtij ia pshtunė jetėn disa druprerės ku hyri nė njė qytet mė tė afėrmėt ( duke u betuar se ka me ju hakmarrur shehut se maxhija e tij e ka pru nė kėtė fatėkeqėsi). Nė atė qytet e fillon punėn si rob. Pasė shumė vitesh e arrinė lirinė dhe fillonė njė punė tė madhe, martohet dhe stabilizohet. Ma nė fundė pėrsėri varfrohet ku mezi e mbanė gruan me shtatė fėmijė.

Njė ditė duke u gjetur rastėsishtė nė bregdet, futet nė ujė qė tė lahet. Nė tė njejtin moment, u gjet nė pallat nė Kairo, pėrsėri ishte mbretė i rrethuar me kopshte dhe para tij gjendej shehu me fytyrė serioze. Tėrė pėrvojėn e tijė qė e bėri e cila dukej se ka ndodhur me vite, nė realitet kjo ngjarje ka ndodhur vetėm disa sekonda.

Ky zbatim i mėsimit qė „ koha nuk kja kurfarė kuptimi pėr Sufėt“ qėndron nė shembullin e njohur tė jetės te tė shejtit Muhamed. Flitet se profeti Muhamed kur ėshtė nisur pėr nė udhėtimė tė quditshėm, Xhebraili e merr dhe e dėrgonė nė Parajsė, Ferr dhe Jerusalemė. Pasė 90 takimeve me Zotin ėshtė kthyrė nė tokė sakt kur donte ta kapė pjatėn me plotė ujė e cila donte tė rrėzohej atėhere kurė Enxhulli Xhebrail e merrė me vehte. Tė gjitha ato udhėtime i bėnė dhe prap e zenė pjatėn pa ra nė tokė dhe u derdhur uji i saj.

Hapsira pėr shehun luan rrol tė vogėl qė tė udhėtoi me mijra kilometra sa qelė e mshel sytė. Thuhet se mėsimet e tilla pėr mėsuesit mistik janė ngjarje mė tė thjeshta. Mistikėt shifen nė mes veti nė tė njejtėn kohė nė largėsij me mijra kilometra. Hecja mbi sipėrfaqe tė ujit dhe kalimė tė sipėrfaqeve shumė tė largėta kėto rregullisht kanė bėrė tė dedikuarit para syve tė botės. Konsiderohen se kėso Ēudirash i dedikohen vetėm pejgamerve. Por qendron fakti se ēudirat –Karamat-et i ėshtė e mundshme edhe te njė numėri tė madhė tė Sufėve dhe mistikve tė tjerė botrorė.

ORGANIZIMI I JETĖS SĖ SUFĖVE

Grupet mistike tė kėtyre grupeve, i kanė rregullat e veta shumė tė rrepta, kjo vlenė pėr ata qė i dėshirojnė fuqit e sufėve. Ka tė atillė qė e ushtrojnė kėtė kultė. Adhuruesit e ri qė dėshirojnė tė integrohen nė kėtė grup, kėta duhet qė ti pranoj Piri ose Shehu-msuesi shpirtror. Shpesh ndodhė qė fėmijėt e sufėve qė ta pėrcjellin rrugėn e prindėve tė vet. Si nxėnės tė rendit tė parė SaliKu- hulumtuesi, mund tė jan vetėm ata qė i ka zgjedhur vetė mbrojtėsi-msuesi shpirtror.

Rendet (grupet) qė i marrin emrat simbas formuesit tė tyre si pėr shembull Nakshibendi, Kadriji,Halveti,Rrufaij etj., organizohen nė grupe ku i organizon mjeshtri i njohur. Pėrparimin prej njė shkalle nė njė tjetėr tė nxėnėsit tė tarikatit e caktron Mjeshtri i grupit Shehu- msuesi shpirtror. Psh nė Azij, sufi qė tė mėson degė tė veqant, aij duhet tė udhėtoj prej Marokut nė Javė dhe prej Kinės nė Libi, vetėm e vetėm qė ti bashkohet rrethit (Hallkės) tė mėsuesit tė lartė shpirtrorė. Atėhere nė qoftė se mėsuesi e pranon kėtė nxėnės, atėherė kandidati vėhet nė sprovė nė zgjatje prej disa muajve. Kėshtu ky nxėnės duke jetuar nė varfri i veshur me tunike ( veshje liri ose leshi) kmishė tė bardhė me mangė tė gjata deri nė gjunjė i cili punon njė punė shėrbtori. Hulumtuesi gjat kėtij shėrbimi, rrin me mėsuesin e vet duke ju nėnshtruar njė regjimi ma tė rrept se njė diciplinė ushtarake. Hulumtuesi merr pjesė nė litani ceremoniale tė shkrimeve tė caktuara sekrete. Duhet ti pėrdorė pesė lutje ceremoniale dhe pėrkujtime (dhikėr), duhet tė axhiroi prej mėngjesit deri nė mbrėmje njė muaj dit dhe tė lexoj Kurhan.

RENDET-DEGĖT E TARIKATIT

Janė tė njohura dymbdhjet degė tė Tarikatit, mirpo ka edhe shumė nėndegė tjera. Prejardhjen e kanė prej tė shejtit Muhamed. Vėrtetohet se kėto kan mbetur prej vllazrisė mistike tė Pejgamerit prej trashigimtarve special „ Ashab-us-Safa“ ( bashkėsija e gjygjtarve). Kėta njerz shumė pak njifen. Gjat punės sė tyre tė msheftė kėta mistik thellohen nė vepra tė mira,meditim tė thellė, lutje, agjirim, dhikėr. Simbas disa teorive emri i tyre rrjedh prej veshjes sė tyre karakteristike prej leshi tė bardh si psh fjala: Suf- artabisht-d.m.th. Lėmsh apo Safa-Pastėrti.

Sot njifen shumė rende- degė tė Tarikatit si psh:Nakshibendi,Halveti,Kadrii,Mevlana,Rrufai,Sadii etj. Kurr asnjė Tarikat nė mes veti nuk shkojnė keq, pra gjithnjė janė miqėsor nė mes veti. Ndonjėher nė rituale msuesit bashkohen nė mes veti, bėjn ceremoni sė bashku me qėllim tė pėrbashkėt dhe pėr tėrė njerzimin. Ka shumė degė dhe nėndegė tė Tarikatit ku janė tė shtrira nė tėrė botėn si prej Marokut deri nė Javė, nėpėr Indi, Avganistan, pra kudo ku ėshtė i shtrirė Islami. Ujdhesa Bali nė Indonezi njifet me Sufit mė tė zhvilluar dhe tė ngritur shum lart shpirtrisht tė cilėt pėr veq ritualeve normale ata tri her nė muaj i bėjnė ritualet e hecjes nėpėr zjarr, hecin nėpėr prush me gaca tė ndezura dhe nuk dugjen fare, me kėtė ritual tė hecjes nėpėr zjarr e bėjnė forcimin e trupit fizik dhe e bėjnė pastrimin e Shpirtit.

Avatar Meher Baba i ashtuqujtur Avatar mbi avataret ( resulullah) thekson se: nxėnsat e sufizmit ( dhe tė ēdo zhvillimi spiritual) nuk mund tė kan dobij shpirtrore nė qoftė se nė atė degė tė Tarikatit apo lami tė zhvillimit shpirtror nuk e pėrcjell mėsuesi- Murshidi apo Murshidja i-e Iluminuar (shėndritur-i cili e ka njohur Vetvehten-Zotin nė vete). Paraqitja e rrallė e msuesav tė Iluminuar apo tė shėndritur ka shkaktuar dobėsimin e fuqive dhe udhėzimeve tė sufizmit, kėshtuqė shumė grupe si te ne dhe nė botė, jan mbetur vetėm si sekte tė pastra intelektuale.

Sufėt luajnė njė rrol shumė tė rėndėsishėm nė jetėn shoqėrore politike tė atij shteti qė i takojnė. Nė shumė vende tė botės Dervisht njifen si luftėtar shumė tė lartė tė mbrojtjes sė atėdheut. Ata njifen edhe te ne nė Kosovė edhe nė Shqipėri si nė vendet tjera me shqipėtar. Psh nė Libij. Mbreti i Libisė ku tash shpejt ka sunduar nė atė shtet i ashtuqujtur Sejad Idriz, ai ka qenė udhėheqės kryesor i grupit tė Sufėve –Tarikatit. Njashtu dhe Fakiri nga Pij-a nė veri tė Indisė i ashtuqujtur:“ Bakla e unit tė zjarrit“, ka qen udhėheqės sufist, e shumė e shumė tė tjerė qė ne nuk i njohim.

QĖLLIMET E SUFIZMIT

Simbas teorisė sė sufizmit, njeriu nė gjendjen e vetė normale ėshtė njė pjesė shtazė njė pjesė njeri, ėshtė jo komplet. Mėsimet e pėrgjithshme tė sufėve, ceremonit, lutjet etj., janė me qėllim qė hulumtuesin ta bėjnė tė pastėr qė tė bėhet „Insan-i-Kamil-njeri (gjuhė e sufizmit) i pastruar dhe i plotė. Kėtė gjendje mund ta arrijnė edhe tė tjerėt tė cilėt nuk janė nė sufizėm pa ndihmėn e askujtė vetėm me punėn e tij shum serioze. Por sufizmi ėshtė rrugė e vėrtetuar me metoda tė caktuara dhe me udhėheqje tė drejtė tė mėsimit.

Kur kandidati e arrinė gjendjen e plotė tė realizimit hyjnor, ku dhe ėshtė qėllimi kryesor i kėtyre kulteve, atėhere sufi ėshtė nė harmoni me Amshueshmėrinė, kurse ato mundime dhe mosėsiguri etjera qė i ka bėrė si njeri i zakonshėm, ma te ky tash nuk ekzistojnė. Kjo fazė e fundit njifet si Vasl-, ku d.m.th-Bashkim.

Pėrndryshe tė gjith mendimtarėt sufist i ikin jetės sė mbyllėt nėpėr Teqe, apo vetmisė. Nė qoftė se sufi mbyllet e rrin jashtė shoqėrisė, atėher ai bėhet anti shoqėrorė, mė nuk i shėrben familjes dhe rrethit ose shoqėrisė, atėher ky sufi ėshtė kundra ligjit hyjnor dhe prej kėsaj rrjedh principi i sufit : „ Tė jesh me botėn e jo jasht sajė“. Pėr kėtė arsy sufėt e shejt musliman jan tė njohur me lloj lloj profesionesh e zanate si dhe tituj tė lartė.

Prej kėtu rrjedhė se disa mbretra tė Indisė dhe Persisė pasi qė kanė hyrė nė rendet e Tarikatit, kėta kan marrė si shtesė disa zanate qė tė muajn qė ti paguaj hargjimet jetėsore tė veta, qė mos tė marrin tjetėrkah dhe gjat kėsaj kohe prap kanė mbetur udhėheqsa mbretėror dhe pėr hargjime personale kėta kurrė nuk kanė marrė tė holla prej arkės shtetrore mbretrore.

SUNDIMI I PA DUKSHĖM I SUFIZMIT

Udhėheqsi kryesor i tėrė sistemit Sufist nė botė ėshtė Kutub-i-al Irshad ( udhėheqsi i katėr Kutubve tė tjer). Gjithmonė bota i ka pesė Kutub, kėta thuaja gjithmonė janė tė pa dukshėm pėr njerzimin, pra rrall shifen nė publik nė mesin e njerzve, edhe me i parė gadi askush nuk i njef.

Nė ēdo 700-1300 vjet vjen Avatari nė tokė, ku ardhjen e tyre e pregadisin pesė Kutubėt. Avatari quhet Kutub-al-Akab (ku d.m.th. mėsues i mėsuesve). Kur Avatari vjen nė tokė bėhet njė revulucion ( i pa dukshėm) i jashtzakonshėm sidomos te njerzit si nė zhvillimin shpirtror njashtu edhe teknik. Qdo 100 vjet sundojn pesė Kutub nė Tokė ku ēdo her ndrrohen. Kur njėri e kryn detyrėn hyjnore nė tokė vjen dhe e zavendson tjetri.

Kutub-i-al-Irshad udhėheqsi i katėr Kutubve tė tjerė, ky jo vetėm qė i udhėheqė msheft rendet sufiste nė tokė me tė katėr Kutubėt tjerė, po edhe e rregullojnė edhe qėshtjen shoqėrore e politike ( msheft) nė tėrė botėn. Gjithashtu kryen punė tė jashtzakonshme nė tėrė Univerzin ku vetėm tė mbrrimit atė punė e dinė.

Kutubėt mbajnė lidhje tė msheftė me Tarikatet dhe atė vetėm me disa. Mbledhjet mbahen msheftas, Kutubėt, msuesit (Shehėt ose Pirėt) , kėta bashkohen nė njė vendė kudo nė botė ata vet ku e caktojnė, e shkatrrojnė apo e humbin hapsirėn dhe kohėn dhe me gjithė trup fizik udhėtojnė nė atė vend tė mshehur ku bėhet mbledhja e tyre dhe ku pėrcaktohen ngjarjet nė botė tė cilat nė tė ardhmėn e afėrt kanė me ndodhur, pra caktohet fati i njerzimit si pėr tė mirė njashtu edhe pėr tė keq, kuptohet se kėta hyjni tė lartė e ndjekin plotėsisht ligjin e Pėrėndisė.

Kutubėt kan arritur njė shkallė tė lartė tė zhvillimit shpirtrorė ku kjo shkallė e zhvillimit quhet: Vasl-( ku d.m.th.- bashkim me tė pa amshueshmin). Me kėtė arritje tė lartė kėta kanė fuqi qė kur tė dojnė munden me udhtuar me trupė fizik e ate kudo nė botė apo nė ndonjė dimenzion tjetėr jo fizikė. Duhet tė cekėt se edhe Prizreni e ka pasur njė fatė ku e ka pasur njė Kutub, e ate jo shumė largė nė tė kaluarėn. Tash nė Prizren ekziston Tyrbja e Kutub Babės ku thuaja tė gjithė e njofin atė vendė tė shenjtė.

Nė tė gjitha kohrat dhe nė tė gjitha erėrat nė tokė, nė tė njejtėn kohė gjithmonė ekzistojnė 56-Shiv-Atmi ( gjuhė sankrite ku d.m.th.-Shpirtra tė pėrsosur-Realizues tė Zotit).. Prej kėtyre 56- Shiv-Atmi disa rrinė nė gjendjen e Majzoobiat-it ( ku d.m.th.- gjendja e tetė e Zotit), kurse disa rrinė nė gjendjen e ashtuqujtur: Turija-avastha ( ku d.m.th.- gjendje e bashkimin me Zotin). Kurse nė terminologjinė sufiste kėta tė shejtė njifen si: „ Fana-ma-al-baqa“ ( ku d.m.th.- gjendje e nėntė e Zotit, kontakt me Zotin). Kurse disa tė tjerė tė kėtij grupi tė 56-shtė pas kalimit nė Bashkim hyjnor rrinė nė gjendjen e ashtuqujtur : „ Sulukiyat“ ( ku d.m.th.- gjendje e vėrtetė e hulumtuesit). Njashtu qėndrojnė nė gjendje tė ashtuqujtur: „baqa-billah“- ( ku d.m.th.- qendrim nė Zotin) dhe kėte nė fund tė udhėtimit tė dytė hyjnor. Kurse vetėm pesė prej 56- tėve rrinė gjithmonė nė gjendjen e Kutubiatit ( Qutubiyat), tė gjithė kėta janė nė formė njerzore.

Pra nė tė gjitha kohrat dhe nė tė gjitha erėrat nė tokė gjithmonė ekzistojnė pesė Kutuba (Qutub), Satguru (gjuhė sankrite) ose tė ashtuqujtur shqip Msuesa tė Pėrsosur, ku jetojnė nė mesin e njerėzev duke i shfrytėzuar aspektet e pa kufijshme tė „ ahadiyat-it ( qė d.m.th.- vetėdije mė e lartė) dhe nė Arsh-e-ala ( qė d.m.th. froni mė i lartė- gjendje mė e lartė shpirtrore ose gjendja e Avatarit ose e Kutubėve.

Kutubėve i shėrbejnė katėr ndihmės e kėta quhen Advall*. Detyra e tyre ėshtė qė gjithmonė tė janė tė vetėdishėm dhe tė mbajnė pushtet nė tė katėr anėt e botės dhe kėshtu pa ndėrpre i lajmrojnė Kutubėve pėr gjendjen dhe pėr ēdo ndodhi nė botė. Dhe pėr veq kėtyre katėr Advall -ėve nėn ta ekzistojnė tė ashtuqujtur dhe 40 Avdall – qė don me thanė :„ Ata qė janė ndrruar shpirtrisht“. Nėn 40 Avdall gjenden edhe 70 – Fisnik dhe pas kėtyre 70 fisnikėve vinė 300 Tė Lartė . Kurse tė shejtit Sufist nė kėtė hiarki qė nuk kanė obligime quhen:Vali.

HYRJA NĖ TARIKAT DHE DEDIKIMI (PĖRKUSHTIMI)

Kur tė paraqitet kandidati pėr tė hyrė nė Tarikat nė shkallėn mė tė ulėt quhet Salik. Saliku mund ti lejohet tė marr pjesė nė mbledhje pėr njė kohė deri sa ai tė vjen nė regjistrim formal. Pranimi te Shehu apo te Piri nuk don tė thotė pėrparim tė menjėhershėm. Kjo gjė ėshtė njė gjė e jashtzakonshme e sufizmit nė krahasim me grupet tjera mistike tė mshefta.

Pėrparimi apo ngritja nė rrugėn mė tė lartė e atij nxėnėsi nė atė tarikat dhe deri te njohja e dijeve sekrete vjen automatikisht atėherė kur i dedikuari ėshtė i pregaditur. Nė qoftė se aspiranti uk ėshtė i pjekur pėr dedikum, ai mė kurrė nuk ka me pėrparuar. Pėrndryshe njė herė kurė i pėrkushtohet me sukses asaj rruge me siguri se ka me pasur pėrparsi me kusht nėse i pėrmbahet me rreptėsi detyrave, ritualeve etj. Nė qoftė se ndodhė qė njė jo i dedikuar nė rrugėn e sufizmit dhe merr pjesė nė ceremonitė e tyre, ky nė kėto ceremoniale ndėgjon ēdo send ēka flitet, nashtu mund tė merr pjesė nė pėrsėritjen e formulave magjike apo merrė pjesė nė dhikėr, apo nė rituale etj., ky prej kretjt kėsaj nuk mund tė nxjerrė asgjė, asė nė kur farė dedikimi asė msheftėsije dhe asė qė merr vesh se ēka ėshtė duke u bėrė aty etj.

Shumė grupe tė Tarikateve pėrdorin muzikė instrumentale tė ndryshme ku gjatė kėsaj kohe ndonjėher luten, ndonjėherė vallzojnė, kėndojnė, pėrsėisin fjalė tė shejta etj. Qėllimi i kėtyre ritualeve ėshtė qė tė vinė nė njė gjendje tė qetsisė shpirtrore ose tė njė gjendje tė Transit. Kurse disa Tarikate si psh. Tarikati Halveti, punojnė nė msheftėsi kurse ritualet e tyre mundesh me i parė vetėm nėpėr festa tė cilat i bėjnė haptas si dhikrin ku nė kėto festa pranojn Myhyp tė ri-nxėnėsa apo antar tė Tarikatit, njashtu kėndojnė edhe Ilahi – ku i pėrkushtojnė Pėrėndisė, Pegamberit dhe tė dashurve tė Pėrėndisė nė pėrgjithėsi.

Nė kohėn e pėrshtatshme, kandidatin ia paraqesin kryetarit-Shehut tė atij Tarikati. Pėr gjat kėsaj kohe i bėhen disa pyetje, ku pėrgjigja e tij e pėrcakton se sa ėshtė nxėnėsi i pėrshtatshėm. Nėse ėshtė i pranuar, Shehu e merr pėr dore dhe e afron afėr vetės ku i flet nė vesh fjalė tė shejta ku nė tė njejtėn kohė edhe kandidati i pėrsėritė me zė tė ulėt dhe ku vetem nxėnėsi dhe Shehu e din se ēka po flasin. Nė tarikatet tė ndryshme tė Azisė, Indisė etj., kėrkuesi nė fillim bėhet vetėm Salik e jo Myhyp. Kurse pėr tu pranuar plotėsisht nė Tarikat Saliku, ai duhet ta bėjė betimin ku si ta bėjė betimin Saliku, aij duhet ti nėnshtrohet plotėsisht dhe nė mėnyrė tė rreptė Shehut ose Pirit.

STAZA E SUFIZMIT

Pasi qė tė pranohet Saliku te Shehu nė hallkėn e kėtij Tarikati, Saliku- apo hulumtuesi e merr emrin Myhyp, bėhet tash nxėnės i vėrtetė dhe prej kėtij momenti i nėnshtrohet pregaditjeve dhe ushtrimeve me diciplinė tė rrept. Tash te nxėnėsi fillon faza e vėrtetė e tarikatit-rrugės sė vėrtetė. Kjo fazė ėshtė fazė e vėrtetė e sufizmit dhe don me thanė: pėrparim shpirtror.

Nė mes shkallės sė parė dhe tė dytė pėr veq nėnshtrimit total para Shehut apo Pirit, nxėnėsi nuk guxon ta lshoj asnjė ritual, asė lutje qė bėhet nė rend apo nė atė tarikat. Pėr veq leximit tė Kurhanit, tė librave tė shejta dhe tė tjera spirituale ai sa tė mundet qė ka kohė bėnė Dhikėr dhe kėtė mė sė shumti natėn kur tė gjith binė nė gjum.( Pejgameri Muhamed a.s. me njė hadith thotė se me ramjen e natės hapet qielli, por mė sė shumti hapet qielli tė Hėnen dhe tė Ejtėn e atėherė mė shumė luteni).

Nxėnėsi edhe pse punon intenziv si nė shoqėri njashtu edhe nė Teqe, ai prap nuk ėshtė i ndarė prej familjes dhe botės, por aij asnjė herė nuk ėshtė i ndarė edhe prej Shehut, gjithnjė i koncentruar nė te me mendime dhe nė personalitet tė tij. Ndėrsa Shehu rregullisht nė mėnyrė telepatike i drejtohet nxėnėsit nė largėsi duke i dhanė energji vitale shpirtrore qė ta forconė nė luftė me vetvehten kundra Egos-Nevcit apo unit tė rrejshėm i cili nė mėnyrė intezive mundohet ta pengoi dhe ta kthej nxėnėsin nga rruga e vėrtetė.

Nė fazėn e Myhypit apo Murid-it, hulumtuesi mundet me marrur pjesė nė seancat e natės tė Dervishėve. Kėshtu sufėt Dervish duke pėrsėritur Dhikėr kėta kalojnė nė lloj- lloj fazash tė pėrparimit shpirtror. Pėr ēdo send vendos Shehu. Prej kėsaj faze Shehu e koncentron mendjen nė Myhyp ku shkon duke ja forcuar fuqinė shpirtrore. Nė kėtė fazė Myhypit i lejohet qė ta zbaton ndonjė aftėsi maxhike. Hulumtuesi tash mbisundon me lloj-lloj fenomenesh, por ato i qfaqė vetėm me lejen e Shehut. Nė kėtė fazė nxėnėsi kalon nė njė sufi tė pjekur. Kjo fazė quhet: Safar Ullah ( qė d.m.th.- udhėtim pėr kah njohja). Hulumtuesi duhet me u koncentruar qė tė arrinė bashkim me shpirtin e Shehut.

Shehu i pėrsosur quhet Murshid ( i shejt).

Sufit e ri tash udhėtojn nėpėr shumė vende tė ndryshme ku asgjė nuk ju lejohet qė tė tregojnė pėr rrugėn e tyre tė atij Tarikati. Ata udhtojnė pėr nė Mekė, Medinė, Jerusalem dhe nė vende tė tjera tė shejta. Pėr tu tejkaluar faza e re ju nevoitet mė shumė kohė se nė fazėn e parė. Ndodhė qė nė kalim prej fazės sė ulėt nė atė mė tėlartė arrihet dhe pa intervenimin e Murshidit.

Pas fazės sė Tarikatit ( rrugės) vjen faza e tretė Arif ( qė d.m.th.- njohės). Nė kėtė fazė hulumtuesi ia kushton arritjes sė bashkimit me mendime tė te shejtit pegamer Muhamed, sepse hulumtuesi nė kėtė fazė i tejkalon mendimet e Shehut. Kjo pjesė e rrugės njifet si Safarli-Allah ( qė d.m.th.- udhėtim mė larg se njohja).

Fuqitė okulte janė tė theksuara mė sė shumti nė fazėn Arif. Shpirti ende nuk ėshtė i pastruar prej ndikimeve damtuese,epsheve etj. Ego apo Nevci apo mendja-uni i rrejshėm ėshtė nė shkallė mjaft tė lartė tė kontrolluar. Tash mbetet vetėm Kulmi- shkalla e ashtuqujtur Fana ( qė d.m.th.- Abrogim-prishje). Kjo don me thanė shkatrrim i tė gjitha mendimeve-vdekje e mendjės. Kėtu hulumtuesi Iluminohet-shėndritet, e njef vetveten-Zotin nė vete. Hulumtuesi nuk ėshtė mė njeri i zakonshėm. E tėra kjo arritje ėshtė bėrė me mėshirėn e Pėrėndisė.

MREKULLITĖ E SUFĖVE

Kemaludini, njė nga mė tė njohurit historian tė sufizmit ka shkruar dhe jep shembuj tė ndryshėm dhe njė nga ata shembuj ėshtė se si nė Tarikatin Nakshibendi ka pasur tė mbrrimė tė tillė tė cilėt e kanė ngjallur tė vdekurin. Vėrtetohet se si Shehu- Kajum e ka ngjallur nipeshėn e vet edhe pse ajo kishte vdekur para tri ditėve.

Flitėt pėr njė femėr sufi, e cila ka bėrė qudira tė shumta, e cila quhej Rabij-al-Adavija ( shek.VIII). Mėsimi mė i madh i saj ka qenė lutjet nga Kurhani dhe Dhikri i natės drejt rrugės sė njohjės dhe tė fuqijve tė larta.

Rabija ka qenė e njohur me pėrdorimin e formulės: „La-ilaha-ila-allah“ (Nuk ka Zot tjetėr pėr veq Allahut Njė). Rabija e ka ndezur zjarrin me dru pa ndihmėn e shkrepsės, ka siguruar ushqim pa dalur kurrė prej shpijės etj.

Rabijėn shumė tė re e kanė marrur si skllave. Zotruesi i skllavėve njė ditė e vrenė se mbi kokė tė Rabijės, nė muer, po rrin llampa e ndzur pezull ku asgjė nuk e mbante. Zotruesin e skllavėve e mundon shumė kjo gjė dhe merr frigė nga Rabija, ku heshtur pa e ditur askush e liron Rabijėn prej skllavėrisė.

Sufėt qudibėrės, pėr veqė lutjeve e pastrimeve ata i pėrdorin formulat kryesore si Dhikrin ku e indukojnė koncentrimin e mendimeve ku iu mundėsohet nė ato momente qė tė formojnė fenomene okulte tė ēdo lloji. Nė mes tė kėtyre tė arriturave, sufit kanė aftėsi qė me ndihmėn e Dhikrit ta zbusin dhimtėn, ti sherojnė smundjet, qė tė udhtojnė nė largėsi tė mėdha sa qel e mshel sytė, shiqim nė tė gjitha kohrat, lexim i mendimeve te tė tjerėt etj., etj.

FORMULAT E SUFĖVE- DHIKRI

Tė gjitha ritualėt (lutjet, dhikri etj.) bėhen kur je i pastėr si: nė tesha, nė trupin ( te fetarėt marrja e avdesit).

Dhikri zakonisht bėhet natėn, ku dhe priten rezultate mbinatyrore. Dhikri fillohet pėr njė qėllim tė arritjes sė dijės dhe fuqijve hyjnore si psh.: kur ndonjė sufi don me e sheruar ndonjė smundje, ai pregaditėt me Dhikėr- me njė emėr tė pėrėndisė qė don me thanė sherim. Me kėtė lloj Dhikri sufi mbledhė forcė tė jashzakonshme pėr sherimin e asaj smundje qė don me e sheruar. Energjinė e drejton kah qėllimi dhe rezultati i fundit. Psh. Kur sufėt dojn ta bėjnė ndonjė Hajmali ose ndonjė Talisman shumė tė fuqishėm, pa marr parasyshė qėllimin, ai mbyllet tri ditė dhe tri netė duke e pėrsėritur formulėn me qėllim tė caktuar, ku kulmi mė i lartė ėshtė dita e Ejte me fjalėn Ja Fatiha( ku d.m.th : O fitimtar). Kjo ėshtė njė nga atributet e tė Lartfuqishmit. Tė Ejtėn nė mbrėmje e shprazė tėrė fuqinė e grumbulluar nė Talisman. Ky Talisman ka fuqi tė jashtzakonshme pėr atė qėllim qė ėshtė bėrė.

Pėr veq Dhikrit ekziston edhe Fikri. Me Fikėr kuptojmė : meditim, koncentrim nė fuqinė e dėshirueshme apo nė Univerz tė pa kufishėm ose nė Pafundėsi. Kur Dhikri e Fikri arrinė nė njė shkallė ku kėto nuk nevoitėn mė atėher, vjenė shkalla e Dhikrit mė tė lartė e kjo ėshtė kontrolla dhe koncentrimi nė frymėmarrje, mendimi ėshtė i koncentruar nė njė die ku dhe flitet formula orgjinale apo njė tjetėr formulė, por tash nė ritėm tė frymėmarrjes. Kur Dhikri thellohet aqė shumė saqe Dhikri pėrsėritet pa vėshtėrsi dhe automatikisht e mu atėherė pėrdorėt forma e lartė. Me kėto ushtrime sundohen mendimet dhe mbetesh zbrazėt pa menduar mė fare ose pa Monolog tė mbrendshėm.

Qėllimi i kėtyre ushtrimeve ėshtė tė arrihet Ekstaza. Nė gjendje tė Ekstazės, mendimi bėnė aso transformimi, ku natyra e asaj gjendje nuk mund tė pėrshkruhet se nuk ka bota aso fjalė qė mund ta pėrshkruan aso gjendja, atėher secili duhet nė mėnyrė individuale ta pėrjetoi qė atė gjendje ta kuptoi saktė. Ekstaza e parė njifet me emrin Vajd dhe kjo gjendje e trason rrugėn pėr kah e ashtuquajtura Katratu- qė don me than Dedukim. Kėtu mendja dhe Shpirti lirohen prej trupit, njohja dhe fuqitė e marrin vendin e mendimeve fillestare ku tash mendja ėshtė e pastruar.

Disa grupe hynė nė njė gjendje tė Transit me ndihmėn e mzikės, disa duke e shiquar Shehun nė sy, kurse nė tarikatin Mevlana, Dervishėt sillen rreth vetes deri sa tė binė nė Trans, ku pastaj Shehu i udhėheqė ku i ngritė njė nga njė nėpėr nivele tė Njohjės. Gjatė Ekstazės Dervishėt bėjnė mrekullira qė rrall kush mundet ti sqaron ato.

PARAQITJA SHEMATIKE E STAZĖS SĖ SUFIZMIT (SHKURT)

5.------- Faza e 1: Maxhitė ( maxhitė e ligjėshme „ maxhija e bardhė“)- lejohet me lejen e Shehut.

4.------- Faza e 2: Sherimet e ndryshme.

3.------- Faza e 3: Faza Safar-ullah: udhėtim kah Njohja. Mu-avanat ( maxhija mbinatyrore, psh.: fluturim me gjith trupin fizik, humbja e hapsirės dhe kohės etj.

2.------- Faza e 4: Ėshtė e njohur si : Safari- Allah ( ku d.m.th.: udhėtim larg prej pakujdesisė).

-Karaman (qudirat) si psh. Hecja mbi sipėrfaqe tė ujit, profetizim i sė atrmės etj.

1.------- Faza e 5: Kjo fazė ėshtė e njohur si „ Safar-Bilah“, sufi kthehet nga gjendja shum e lartė e mbidijės nė formėn e njeriut qė ti udhėheqė njerzit nė tė njejtėn rrugė siq ka kalur nė tė kaluarėn vetė.

Mugjizat ( qudirat). Kėto i qfaqin vetėm Pejgamerėt.

Kėto ishin fenomene Okulte tė lidhura me stazėn e sufėve dhe lexohen prej fundit lart.

Saliku - hulumtuesi , ėshtė thanje kryesore e sufizmit pėr ata qė e adhurojnė kėtė rrugė.

Muridi - Myhypi- koha e msimit te nxėnėsi sufist. Shehu e pranon si kandidat tė pėrshtatshėm pėr rrugė tė sufėve.

Tarikat- d.m.th Rugė - fuqij e msheft. Faza e parė dhe e vėrtetė e sufizmit. E kushtuar bashkimit tė Shpirtit me Shehun apo Murshidin ( udhėheqės shpirtror). Gjatė kėsaj faze, hulumtuesi e pėrcjellė Shehun pėr ēdo gjė, duke i pranuar pa kurfarė kushti ushtrimėt shpirtrore qė ia ep Shehu apo Murshidi hulumtuesit, etj.

Arif -( Njohja ). Arritja e fuqive okulte dhe shpirtrore. Hulumtuesi e arrinė bashkimin me shpirtin e Pirit apo Shehut. Fuqitė shpirtrore dhe mendimet e hulumtuesit i udhėheqė Shehu.

Fana- ( Shkatrimi-Kulmi ). Nė kėtė fazė arrihet deri te e vėrteta me vetėdiciplinė, koncentrim, meditim etj. Hulumtuesi e arrinė bashkimin shpirtror me shpirtin e Pejgamerit.

Baka - shkalla e Valiut ( shenjtėri ). Gjendje e Masaviut-Tarafain apo drejtpeshim nė mesė dy fuqijve.

Mund tė shkruaj pėr veq Tarikatit edhe pėr Hakikatin dhe Marifetin. Po pėr kėto gjėra do tė shkruaj tjetėr her.

Paraqitja e hapava deri te Dedukimi nėpėrmes Dhikrit (pėrsėritje-pėrkujtim) e tri llojeve, simbas shkencės sė mshefėt tė sufizmit, janė:

DHIKR-i-KAFI - dhikri nė heshtje dhe

DHIKR-i-JALI - dhikri me zė.

DHIKR-i-DAM -ushtrime tė frymėmarrjes dhe tė koncentrimit.

VAJD-i - Ekstaza dhe

KATRAT-i- Shugurimi-Dedikimi,Fuqitė, Njohja.

SHEMA HIERARHIKE BOTRORE E SUFĖVE

Laikėt dhe Laikėt e zakonshėm.

Hulumtuesit e caktuar nga tė shejtit.

Tė shejtit pa juridiksion teritorial.

Treqind prisat Krahinor .

Shtatdhjetė Fisnikėt tė cilėt i paraqesin teritoret.

Pesė Adma ( antar ) qė ju ndihmojnė Abdallve.

Shtat Abdall-( kryesor) qė ju ndihmojnė Avdatėve- pėrgjegjės pėr shtat kontinentet nė botė.

Katėr Avdat ( shtylla ) qė i pėrgjigjen katėr anėve tė botės.

Kutub-i ( osi)- kryesori i tė gjith sufėve.

Imami i parė ( udhėheqėsi),

Imami i dytė ( ndihmėsii Kutubit).



ORGANIZIMI I RENDEVE TĖ PASTRA

Sufėt udhėtar ( organizatorėt e hallkave lokale, rretheve dhe administratorėt).

Piri - Udhėheqsi i Teqės .

Banorėt:1.Puntorėt.2.Ndihmėsit .3. Jeremitė ( murgj qė jetojnė nė vetmi)

Pesė hallka nėn sufit udhėtar, tė organizuar nė Esnaf dhe qendra pėr pėrhapjen e mė tutjeshme tė shkencės sufiste nėpėrmjet ndihmėsve jo profesional nė ēdo qytet dhe fshat nėn juridikaturėn e Teqės.






avatar
King

36


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

pershendetja

Mesazh  ILIRA prej 19.02.11 20:07

pershendetje dhe falenderime per shkrimin "king" me te vertete shume interesant dhe ndihmon ne botkuptimin...
Si gjithmone une do te vazhdoja me nje pyetje, "sufizmi si i konsideron fete e tjera si psh fene e krishtere do te doja te dija dicka me shume.
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistika

Mesazh  Fakiri prej 22.02.11 12:37

Tasavvufi (mistika islame),eshte perpjekja per ta jetuar fene ne nje menyre cilesore ne pershtatje me thelbin e saj duke u zhveshur nga papastertite materiale,shpirterore dhe duke fituar moralin dhe cilesite e bukura.

Qellimi i tasavvufit eshte mundesia per ta shnderruar moralin e bukur, pra, meritat e larta, si meshiren, dhembshurine, bujarine, faljen, falenderimin, ne gjendje shijeje e kenaqesie te besimtari.

Tasavvufi ose mistika islame eshte shkolla ku edukohet nefsi(egoja) dhe purifikohet zemra!
Sufijt kane respekt per te gjitha religjionet, ata dallojne vetem dy lloje te fejes,feja e njeriut te mire dhe te njeriut te keq.Ata i marrin keto dy ajete kuranore per te vertetuar se te gjithe besimtaret jane vellezer dhe“miq te Zotit.

“Nė tė vėrtetė, besimtarėt janė vėllezėr”(49: 10)
“Besimtarėt dhe besimtaret janė miq pėr njėri-tjetrin” (9:71)

Ata i respektojne te gjithe Profetet qe nga Ademi (Adami) a.s deri te profeti Muhammed s.a.s.Per profetin Isa (Jezusi) a.s kane nje rrespekt te vecant sa qe nga shumica e besimtareve te shkollave tjera islame quhen edhe si drejtime (tarikate) krishtere apo prokrishtere.

Sufite e kan themeluar mesimin,degjimin, kuptimin dhe pranimin e Kur‟anit te Ndershem ne besimin se ai eshte Fjale e Allahut e shkalles ma te Larte te Mesimit,andaj edhe Isa(Jezusi) a.s.,kuptohet si Fjale e Allahut e cila eshte prej Tije dhe e cila eshte e Tije-e pa kushtezuar me kohen,hapesiren-vendin dhe gjendjen. Literatura sufike shume shpesh margjinalizohej shkaku qe trajtonte nivelet ma te larte te njohurise ne krahasim me diturine e percjelljes-rrefimit fillestare dhe rrefimit te thate.

Per kete shkak komentimet sufike te Isa‟it(Jezusiit) a.s.,e vecanerisht te tije si Ruh(shpirt)prej Allahut jane te nje rendesi te vecante per sufijt.

Ata thonje se dituria per Isa‟ne (Jezusin),a.s.,eshte e nevojshme shkaku qe ai si Fjale e Allahut deracionalizon (jep argumente vete qenia e tije gjera jashta perceptimit te arsyes,) Si Shpirt, prej Tij, dematerializon dhe me shenjat-argumentet e qarta dhe me fuqizim me Shpirtin e shenjte mbron prej cfaredo qofte ndikimi dhe prishjeje te kesaj bote.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistika

Mesazh  Jetmira prej 03.12.13 16:36

Mistika e ngjyrave


Ashtu sikurse besohej pėr numrat dhe format e manifestimit mistik tė ndikimit tė tyre nė jetėn tonė tė pėrditshme, jo vetėm urtėsitė e lashta tė civilizimeve tė ndryshme, por edhe psikologjia jonė bashkėkohore, vlerėson rėndėsinė e madhe tė ndikimit tė ngjyrave nė krijimin e efekteve tė ndryshme psikike dhe gjendjeve tė caktuara emocionale dhe shpirtėrore nė pėrgjithėsi.


▪ Se ngjyrat, vėrtet, kanė njė ndikim tė pamohueshėm nė gjendjen tonė emocionale, atė mund ta ndjeni edhe vetė. Humori juaj fare nuk do tė jetė i njėjtė nė njė ambient ku dominon ngjyra e kuqe dhe aty ku do tė dominojė ndonjė ngjyrė tjetėr mė e ēiltėr. Mu pėr kėtė qėllim edhe arkitektėt e enterierit tė hapėsirave publike dhe banesore, gjithnjė pėrkujdesen qė dhomat dhe ambientet me dedikime tė ndryshme, tė kenė ngjyra tė caktuara. E njėjta gjė ėshtė edhe me rrobat qė ne i veshim.
Edhe kėtu, ngjyrat e kanė rolin e tyre vendimtar, si nė shkaktimin e gjendjes sė humorit nė ne, ashtu edhe te krijimi i efekteve tė caktuara tek tė tjerėt.


Qė nga koha e Babilonisė sė vjetėr, astrologėt kanė besuar se ēdo planeti i takon njė ngjyrė e caktuar dhe ajo, nė mesin e shumė elementeve tjera, luan njė rol tė rėndėsishėm nė komentimin parathėnės pėr shenjėn e caktuar.


P.sh. Diellit, i ka takuar e verdha e arit dhe e portokallta; Hėnės, ngjyra e bardhė; Marsit, e kuqja e mbylltė; Merkurit, tonet neutrale dhe jeshil e ēelėt; Venerės, jeshil e mbylltė dhe e kaltra; Jupiterit, e kaltra dhe ngjyra vjollcė; Merkurit, edhe ngjyra e zezė dhe e kaltra e mbylltė.


Pėrveē astrologjisė, urtėsia e lashtė ēifute Kaballeja, manipulon shumė me ritualin e ngjyrave. Sipas saj, vizualizimi mental i ngjyrės sė caktuar dhe paralelisht shqiptimi i fjalėkalimit adekuat verbal, arrihet nė gjendje transi, gjatė sė cilės mund tė kontaktohet me nivele tė lartėsuara hyjnore. Edhe urtėsitė tjera tė lashta, sikurse janė: magjia, hermetizmi, okultizmi, alkimia etj., tė gjitha ritualet e veta i mbėshtesin nė veprimin e domethėnies sė simbolikės sė ngjyrave. Ndikimet e ngjyrave nė hapėsira tė caktuara dhe nė gjendjen e pėrgjithshme emocionale tė njeriut, ata kanė pėrpiluar tabela tė veēanta tė klasifikimit tė tyre, tė cilat i ruanin si fshehtėsi. Nė pėrgjithėsi, popujt e lashtė ngjyrat e i kanė klasifikuar si: ngjyra me ndikime pozitive, dhe ato qė kanė ndikim negative.

Ngjyrat me ndikim pozitiv:

Ngjyra vjollcė simbolizon inteligjencėn, dijen dhe triumfin;

Ngjyra e kaltėr simbolizon natyrėn e panėnshtrueshme tė njeriut;

Ngjyra jeshile simbolizon shpresėn, besimin dhe fitoren;

Ngjyra e bardhė simbolizon pastėrtinė, gėzimin dhe tė vėrtetėn;

Ngjyra e kuqe simbolizon vlerėn, fuqinė dhe shėndetin;

Ngjyra e verdha e artė simbolizon suksesin.

Ngjyrat me ndikim negativ:

Ngjyra e zezė simbolizon vdekjen, kobin dhe vajtimin;

Ngjyra e verdhė e mbylltė simbolizon tradhtinė, ambiciet dhe dyfytyrėsinė;

Ngjyra hirtė simbolizon gabimet dhe pendimin;

E purpurt simbolizon shkatėrrimin dhe disfatėn;

Ngjyra e portokalltė simbolizon lakminė;

Ata qė s'kanė dashur tė rrezikojnė fatin e tyre, i kanė kushtuar njė kujdes tė veēantė kombinimit dhe kontrasteve tė kėtyre ngjyrave. Ngjyra e bardhė nuk duhet tė pėrzihet me ngjyrėn vjollcė; e verdha me tė hirtėn ose me tė kaltrėn e mbylltė; e kuqja me tė portokalltėn; jeshilja me tė hirtėn; e bardha me tė kaltrėn etj.
Si kombinime tė ngjyrave qė do tė ndikonin pozitivisht nė fatet njerėzore konsideroheshin: e kuqja me vjollcėn; e kaltra e mbylltė me tė portokalltėn; e kaltra a hapur me jeshilen e mbylltė; e zeza me tė verdhėn etj.

Edhe ditėt e javės i kishin ngjyrat e tyre: e hėna ishte me ngjyrė tė bardhė: e marta me ngjyrė tė kuqe, e mėrkura kishte ngjyrė jeshile; e enjtja mbante ngjyrėn e purpurt; e premtja identifikohej me tė kaltrėn; e shtuna me tė kaltrėn e mbylltė dhe e diela kishte ngjyrė portokalli.

Ngjyrat qė mė sė shumti pėrmenden nė mitologjitė dhe besėtytnitė popullore janė: e bardha, e zeza, e kuqja, e kaltra, jeshilja dhe e verdha. Filozofi i lashtė Filioni nga Alaksandria, konsideronte se i tėrė universi ėshtė i ndėrtuar nga katėr ngjyrat qė i simbolizojnė tė katėr elementet: e bardha, tokėn; e jeshilja, ujin; ngjyra vjollcė, ajrin, dhe e kuqja, zjarrin. Ndėrsa, tė shtatė ngjyrat tjera qė pasojnė, sipas Filionit, kanė pėrputhshmėri numerike dhe harmoninė e shtatė ditėve tė javės, shtatė notave muzikore, shtatė qiejve, shtatė planetėve etj.

Edhe psikiatri bashkėkohor Karl Gustav Jungu ka konstatuar se nė koncepcionin e psikanalizės, ngjyrat shpalosin funksionet themelore psikike tė njeriut.

Nė vazhdim do ta paraqesim domethėnien simbolike tė gjashtė ngjyrave mė tė rėndėsishme qė konsiderohen si bazė e formimit tė shumė nuancave tjera kolorite:

NGJYRA E BARDHė - Edhe pse nė Kinė dhe Japoni ngjyra e bardhė simbolizon zinė dhe vdekjen, ajo nė besimet e popujve tjerė tė botės, ka domethėnien ngjyrės sė dritės. ėshtė ngjyrė qė simbolizon pastėrtinė dhe kthjelltėsinė, gjendje humori, festėn, gėzimin dhe harenė, pafajėsinė dhe virgjėrinė femėrore, sinqeritetin etj. Por, tek disa popuj ekziston besėtytnia qė prania e disa llojeve tė luleve tė bardha nė shtėpi nuk sjellin fat.

NGJYRA E ZEZė - Zakonisht ėshtė negative dhe ka tė bėjė me: terrin, vdekjen, varfėrinė, kobin, kaosin... Ngjyra e zezė ėshtė ngjyra e sotonės, e djajve, shtrigave dhe e demonėve.

Gjithmonė kjo ngjyrė shprehet si manifestim i sė keqes. Nė letrat e fatit Tarot, ka domethėnien e vdekjes.

Tek shumė popuj besohet se vezėt e zeza kanė fuqi magjike, ndėrsa pula me ngjyrė tė zezė parathonė varfėrinė. Nėse buqetėn e luleve e lidhim me fjongo tė zezė, kjo parathotė vdekjen. Nė hieroglifėt egjiptiane, pėllumbi i zi ka qenė simboli i femrės, e cila gjatė tėrė jetės ka mbetur e ve. Ndėrsa, Kalorėsi i Apokalipsės (paralajmėruesi i shkatėrrimit tė botės), tregohet se kalėron nė kali tė zezė. Edhe te ne shqiptarėt besohet se, nėse ju prehet rruga nga macja e zezė, nuk do tė keni fat, ndėrsa romakėt e vjetėr ditėn e "pafat" e kanė shėnjuar me gur tė zi. Nė Bibėl thuhet se Juda qė e tradhtoi Jezusin ėshtė i mbuluar me tė zezė. Por, e zeza, si simbol, shpesh nuk pėrdorej nė kontestin negativ. Ta zėmė, nėse me vete mbani dhėmbin e qenit tė zi, atėherė kurrė nuk do tė sulmoheni dhe as tė kafshoheni nga qentė tjerė. Ose, nė kulturat e pasura tradicionale tė shumė popujve, lidhja e shiritit tė zi ėshtė pėrdorur pėr largimin e zėnies sė frymės, dhimbjes sė kokės dhe dhimbjeve tė dhėmbėve.

NGJYRA E KUQE - Ngjyra e kuqe ėshtė njėra ndėr ngjyrat mė tė rėndėsishme tė simbolikės rituale okulistike. Konsiderohet si ngjyra e gurit alkimist tė tė urtėve qė nė vete mban vulėn e shenjės sė diellit. ėshtė ngjyrė e shpirtit tė shenjtė, e viktimizmit, zjarreve hyjnore, bukurisė, begatisė dhe dashurisė. Po ashtu, konsiderohet edhe si ngjyrė e luftės, gjakut, shqetėsimeve kolektive, emocioneve dhe urrejtjes.
Jo vetėm kaq!

Mė tej, ngjyra e kuqe trajtohet si ngjyrė e shpirtit, epshit (libidosė), e zrmės, dijenisė, menēurisė si dhe urtėsisė ezoterike. Tė gjithė magjistarėt, gjatė ritualeve tė tyre magjike, vishnin pelerinat me ngjyrė tė kuqe. Edhe sipas mėsimeve biblike, gjatė krijimit tė njeriut tė parė (Ademit) ėshtė pėrdorur dheu i kuq. Nė Japoni, e kuqja ėshtė ngjyra e sinqeritetit dhe besnikėrisė. Atje, zakonisht, nė veshjet e tyre tradicionale, tė kuqen e bartin femrat.

Nė Romėn e lashtė, ngjyra e kuqe ka qenė ngjyrė e fisnikėve, gjeneralėve dhe shtresės elite tė patricėve.

Nė Kinė dhe Rusi, ngjyra e kuqe u paraprinte tė gjitha riteve popullore e veēanėrisht atyre qė i kushtohen pranverės, fejesės dhe lindjes - pjellshmėrisė.

Pėr fėmijėt e shėndoshė, thuhet se ėshtė i kuq si gjaku. E, nėse e ėndėrron tė kuqen, do tė thotė fat nė dashuri.

NGJYRA E JESHILėT - Nė besimet e popujve qė nga lashtėsia dhe nė kohėrat e sotme, ngjyra e gjelbėr simbolizon fuqinė, besimin, ringjalljen, natyrėn, qetėsinė shpirtėrore dhe mirėqenien nė pėrgjithėsi, andaj edhe jo rastėsisht ėshtė pėrvetėsuar si ngjyra bazė e besimit mysliman. Nga ana tjetėr, ekzistojnė edhe popuj tė tjerė qė kėtė ngjyrė e konsiderojnė si tė pafat dhe ngjyrė e njerėzve tė vegjėl, "e vegjėlisė". Nė kėto besime, ajo konsiderohet se ėshtė e pafat, veēanėrisht tek tė dashuruarit kur ata me vete mbajnė eventualisht ndonjė veshje apo send qė ka kėtė ngjyrė. Nė Anglinė e vjetėr, ngjyra e jeshilėt simbolizonte pranverėn, rilindjen dhe shėndetin e mirė. Tė dhuruarit dikujt nė mėngjes ndonjė send me ngjyrė jeshile ėshtė konsideruar si fatsjellėse.

NGJYRA E KALTėR - Kjo ngjyrė konsiderohet si ngjyra e qiellit dhe e shpirtit. Nė planin psikik, e kaltra ėshtė ngjyra e mendimeve, ndėrsa e kndėrta nė orientin e lashtė, kjo ngjyrė simbolizonte brengėn dhe dhembshurinė, ndėrsa nė besimet e disa popujve tjerė ajo shpreh sinqeritetin dhe aftėsinė kreative. Po ashtu, ėshtė shumė i pėrhapur besimi se ngjyra e kaltėr sjell fat dhe na mbron nga ndikimet negative psikike dhe shpirtrat e ligė. Tė veshėsh veshje me ngjyrė tė kaltėr nė ditėn e parė tė martesės ėshtė besuar se bashkėshortėve tė ardhshėm nė jetėn e pėrbashkėt bashkėshortore do t'iu sjellė fat, harmoni dhe lumturi. Po ashtu, duhet pėrmendur edhe njė besim qė ėshtė tejet i pėrhapur edhe nė kohėn e sotme dhe ka tė bėjė me bartjen e zinxhirit apo qafores me guralacė tė kaltėr rreth qafe, se ato na ruajnė nga gripi, ftohjet dhe inflamacionet e ndryshme.

NGJYRA E VERDHė - ėshtė ngjyra e arit, dritės diellore dhe inteligjencės kreative. Nė besimet e popujve tė lindjes, kjo ngjyrė simbolizon dobėsinė dhe sėmundjen. Ndėrsa, zakonisht konsiderohet se veshjet me ngjyrė tė verdhė, nė veēanti femrave u sjellin magnetizmin, tėrheqjen, gėzimin dhe harenė. Nė marketingun bashkėkohor, ngjyra e verdhė konsiderohet si ngjyrė qė mė sė shumti e tėrheq vėmendjen e tė tjerėve, andaj edhe shumė punime publicistike pėr qėllime tė reklamimeve tė ndryshme, gjithnjė krijohen nga ngjyra e verdhė.

Adnan Abrashi
avatar
Jetmira

791


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi