Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:09

Religjioni, Prejardhja dhe Llojet



Religjioni (latinisht: religiare qė don tė thotė tė lidhesh), si formė mė e vjetėr e vetėdijes dhe botėkuptimit njerėzor, konsiderohet si njė lidhje e komunitetit tė caktuar shoqėror tė klanit, fisit, individit me njė qenie mbinatyrore.

Religjioni ėshtė sistem i besimeve dhe ritualeve qė i drejtohen njė qenie supreme – tė shenjtė. Religjioni ekziston qė nga ekzistimi i njeriut dhe ka tė bėjė me mėnyrat e organizuara shoqėrore tė mendimit, ngjarjeve dhe veprimeve qė aludojnė ne ekzistimin e supernatyrės.

Religjionet e para kanė qenė tė formės anemiste (besimi nė fuqitė hyjnore) dhe totemiste (besimi nė ndonjė qenie, shtazė, bimė apo gjėsend), por mė pas formohen trajtat e tjera tė religjionit tė cilat janė politeizmi (besimi nė shumė perėndi) dhe monoteizmi (besimi nė njė perėndi).

Ka shumė mendime e keqkuptime nė definimin e religjionit.

Nė komunitetet e para tė njerėzimit pėrfytyrimet religjioze ishin tė lidhura nė mėnyrė direkte me pasqyrimet ose shprehjet imagjinare tė realitetit natyror e shoqėror, tė fenomeneve natyrore, tė lidhjeve tė rrjedhės sė tyre tė shkaqeve e tė fakteve si dhe marrėdhėnieve shoqėrore tė atėhershme.

Pėrkufizimin e fesė, B. Wilson e jep edhe duke pohuar se ēfarė nuk ėshtė feja.

Sė pari, feja nuk mund tė identifikohet me monoteizmin. Shumica e feve pėrfshijnė shumė perėndi e nė disa fe tė caktuara nuk ka fare zotėr.

Sė dyti, feja nuk mund tė identifikohet me porositė morale. Ideja qė zotėt janė tė interesuar se si sillemi nė kėtė botė ėshtė e huaj pėr disa fe.

Sė treti, nuk ėshtė patjetėr qė feja tė lidhet me shpjegimin se si bota u bė sikurse ėshtė. Sė katėrti, feja nuk mund tė identifikohet me tė mbinatyrshmen. Konfucianizmi ėshtėi lidhur me pranimin e harmonisė natyrore tė botės.

Karakteristikat qė i kanė tė gjitha fetė janė se fetė pėrfshijnė njė kompleks simbolesh, qė revokojnė ndjenjat e nderimit ose frikės dhe janė tė lidhura me ritualet ose ceremonialet. Ritualet e lidhura me fenė janė tė shumėllojshme.

Veprimet e tyre mund tė pėrfshijnė tė folurit, tė kėnduarit, ngrėnien e llojeve tė caktuara tė ushqimit, pėrmbajtja nga mosveprime tė ndryshme etj. Edhe pse ekziston njė numėr i madh i feve, ato kanė njė pikė tė pėrbashkėt: tė adhurohet njė qenie qė ekziston mbi tė gjithė pjestarėt e tij.

SHUMĖLLOJSHMĖRIA E FEVE

ANIMIZMI

Animizmi ėshtė sistem i besimit qė nuk pranon ndarjen e trupit dhe tė shpirtit, tė shpirtit nga materia. Kėshtu, ėshtė i bazuar nė besimin se shpirtėra tė tillė tė personalizuara gjinden nė kafshė, bimė dhe objekte tjera materiale, duke kryesuar nė njė shkallė ekzistencėn e tyre. Kjo gjithashtu aludon edhe nė atė se unifikimi i materies dhe shpirtit luan njė rol nė jetėn e pėrditshme.

Fillimisht, shpirtėrat ishin tė sqaruara si shumė tė ngjajshme me personat dhe tek mė vonė, nė religjionet jo-animiste nė njė drejtim tė njė zhvillimi ato humbin karakteristikėn e tyre materiale dhe bėhen nė njė shkallė mė tė lartė tė “gjallėruara”.

Antropologjisti Britanez Sir Edward Burnett Tylor nė Kultura Primitive (1871) argumenton se ky besim ėshtė mė primitivi dhe forma mė esenciale e religjionit. Megjithėse animizmi nė vetvete nuk ėshtė religjion nė sensin e zakonshėm tė Perėndimit, ai pėrmban burimin mbi tė cilin religjionet janė ndėrtuar.

Origjina

Shumė autoritete pranojnė se ideja e shpirtit ėshtė bėrthama krijuese e sistemit animist, se shpirtėrat janė vetėm shpirtėra qė e bėnė veten tė pavarur, dhe se shpirtėrat e kafshėve, bimėve dhe objekteve janė tė ndėrtuara nė analogjinė e njeriut.

Psikologu Zigmun Frojd mendonte se njeriu primitiv erdhi me sistemin animist duke vėshtruar fenomenin e fjetjes (duke pėrfshirė edhe ėndėrrat) dhe tė vdekjes qė aq shumė i pėrngjajnė atij, dhe duke u orvatur tė sqarojnė ato forma. Pikėfillimi i teorizimit tė kėtillė duhet tė jetė problemi i vdekjes. Atė qė njeriu primitiv e vėshtronte si ēėshtje natyrore ishte zgjatja e pakufishme nė jetė – pavdeksia. Ideja e vdekjes u pranua mė vonė dhe me dyshim.

Termi

Animizmi ishte term i pėrdorur nga antropologjisti Sir E. B. Tylor si teori e propozuar e religjionit nė librin e tij Kultura Primitive tė vitit 1871. Ai e pėrdori me domethėnien “besim nė shpirtėra” (mistik, supernatyror, joempirik ose qenie tė imagjinuara).

Larmia

Sot, animizmi ekziston nė shumė shtete si nė Zambi, Republikėn Demokratike tė Kongos, Bangladesh, Indi, Gabon, Indonezi, Japoni, Laos, Papua Guinea e Re, Peru, Filipine, Kanada, Rusi, Suedi, Tailandė, dhe SHBA.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:15

TOTEMIZMI

Totem ėshtė ēdo qenie qė vėzhgon ose ndihmon njė grup njerėzish, siē janė familja, klani ose fisi.
Totemi pėrkrah grupe mė tė mėdha se sa njė person. Nė lidhje familjare dhe brez, nėse stėrgjyshi apikal i klanit ėshtė jonjeri ai quhet totem.

Normalisht, ky besim shoqėrohet me mitin totemik.

Megjithėse termi ėshtė i origjinės Ojibwa (Oxhibvej), besimet totemiste nuk janė tė limituara pėr Indianėt - Amerikanėt Vendas. Totemizėm i ngjashėm ėshtė gjetur edhe nė pjesė tė tjera tė botės duke pėrfshirė Europėn Perėndimore, Lindore, Afrikėn, Australinė dhe rajonin e Arktikut. Shqiponja e xhveshur mund tė konsiderohet totem pėr njerėzit e SHBA-ve edhepse nuk mbart mitologji shpirtėrore nė kėta njerėz.

Nė kohėt moderne, disa njerėz, qė nuk janė tė pėrzier nė praktikimin e njė religjioni fisnor, kanė zgjedhur tė adaptojnė njė shpirt kafshe – ndihmės personal qė ka njė domethėnie tė veēantė pėr ta tė cilin ata e quajnė totem. Besimtarėt nė lidhje me kėta kafshė ndihmės mund tė ndryshojnė. Hajmalitė janė gjithashtu totem.

Disa Amerikan vendas dhe pasues tė tjerė tė fiseve fisnore kanė njė vėshtrim tė zbehur pėr tė tjerėt tė cilėn adaptojnė kafshė toteme, duke argumentuar se njė joanėtarė nuk mund vėrtetė tė kuptojė totemizmin ndaras nga konteksti kulturor, dhe mė e keqja, ajo paraqet njė komercializim tė religjionit.

POLITEIZMI

Politeizmi ėshtė besim ose adhurim nė shumė zotėra. Rrjedh nga fjala greke poly+theoi, - shumė zotėra. Religjioni antik ishte politeist. Besimi nė shumė zotėra nuk ndalon besimin nė njė qenie tė gjithėfuqishme, tė gjithdijshme, si zotėrues dhe prind (shpesh mbret dhe baba) tė zotėrave dhe njerėzimit.

Nė besimet politeiste, zotėrat janė tė kuptuar si personazhe komplekse me status mė tė lartė ose mė tė ulėt, me aftėsi, nevoja, dėshira dhe histori individuale. Kėto zotėra nuk janė gjithmonė tė portretizuara nė mitologji si qenie tė gjithfuqishme ose tė gjithdijshme, mė shpesh, ato janė tė portretizuara si tė ngjashėm me njerėzit (antropomorfik) nė trajtimin e personalitetit tė tyre, por me fuqi, aftėsi, dituri dhe perceptim mė tė madh individual.

Perceptimet filozofike tė zotėrave janė tė ndryshėm nė mėnyrėn se si ato pėrshkruhen nė mitologji. Nė traditat filozofike zotėrat shihen si tė pėrjetshėm, tė pėrkryer dhe tė plotfuqishėm. Neoplatonizmi mėsonte ekzistimin e “Njėshit”, Zot i mrekullueshėm. “Njė ėshtė Zoti” Plotini 204-270 p.e.s.

Pėr politeistėt, zotėrat kanė epitete tė shumta, sejcili me rol tė veēantė dhe tė rėndėsishėm, dhe kanė gjithdije apo autoritet mbi njė fushė tė jetės dhe tė gjithėsisė. Zotėrat e Grekėrve pėrdoreshin pėr tė ilustruar kėtė: zot mund tė jetė njė zot i muzikės, si Apollo, perėndesha e njė lloji tė ushqimit Demetra, ose perėndesha e dashurisė Afrodita.

Njė perėndi mund tė ketė njė rol tė pjesėrishėm nė hierarkinė e zotit, si Zeusi, Perėndia baba, ose njė zot mund tė jetė njė zot i emėrtuar pėr njė fenomen tė caktuar gjeografik, kozmologjik, tė njė rajoni, vendbanimi, lumi ose familje por gjithashtu idetė abstrakte siē ėshtė liria – Dionisi.

Nė mitologji, perėnditė mund tė kenė rradhitje tė kompleksuar shoqėrore. Pėr shembull ato kanė shokė dhe armiq, gra (Zeusi dhe Hera) dhe dashnor (jolegjitim) (Zeusi me bashkėshortet e tij dhe fėmijėt), ato pėrjetojnė emocione njerėzore siē ėshtė xhelozia, teket ose zemėrimi i pakontrolluar (lufta ndėrmjet Tiamat dhe Marduk) dhe ata mund tė praktikojnė pabesi ose tė jenė tė dėnuar.

Ata mund tė lindin ose tė vdesin (veēanėrisht nė mitologjinė skandinave), por qė tė rilindin.
Politeizmi i referohet ndershmėrisė sė ‘shumė hyjnive’, ku sejcili ėshtė i njohur si i pamvarur, me personalitet tė veēantė, jo si njė aspekt ose lloj i diēkaje tjetėr. Sistemet e besimeve politeiste kanė njė numėr tė hyjnive ose qenieve tė shenjta. Qeniet e shenjta mund tė pėrfshijnė shpirtėra, qenie njerėzore, paraardhės, ‘zotėra tė vegjėl’.

Nė kulturat politeiste, hyjnitė mund tė ndien si kompleks personazhesh. Shumė prej tyre kanė aftėsi ose mundėsi tė veēanta por nuk janė tė kufizuara nė to. Njė hyjneshė mund tė jetė pėr shembull ‘hyjneshė e drithėrave’ ose ‘hyjni e thurrjeve’, megjithėse ajo mund tė ketė interes tė veēantė nė kėtė fushė, njejtė si njeriu qė ėshtė muziciente, ai ėshtė gjithashtu anėtar i njė familje dhe shoqėrie, dhe ėshtė pjesėmarrės nė debate politike.

Kultura parakristiane e Europės dhe nė tė vėrtetė shumė kultura nėpėr botė, kanė qenė dhe nė tė shumtėn e rasteve kanė mbetur politeiste, dhe politeizmi ėshtė duke u gjallėruar nė Perėndim, shpesh duke u shoqėruar me kthimin e teksteve tė vjetra, ritualeve dhe mėnyrės sė jetesės qė ato e pėrshkruajnė.

Religjionet e kohėve tė fundit pėrfshijnė politeizmin helenist, disa forma tė Wicca dhe Asatru .

Shpesh kėto do tė tentojnė tė rekonstruktojnė ose tė rivendosin njė sistem specifik tė besimit parakristian, duke studjuar historinė dhe arkeologjinė, shkrimet e vjetra (tė cilėt do tė mirren ose jo si tė shenjta) dhe kulturėn qė pėrfshinė ajo, tė rikrijojnė njė spiritualitet tė gjallėruar qė funksionon nė botėn e sotme.

Shembuj tė teksteve tė vjetra janė Iliada, Odisea dhe Epi i Gilgameshit, ose Eda , shkrime kėto qė u referohen hyjnive dhe qenieve tė tjera jo njerėzore.

HINDUIZMI

Pjesa mė e madhe e Hinduve adhurojnė paraqitje tė pafundme tė njėqenėsisė pėrfundimtare (Brahman) nėpėrmjet njė shumice perėndish dhe perėndeshash, mbi 300,000 prej tyre. Kėto manifestime tė shumta tė perėndive dhe perėndeshave mishėrohen brenda idhujve, tempujve, guruve, lumenjve, kafshėve, etj.

Hindutė e shohin pozicionin e tyre nė kėtė jetė si tė bazuar nė veprimet e tyre nė njė jetė tė mėparshme. Nėse sjellja e tyre e mėparshme ishte e keqe, ata mund tė pėrjetojnė vėshtirėsi tė jashtėzakonshme nė kėtė jetė. Synimi i njė Hinduje ėshtė tė ēlirohet nga ligji i karma-s...tė mos vazhdojė tė rimishėrohet mė.

Ka tri rrugė tė mundshme pėr t'i dhėnė fund kėtij cikli tė karma-s:

1. T'i pėrkushtohesh me dashuri njėrit prej perėndive dhe perėndeshave hindu;
2. Tė rritesh nė njohuri pėrmes meditimit tė Brahman-it (njėqenėsisė)...tė kuptosh se rrethanat nė jetė nuk janė reale, se vetja ėshtė njė iluzion dhe vetėm Brahman-i ėshtė real;
3. T'i pėrkushtohesh njė sėrė ceremonish dhe ritesh fetare.

Nė Hinduizėm, njė person ka lirinė tė zgjedhė si tė punojė drejt pėrsosjes shpirtėrore. Hinduizmi ka edhe njė spjegim tė mundshėm pėr ekzistencėn e sė keqes dhe vuajtjes nė botė.

Sipas Hinduizmit, vuajtja qė pėrjeton ēdo njeri, qoftė kjo sėmundje, ose uri ose fatkeqėsi, ėshtė pėr faj tė vetė personit, pėr shkak tė veprimeve tė tij tė kėqia, zakonisht nė njė jetė tė mėparshme. Vetėm shpirti ka rėndėsi i cili njė ditė do tė ēlirohet nga cikli i rilindjeve dhe do tė pushojė nė paqe.

MONOTEIZMI

Nė religjion, monoteizmi (nga greqishtja monos – njė, dhe theos – Zot) ėshtė besim nė ekzistimin e njė hyjnie ose Zoti, ose nė njėshmėrinė e Zotit. Nė kontekstin Perėndimor, koncepti i monoteizmit priret tė dominohet nga koncepti i Zotit tė Religjioneve tė Abrahamit dhe konceptin Platonik tė Zotit.

Sipėrfaqėsisht religjionet monoteiste edhe mė tej mund tė pėrfshijnė koncepte tė pluralitetit tė hyjnisė, pėr shembull Trinia nė Kirshterizėm, ose nderimi i shenjtorėve, si dhe besimi nė “shpirtėrat mė tė vogėl” siē janė engjujt dhe demonėt.

Historikisht, monoteizmi shfaqet vonė ne Epokėn e Bronztė nė njė proces gradual duke pėrfshirė nocionet henoteistike (devocion nė njė Zot por duke pranuar ekzistimin e zotėrave tė tjerė) dhe panenteistike (Zoti ėshtė krijues dhe/ose jep fuqi prapa Universit dhe ėshtė burim i moralit Universal).

JUDAIZMI

Judaizmi ėshtė mė e vjetra e kėtyre tri feve dhe i pėrket periudhės rreth 1000 vjet para Krishtit. Hebrenjtė e lashtė ishin endacakė qė jetonin nė Egjiptin antik dhe pėrreth tij.

Pofetėt ose udhėheqėsit e tyre fetarė pjesėrisht i pėrshkruajnė idetė e tyre nga ekzistenca e besimeve fetare nė rajon, por ndryshonin nė besimin e tyre ndaj njė Zoti tė vetėm tė gjithėfuqishėm.

Shumica e fqinjėve tė tyre ishin politeistė. Hebrenjtė besonin se Zoti kėrkonte bindje ndaj kodeve morale tė rrepta dhe kėmbėngulnin nė pohimin pėr njė monopol tė vetvetes, duke e konsideruar besimin e tyre si tė vetmen fe tė vėrtetė.

Deri nė krijimin e Izraelit, pak vite pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, nuk kishte ndonjė shtet nė tė cilėn Judaizmi tė ishte fe zyrtare. Komunitetet izraelite mbijetuan nė Europė, Afrikėn Veriore dhe Azi, megjithėse ata shpesh janė persekutuar - duke arritur kulmin nė vrasjen e miliona ēifutėve prej nazistėve nė kampet e pėrqėndrimit gjatė luftės.

Qėndrimi mė i mirė Judaik pėr monoteizmin shfaqet nė lutjet Shema, Dhjetė Urdhėrat dhe Maimonidet – 13 Principet e Besimit.

Principi i dytė: “Zoti, Shkaku i gjithēkasė, ėshtė njė. Kjo nuk don tė thotė njė i njė ēifti, as njė si njė specie, as njė si nė objekt qė ėshtė bėrė nga shumė elemente. Zoti ėshtė njė unitet si asnjė unitet tjetėr. Kjo ėshtė e thėnė nė Torah (Deuteronomy 6:4). “Dėgjo Izrael, ZOTI ėshtė hyjnia jonė, ZOTI ėshtė njė”.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:18

KRISHTERIMI

Shumė pikėpmajje judaike u morėn dhe u pėrfshinė si pjesė e Krishterimit. Jezusi ishte njė izraelit orthodoks dhe Krishterimi nisi si njė sekt i judaizmit; nuk ėshtė e qartė nėse Jezusi dėshironte tė zbulonte njė fe tė veēantė.

Pasuesit e tij e konsideronin atė si Mesia – fjalė hebraike kjo qė don tė thoė “i shenjtėruari”, fjala greke pėr tė cilin ishte “Krisht”. Paul, njė qytetar romak greqishtfolės, ishte nismėtari kryesor i pėrhapjes sė Krishterimit, duke e predikuar nė Azinė e Vogėl dhe Greqi.

Megjithėse fillimisht tė krishterėt u persekutuan egėrsisht, perandori Konstandin e sanksionoi mė nė fund Krishterimin si fe zyrtare tė Perandorisė Romake. Krishterimi u pėrhap duke u bėrė njė forcė mbizotėruese nė kulturėn perėndimore pėr dy mijėvjeēarėt e tjerė.

Nė ditėt tona Krishterimi ka numrin mė tė madh tė pasuesve dhe ėshtė pėrgjithėsisht mė i pėrhapur nė botė. Mbi njė miliard njerėz e konsiderojnė veten tė krishterė, por ka shumė ndarje nė kuptimin e teologjisė e tė organizimit kishtar, degėzimet kryesore tė sė cilit janė Katolocizmi Romak, Protestantizmi dhe Orthodoksizmi Lindor.

Krishterimi deklaron besimin nė njė Zot. Historikisht, shumė kisha krishtere kanė mėsuar se natyra e Zotit ėshtė njė mister: derisa ėshtė unitet, Zoti gjithashtu manifestohet si tre entitete: Zoti si At, Zoti si Djalė dhe Zoti si Shpirt i Shenjtė (qė kolektivisht quhet Trinitet), formula klasike e krishterimit “tre bėhen njė”.

Natyra e vėrtetė e Trinitetit mbahet si njė mister i paspjegueshėm, i nxjerrur nga Testamenti i Ri, por ėshtė rezultat i debateve teologjike nė Kėshillin e Nikės mė 325, e kodifikuar nė vitin 381 dhe duke arritur zhvillimin e tij tė plotė pėrgjatė punės sė Etėrve Kapadocian (Basili Fisnik, Gregori nga Nisa, Peter, dhe Gregori Naciancus, patrik i Konstantinopolit).

Sidoqoftė, disa kritik konsiderojnė se Krishterimi ėshtė formė e triteizmit. Derisa kjo mund tė jetė e vėrtetė nė disa instanca, Krishterimi kuptohet si monoteism tripjesėsh. Pėr ēifutėt dhe muslimanėt, idea e Zotit si trinitet ėshtė heretike – konsiderohet i afėrt me politeizmin.
“Unė besoj nė njė Zot” ėshtė ēelėsi i qėndrimit tė Krishterėve.

Disa grupe Krishtere, siē janė Dėshmitarėt e Jehovait dhe Uniteti i Rrėshajave, nuk mėsojnė doktrinėn e Trinitetit. Kisha Katolike Romake praktikon Respektimin e tė Shenjtėve, qė kritikėt e quajnė formė e politeizmit.

ISLAMI

Islam don tė thotė “Nėnshtrim ndaj Zotit”. Nė Islam, monoteizmi ėshtė absolutisht i qartė:

1. Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė!
2. All-llahu ėshtė Ai qė ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė.
3. As s'ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.
4. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė.

Islami si parim tė vetin e pranon njėshmėrinė dhe unitetin e Zotit, fjala Arabe pėr monoteizmin ėshtė Teuhid qė do me thėnė “tė qenurit njė” do me thėnė i vetėm, vetėm njė nė numėr.

Shehadeti (qė do me thėnė dėshmi, deklarim), ose kredoja Islame, ėshtė deklarimi i besimit nė njėshmėrinė e Zotit (Allah nė Arabisht) dhe profetėsinė e Muhammedit p.q.m.t.

Transliterimi i shehadetit ėshtė ky: “eshhedu en la ilahe il-lalla ve eshhedu enne muhammeden abduhu ve resuluhu” qė nė pėrkthim don tė thotė: Besoj dhe deklaroj se ekziston vetėm njė Zot – All-llahu dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij ”.

Kjo deklaratė dhe besimi konsiderohet si i pari prej Pesė Shtyllave tė Islamit. I dyti ėshtė realizimi i pesė lutjeve ēdo ditė (pesė namazet) qė paraprihen me larjen ceremoniale (abdesin).

Gjatė faljes, tė gjithė muslimanėt kthehen kah qyteti i shenjtė i Mekės, pavarsisht se nė cilin vend dhe sa larg janė ata. Shtylla e tretė ėshtė mbajtja e Ramazanit, agjėrimi prej lindjes sė diellit deri nė perėndimin e tij, pėr njė muaj rresht.

E katėrta ėshtė dhėnia e lėmoshės (Zekati) e shpallur nė ligjin Islamik. Dhe shtylla e fundit ėshtė qė ēdo musliman, sipas mundėsive sė paku njėherė nė jetėn e tij tė shkojė nė haxhillėk nė Mekė.

Nė bazė tė Islamit, “njėshmėria e Zotit” ėshtė mėsimi primar i tė gjithė profetėve dhe tė dėrguarve tė Zotit (duke pėrfshirė kėtu edhe Jezusin edhe Moisiun), qė u dėrguan njerėzimit si udhėheqės. Islami e konsideron trinitetin si politeizėm dhe si shtrembėrim tė porosisė origjinale tė Jezusit pėr njėshmėrinė e Zotit.

BUDIZMI

Budizmi ka hyrė nė Kinė rreth shekullit tė parė tė erės sonė, filloi tė pėrhapet gjerėsisht pas shekullit tė 4-tė tė erės sonė dhe ėshtė bėrė gradualisht feja me ndikim mė tė madh nė Kinė.

Budizmi kinez ndodhet nė bazė tė tre familjeve tė mėdha tė gjuhėve dhe mbi kėtė bazė kemi budizmin e familjes sė gjuhės Hane, budizmin e familjes sė gjuhės tibetiane dhe budizmin e familjes sė gjuhės Bali, ose budizmin jugor.

Numri i murgėve tė kėtyre tre grupeve tė mėdha sipas familjeve gjuhėsore ka arritur nė 200 mijė. Tani nė Kinė ka 13 mijė tempuj tė hapur tė budizmit, 33 shkolla budiste dhe afro 50 lloje botimesh budiste.

Budizmi tibetian ėshtė njė degė e budizmit kinez, qė ėshtė pėrhapur kryesisht nė Rajonin Autonom tė Tibetit, Rajonin Autonom tė Mongolisė sė Brendshme, nė provincat Ēinhaj etj. Banorėt tibetianė, mongolė, Ygu, Mėnba, Luoba dhe Tu besojnė, nė pėrgjithėsi, budizmin tibetian dhe numri i besimtarėve tė tij arrin nė afro 7 milionė.

Budizmi jugor ėshtė kryesisht i pėrhapur nė qarkun autonom Sisuanbana tė kombėsisė Daj, nė qarkun autonom Dėhong tė kombėsive Daj dhe Gjinbo, nė zonėn Sėmao tė provincės Ynan tė Kinės jug-lindore.

Nė budizmin jugor beson shumica e banorėve Daj, Bulang, Aēan dhe Va. Numri i besimtarėve tė tij arrin nė mbi 1 milion. Kurse nė budizmin Han besojnė kryesisht banorėt Hanė, tė shpėrndarė nė krahina tė ndryshme tė Kinės.

KONFUCIANIZMI

Ka qenė baza e kulturės sė grupeve sunduese nė Kinėn tradicionale. “Konfuci” (forma e latinizuar e emrit Kung Fu-Tzu), jetoi nė shekullin e VI p.e.s.

Sikurse themeluesi i Taoizmit Lao-Ce (Lao-Tsze), Konfuci ishte mėsues dhe jo njė profet fetar sipas stilit tė udhėheqėsve fetarė nė Lindjen e Mesme.

Konfuci nuk shikohej prej ndjekėsve tė tij si Zot, por “si mė i menēuri i burrave tė menēur”. Konfucianizmi synonte tė rregullonte jetėn njerėzore sipas harmonisė sė brendshme tė natyrės, duke theksuar nderimin e thellė tė stėrgjyshėrve.

TAOIZMI

Taoizmi ėshtė lindur dhe pėrhapur nė Kinė. Ai filloi qysh nė shekullin e dytė tė erės sonė dhe ka njė histori mbi 1800 vjeēare. Taoizmi ėshtė trashėguar nga adhurimi i natyrės dhe i paraardhėsve nė kohėn e lashtė, ka pasur shumė fraksione nė histori dhe mė vonė ėshtė bashkuar nė dy fraksione, si Quanzhėn Tao dhe Zhėngyi Tao, qė ushtrojnė ndikim nė gjirin e banorėve tė kombėsisė Hane.

Pėr arsye se Taoizmi nuk ka ceremony dhe rregulla tė rrepta tė hyrjes sė besimtarėve, pra ėshtė vėshtirė tė numrohet numri i besimtarėve tė tij. Tani nė Kinė ka mbi 1500 tempuj doist dhe mbi 25 mijė murg e murgesha taoiste.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:22

KLASIFIKIMI I LLOJEVE TĖ RELIGJIONIT

Duke e definuar religjionin, duhet tė merret parasysh fakti se kemi disa lloje tė religjioneve nė botė.

Tė gjitha janė tė ngjajshme sa mundemi qė nė njė kategori t’i quajmė religjione, por ato gjithashtu janė tė ndryshėm qė duke kėrkuar nė kėto nėnkategori do jetė e dobishme tė kuptojmė pėr besimet fetare femonenin e religjionit.

Njė gjė qė ėshtė e rėndėsishme tė theksojmė ėshtė se kėto kategori nuk janė tė gjitha tė veēanta. Kjo do tė thotė se nuk ka rast ku njė religjion duhet tė jetė pjesė e njė tjetri dhe nuk mund tė jetė pjesė e cilitdo religjion tjetėr.

Nuk ėshtė e pazakonshme pėr njė religjion tė jetė pjesė e njė ose mė shumė grupimeve. Kjo nuk do tė thotė qė tė bėhet ndarja e religjioneve nė grupe tė ndryshme por tė kuptojmė mėnyrat se si manifestohet ajo nė shoqėrinė dhe psikologjinė njerėzore.

Ēka janė Religjionet Natyrore
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Sistemet e njohura si religjione natyrore shpesh janė tė konsideruara besimet primitive fetare. “Primitiv” nė kėtė rast nuk i referohet kompleksitetit tė sistemit fetar (sepse fetė natyrore mund tė jenė shumė komplekse).

Nė tė vėrtetė i referohet idesė se fetė natyrore janė ndoshta lloji mė i hershėm i sistemit fetar i zhvilluar nga qenia njerėzore. Sot, religjionet natyrore nė Perėndim priren tė jenė shumė “eklektike”, kėshtu qė ato mund tė huazojnė nga varieteti i tė tjerave, e mė shumė nga traditat e vjetra.

Religjionet natyrore kryesisht janė tė fokusuara nė idenė se Zotėrat dhe fuqitė e tjera supernatyrore mund tė gjinden pėrmes pėrvojės direkte tė ngjarjeve dhe objekteve natyrore. Besimi i saktė i hyjnive ėshtė i zakonshėm por jo i urdhėruar – nuk ėshtė e zakonshme pėr hyjnitė tė trajtohen si metaforike.

Cilido qė tė jetė rasti, aty ēdoherė ka pluralitet; monoteizmi nuk gjindet nė religjionet natyrore. Ėshtė e zakonshme pėr kėto sisteme religjioze tė trajtojnė tėrėsinė e natyrės si tė shenjtė ose madje si tė perėndishme.

Njė nga tiparet e religjioneve natyrore ėshtė se ato nuk mbėshteten nė shkrime tė shenjta, profet individual, ose figura tė veēanta fetare si simbole tė tyre. Ēdo besimtar trajtohet si i aftė pėr tė kuptuar shenjtėrinė dhe supernatyroren. Sidoqoftė, ėshtė ende e zakonshme nė disa sisteme fetare tė kenė shaman ose udhėheqės tė tjerė fetarė qė i shėrbejnė shoqėrisė.

Religjionet natyrore synojnė tė jenė relativisht egalitare sa u pėrket pozitave tė udhėheqėsve dhe marrėdhėnieve ndėrmjet anėtarėve. Ēdo gjė qė ėshtė nė univers dhe qė nuk ėshtė e krijuar nga njerėzit ėshtė e besuar tė jetė e lidhur me njė tėrheqje tė ndėrlikuar tė energjisė ose jetės – fuqisė – qė gjithashtu pėrfshinė edhe njerėzit.

Nuk ėshtė e pazakonshme qė tė gjithė anėtarėt tė konsiderohen si kler tė njė lloji (priftėresha dhe priftėrinj). Marrėdhėniet hierarkike, nėse ato ekzistojnė, priren tė jenė tė pėrkohshme (pėr njė arsye tė veēantė, ndoshta) dhe/ose njė pasojė e pėrvojės ose viteve.

Edhe meshkujt edhe femrat mund tė jenė nė pozita udhėheqėse, ku femrat shpesh janė si udhėheqėse nė rituale.

Religjionet natyrore gjithashtu nuk ndėrtojnė ndonjė ndėrtesė tė shenjtė tė pėrhershme qė u dedikohen qėllimeve fetare. Ato mund qė ndėrkohė tė ndėrtojnė ndėrtesė tė pėrkohshme pėr qėllime tė veēanta, si shtėpizė mundimi, dhe ato gjithashtu mund tė pėrdorin ndėrtesat ekzistuese pėr aktivitetet fetare.

Duke folur nė pėrgjithėsi, sidoqoftė, vendi i shenjtė ėshtė nė ambient natyror mė shumė sesa nė ambient tė ndėrtuar me tulla dhe llaē. Ndodhitė fetare shpesh mbahen nė hapėsirė tė ēelur, nė parqe, nė plazhe ose nė male. Ndonjėherė bėhen disa ndryshime tė vogla nėpėr kėto vende, si vendosja e ndonjė guri, por asgjė e pėrhershme.

Shembuj tė religjioneve natyrore mund tė gjinden nė besimet moderne neo-pagane, besimet tradicionale tė shumė fiseve vendore nėpėr botė, dhe nė traditat e besimeve tė vjetra politeiste.

Njė shembull i injorimit tė religjionit natyror ėshtė deizmi modern, njė besim i sistemit teist qė ka lidhje me gjetjen e shenjave tė njė krijuesi, Zotin, nė ndėrtimin e natyrės. Kjo shpesh pėrfshin zhvillimin e njė sistemi religjioz mjaft personal tė bazuar nė arsyet dhe studimet universale – kėshtuqė, shpėrndan me karakteristikat e tjera tė religjioneve natyrore si decentralizimi dhe njė fokusim mbi botėn natyrore.

Pėrshkrimet mė pak mbrojtėse tė religjioneve natyrore ndonjėherė argumentojnė se njė veēori e rėndėsishme e kėtyre sistemeve nuk ėshtė harmonia me natyrėn sikur qė shpesh thuhet, por zotėrimi dhe kontrolli mbi forcat e natyrės. Nė “Religjioni Natyror nė SHBA” nga Catherine Albanese (1990) argumenton se bile edhe besimi racionalist i Amerikės sė hershme ishte i bazuar nė impulsin pėr kontroll tė natyrės dhe njerėzve jo elitė.

Madje edhe nėse analiza e Albaneses pėr religjionin natyror nė Amerikė nuk ėshtė krejtėsisht i saktė, duhet tė pranohet se sisteme tė tilla religjioze vėrtetė pėrfshijnė “anėn e errėt” mbas retorikės sė kėndshme. Duket tė ketė njė tendencė drejt zotėrimit mbi natyrėn dhe njerėzve tė tjerė qė mund, megjithėse nuk duhet, tė gjejnė shprehje tė vrazhdta – pėr shembull Nacizmi dhe Odinizmi.

Ēfarė janė religjionet Shfaqėse/Zbuluese
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Gjithashtu e pėrshkruar edhe si Religjion Ligjdhėnės, Religjionet Shfaqėse janė ato qė gjejnė qendrėn simbolike nė disa vija zbuluese nga zoti ose zotėrat. Kėto zbulime normalisht mbahen nė shkrimet e shenjta qė na janė transmetuar neve nga profet tė nderuar tė zotit ose zotėrave.

Sidoqoftė, shkrimet e shenjta nuk janė forma e vemte e shfaqjes qė mund t’i jepet njerėzimit nga Zoti. Njė formė tjetėr e shfaqjes mund tė pėrfshijė edhe mrekullitė qė komunikojnė vullnetin ose dėshirėn e Zotit.

Pėr shkak tė kėsaj, ėshtė e rėndėsishme tė kuptojmė se dallimi mes religjionit shfaqės dhe atij natyror nuk ėshtė gjithmonė i pastėr – nuk do tė mund tė ishte e ēuditshme pėr besimtarėt ta konsiderojnė natyrėn se ėshtė njė shfaqje e Zotit pėr njerėzimin.

Religjionet shfaqėse kryesisht janė tė varura nė idenė e njė zoti apo zotėrave aktiv – duke u dhėnė shfaqje njerėzimit i bėnė ata aktiv nė jetėn dhe fatin e tyre. Njė aktivitet i kėtillė priret tė marrė formėn e mrekullisė ose duke shfaqur drejtėpėrdrejtė nga njė zot ose pėrmes profetit tė zotit apo pėrfaqėsuesit.

Religjionet shfaqėse nė mėnyrė tipike kanė strukturė hierarkike, si nė udhėheqje ashtu edhe nė marrėdhėniet nė mes anėtarėve. Meqė fokusi ėshtė nė shfaqjen hyjnore, disa anėtarė janė tė caktuar si ndėrmjetėsues ndėrmjet njerėzve dhe hyjnores; kėta ndėrmjetėsues shėrbejnė ose si kanal pėr vazhdimsi tė shfaqjes hyjnore ose si interpretues autoritativ tė shfaqjeve tė kaluara.

Pėr shkak tė natyrės sė strukturuar tė adhurimit shoqėror, religjionet shfaqėse ndėrtojnė ndėrtesa tė pėrhershme pėr tė shėrbyer si hapsira tė shenjta dhe si pika kryesore pėr shėrbime fetare.

Nė religjionet shfaqėse, detyra primare e njerėzve priret pėr tė qenė tė devotshėm dhe tė dėgjueshėm pėr Zotin.

Pas gjithė kėsaj, shfaqjet nga Zoti nuk janė tė bėra pa arsye tė mira: mė tepėr, ajo bėhet me qėllim qė t’u komunikohen njerėzve gjėrat qė ata duhet t’i besojnė, gjėrat qė duhet t’i bėjnė, dhe qėllimet e Zotit pėr botėn. Disa herė kėto udhėzime mund tė jenė tė paqarta dhe disa herė tortura tė veēanta. Atė qė tė gjithė e ndajnė ėshtė sidoqoftė kėrkesė qė duhet tė jetė e zbatuar.

Ēėshtja e urdhėrave morale gjatė kohė ka qenė pikė e mosmarrveshjes mes adhuruesve tė religjionit shfaqės dhe atij natyror. Pėrgjatė historisė, e veēanėrisht gjatė shekujve XVIII dhe XIX adhuruesit e religjionit natyror ashpėr kanė kritikuar ata tė atij shfaqės pėr kodet e udhėheqjes sė rreptė dhe tė palėkundshme, qė sipas tyre i ēoi ata nė ligėsi dhe dhunė.

Adhuruesit e religjionit shfaqės u pėrgjigjen duke argumentuar se vetėm shfaqjet hyjnore mund tė sigurojnė pėr njerėzimin udhėzime autoritative dhe tė sigurta tė bazuar nė atė se ēfar zoti apo zotėrat kėrkojnė nga ne.

Cilido zot i denjė pėr emrin duhet tė jetė i aftė pėr shfaqjen dhe do tė ishte e papranueshme tė konkludojmė se shfaqja nuk ėshtė e dėshirueshme. Prandaj, ėshtė e argumentuar, se do tė ishte gabim tė mos pranosh shfaqjet si rezultate tė shkėlqyeshme e bile edhe mė qesharake tė nėnvleftėsosh shfaqjet e qarta pėrpara neve.

Religjionet shfaqėse kryesore nė botė sot pėrfshijnė Judaizmin, Krishterimin, Islamin dhe Sikizmin. Traditat e kėtyre religjioneve mbėshteten nė pėrmbledhjet e veēanta tė shkrimeve tė shenjta qė janė si shfaqje autoritative tė burimit hyjnor.

Hinduizmi nė fillim u pėrshkrua si religjion shfaqės pėr shkak tė vendit tė mirėnjohur tė Veda-s, por duket se kjoėshtė gabim. Hinduizmi, u pėrshkrua nga adhuruesit e vet si njė “religjion i ēliruar” (i nxjerrur) dhe arsyeshmėrisht cekin se “Veda” thjesht don tė thot “dituri e shquar nga parashikuesit Vedik”.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:24

Ēka janė Religjionet e Shpėtimit
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Kategoria e Religjionit tė Shpėtimit duket tė jetė kryesisht njė krijim i Krishterimit pėr shkak tė theksit tė saj nė mėkat dhe shpėtim. Sidoqoftė, ėshtė njė kategori qė meriton vėmendje tė madhe.

Religjionet e shpėtimit janė kryesisht tė themeluara nga profet ose udhėheqės fetar qė forjmonė njė doktrinė qė u sqaron njerėzve se si shpėtimi mund tė arrihet. Legjitimiteti dhe autoriteti afatgjatė i kėtyre profetėve shpesh ėshtė i varur nė zotėrimin e njė shkalle tė lartė tė dhuntisė personale shpirtėrore (karizėm), dhe ndonjėherė mundėisne pėr tė bėrė mrekulli – si duket shenjė e njė pėrkrahje dhe miratimi hyjnor.

Pėrcjellėsit e rrethit mė tė ngushtė rreth profetit gjithashtu pranojnė njė shkallė tė lartė tė rrespektit dhe njė status tė rritur afėrsisht me fuqitė e tyre pėr fuqinė dhe profetin e perėndisė. Kjo shpesh ēon nė sistem hierarkik nė religjionet e shpėtimit. Shpesh hierarkia ėshtė shumė e formalizuar me trajnime dhe mesha tė veēanta; ndnjėherė hierarkia ėshtė e mvarur nė pėrvojėn dhe menēurine e demosntruar.

Nė religjionet e shpėtimit, ka kryesisht ndjenja tė forta tė paaftėsisė, vuajtje dhe/ose mėkatim prej tė cilave njerėzit duan tė lirohen. Religjioni u ofron pėrgjigjen: ndonjėherė mund tė na tregojė se ne duhet tė shpėtojmė pėrmes fuqisė dhe dashurisė sė Zotit, e ndonjėherė na tregon se shpėtimi mund tė arrihet pėrmes disa pėrpjekjeve tona.

Cilido rast qoftė, disa pėrpjekje ose disa veprime janė tė domosdoshme nga besimtari me qėllim qė tė arrijė shpėtim – kjo nuk ėshtė njė dhuratė plotėsisht e lirė, pėrndryshe nuk do tė kishte nevojė pėr profet qė t’u komunikojė njerėzimit mesazhin e shpėtimit.

Kėto pėrpjekje shpesh janė tė lidhura ngusht me rituale tė sistematizuara dhe ceremoni qė tregojnė zhvillimin afatgjatė tė individit ashtu qė ata lėvizin drejt shpėtimit tė tyre pėrfundimtar. Kjo ka pėr qėllim tė sistematizojė dhe tė racionalizojė strukturėn e tėrėsishme tė jetės sė personit dhe vėshtrimin e tyre mbi botėn.

Ky vėshtrim kryesisht pėrfshinė doktrinat qė kanė tė bėjnė me vėllazėrimin universal dhe dashurinė universale. Pėr dallim nga religjionet fisnore qė janė tė lidhura vetėm pėr anėtarėt e njė grupi, religjionet e shpėtimit janė tė pėrshtatshme pėr gjithė njerėzimin sepse mesazhi i shpėtimit dhe shpengimi mendohet pėr gjithė njerėzimin, madje edhe nėse ajo nė fillim i ishte dhėnė vetėm njė grupi tė vogėl.

Religjionet e shpėtimit kanė njė theks tė lart nė kapėrcimin e fiseve, racave, dhe kufijve etnik derisa gjithashtu nxitė prozelitizimin (kthyerjen nė fe) me qėllim qė tė sjellin sa mė shumė nga njerėzimi “nė tufė” nga ata qė do tė jenė tė ēliruar nga vuajtja dhe mėkati.

Njė pasojė e keqe nga ky fokusim mund tė jetė depersonalizimi i vetė dashurisė. Nė vend qė tė jesh i drejtuar drejt njė individi si individ, dashuria drejtohet drejt abstraksionit “njerėzor”, nga e cila njerėzit janė vetėm anėtarė tė rastėsishėm.

Kjo ka pėrparėsinė e kapėrcimit tė dallimeve tė rastėsishme nė mes njerėzve qė pėrndyrshe mundet tė ndalojė ndjenjat vėllazėrore, por ka mangėsinė e mundėsisė sė dobėsimit tė fuqisė sė kėtyre ndjenjave.

Krishterimi nuk ėshtė vetem religjion i shfaqjes, por edhe i shpėtimit pėr shkak tė shprehjes sė rolit tė Jezu Krishtit. Veē kėsaj, mund tė klasifikojmė edhe Budizmin si lloj tė religjionit tė shpėtimit pėr shkak tė fokusimit nė nevojėn e gjetjes sė lirimit nga rrethi i vdekjes dhe rilindja.

Me kėtė rast, sidoqoftė, shpėtimi nuk vjen nga asnjė zot as nga ndonjė fuqi supernatyrore; nė tė vėrtetė, shpėtimi arrihet pėrmes ndriēimit tonė tė mendjes pėr natyrėn e vėrtetė tė jetės dhe realitetit.

Ēka janė Religjionet Sakramente (shenjta)
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Fjala sakrament rrjedh nga latinishtja “sacramentum” qė do me thėnė “betim, gjė e shenjtė, mister”. Nė Romėn e vjetėr, koncepti i referohej njė betimi tė besnikėrisė nga ushtarėt Romak kur ata hynin nė ushtri. Pėrmbante njė ceremoni tė shenjtė e pėrcaktuar pėr tu bėrė pėrshtypje rekrutėve tė rinj pėr obligimin e tyre pėr Romėn.

Sot, njė sakrament ėshtė i shenjtė, ceremoni fetare qė supozohet tė sjell ca shenja tė dukshme tė prezencės sė njė zoti nė mesin e besimtarėve dhe qė ngulitė nė to obligimet e tyre si besimtarė.

Si rezultat, religjioni sakrament ėshtė njė qė thekson ose vė nė focus idenė se hyjnorja ėshtė prezente nė objekte fizike nė prezencė tė besimtarėve. Kontakti dhe komunikimi me hyjnoren ėshtė kryesisht pėrmes atyre objekteve dhe ceremonive.

Objektet mund tė jenė ikona fizike si statuja, ushqim si pėr shembull bukė dhe verė nė Eukaristat Krishtere (lidhjet shpirtėrore me Zotin), ose bile edhe sende tė gjalla si lopėt nė Hinduizėm. Objekti nė vetvete nuk trajtohet si hyjni; por ai ose ėshtė manifest i hyjnores ose bujtinė (e pėrkohshme) e hyjnores. Pėr shembull Ēifutėt e hershėm e ruanin Arkėn e Kontratės si vend banimi i fuqisė sė hyjnores pa e adhuruar atė si zot nė vete.

Meqė fokusi ėshtė objekte materiale, aktivitetet fetare nė religjionet sakramente pėrqėndrohen rreth ritualeve duke pėrdorur kėto objekte. Objektet e shenjta (reliktet, statujat, kryqet) qė ndonjėherė pėrdoren pėr tė bartur substanca tė shenjta (bukė, verė, dhe) janė tė trajtuara me njė nderim tė veēantė (nė mėnyrėn se si bartėn, nė mėnyrėn se si preken) derisa ritualet u shėrbejnė pėr transmetimin e fuqisė sė shenjtė ose mirėsinė besimtarėve present (shpesh pėrmes njė personi qė shėrben si mediator).

Meqė theksi ėshtė i vėnduar nė ceremony, ėshtė e zakonshme tė kenė specialist apo autoritete fetare. Kėta specialist mund tė kenė pozita tė pėrhershme tė krijuara nga kierarkia fetare (si prifti) ose mund tė kenė njė status tė pėrkohshėm qė ėshtė vetėm sa pėr zgjatjen e ceremonisė.

Specialistėt e pėrhershėm, sidoqoftė, janė mė tė pėrgjithshėm; nė tė vėrtetė ėshtė e argumentuar se krijimi i autoriteteve tė pėrhershme fetare ėshtė pjesėrisht rezultat i zhvillimit tė religjioneve sakramente dhe nevoja e tyre pėr persona tė aftė nė menaxhimin dhe administrimin e ritualeve sakramente.

Kėta mediatorė qėndrojnė edhe nė botėn e shenjtė edhe nė atė laike duke shėrbyer si mediatorė ndėrmjet njerėzimit dhe tė shenjtės.

Shumė forma tė Krishterimit janė shpesh tė trajtuara si shembuj tipik tė religjionit sakrament pėr shkak tė pėrdorimit tė objekteve dhe ritualeve qė kanė tė bėjnė me ato objekte. Sidoqoftė, kėtu hyjnė edhe shumė religjione primitive dhe natyrore.

Ishte e zakonshme nė njė kohė pėr njerėzit tė fokusohen nė rituale sakramente pėr tė siguruar vazhdimėsinė e tė reshurave tė dobishme dhe korrjeve tė mira. “Objektet” e shenjta mund tė jenė njė lum, njė arė, ose disa vendqėndrime tė tjera tė shenjta, ku prezenca e tė shenjtės do tė banonte gjatė njė ceremonie. Ritualet mund tė jenė ato qė theksojnė lidhjen ndėrmjet ciklit tė jetės njerėzore dhe ciklin e stinėve.

Qoftė funksioni i njė kierarkie formale ose i varur mbi ndryshimet e stinėve, ritualet kryesisht shėrbejnė pėr t’u ndihmuar tė lidhin personin me grupin shoqėror dhe me sistemin fetar. Si pasojė, fokusimi nė kungatat dhe ritualet sakramente ndihmojnė tė pėrforcojnė fuqinė e autoriteteve fetare bile edhe kur statusi i tyre ėshtė i njė natyre tė pėrkohshme.

Njė nga rreziqet potenciale nė religjionet sakramente ėshtė fokusimi i tyre nė objektet e shenjta ku prezenca e tė shenjtės mund tė lejojė njė zhvillim tė “idhujtarisė” nėse njerėzit besojnė se ato objekte janė tė shenjta nė vetvete. Njė rrezik tjetėr ėshtė e kundėrta e kėsaj kur njerėzit beosjnė se objektet e shenjta janė “simbole tė thjeshta”, fuqi e mangėt ose thjesht domethėnie fetare.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:26

Ēka janė Religjionet Profetike?
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Religjioni Profetikėshtė fort i lidhur me Religjionin e Shpallur dhe ka momente kur kėto dy terme mund tė pėrdoren kėmbyeshėm, por nuk janė saktėsisht tė njėjtė.

Nė religjionet profetike, nė shpalljet e shenjta roli i profetėve ėshtė nė njė statuts tė veēantė. Profetėt janė pėr tė udhėhequr dhe pėr tė kėshilluar shoqėrinė kur tė jetė nė ngecje – kėshtu, ata luajn rolin e vepruesit dhe rolin dinamik ku teksti statik i shpalljes nuk mund t’i arrijė lehtė.

Ka disa mospajtime nė pikėn e fundit. Disa shkollarė sugjerojnė se roli historik i profetėve ėshtė i mjaftueshėm pėr njė religjion ta kualifikojė atė si religjion profetik, bile edhe nėse nė tė nuk ka mė rol veprues pėr tė. Nga kjo, Judaizmi shpesh quhet religjion profetik edhe pse koha e profetėve ēifut ėshtė shumė e hershme.

Nė kuptimin mė tė ngushtė tė religjionit profetik, Judaizmi nuk do tė kualifikohej nė kėtė lloj. Shembull i kėtij religjioni ėshtė Mormonizmi. Anėtarėt e Kishės sė Jezu Krishtit tė Ditėve tė Fundit besojnė se udhėheqėsi i kishės sė tyre ėshtė njė profet aktiv i Zotit dhe ėshtė i aftė pėr pranimin e shpalljeve tė reja pėr atė se ēfar don Zoti nga njerėzimi.

Nė religjionet profetike, fokusimi qendror ėshtė shoqėria dhe veprimet njerėzore – ato qė manifestojnė dėshirėn dhe prezencėn e hyjnores. Kėshtu, njė person qė kėrkon hyjnoren do tė shikojė nė natyrėn e shoqėrisė dhe rrugėn e historisė sė njerėzimit – pėr shembull, ngritjen dhe rėnien e perandorive tė mėdha. Dėshira e hyjnores shihet nė ngjarje tė kėtilla, nė marrje tė asaj se gjėrat e mira nė historinė e njerėzimit reflektojnė lumturinė e hyjnores derisa ngjarjet e kėqija zemėrimin e hyjnores.

Kjo don tė thotė se njė vėmendje e afėrt drejt hyjnores ėshtė e domosdoshme sepse askush nuk don tė prodhojė zemėrim. Si pasojė, bindja pėr hyjnoren luan njė rol tė rėndėsishėm nė religjionet profetike – e qė zakonisht shpjegohet si Besim. Ky theks nė sjellje tė duhura ēon religjionet profetike tė vėnė mė shumė theks nė orthopraksė (orthopraxy – sjellje tė drejtė) sesa nė orthodoksi (besim i drejtė).

Kjo nuk don tė thotė se religjionet e kėtilla nuk kan dert se ēfar besojnė njerėzit. Besimet e drejta nuk janė tė mjaftueshme pėr njerėzit tė deklarohen se janė tė “mirė”. Nė tė vėrtetė, ata duhet qė drejtė tė mbėshteten nė pritjet e sjelljeve qė janė tė transmetuara nga Zoti pėrmes profetėve.

Nėse i kuptojmė religjionet profetike se janė cilido religjion ku profeti ka luajtur njė rol tė rėnėsishėm, madje nėse tani nuk ėshtė rasti pėr tė, ne gjithashtu do tė kuptojmė se religjionet profetike kanė njė profet tė vetėm, unik i cili ishte krijues i atij religjioni. Ky profet besohet tė ketė transmetuar shpallje unike dhe authoritative, shpesh duke krijuar njė religjion tė ri, jasht nga traditat e religjioneve paraekzistuese.

Ēka janė Religjionet Mistike?
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Religjion Mistik ėshtė ai nė tė cilin pėrvojat mistike luajnė rolin mė tė rėndėsishėm nė kuptimin e natyrės, tė mėsuarit pėr hyjnoren dhe tė jesh njė person i devotshėm dhe fetar.

Nė ekstrem, pėrjashton tė gjitha ēėshtjet me jetėn, shoqėrinė dhe besimtarėt e tjerė – nuk ėshtė pra surprizė qė religjionet mistike nuk kanė njė jetė tė gjatė nė traditėn e religjioneve.

Sistemi i religjionit mistik ėshtė i pėrafėrt me pėrshkrimin e Maks Veberit pėr autoritetin karizmatik, njė lloj autoriteti qė ėshtė nė besnikėrinė e njė personi dinamik dhe tė fuqishėm. Kur ai person vdes, struktura shoqėore e krijuar nga ai autoritet do tė bie pėrveē atėherė kur njė autoritet i ri e merr pėrsipėr atė ose vetė sistemi transformohet pėr tė pėrfshirė elemente tė tjera tė autoritetit racional (kierarkisė racionale) pse autoriteti tradicional (shenjtėria e traditės).

E vėrtetė te religjionet mistike ėshtė se: pėrvoja mistike e njė ose disave nuk rezulton nė traditėn fetare qė mbetet koherent dhe jetėgjatė pėrveē nė tekstet e shkruara ku traditat janė tė shtuara nė pėrzierje. Kjo ėshtė e vėshtirė tė arrihet sepse religjionet mistike kryesisht u shmangen ritualeve, kungatave, ēėshtjeve materiale dhe traditave.

Kontakti me hyjnoren mund tė ndihmohet me rituale tė veēanta, por ato nuk janė tė varura dhe qėllimi kryesor ėshtė tė jenė si mbėshtetėse.

Njė pasqyrim i veēantė e prirjes pėr religjiozitetin mistik nuk ėshtė pėrmes njė religjioni tė pavarur, por shpesh si njė alternativė Brenda disa traditave tė religjioneve tė tjera. Shumė religjione ofrojnė njė rrugėdalje shumė specifike pėr impulsin mistik; misticizmi ėshtė i kanalizuar dhe udhėhequr nė mėnyrė qė ėshtė i qėndrueshėm me doktrinat e traditave dominante.

Kjo ėshtė e rėndėsishme sepse misticizmi ėshtė i vėshtirė tė parashikohet dhe kontrollohet. Ēdokush mund tė ketė ndonjė lloj pėrvoje dhe tė dalė me njė lloj mprehtėsie, inspirim apo porosi.

Kjo mund tė rezultojė ne idetė qė janė nė kundėrshtim me idetė e religjioneve dominante; edhe mė keq, idetė mund tė pėrfitojnė pėrcjellės dhe jenė njė sfidė e autoriteteve fetare.

Duke kontrolluar kontekstin dhe tė mėsuarit e njė “misticizmi” tė autorizuar, religjioni dominues mund tė ketė njė ndikim tė madh mbi llojet e njerėzve me pėrvoja tė tilla fetare ku ato interpretohen.

Ēka janė religjionet Fisnore?
Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


Religjioni Fisnor mė mirė do tė kuptohet me atė se ēka nuk ėshtė: nuk ėshtė njė qė ka mesazh fetar pėr gjithė njerėzimin, nuk ofron ndonjė shpėtim tė pėrgjithshėm, nuk ka kuptimin e pasjes sė njė mprehtėsie unike nė dėshirėn e ndonjė zoti, dhe nuk pret nga tė tjerėt tė kujdesen pėr atė se ēfarė do tė thuhet.

Religjionet fisnore janė tradita fetare tė njė grupi shoqėror qė kanė ekzistuar nė njė kohė dhe vend tė caktuar. Religjionet fisnore shėrbejnė si depo pėr menēurinė
e mbledhur, historinė dhe besimet e atij fisi.

Religjionet fisnore mund tė pranojnė konvertim nė rrethana tė veēanta, por ajo shpesh ėshtė e shkurajuar dhe gati asnjėherė e inkurajuar. Aty nuk ka rol ndėrrimi. Anėtarėsimi nė kėtė religjion arrihet nėse lind nė atė fis. Ata tė cilėt nuk janė aq me fat tė linden nė atė fis nuk pritet qė ndonjėherė tė kuptojnė ose vėrtetė ta besojnė atė bile edhe nėse ato kalojnė pėrmes disa riteve tė veēanta konvertimi.

Religjionet fisnore kanė zakonisht specialist tė cilėt shėrbejnė si autoritete fetare pėr fisin. Kėta specialist interpretojnė historinė e fesė dhe traditėn e njerėzve se si ata duhet a aplikojnė atė nė situate tė reja. Specialisti ėshtė kryesisht njeriu i njejtė i cili ėshtė pėrgjegjės pėr interpretimin e shenjave nga natyra si dėshira tė zotėrave ose shpirtėrave – pėr shembull tė pėrcaktojnė aprovimin apo mosaprovimin pėr luftė ose shpėrngulje.

Nėse fisi ėshtėi vogėl, specialisti fetar ėshtė i vetėm ose me dy bashkėpunėtor (nxėnės). Nėse fisi ėshtė i madh, kierarkia fetare mund tė zhvillohet me qėllim qė tė ketė njė sistem racional pėr pėrcaktimin e asaj se kush ka autoritet dhe trajnim pėr tė interpretuar traditėn dhe shenjat nga zotėrat.

Njėri prej religjioneve mė tė mėdha nė botė, Hinduizmi, mendohet tė jetė religjion fisnor sepse fokusohet nė shprehjen e vlerave kulturore dhe historike Indiane. Ata mendojnė se tė jesh njė Hindu, do me thėnė tė jesh pjesė e shoqėrisė Indiane.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:28

VENDI DHE FUNKSIONI I RELIGJIONIT NĖ SHOQĖRI

Nė formėn e vet mė tė thjeshtė ēdo religjion mund tė shihet si njė sistem besimi. Ky sistem mund tė ndikojė nė vlera, ligje, zakone, rituale dhe modelet e pergjithshme tė sjelljes.

Religjioni mund tė ndikojė nė individin, grupin, shoqėrinė ose kombin. Mund tė luajė njė rol periferik ose integral mbrenda shoqėrisė. Struktura e tij mund tė jetė komplekse si ēdo organizatė e madhe byrokratike ose e thjeshtė si njė marėdhėnie dy-kahėshe nė mes njė personi ose njė objekt/subjekti tė njė pune.

Funksioni i religjionit nė njė shoqėri ėshtė shpesh i sqaruar njerėzve si origjinė primare, natyrė e jetės, funksion, qėllim i jetės dhe arsye pėr tė jetuar. Pėr ta bėrė mė tė thjeshtė, i pėrgjigjemi pyetjes “Pse jam kėtu”.

Nė tė kaluarėn religjioni ėshtė pėrdorė si mekanizėm kontrolli, mėnyrė e tė arriturit tė urdhėrit, si dhe delegimit tė roleve dhe pėrgjegjėsive. Nga pikėpamja sociologjike “ Dhjetė Urdhėrat” tė dhėnuna Musa-s janė njė grup rregullash tė sjelljes tė cilat mund tė sjellin rend dhe harmoni nė shoqėri, tė cilat do t’i mundėsonin shoqėrisė funksionim nė njė mėnyrė tė organizuar dhe sistematike.

Religjioni mund tė diktojė njė grup tė pranueshėm standardesh dhe ata tė cilėt duan tė mbeten nė atė shoqėri duhet t’i mbėshteten kėtyre standardeve, mbrenda kufijve tė pranueshmėrisė. Pėr ata tė cilėt nuk mund ta bėjnė kėtė, prej ēfarė do lloj arsyeje, ėshtė opcioni i lėshimit tė shoqėrisė ose fillimit/marrjes pjesė nė njė religjion tjetėr.

Kryesorja e gjithė religjioneve ėshtė koncepti i njė marėdhėnie. Marėdhėnia mund tė pėrfshijė njė apo mė tepėr njerėz, mund tė jetė fizike apo shpirtėrore, dinamike apo statike, reale apo imagjinative.

Mbrenda kufijve tė kėsaj marėdhėnie janė tė pėrdorura fjalėt sikurse “pėrkushtim, ndriēim i mendjes, rrespekt, besim, shenjtėrim, i shenjtė, adhurim, ngushėllim, sakrificė mistike dhe karizmatike”.

Kanalet e komunikimit mund tė jenė formale dhe tė organizuara nėpėrmjet priftit/priftėreshės, magjistar/shamanit, ku ka tė caktuar kohėn dhe vendin ku mund tė mbahen aktivitetet fetare. Komunikimi mund tė jetė jo formal ku individi ka “linjė direkte” nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend. Nė shembullin e fundit tė besimit nė objektet fetare(figura, statuja, tempuj ose vizatime) rėndėsia e tyre mund tė mos jetė esenciale.

Besimi dhe vlerat e mbajtura tė shoqėrisė janė shpesh tė inkorporuara nė shoqėri. Kolektivisht ato mund tė formojnė moralin e shoqėrisė. Ligjet dhe rregullat tė cilat udhėheqin shoqėrinė mund tė reflektojnė kėtė moral. Kontrolli dhe sistemi i ndėshkimit mund tė “thurret nė ndėrtimin e religjionit” dhe nė disa shoqėri kanė rol dominues.

Ndėshkimi mund tė jetė i menjėhershėm dhe i ashpėr duke kėrkuar legitimacion nėpėr vite ose mund tė jetė i shtyrė deri pas vdekjes kur ashpėrsia ėshtė e lartėsuar nga misticizmi dhe imagjinata. Alternativė e ndėshkimit mund tė jetė kontrolli nėpėrmes faljes dhe pendimit, mėshira ėshtė kualitet i mirė dhe shumica e shoqėrive e pranojnė vlerėn dhe ndikimin e saj.

Religjioni mund tė shihet si njė process shoqėror nė mes shumė proceseve shoqėrore. Ėshtė prodhim i mendjes sė njeriut , entitet kompleks shoqėror i cili ka kaluar nėpėr gjenerata.

Si njė prodhim i shoqėrisė ėshtė nė mėnyrė tė pazgjidhur i lidhur me produktet tjera shoqėrore sikurse politka, ekonomia, ligji, muzika dhe arti. Ka njė lloj energjie nė vete, njėherė e lindur mund tė zhvillojė dhe ndėrrojė nė pajtueshmėri me vetvetėn, mund tė nxjerr rregulla tė veta.

Nė pėrgjithėsi ėshtė domethėnėse vetėm pėr ata tė cilėt i takojnė kulturės nga e cila religjioni ka dalur. Religjioni mund tė pėrcillet nga njė kulturė nė tjetrėn, por zakonisht me vėshtirėsi dhe sukses tė pasigurt.
Religjioni mund tė jetė i larmishėm sikurse kulturat e ndryshme nga e cila ajo del. Lista e religjioneve mė tė rėndėsishme botėrore ėshtė me sa vijon:

- Shinto nga Japonia
- Islamizmi, dominuese nė Lindjen e Mesme dhe pjesė tė Azisė, nga e cila janė dy degė , Suni dhe Shi’izėm.
- Hinduizmi nė Indi dhe Indonezi.
- Budizmi nė Azinė Jug-Lindore e cila zhvillohet nė dy besime, “ Mjeti i Madh” Mahayana dhe “ Mjeti i Vogėl “ Hinayana.
- Religjioni Kinez Taoizmi dhe Konfucianizmi.
- Krishterizmi i shpėrndarė nėpėr Europe dhe Botėn e Re ( Amerikat ) nė formė tė Krishterizmit Ortodoks, Katolicizmit Romak dhe Protestantėt.
- Judaizmi nė Izrael, shumė religjione fisnore nė Afrikė, Azi dhe Amerikėn Jugore.

Ka shume religjione tė vogla , disa me njė histori tė gjėrė dhe tė tjerat sapo tė krijuara.
Shumė religjione tentojnė tė fokusohen nė “ Figurėn e Zotit” .

Disa religjione kanė mė tepėr se njė “ Figurė Zoti”( politeist ) si njė objekt/subjekt pėrkuljeje ose pėrkushtimi. Besimi nė simbolet fetare , objektet e shenjta ėshtė i pėrbashkėt pėr tė gjitha religjionet sikurse ėshtė besimi i sigurtė nė rimėshirim ose “jetė” pas vdekjes.

Shumėllojshmėria e religjioneve ushtron njė qėndrueshmėri me njė larmi kulturash dhe kufizim rrugėsh tė cilat njerėzve u japin kuptim nė botėn e tyre. Kėtyre praktikave fetare u ėshtė dhėnė legjitimitet dhe besim nė dokumente tė shkruara tė cilat nė vetvete mund tė ofrojnė njė rrugė tė ndritshme pėr ndjekėsin e saj.

Tė krishterėt e kanė Biblėn e tyre, Hindusėt mėsojnė Vedas-in, Hebrejėt lexojnė Talmud-in, Muslimanėt gjejnė ndriēim tė mendjes nė Kur’an dhe Kinezėt mund tė mėsojnė tė shkruarat e Konfuēies-it.

Shumė religjione ballafaqohen me paradoksin e prezencės sė njė krijuesi hyjnor i cili ėshtė i dėlirė, i mirė dhe dashamirės nė botėn ekzistuese tė sė keqės, vuajtjes, shkatrrimit dhe dhimbjes. Si mundet njė qenie qė ėshtė i dėlirė dhe i mirė tė krijojė tė keqėn?

Religjionet kanė tentuar tė e tejkalojnė kėtė problem duke paraqitur njė qenie tė keqe, njė kundėrshtar ose kundėr-zot. Ky anti-zot duke poseduar fuqi tė madhe, ėshtė i prirė nga rėnja e njeriut dhe shkatrrimit tė shoqėrisė. Tė Krishterėt e Judas e kanė ‘Satan-ėn’, nė Hinduizėm ėshtė Ahi dhe Shiva, nė Budizėm ėshtė Mara dhe nė disa religjione Afrikane figura djallesh sikurse marimanga Anansi e njohur pėr njerėzit Ashanti tė Ganės Qendrore.

Nė vendet e larta tė Guinesė sė Re ka shumė shpirtėra tė djallėzuar tė cilat kanė veti sėmundjesh, apo humbje nė beteja. Nė Afrikė dhe Melanezi veprat e kėqija janė tė drejtuara nėpėrmes aktiviteteve tė shtrigave dhe shamanėve.

Rėndėsia e “vdekjes dhe varrimit” ėshtė evidente nė shumicėn e religjioneve nė botė. Njerėzit dallojnė gjerėsisht nė trajtimin praktik dhe tė kuptuarit e ketij fenomeni universal. Megjithėse vdesim vetėm shumica e shoqėrive dhe religjioneve e paraqesin vdekjen si njė ngjarje tė rėndėsishme shoqėrore.

Janė tė themeluara adete familjare, njė strukturė e pranuar e sjelljeve tė shokėve dhe fqinjėve. Njerėzit Bask e shohin si detyrė tė tyre tė vizitojnė tė vdekurin, edhe nėse mund tė jetė farefis apo qė kurrė nuk e kanė parė mė parė. Kjo ‘detyrė’ ėshtė shumė e zakonshme, vetėm se nė shoqėritė urbane dhe ato tė pėrparuara industrialisht tė vdekurit ndonjėherė lihen vetėm nė spitale apo shtėpi tė pleqve.

Nė shumė religjione ka njė mbėshtetje shumė tė madhe pėr tė afėrmit e tė vdekurit. Dhimbja e tyre mund tė bėhet mė e lehtė nga intervenimet shpirtėrore tė ‘priftėrinjėve’ shamanėve ose figura tjera fetare ose me komunikim direkt me hyjninė madhore.

Eshtė zakon pėr pėrcjellėsit e tė vdekurit tė identifikohen nė mėnyrė qė shoqėria t’i rrespektojė dhe kujdeset pėr kalimin e dhimbjes. Ne Europė dhe Amerikė pėrcjellėsit e tė vdekurit vishen me tė zeza, nė Kinė ata vishen me tė bardha, nė Indi ata i qethin kokat e tyre dhe nė Madagaskar ata nuk i krehin flokėt e tyre. Koncepti i varrimit tė duhur ėshtė kryesor nė tė gjitha shoqėritė edhe pse mund tė ndryshojė mjaft nga pozita shoqėrore e tė vdekurit.

Vdekja trajtohet ndryshe tek Hindusėt tė cilėt besojnė se pas vdekjes pason ringjallja. Ėshtė praktikė Hinduse tė kremoset i vdekuri, kėshtu duke i lejuar shpirtit tė jetė i lirė, e jo i burgosur nė varr. Nė traditėn Krishtere Judiste individėt kanė vetėm njė shpirtė, kurse tek fiset Indiane dhe Afrikane individėt kanė 5 shpirtėra tė shumėfishta.

Dajakėt e Bornesė besojnė se njeriu i vdekur nuk e humb shpirtin menjėherė. Shpirti ka fuqinė tė shkaktojė dėm nė tė gjallin prandaj trupi trajtohet me njė rrespekt tė madh derisa mishi tė jetė komplet i kalbur duke i lejuar shpirtit tė ndahet nė paqė.

Mosha e tė vdekurit mund gjithashtu tė ndikojė nė praktikėn e varrimit: shumė rite varrimi tė krishterėve janė tė rezervuara pėr ata qė kanė qenė Baptist. Ėshtė njė shprehi e pėrgjithshme nė shumė religjione tė konsiderohet vdekja si njė ndėshkim pėr keqbėrjet e njeriut.

Tė krishterėt shpjegojnė se vdekja vjen nė botė si rezultat i rrugėve tė kėqija tė njeriut. Shumė njerėz tentojnė tė pėrjetėsojnė vetveten pėrtej vdekjes mbrenda strukturės dhe domethėnies sė religjionit tė tyre. Besimi nė jetėn pas vdekjes nga mėnyra ose e ringjalljes ose tė njė shpirti tė pavdekshėm ėshtė ndoshta njė nga komponentat mė magnetike dhe mė mistike tė tė gjitha religjioneve.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Religjioni, Prejardhja dhe Llojet

Mesazh  Neo prej 14.08.09 12:30

RELIGJIONI NGA PIKĖPAMJA KONFLIKTUOZE

Pėrkundėr funksioneve tė dobishme tė religjionit pėr shoqėrinė, ai mund tė implikohet gjithashtu edhe nė konfliktet e ndryshme shoqėrore. Karl Marksi njihet si sociologu qė ka shkruajtur pėr aspektin konfliktuoz tė religjionit. Spas tij, religjioni ėshtė njė vetėdije falso dhe njė mjet qė njerėzit e fortė e pėrdorin nė betejat mes klasave tė shoqėrisė.

Marksi ka deklaruar se religjioni dominues nė shoqėri ėshtė i klasės dominante nė aspektin ekonomik dhe politik dhe gjithmonė jep justifike pėr barazinė dhe padrejtėsitė e kėsaj klase. Ai thotė: Njeriu e formon religjionin jo religjioni njeriun…Vuajtja religjioze ėshtė nė tė njėjtėn kohė shprehje e vuajtjes reale edhe protestė ndaj saj.

Religjioni ėshtė ofshamė e krijesave tė shtypura, sentiment i botės pa zemėr dhe shpirt i gjendjeve jo shpirtėrore. Ai ėshtė opium i njerėzimit”.

Raste tė pabarazisė nė emėr tė religjionit kemi pasur nė Egjipt ku faraonėt janė konsideruar si zotėra dhe tė gjithė njerėzit iu janė pėrmbajtur urdhėrave tė tyre. Ata janė konsideruar si tė shenjtė dhe tė mbinatyrshėm. Pastaj kemi teorinė indiane apo hinduse qė i kėrcėnon individėt qė ndryshojnė statusin e tyre se do tė konsiderohen si kafshė.

Religjioni gjithashtu mund tė legjitimojė ndryshimet qė favorizojnė mė tė fortin apo tė pasurin. Religjioni shihet edhe si objekt i shumė luftėrave dhe kolonizimeve. Rast e kemi Krishterimin i cili si religjion i Perandorisė Romake u pėrhap mė pas nga kjo perandori nė shumė vende tė tjera me anė tė kolonializimit apo pushtimit.

Pikpamja e Marksit pėr religjionin si “opium i njerėzimit” mund tė shifet si shumė e ngushtė sepse religjioni mund tė kyēet nė konfliktet shoqėrore nė aspekte tjera gjithashtu duke pėrfshirė mėnyrat qė sfidojnė status kuon.

Religjioni shpesh pėrdoret si njė armė ideologjike duke justifikuar konfliktet me dallimet fetare qė ekzistojnė mes njerėzve. Njė popull qė ėshtė nė luftė pa dyshim mendon se Zoti ėshtė nė anėn e tyre gjė qė e favorizon religjioni i tyre. Nė kohėn e sotme kemi rastin e konfliktit mes Izraelitėve dhe Palestinezėve, pėrkatėsisht hebrenjėve dhe muslimanėve, konflikt i cili ėshtė religjioz, edhe pse pohohet se luftohet pėr atdhe.

Luftėrat tė cilat sot ndodhin nė botė e qė zakonisht edhe quhen si ‘kryqėzatat e reja tė krishterėve’ ndryshe quhet edhe “pėrplasja e qytetėrimeve” pėr tė cilėt shumė mendimtarė pohojnė se janė tė bazuar thjesht nė fe dhe nė doktrinat e krishterimit pėr njė dominim nė tė gjithė botėn nė mėnyrė demokratike.

Ky ėshtė njė funksion tepėr i rrezikshėm i religjionit nė botėn e sotme qė pėrdoret nga shumė njerėz dhe qeveri pėr arritjen e shumė qėllimeve tė tyre personale e kolektive nė emėr tė religjionit tė tyre.

PĖRFUNDIM

Religjioni si formė e vetėdijes shoqėrore, pėrkundėr ndikimeve negative nė shoqėri, me forcimin e vetėdijes sė solidaritetit, me kontrollin e shoqėrisė, afrimin e pėrgjigjeve pėr shumė pyetje dhe mistere, dhe me ndihmėn psikologjike qė u jep njerėzve ka arritur tė mbijetojė dhe tė jetė njė nga vlerat kryesore tė njerezimit.

Ka arritur tė bėhet pjesė e kulturės sė shumė popujve dhe tė ketė ndikim nė moralin, mėnyrat e sjelljes dhe vetėdijen e popujve.

Religjioni, nė kuptimin e ngushtė sjell paqe, jep shpresė, iu jep njerėzve identitet dhe qėllim jetėsor.

Njerėzit religjioz, dijnė se pėr ēfar kanė ardhur nė kėtė botė, pse jetojnė dhe e dijnė se ēfarė kėrkon ajo krijesė apo qenie e mbinatyrshme supreme dhe e shenjtė. Njerėzit religjioz kanė familje mė tė qėndrueshme, janė mė tė pėrgjegjshėm pėr komunitetin dhe pėr jetėn e tyre, dhe mbi tė gjitha, janė realist.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1473


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi