Shkenca dhe feja

Faqja 1 e 3 1, 2, 3  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shkenca dhe feja

Mesazh  Jon prej 04.08.09 15:04

A MUND TĖ BASHKĖPUNOJNĖ SHKENCA DHE FEJA

Njė luftė psikologjike aq e fuqishme saqė duket se patjetėr njėra do tė triumfojė vetėm atėherė kur tė vdesė tjetra

Tė gjithė ne, nė njėfarė mėnyre jemi tė armatosur me njė presion tė imponuar si bindje se, shkenca, si vetėdije mė e avancuar e njeriut tė sotshėm bashkėkohor ėshtė e vetmja e vėrtetė qė mėsojmė, e cila ka treguar rezultate mė pragmatike materiale deri mė sot.

Nga ana tjetėr, ekziston edhe njohuria paradoksale, feja. Kjo formė mė e vjetėr dhe ende tejet e pėrhapur nė botė si vetėdije, sot e kėsaj dite vazhdon tė jetė thellė e instaluar nė botėkuptimin tonė bashkėkohor civilizues. Nė fakt e para, gjithnjė na reflektohet si njohuri materiale pragmatike dhe racionale, ndėrsa e dyta, si njohuri jomateriale shpirtėrore-irracionale.

Sido qė tė jetė, qė tė dyja kėto mėsime doktrinarė, pėr nga sasia dhe pėrhapja hapėsinore globale, janė njėsoj tė pėrqafuara si realitete dhe pėrshtypja e pėrbashkėt ėshtė dominimi i njė bindjeje mbi raportet ekstreme antagoniste dhe armiqėsore qė ato kanė nė mes tyre. Njė luftė psikologjike aq e fuqishme saqė duket se patjetėr njėra do tė triumfojė vetėm atėherė kur tė vdesė tjetra.

Por, nė historinė njerėzore, gjithnjė kanė ekzistuar mendimtarė tė urtė, tė cilėt edhe pse ekzistojnė ekstreme paradoksale evidente nė mes kėtyre urtėsive, kanė tentuar qė t'i vėnė ato nė njė bashkėpunim tė shkėmbimit tė ndėrsjellėt informativ. Edhe pse jo e zyrtarizuar dhe jo aq publikisht, sot kjo tendencė e mirėfilltė, mbase dita-ditės ėshtė aktuale dhe mund tė thuhet lirisht se, nė kėtė drejtim janė bėrė hapat e para serioze tė rishikimit akademik tė njė mundėsie tė tillė.

A mund tė jetė e mundur qė pėr tė mirėn e gjithė njerėzimit, mė nė fund tė arrihet njė pajtim i tillė historik: shkenca dhe feja tė bashkėpunojnė me njėra-tjetrėn?

Nė njėrėn anė tė tė kundėrtave, si mė tė imponuar nė kėtė ēėshtje, qėndrojnė disa shkencėtarė, si kimisti Piter Atkins, i cili mendon se pajtimi i fesė me shkencėn ėshtė i pamundur. Mė pas, Atkinsi thotė se tė besosh ''qė Perėndia ėshtė shpjegimi pėr ekzistencėn (e diēkaje, aq mė pak tė gjithēkaje) ėshtė e pėrbuzshme nga ana intelektuale''.

Nė anėn tjetėr qėndrojnė njerėzit fetare qė pėr kėtė pamundėsi tė pajtimit dhe bashkėpunimit, fajėsojnė shkencėn pėr rrėnimin e besimit tek feja. Kėta individė besojnė se shkenca, me mėnyrėn se si zbatohet sot, ėshtė njė mashtrim; faktet e saj mund tė jenė tė vėrteta, por keqinterpretimi i kėtyre fakteve i minon bindjet e besimtarėve. Pėr shembull, biologu William Provain thotė se, darvinizmi nuk nėnkupton ''themelin bazė tė etikės; as se cila ėshtė nė thelb domethėnia e jetės''.

Megjithatė, deri nė njė farė mase konflikti ėshtė zhvilluar pėr shkak tė pohimeve tė rreme ose tė pavėrtetuara tė bėra nga tė dyja palėt. Udhėheqėsit fetarė kanė mėsuar pėr shekuj me radhė legjenda tė trilluara dhe dogma tė gabuara, qė bien ndesh me zbulimet shkencore tė kohės sė sotme dhe qė nuk bazohen te shkrimet e frymėzuara.

Pėr shembull, Kisha Katolike e Romės e dėnoi Galileon pėr shkak tė pėrfundimit tė saktė qė nxori se, toka rrotullohet rreth diellit. Nė fakt, pikėpamja e Galileos nuk ishte aspak kundėr Biblės, por ishte kundėr asaj qė mėsonte kisha nė atė kohė.

Nga ana tjetėr, shkencėtarėt ngarkohen me faj kur e mėsojnė si fakt teorinė e pavėrtetuar se, jeta evoluoi nga materia e pajetė, pa ndėrhyrjen e Perėndisė. Ata tallen me besimin fetar, duke e quajtur injorancė dhe joshkencore.

Por, nė cilat ēėshtje mund tė pajtohet shkenca me fenė?

Pėr tė tentuar qė tė japim ndonjė shembull sa mė tė kapshėm logjik nė kėtė drejtim, fillimisht duhet konstatuar se mėsimet fetare janė shkrime dhe predikime me kuptime metaforike, pas deshifrimit tė sė cilave, qėndron njė porosi e vlefshme praktike. Ato gjithnjė janė tė pėrgjithshme dhe jo konkrete, pikėrisht, sepse vlefshmėria e tyre ėshtė parashikuar tė vazhdojė pėr tė gjitha kohėt e ndryshme tė shoqėrive njerėzore.

Gabim i madh ėshtė se, shumė pėrkufizime nga veprat fetare mė tepėr merren me fjalėt konkrete tė shkruara, pa u munduar tė krijojnė njė interpretim paraprak tė gjithanshėm.

Pėr shembull, feja si princip hyjnor e fuqizon veprimin e Ligjit tė pėrhershėm evolutiv tė tė kundėrtave nė Univers. Ligjshmėri kjo, qė shkenca e fizikės dhe shkencat e tjera ekzakte e kanė dėshmuar dhe vėrtetuar atė si princip tė mirėfilltė.

Nga ana tjetėr, lufta mes sė mirės dhe sė keqes ėshtė pikėrisht ai konflikt psikologjik qė psikiatria bashkėkohore e ka konstatuar si veprim i pėrhershėm dhe kontradiktor mental i vetėdijes dhe nėnvetėdijes, ku edhe qėndron vatra e shumė problemeve dhe sėmundjeve tė sotme bashkėkohore.

Edhe pse gjatė kohės, varėsisht nga niveli i ndėrgjegjėsimit tė shoqėrive tė kaluara njerėzore metaforė fetare e ekzistencės sė ėngjėjve dhe djallit ka pėrjetuar shumė personifikime tė domethėnies mitologjike, nė fakt, ajo duhet interpretuar si njė tregues i pėrhershėm i kėsaj ligjshmėrie tė tė kundėrtave. Si makrokozmos - nė natyrė dhe nė mikrokozmos - nė brendėsinė e qenies tonė.

Shumė tė dhėna tė ngjarjeve tė treguara dhe tė konsideruara si mitologjike nėpėr veprat e ndryshme fetare, shkenca mund t'i marrė si pikėnisje pėr orientimin e kėrkimeve tė saj tė mėtejshme nė kėtė fushė. Tashmė ėshtė e ditur qė shumė shkencėtarė e kanė marrė frymėzimin dhe pikėnisjen e tyre pikėrisht nga tregimet fetare qė gjenden nė librat e shenjtė dhe nė fakt, vetėm shkenca e vėrtetuar dhe feja e vėrtetė mund tė plotėsohen dhe ato nuk e kundėrshtojnė njėra-tjetrėn...

Pėrgatiti:
Klarita Bajraktari
avatar
Jon

1265


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ISLAMI ORIGJINA E SHKENCES BASHKEKOHORE

Mesazh  rebelisistemit prej 07.08.11 17:10

Katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, Zoti zbriti Kuranin si njė udhėzues pėr mbarė njerėzimin. Nė atė kohė, shoqėria arabe ishte nė njė gjendje shthurjeje, kaosi e injorance tė plotė. Arabėt ishin njė popull barbar. Ata adhuronin idhuj qė i pėrgatisnin vetė, besonin se lufta e gjakderdhja ishin tė virtytshme dhe ishin tė aftė tė vrisnin edhe fėmijėt e tyre. Ata ishin shumė pak tė interesuar nė ēėshtje tė dijes; tė mos flasim pastaj pėr kėndvėshtrim shkencor tė botės e tė natyrės.

Megjithatė, nėpėrmjet Islamit, ata mėsuan tė jenė tė njerėzishėm e tė qytetėruar. Jo vetėm arabėt, por tė gjitha bashkėsitė qė pranuan Islamin u larguan prej territ tė kohėve tė padijes dhe u ndriēuan me urtėsinė hyjnore tė Kuranit. Ndėr aftėsitė qė Kurani i solli njerėzimit ishte tė menduarit shkencor.
NXITJE PĖR HULUMTIM SHKENCOR, E SHPALLUR NĖ KURAN

Zanafilla e mendimit shkencor ėshtė ndjenja e kureshtjes. Duke qenė se njerėzit janė kureshtarė tė dinė se si funksionon natyra, ata hulumtojnė dhe interesohen pėr shkencėn. Mirėpo shumicės sė njerėzve u mungon njė kureshtje e tillė. Pėr ta, nuk kanė rėndėsi tė fshehtat e gjithėsisė dhe natyrės, por pėrfitimet dhe kėnaqėsitė e vogla nė kėtė botė. Nė bashkėsi tė tilla ku njerėzit mendojnė nė kėtė mėnyrė, shoqėria nuk ecėn pėrpara. Aty mbizotėron prapambetja dhe padija.

Bashkėsia arabe para zbritjes sė Kuranit i pėrkiste kėtij lloji, por vargjet e Kuranit u bėnė thirrje arabėve dhe mbarė njerėzimit tė mendojnė, tė hulumtojnė, tė pėrdorin mendjen, ndoshta, pėr herė tė parė nė jetėn e tyre. Nė shumė ajete tė Kuranit, njerėzve u mėsohet tė marrin nė shqyrtim natyrėn dhe tė mėsojnė prej saj, pasi ata mund ta njohin Zotin vetėm pasi tė kenė shqyrtuar krijimin e Tij. Pėr kėtė arsye, nė njė nga vargjet e Kuranit, muslimanėt pėrkufizohen si njerėz qė mendojnė rreth krijimit tė qiejve dhe tė tokės:

Ata qė e pėrkujtojnė Zotin nė kėmbė, ulur e shtrirė dhe mendojnė pėr krijimin e qiejve e tė tokės: "O Zoti ynė! Ti nuk e ke krijuar kėtė mė kot. Lėvduar qofsh! Na ruaj nga dėnimi i zjarrit! {Kurani 3 : 191}

Si pasojė, pėr njė musliman shfaqja e interesit pėr shkencėn pėrbėn njė formė shumė tė rėndėsishme tė adhurimit tė Zotit. Nė shumė vargje tė Kuranit, Zoti u mėson muslimanėve tė hulumtojnė qiejt, tokėn, qeniet e gjalla apo vetė ekzistencėn e tyre dhe tė mendojnė pėr to. Kur lexojmė ajetet kuranore, ne gjejmė tregues tė tė gjitha degėve tė shkencės.

Pėr shembull, Zoti nė Kuran nxit zhvillimin e shkencės sė astronomisė:

Ai i krijoi qiejt njė mbi njė. Ti nuk do tė gjesh asnjė tė metė nė krijimin e tė Gjithėmėshirshmit. Vėshtro, pra, pėrsėri! A sheh ndonjė tė ēarė? {Kurani 67 : 3}

Nė Kuran, Zoti nxit, gjithashtu, studimin e botanikės:

Zoti ėshtė Ai qė bėn tė zbresė ujė nga qielli, me tė cilin bėjmė tė lindin lastarė tė ēdo lloji. Prej tyre mundėsojmė tė lindė bimėsi e prej saj, grurė nė kallinj e palma, nga lėpushat e tė cilave varen vile hurmash. E kopshte tė mbjellė me vreshta e ullinj e shegė, qė ngjajnė por qė janė tė ndryshėm nga njėri-tjetri. Vėzhgoi frutat tek formohen e piqen! Ja, pra, shenja pėr njerėz qė besojnė! {Kurani 6 : 99}

Nė njė tjetėr varg tė Kuranit, Zoti tėrheq vėmendjen tek zoologjia:

Nga gjėja e gjallė, ju duhet tė nxirrni mėsim... {Kurani 16 : 66}

Ajeti i mėposhtėm ėshtė njė varg kuranor qė ka lidhje me arkeologjinė dhe antropologjinė:

A nuk kanė udhėtuar nė tokė dhe nuk e kanė parė pėrfundimin e popujve tė mėparshėm? {Kurani 30 : 9}

Nė njė varg tjetėr kuranor, Zoti tėrheq vėmendjen tek provat dhe argumentet ekzistencės sė Zotit nė trupin e vetė njeriut:

Nė tokė ka argumente tė qarta pėr ata qė besojnė vendosmėrisht. Edhe nė vetveten tuaj, gjithashtu, ka argumente. A nuk mendoni, pra?{Kuran 51:20-21}

Siē mund tė shohim, Zoti u rekomandon muslima-nėve nė Kuran tė gjitha fushat dhe shkencat. Pėr kėtė arsye, rritja e ndikimit tė Islamit nė histori solli, nė tė njėjtėn kohė, edhe zhvillimin e njohurive shkencore.

RILIDNJA SHKENCORE E LINDJES SĖ MESME

Kur Profeti Muhamed (a.s.) filloi tė predikonte Islamin, arabėt ishin njė bashkėsi fisesh tė paditur e plot bestytni. Por, falė dritės sė shpalljes hyjnore, ata shpėtuan nga bestytnitė dhe nisėn tė ndjekin udhėn e arsyes. Si rezultat, njė nga zhvillimet mė mahnitėse nė historinė botėrore ndodhi nė disa dhjetra vjet pas ardhjes sė fesė Islame, e cila lindi nė qytezėn e vogėl tė Medines pėr t'u shpėrndarė nga Afrika nė Azinė qendrore. Arabėt, qė mė parė nuk mund tė qeverisnin nė harmoni as edhe njė qytet tė vetėm, u bėnė qeverisės tė njė perandorie botėrore. Njė nga tiparet mė tė rėndėsishme tė kėsaj qeverisjeje ishte se ajo siguroi bazėn pėr njė zhvillim shkencor tė paparė mė parė nė histori. Nė njė kohė kur Europa pėrjetonte errėsirėn mesjetare, bota islame krijoi trashėgiminė mė tė madhe tė dijes shkencore qė kishte njohur historia deri nė atė kohė. Shkencat e mjekėsisė, gjeometrisė, algjebrės, astronomisė dhe madje sociologjisė u zhvilluan sistematikisht pėr herė tė parė.

Qendrat e mėdha tė mėsimit fetar ishin, njėkohėsisht, qendra tė dijes e tė zhvillimit shkencor. Qendra tė tilla zyrtare filluan tė hapen gjatė kohės sė abasidėve (750-1258 e.s.), kur u ngritėn mijėra shkolla. Nė shekullin e dhjetė nė Bagdad kishte mė shumė se 300 shkolla. Aleksandria e shekullit tė katėrmbėdhjetė kishte 12,000 studentė. Nė shekullin e dhjetė u zhvillua nė Bagdad koncepti formal "medrese" (apo ndryshe- shkollė). Medreseja kishte njė kurrikulum dhe mėsues qė punonin me kohė tė plotė e tė pjesshme. Prej andej u zhvilluan libraritė (mektebet) dhe u pėrfituan librat e huaj. Dy nga libraritė mė tė famshme ishin Bejtu'l-Hikme nė Bagdad (rreth vitit 820) dhe Daru'l-ilm nė Kairo (rreth vitit 998). Universitete si El-Ez'heri (969 e.s.) u ngritėn shumė kohė pėrpara atyre nė Europė. Bota islame ngriti universitetet dhe madje spitalet e para nė botė.

Ky fakt mund tė habisė shumė perėndimorė bashkėkohorė qė nė pėrgjithėsi, kanė njė pėrfytyrim krejt tė ndryshėm pėr Islamin nė mendjet e tyre, por ai pėrfytyrim u lind nga padija pėr fillimet e historisė dhe qytetėrimit islam. Ata qė u shpėtojnė kėsaj padijeje, si dhe disa paragjykimeve, njohin natyrėn e vėrtetė tė Islamit. Njė shembull ėshtė dokumentari i fundit i PBS-sė, i titulluar "The Empire of Faith" (Perandoria e besimit), nė tė cilin komentuesi pohon me tė drejtė:
Nė shpalosjen e historisė, qytetėrimi islam ka qenė njė ndėr arritjet mė tė mėdha tė njerėzimit... Pėr Perėndimin, shumė nga historia e Islamit ėshtė errėsuar pas njė tisi frike dhe keqkutimi. Megjithatė, historia e fshehur e Islamit ėshtė e ndėrthuar thellė dhe nė mėnyrė tė ēuditshme me qytetėrimin perėndimor... Ishin ata (dijetarėt muslimanė) qė hodhėn farėrat e Rilindjes, 600 vjet pėrpara lindjes sė Leonardo da Vinēit. Nga mėnyra se si i shėrojmė tė sėmurėt e deri te numrat qė pėrdorim pėr numėrim, kulturat pėrreth globit kanė marrė formė nga qytetėrimi islam.

Nė njė artikull tė botuar nė Salon.com, njė zė i rėndėsishėm i shquar i medias liberale amerikane, shkrimtari Xhorxh Rafael, shkruan nė njė artikull tė titulluar "A Is For Arabs" (A-ja tregon arabėt):

Nga algjebra dhe kafeja, te kitarrat, optika dhe universitetet... Perėndimi u ka borxh njerėzve tė Gjysmėhėnės... Njė mijėvjeēar mė parė, ndėrsa Perėndimi ishte zhytur nė errėsirė, Islami i gėzohej epokės sė artė. Ndriēimi nė rrugėt e Kordovės, kur Londra ishte njė guvė barbare; toleranca fetare nė Toledo, ndėrsa pogromet bėnin kėrdinė nga Jorku nė Vjenė. Si mbrojtės tė trashėgimisė klasike, arabėt ishin bashkėshortė tė Rilindjes sonė. Ndikimi i tyre, sado i huaj qė mund tė duket, mbetet gjithmonė pranė nesh, pavarėsisht nėse shprehet pėrmes njė filxhani me kafe tė nxehtė apo pėrmes algoritmesh nė programe kompjuterike.

MENDJA E HAPUR E ISLAMIT

Ajo qė i lejoi muslimanėt tė krijojnė njė kulturė shkencore kaq tė pėrparuar rridhte nga karakteristikat e botėkuptimit islam. Njėri prej tyre, siē kemi vėrejtur mė lart, ishte motivi i tė mėsuarit mbi gjithėsinė dhe natyrėn sipas parimeve kuranore. Njė tjetėr ishte edhe mendja e hapur. Urtėsia kuranore dhe mėsimet profetike u jepnin muslimanėve njė vėshtrim global ndaj botės dhe i bėnin qė t'i kapėrcejnė barrierat kulturore. Nė Kuran, Zoti shpall:

O njerėz! Ne ju krijuam prej njė mashkulli e njė femre dhe ju ndamė nė popuj e fise qė tė njihni njėri-tjetrin..." {Kurani 49 : 13}

Ky varg nxit marrėdhėniet kulturore mes kombeve dhe bashkėsive tė ndryshme. Nė njė varg tjetėr tė Kuranit thuhet se "lindja e perėndimi i pėrkasin vetėm Zotit" (2:115), prandaj muslimanėt duhet ta shohin botėn me njė vizion universal.

Thėniet e Profetit, gjithashtu, e mbėshtesin kėtė vizion. Nė njė hadith shumė tė njohur, Profeti u thotė muslimanėve se "dituria ėshtė si pasuria e humbur e muslimanit; ai e merr atė kudo qė e gjen". Kjo do tė thotė se muslimanėt duhet tė jenė shumė pragmatistė e mendjehapur nė pėrshtatjen dhe pėrdorimin e arritjeve kulturore e shkencore tė jomuslimanėve. Edhe jomuslimanėt janė, gjithashtu, krijesa tė Zotit, megjithėse disa prej tyre mund tė mos e pranojnė kėtė.
Nė ngritjen e shkencės islame, roli i kėsaj mendjeje tė hapur ka qenė shumė i qartė. Xhon Espozito, profesor nė universitetin e Xhorxhtaunit, njė ndėr ekspertėt perėndimorė tė Islamit, bėn komentin e mėposhtėm:

Zanafilla e qytetėrimit islam ishte me tė vėrtetė njė pėrpjekje bashkėpunuese qė mishėroi mėsimet dhe urtėsinė e shumė kulturave dhe gjuhėve. Nė administrimin e qeverisjes, tė krishterėt e ēifutėt qė kishin qenė boshti intelektual dhe burokratik i perandorisė bizantine, morėn pjesė nė proces njėlloj si muslimanėt. Kjo pėrpjekje ishte e dukshme nė Shtėpinė e Diturisė tė Kalifit el-Memun, (i cili sundoi nė vitet 813-833) dhe nė qendrėn e pėrkthimit qė kryesohej nga dijetari i njohur Hunejn ibn Isak, njė i krishterė nestorian. Kjo periudhė pėrkthimi dhe pėrthithjeje u ndoq nga njė krijimtari intelektuale dhe artistike nga ana e muslimanėve, tė cilėt pushuan sė qeni ēirakė dhe u bėnė mjeshtra, nė procesin e prodhimit tė qytetėrimit islam, tė mbizotėruar nga gjuha arabe dhe nga kėndvėshtrimi i Islamit pėr jetėn... Kontribute madhėshtore u dhanė nė shumė fusha: letėrsi e filozofi, algjebėr e gjeometri, shkencė e mjekėsi, art e arkitekturė... Qendra tė mėdha urbane kulturore nė Kordovė, Bagdad, Kairo, Nishapur e Palermo u shfaqėn dhe eklipsuan Europėn e krishterė, tė mbetur nė baltėn e Mesjetės.
Sipas njėrit nga studiuesit e mėdhenj muslimanė tė kohės sonė, Sejid Husejn Nasr, shkenca islame ishte "e para shkencė e njė natyre vėrtet ndėrkombėtare nė historinė njerėzore."

Duhet tė kemi parasysh se muslimanėt nuk mishėruan kulturat e tjera, por zhvilluan njė kulturė tė tyren. Disa komentues e lėnė pas dore kėtė tė vėrtetė dhe pėrpiqen ta lidhin zhvillimin shkencor tė muslimanėve me ndikimin e Greqisė sė Lashtė dhe Lindjes sė Largėt, por burimi i vėrtetė i shkencės islame ishte eksperimentimi dhe vėzhgimet e shkencėtarėve muslimanė. Nė librin e tij "The Middle East" (Lindja e
Mesme), profesori Bernard Ljuis, njė ekspert me famė nė historinė e Lindjes sė Mesme, shpjegon si mė poshtė:

Arritja e shkencės islame tė Mesjetės nuk ėshtė e kufizuar nė ruajtjen e mėsimit grek, as nė mishėrimin e elementeve nga Lindja e Largėt. Kjo trashėgimi qė pėrcollėn shkencėtarėt muslimanė tė Mesjetės ishte pasuruar pafundėsisht nga pėrpjekjet dhe kontributi i tyre. Shkenca greke, nė tėrėsi, mbeti teorike. Shkenca mesjetare e Lindjes sė Mesme ishte praktike dhe nė fusha tė tilla si mjekėsia, kimia, astronomia dhe agronomia, trashėgimia klasike u qartėsua dhe u plotėsua nga eksperimentet dhe vėzhgimet e shkencėtarėve mesjetarė tė Lindjes sė Mesme.

Sikurse theksohet nga perėndimorėt, kultura e pėrparuar shkencore e botės islame i hapi rrugėn Rilindjes Europiane. Shkencėtarėt muslimanė vepruan duke e ditur se hulumtimi i krijimit hyjnor ishte njė rrugė, nėpėrmjet sė cilės ata do tė mund tė njihnin fuqinė e Zotit.
Espozito thekson se "shkencėtarėt muslimanė, qė ishin shpesh edhe filozofė tė mistikės e shihnin gjithėsinė fizike si njė manifestim tė pranisė sė Zotit, Krijuesit dhe burimit tė njėshmėrisė dhe harmonisė nė natyrė." Me ndjekjen e kėtyre gjurmėve dhe me grumbullimin e dijes nė botėn perėndimore, filloi pėrparimi i Perėndimit.

PREJARDHJA TEISTE E SHKENCĖS PERĖNDIMORE

Europa mesjetare qeverisej nga regjimi dogmatik i Kishės Katolike, e cila i kundėrvihej lirisė sė mendimit dhe ushtronte trysni mbi shkencėtarėt. Njerėzit mund tė dėnoheshin nga Inkuizicioni thjesht pėr arsye se bartnin besime e ide tė ndryshme. Librat e tyre digjeshin dhe ata vetė ekzekutoheshin. Trysnia mbi kėrkimin shkencor nė Mesjetė pėrshkruhet shpesh nė librat e historisė, por disa e interpretojnė gjendjen nė mėnyrė tė gabuar dhe pretendojnė se shkencėtarėt qė iu kundėrvunė Kishės ishin kundėr fesė.

E vėrteta ėshtė pikėrisht e kundėrta. Shkencėtarėt i kundėrviheshin fanatizmit tė Kishės, por ata ishin besimtarė. Ata nuk ishin kundėr fesė, por kundėr klerit tė ashpėr tė asaj kohe. Pėr shembull, astronomi i famshėm Galileo, qė Kisha deshi ta dėnonte pėr arsye se pretendonte qė toka rrotullohej, ka thėnė:

"I kushtoj falenderime tė pafund Zotit qė u tregua kaq bujar, sa tė mė bėjė mua tė parin vėzhgues tė mrekullive qė kishin mbetur tė fshehura nė shekujt e mėparshėm."

Shkencėtarė tė tjerė qė themeluan shkencėn bashkėkohore shprehnin besim tė gjithė. Kepleri, i njohur si themeluesi i astronomisė bashkėkohore, u tha atyre qė e pyetėn se pse e lodhte veten me shkencėn:

Kisha pėr qėllim tė bėhesha teolog... por tani unė e shoh se Zoti, nė pėrpjekjet e mia, ėshtė i lėvduar edhe nė astronomi, sepse 'qiejt shpallin lavdinė e Zotit'.

Kurse Njutoni, njė ndėr shkencėtarėt mė tė mėdhenj nė histori, sqaroi arsyet qė qėndronin pas zellit tė tij pėr punėn shkencore duke thėnė:

"Ai (Zoti) ėshtė i pėrjetshėm dhe i pafund, i gjithėpushtetshėm dhe i gjithėditur; pra, vazhdimėsia e Tij mbėrrin nga pėrjetėsia nė pėrjetėsi; prania e Tij, nga pafundėsia nė pafundėsi; Ai sundon gjithēka dhe di gjithēka qė ėshtė ose qė mund tė bėhet... Ne e njohim atė vetėm nga krijimi plot urtėsi e madhėshti i sendeve... Ne e nderojmė dhe e adhurojmė Atė si robėr tė Tij..."

Gjeniu i madh, Paskali, babai i matematikės sė sotme, ka thėnė:

"Pėrmes besimit ne njohim ekzistencėn e Tij (Zotit); nė lavdi do ta njohim natyrėn e Tij."

Shumė themelues tė tjerė tė shkencės bashkėkohore perėndimore ishin, gjithashtu, besimtarė tė patundur tė Zotit. Pėr shembull:

" Von Helmont, njė ndėr figurat kryesore tė kimisė bashkėkohore dhe shpikės i termotmetrit, ka deklaruar se shkenca ėshtė pjesė e besimit.
" Xhorxh Kuvier, themelues i paleontologjisė bashkėkohore, i shihte fosilet si prova tė mbjetuara tė Krijimit dhe mėsonte se qeniet e gjalla ishin krijuar nga Zoti.
" Karl Lineus, qė sistematizoi i pari klasifikimin shkencor, besonte nė Krijim dhe deklaronte se rregulli natyror ishte njė provė domethėnėse e ekzistencės sė Zotit.
" Gregor Mendel, themeluesi i gjenetikės, njė-kohėsisht murg, besonte nė Krijim dhe kundėrshtonte teoritė evolucionare tė kohės, si atė tė darvinit dhe tė lamarkut.
" Lui Paster, emri mė i madh nė historinė e mikrobiologjisė, provoi se jeta nuk mund tė krijohej nga lėndė inerte dhe mėsonte se jeta ishte njė mrekulli e Zotit.
" Maks Plank, fizikanti i famshėm gjerman thosh-te se Krijuesi i gjithėsisė ishte Zoti dhe theksonte se besimi ėshtė njė cilėsi e nevojshme e shkencėtarėve.
" Albert Ajnshtain, i njohur si shkencėtari mė me famė i shekullit tė 20-tė, thoshte:
"Shkenca pa besimin nė Zot ėshtė e ēalė."

NGRITJA DHE RĖNIA E SHMANGIES MATERIALISTE

Shekulli i nėntėmbėdhjetė ishte njė kohė qė dėshmoi gabimet mė tė mėdha nė historinė njerėzore. Kėto gabime nisėn me imponimin e filozofisė materialiste dhe mėsimeve tė lashta greke nė mendimin europian.

Gabimi mė i madh i kėsaj periudhe ishte teoria e evolucionit e Darvinit. Pėrpara lindjes sė darvinizmit, biologjia ishte pranuar si degė e shkencės qė siguronte prova pėr ekzistencėn e Zotit. Nė librin e tij, "Teologjia natyrore", autori i famshėm Uilliam Palej thoshte se nė tė njėjtėn masė qė njė orė provon ekzistencėn e orėbėrėsit, planifikimet natyrore provojnė ekzistencėn e Zotit.

Sidoqoftė, Darvini e hodhi tej kėtė tė vėrtetė me teorinė e tij tė evolucionit. Duke shtrembėruar tė vėrtetėn pėr t'ia pėrshtatur filozofisė materialiste, ai pretendoi se tė gjitha gjallesat ishin pasojė e shkaqeve natyrore. Nė kėtė mėnyrė, ai krijoi njė antagonizėm artificial mes fesė dhe shkencės.

Nė librin e tij, "Trashėgimia mesianike", autorėt anglezė Maikėll Baigent, Riēard Lei dhe Henri Linkoln shprehen kėshtu nė lidhje me kėtė ēėshtje:

Pėr Isak Njutonin, njė shekull e gjysmė pėrpara Darvinit, shkenca nuk ishte e ndarė nga feja, por pėrkundrazi, njė aspekt i fesė dhe synonte t'i shėrbente asaj... Por shkenca e kohės sė Darvinit, duke u ndarė nga konteksti brenda tė cilit ekzistonte mė parė, e ngriti veten si rivale absolute, si njė alternativė e kundėrt mendimi. Pėr pasojė, feja dhe shkenca u ndalėn sė bashkėpunuari dhe iu kundėrvunė njėra-tjetrės, ndėrsa njerėzimi u shtrėngua gjithmonė e mė shumė qė tė zgjidhte mes tė dyjave.(11)

Jo vetėm biologjia, por edhe degėt e shkencės si psikologjia dhe sociologjia u thurėn sipas filozofisė materialiste. Astronomia u shtrembėrua sipas dogmave materialiste tė Greqisė sė lashtė pagane; njė besim metafizik nė njė "kozmos tė pėrjetshėm" u shndėrrua nė normė. Qėllimi i ri i shkencės ishte tė konfirmonte filozofinė materialiste.

Kėto ide tė pasakta e kanė zvarritur botėn shkencore gjatė 150 vjetėve tė fundit nė njė rrugė pa krye. Dhjetra e mijėra shkencėtarė nga degė tė ndryshme punuan me shpresėn pėr tė provuar vėrtetėsinė e darvinizmit apo teorive tė tjera materialiste.

Mirėpo atyre iu desh tė zhgėnjehen shumė. Provat shkencore tregonin pikėrisht tė kundėrtėn e pėrfundimit qė ata donin tė arrinin. Pra, ato provonin tė vėrtetėn e Krijimit. Sot, bota e shkencės ėshtė e mahnitur nga kjo e vėrtetė. Kur natyra merret nė shqyrtim, del se ekziston njė planifikim e projektim nė ēdo hollėsi dhe kjo i ka rrėnuar themelet e filozofisė materialiste.

Pėr shembull, ndėrtimi i jashtėzakonshėm i ADN-sė u tregon shkencėtarėve se ajo nuk ėshtė pasojė e rastėsisė sė verbėr apo ligjeve natyrore. ADN-ja e njė qelizė tė vetme njerėzore pėrmban informacion tė mjaftueshėm pėr tė mbushur njė enciklopedi tė tėrė me 900 vėllime.
Gen Mijers, njė shkencėtar i "Celera Company" qė administron Projektin e Gjenomit Njerėzor, thotė:

Ajo qė mė shtang mua ėshtė arkitektura e jetės... Sistemi ėshtė tejet i ndėrlikuar. Ėshtė sikur tė ishte projektuar... Ekziston njė inteligjencė e tėrė aty. (12)

Kjo mahnitje ka ndikimin e saj mbi tė gjithė botėn shkencore. Shkencėtarėt po shohin me ēudi pavlefshmėrinė e filozofisė materialiste dhe darvinizmit qė ishin mėsuar t'i pranonin si tė vėrteta absolute, madje disa prej tyre po e shprehin kėtė hapur. Nė librin e tij, "Kutia e zezė Darvinit", biokimisti Maikėll Behe, njė ndėr kritikėt kryesorė tė darvinizmit e pėrshkruan gjendjen e botės shkencore si vijon:

Gjatė katėr dekadave tė shkuara, biokimia bashkėkohore ka zbuluar tė fshehtat e qelizės. Zhvillimi ėshtė arritur me vėshtirėsi tė mėdha. Janė dashur dhjetra mijėra njerėz qė ia kanė kushtuar pjesėn mė tė madhe tė jetės sė tyre punės sė lodhshme nė laboratore...

Rezultati i kėtyre pėrpjekjeve akumuluese pėr tė vėzhguar qelizėn, pėr tė vėzhguar jetėn nė nivelin molekular ėshtė njė thirrje kumbuese, e qartė, e pėrshkuese - "PROJEKTIM" ! Rezultati ėshtė aq i padyshimtė dhe aq domethėnės, saqė duhet tė radhitet ndėr arritjet mė tė mėdha nė historinė e shkencės... Por as gotat nuk janė ngritur, as duart nuk janė shtrėnguar. Pėrse bashkėsia shkencore nuk e pėrqafon me dėshirė zbulimin e saj tė bujshėm? Dilema ėshtė se, ndėrsa njėra anė [e ēėshtjes] etiketohet "projektim inteligjent", ana tjetėr duhet tė etiketohet me emrin "Zot". (13)

E njėjta gjendje ėshtė edhe nė astronomi. Astronomia e shekullit XX ka rrėzuar teoritė materialiste tė shekullit XIX. Sė pari, teoria e Big Bengut, nxori nė pah se gjithėsia ka njė fillim, njė ēast Krijimi. Qė nga ajo kohė ėshtė vėnė re se nė gjithėsi ekziston njė ekuilibėr i jashtėzakonshėm qė mbron jetėn njerėzore - njė koncept i njohur si parimi antropik.

Pėr kėto arsye, nė botėn e fizikės dhe astronomisė ateizmi ėshtė nė rėnie tė shpejtė. Fizikanti amerikan, Robert Grifiths, vėren me shpoti:
"Nėse na nevojitet ndonjė ateist pėr debat, unė shkoj te departamenti i filozofisė. Departamenti i fizikės nuk mė vjen fort nė ndihmė pėr kėtė." (14)

Shkurt, nė epokėn tonė filozofia materialiste po rrėnohet. Shkenca po rizbulon disa tė vėrteta tė rėndėsishme, tė mohuara nga filozofia materialiste dhe, nė kėtė mėnyrė, njė koncept i ri i shkencės po lind. Teoria e "Projektimit Inteligjent", qė ka njohur njė rritje tė suksesshme nė Shtetet e Bashkuara gjatė 10 viteve tė fundit, ėshtė njė pjesė pėrbėrėse dhe kryesore e kėtij koncepti tė ri shkencor. Ata qė e pranojnė kėtė teori, theksojnė se darvinizmi ishte gabimi mė i madh nė historinė e shkencės dhe se ekziston njė projektim inteligjent nė natyrė qė sjell prova pėr Krijimin.

PĖRFUNDIM

Zoti krijoi mbarė gjithėsinė dhe i gjithė krijimi i tregon njeriut shenjat e Zotit. Shkenca ėshtė njė mėnyrė pėr tė hulumtuar ēfarė ėshtė krijuar, kėshtu qė konflikti mes fesė dhe shkencės - me kushtin qė feja tė jetė e orientuar vetėm nga shpallja hyjnore - ėshtė jashtė diskutimit.

Pėrkundrazi, historia tregon se teizmi, jo ateizmi, ka qenė motivi kryesor pėr zhvillimin shkencor. Dy arritjet mė tė mėdha nė historinė botėrore - arritjet shkencore tė muslimanėve gjatė Mesjetės dhe hapi i madh shkencor nė kohėn e sotme - i kanė rrėnjėt te besimi nė Zot. Pėr mė tepėr, kėta tė fundit huazuan shumė nga dija, metoda dhe vizioni i tė parėve. Urtėsia e Kuranit ndriēoi fillimisht botėn islame dhe mė pas pėrhapi dritė edhe nė Europėn jomuslimane. Nėse diēka shkoi keq nė botėn islame, kjo ndodhi, sepse muslimanėt nuk vazhduan tė ndjekin me pėrpikmėri sinqeritetin, urtėsinė dhe pastėrtinė e mėsimeve hyjnore tė Kuranit.

Shkenca do tė kthehet nė origjinėn e saj autentike dhe tė vėrtetė: kėrkim pėr njė zbulim dhe pėrkufizim tė planifikimit dhe harmonisė madhėshtore nė botėn natyrore, e cila ėshtė vepėr e krijimit tė Zotit.

(1) Xhonatan Gruper, "Islam: Empire of Faith", Dokumentar i "Gardner Films", nė bashkėpunim me PBS, 2001
(2) Xhorxh Rafael, "A is for Arabs", www.Salon.com, 8 Janar, 2002;
http://www.salon.com/books/feature/2002/01/08/alphabet/
(3) Xhon L. Espozito, "Islam: The Straight Path", Oxford University Press, 1991,
fq. 52-53
(4) Cituar nė "Weiss and Green", fq. 187
(5) Bernard Ljuis, "The Middle East", 1998, fq. 266
(6) Xhon L. Esposito, "Islam: The Straight Path", f. 54
(7) Galileo Galilei, cituar nė: Majk Uilson, "The Foolishness of the Cross",
Focus Magazine
(8) Xhohanes Kepler, cituar nė: J.H. Tiner, "Johannes Kepler, Giant of Faith and
Science" (Milford, Miēigan: Mott Media, 1977), fq. 197
(9) Sir Isak Njuton, "Mathematical Principles of Natural Philosophy", Translated
by Andru Mot, Revised by Florian Kaxhore, Great Books of the Western World 34,
Robert Majnard Hatēins, kryeredaktor, Uilliam Benton, Ēikago, 1952:273-74
(10) Paskal, "Pensees", No. 233
(11) Maikėll Baigent, Riēard Lei, Henri Linkoln, "The Messianic Legacy", Gorgi
Books, London: 1991, fq.177-178
(12) San Francisco Chronicle, 19 February, 2001
(13) Maikėll J.Behe, "Darwin's Black Box", New York: Free Press, 1996, fq. 231-232
(14) Hug Ross, "The Creator and the Cosmos", f. 123

Jul 28, 2005
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

177


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 07.08.11 18:01

Goxha artikull i Harun Jahjas,te pakten keni kujt ti referoheni,per shume aspekte....Deri sa Zoti(Haruni doja te thoja) eshte futur deri tek botanika,astronomia,nuk ngelet me enigme pa spieguar..

.Por doja tu thoja qe merrni e lexoni Kuranin e shekullit 12-15,askund nuk gjen nga keto formulime qe trajtohen nga Harun Jahja,Kurani cdo vit eshte pasuruar nga duar dhe mendje te mevoneshme,per ti bere besimtaret me te bindur ne then'jet e tij,gjoja orgjinale...

Vete Kurani eshte nje liber i veshtire per tu lexuar dhe kuptuar,nuk ka kronologji ne vijushmerine e haditeve,eshte i kuptueshem vetem ne arabisht dhe ne gjuhet e tjera shume i padeshifruar,me gjithe punen e mire te disa perkthyesve edhe ne shqip.

Kjo tregon qe vete Kurani eshte nje liber i hartuar nga disa njerez qe mblodhen lart e poshte histori tregime e gojedhena dhe e transformuan ne nje liber te shenjte,se vete islami deri ne shek VI ende nuk ishte organizuar si nje besim dhe fe e vecante...

Ka shume huazime nga Bibla,si psh disa peronazhe Adam Eva,...Adem Hava,Abrahami,Ibrahim....Moisiu,Musai etj...etj..jane po thuaj te njenjte

Megjithate gjithsejcili ka te drejte te lexoi,te kuptoi,te trumbetoi ate qe i duket me e mira dhe me e sakte...

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Xhemajl prej 07.08.11 18:06

Shkenca pa fenė ėshtė e varfer, feja pa shkencėn ėshtė e verbėr.

Albert Einstein
avatar
Xhemajl

344


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  rebelisistemit prej 07.08.11 18:21

estilen shkruajti:Goxha artikull i Harun Jahjas,te pakten keni kujt ti referoheni,per shume aspekte....Deri sa Zoti(Haruni doja te thoja) eshte futur deri tek botanika,astronomia,nuk ngelet me enigme pa spieguar..

.Por doja tu thoja qe merrni e lexoni Kuranin e shekullit 12-15,askund nuk gjen nga keto formulime qe trajtohen nga Harun Jahja,Kurani cdo vit eshte pasuruar nga duar dhe mendje te mevoneshme,per ti bere besimtaret me te bindur ne then'jet e tij,gjoja orgjinale...

Vete Kurani eshte nje liber i veshtire per tu lexuar dhe kuptuar,nuk ka kronologji ne vijushmerine e haditeve,eshte i kuptueshem vetem ne arabisht dhe ne gjuhet e tjera shume i padeshifruar,me gjithe punen e mire te disa perkthyesve edhe ne shqip.

Kjo tregon qe vete Kurani eshte nje liber i hartuar nga disa njerez qe mblodhen lart e poshte histori tregime e gojedhena dhe e transformuan ne nje liber te shenjte,se vete islami deri ne shek VI ende nuk ishte organizuar si nje besim dhe fe e vecante...

Ka shume huazime nga Bibla,si psh disa peronazhe Adam Eva,...Adem Hava,Abrahami,Ibrahim....Moisiu,Musai etj...etj..jane po thuaj te njenjte

Megjithate gjithsejcili ka te drejte te lexoi,te kuptoi,te trumbetoi ate qe i duket me e mira dhe me e sakte...


Dorėshkrimet e gjetura Kur’anore e dėshmojnė ruajtjen e
Kur’anit

Mėnyra e transmetimit tė Kur’anit dhe zelli i
muslimanėve qė ta kenė atė tė paprekur qysh nga ditėt e para tė
shpalljes sė tij nuk lėnė asnjė fije dyshimi se ai ėshtė ruajtur pa
ndonjė ndryshim apo gabim, gjėra kėto tė rėndomta pėr librat
tjerė tė shpallur mė herėt. Bile edhe armiqtė mė tė mėdhenj tė
Islamit e pranojnė se Kur’ani ka ardhur deri nė ditėt tona i
paprekshėm. Sir William Muir pėr shembull shkruante:
“Me gjasė nuk ka asnjė libėr tjetėr nė botė i cili pėr
dymbėdhjetė (tani mė shumė se katėrmbėdhjetė) shekuj ka
mbetur i pandryshueshėm”
Mirėpo pėr njė kohė tė gjatė nė qarqet misionare kristiane
po qarkullonin dhe akoma vazhdojnė tė qarkullojnė pėrralla tė
paskrupullta sikur gjoja Kur’ani ėshtė njė libėr i kompiluar tė
paktėn dy-tre shekuj pas Muhamedit a.s. Sipas tyre Kur’ani nė
formėn qė ėshtė tani nuk ishte i pranishėm gjatė jetės sė
Muhamedit apo gjatė periudhės sė parė tė Islamit. Kjo ėshtė qartė
njė akuzė e pabazė. Vetė mėnyra e ruajtjes sė Kur’anit gjeneratė
pas gjenerate me anė tė mbamendjes nuk lė fije dyshimi nė
autenticitetin e Kur’anit.
Krahas kėsaj ekziston edhe njė argument po aq i
fuqishėm i cili e vėrteton definitivisht ruajtjen e Kur’anit fjalė
pėr fjalė. Mė herėt kemi pėrmendur se pėrveē ruajtjes sė Kur’anit
me anė tė mbamendjes ai edhe u shkrua nė materiale tė
ndryshme. Janė zbuluar dorėshkrime tė shumta tė Kur’anit, njė
numėr i madh i tė cilave datojnė qysh nga shekulli i parė i
Islamit, dhe tė cilat nuk lėnė as edhe dyshimin mė tė vogėl nė
autenticitetin e Kur’anit. Teksti i gjetur nė kėto dorėshkrime
ėshtė 100 % i njėjtė me Kur’anin i cili lexohet sot nė miliona
xhami anekėnd botės. Ne do tė pėrmendim vetėm disa nga
dorėshkrimet mė tė njohura tė vjetra tė Kur’anit.

Disa nga dorėshkrimet e vjetra Kur’anore. Majtas: dorėshkrimi nga
Tashkenti i cili besohet tė jetė nga shekulli i parė hixhri dhe i cili me gjasė vjen direkt nga Kur’ani i pėrpiluar gjatė kohės sė halifit Uthman.
Djathtas: pjesė nga surja Ali Imran – i ashtuquajturi ‘dorėshkrimi San’a’ i cili daton para vitit 50 hixhri (para vitit 670 pas Krishtit).

Kur’ani i pėrmbledhur gjatė kohės sė halifit Uthman, ose
i bazuar direkt nė tė, gjendet nė Tashkent tė Uzbekistanit dhe
datimi i kėtij dorėshkrimi shkon deri nė shekullin e parė tė
hixhrit. Mirėpo ky nuk ėshtė dorėshkrimi mė i vjetėr Kur’anor.
Nė vitin e gjashtė hixhri Profeti i nderuar Muhamed e udhėzoi
njėrin nga as-habėt e tij qė tė ndėrtonte njė xhami nė qytetin
San’a tė Jemenit tė sotėm. Xhamia e Madhe e San’as ėshtė ndėr
xhamitė e para tė ndėrtuara ndonjėherė. Gjatė shekujve, nėn
udhėheqės tė ndryshėm, kjo xhami pėsoi zgjerime dhe ndryshime
tė shumta. Nė vitin 1965 shira tė mėdha e kapluan qytetin San’a.
Si pasojė e kėsaj edhe Xhamia e Madhe pėsoi disa dėme;
veēanėrisht kėndi veriperėndimor i saj u rrėnua rėndė. Gjatė
kėrkimeve nė rrėnojat e shkaktuara u gjendėn midis tjerash
qindra dorėshkrime tė cilat pėrmbanin tekste nga Kur’ani dhe tė
cilat datonin qė nė vitet e hershme tė shekullit tė parė hixhri.
Ekzistojnė tė paktėn katėr dorėshkrime tė cilat datojnė para vitit
50 hixhri, pėrkatėsisht para vitit 670 pas Krishtit, tė cilat
pėrmbajnė pjesė tė ndryshme tė Kur’anit tė gjetura nė kėtė
xhami.

Dorėshkrim Kur’anor i cili daton nga shekulli i parė hixhri dhe ruhet nė
Bibliotekėn Kombėtare Austriake nė Vjenė. Pėrmban pjesė nga surja El-Kasas.

Dorėshkrime tė tjera tė shumta tė cilat datojnė nga shekulli i parė
hixhri ruhen nė biblioteka tė shumta nėpėr botė. Gjithashtu janė
me mijėra dorėshkrimet Kur’anore tė cilat datojnė nga shekujt 2,
3, 4 hixhri e mė vonė. Biblioteka Āstān-i Quds-i Razavī nė Iran
pėr shembull ruan rreth 11 000 dorėshkrime Kur’anore duke u
bėrė kėshtu biblioteka me dorėshkrimet mė tė shumta islamike nė
botė.
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

177


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  nert prej 07.08.11 18:25

[quote="xhemajl"]Shkenca pa fenė ėshtė e varfer, feja pa shkencėn ėshtė e verbėr.

Albert Einstein[/quote]
Mire qe e ke cituar si shprehje por e kupton se cka dashur te thote
avatar
nert

139


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Xhemajl prej 07.08.11 18:30

nert shkruajti:
Mire qe e ke cituar si shprehje por e kupton se cka dashur te thote
Qe shkenca me fenė kane gjera te perbashketa, dhe sdo mundnin pa njera tjetren.
avatar
Xhemajl

344


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

SHKENCA DHE FEJA - MUNDĖSIA E NJĖ BASHKĖPUNIMI TĖ

Mesazh  Xhemajl prej 07.08.11 18:34


Tė gjithė ne, nė njėfarė forme, jemi tė armatosur me njė presion tė imponuar si bindje se, shkenca, si vetėdije mė e avancuar e njeriut tė sotėm bashkėkohor, ėshtė e vetmja e vėrtetė qė e mėsojmė e cila ka treguar rezultate mė pragmatike materiale deri mė sot. Nga ana tjetėr, njė njohuria paradoksale me tė ėshtė religjioni. Kjo formė mė e vjetėr dhe ende tejet e pėrhapur nė botė si vetėdije, qė ende, sot e kėsaj dite, ėshtė thellė e instaluar nė botėkuptimin tonė bashkėkohor civilizues. Nė fakt, e pra, gjithnjė na reflektohet si njohuri materiale pragmatike dhe racionale, ndėrsa e dyta, si njohuri jomateriale shpirtėrore- irracionale. Sido qė tė jetė, qė tė dyja kėto mėsime doktrinarė, pėr nga sasia dhe pėrhapja hapėsinore globale, janė njėsoj tė pėrqafuara si realitete dhe pėrshtypja e pėrbashkėt ėshtė dominimi i njė bindje mbi raportet ekstreme antagoniste dhe armiqėsore qė ato kanė nė mes veti. Njė kundėrshti aq e fuqishme saqė duket se patjetėr njėra do te triumfojė tek atėherė kur te vdesė tjetra.
Por, nė historinė njerėzore, gjithnjė kanė ekzistuar mendimtarė tė urtė, tė cilėt, edhe pėrpos ekstremeve paradoksale evidente nė mes kėtyre urtėsive, kanė tentuar qė t’i vejnė ato nė njė bashkėpunim tė shkėmbimit tė ndėrsjellėt sė paku informativ. Edhe pse jo e zyrtarizuar dhe jo aq publikisht, sot kjo tendencė e mirėfilltė, mbase dita ditės ėshtė aktuale dhe mund tė thuhet lirisht se, nė kėtė drejtim, janė bėrė hapat e para serioze tė rishikimit akademik tė njė mundėsie tė tillė.
A thua, a ėshtė e mundur qė pėr tė mirėn e gjithė njerėzimit, mė nė fund tė arrihet njė pajtim i tillė historik: shkenca dhe feja tė bashkėpunojnė nė mes veti?!!
Ne njėrėn anė tė tė kundėrtave, si mė tė imponuar nė kėtė ēėshtje, qėndrojnė disa shkencėtarė, bie fjala, kimisti Piter Atkins, i cili mendon se pajtimi i fesė me shkencėn ėshtė i pamundur. Mė pas, Atkinsi thotė se te besosh ''qe Perėndia ėshtė shpjegimi pėr ekzistencėn (e diēkaje, aq me pak te gjithēkaje) ėshtė e pėrbuzshme nga ana intelektuale''.
Nė anėn tjetėr qėndrojnė njerėzit fetare qe pėr kėtė pamundėsi tė pajtimit dhe bashkėpunimit e fajėsojnė shkencėn pėr rrėnimin e besimit te feja. Kėta individė besojnė se shkenca, me mėnyrėn se si zbatohet sot, ėshtė njė mashtrim; faktet e saj mund te jene te vėrteta, por keqinterpretimi i kėtyre fakteve i minon bindjet e besimtareve. Pėr shembull , biologu William Provain thotė se darvinizmi nuk nėnkupton ''themelin baze te etikes; as se cila ėshtė ne thelb domethėnia e jetės''.
Megjithatė, deri ne njė fare mase konflikti ėshtė zhvilluar pėr shkak te pohimeve te rreme ose te pavėrtetuara te bėra nga te dyja palėt. Udhėheqėsit fetare kane mėsuar pėr shekuj me radhe legjenda te trilluara dhe dogma te gabuara, qe bien ndesh me zbulimet shkencore te kohės se sotme dhe qe nuk bazohen te shkrimet e frymezuara. Per shembull, kisha katolike e Romes e dėnoi Galileon pėr shkak te pėrfundimit tė saktė qe nxori se toka rrotullohet rreth diellit. Nė fakt, Pikėpamja e Galileos nuk ishte aspak kundėr Biblės, por ishte kundėr asaj qe mėsonte kisha ne atė kohe.

Nga ana tjetėr, shkencėtaret ngarkohen me faj kur e mėsojnė si FAKT teorinė e pavėrtetuar se jeta evoluoi nga materia e pajete, pa ndėrhyrjen e Perėndisė. Ata tallen me besimin fetar duke e quajtur injorancė dhe joshkencore.
A thua nė cilat ēėshtje mund tė pajtohet shkenca me fenė?
Nė lidhje me kėtė shqetėsim, nė vazhdim, do tė tentojmė sė bashku tė japim disa shembuj qė sot nga shkenca konsiderohen si zbulime tė rėndėsishme, e nė fakt, ato, nė njė farė forme, tėrthorazi apo drejtpėrdrejtė, veē kanė qenė si tė kamufluara nė shumė predikime tė religjioneve tė ndryshme.
Pėr tė tentuar qė tė japim ndonjė shembull sa mė tė kapshėm logjik nė kėtė drejtim, fillimisht duhet konstatuar se mėsimet religjioze janė shkrime dhe predikime me kuptime metaforike, pas deshifrimit tė sė cilave, qėndron njė porosi e vlefshme praktike. Ato gjithnjė janė tė pėrgjithshme dhe jo konkrete, pikėrisht sepse vlefshmėria e tyre ėshtė paraparė tė vazhdoj pėr tė gjitha kohėt e ndryshme tė shoqėrive njerėzore.
Gabim i madh ėshtė se shumė definoma nga veprat religjioze mė tepėr merren ashtu konkrete sikur edhe janė, pa nė interpretim paraprak tė gjithanshėm dhe tė pėrsiatur.(gnostik) Ta zėmė, religjioni si princip hyjnor e potencon veprimin e Ligjit tė pėrhershėm evolutiv tė tė kundėrtave nė Univers. Ligjshmėri kjo, qė shkenca e fizikės dhe shkencat tjera ekzakte e kanė dėshmuar atė princip nė disa lėmi.
Nga ana tjetėr, lufta nė mes: tė sė mirės dhe tė sė keqes ėshtė pikėrisht ai konflikt psikologjik qė psikiatria bashkėkohore e ke konstatuar si veprim i pėrhershėm dhe kontradiktor mental i vetėdijes dhe nėnvetėdijes, ku edhe qėndron vatra e shumė problemi dhe sėmundjeve tė sotmes bashkėkohore. Nė vazhdim, si shembull, ta marrim predikimin religjioz mbi ekzistimin e engjėjve dhe tė djallit nė realitetin tonė. Edhe pse gjatė kohės, varėsisht nga niveli i vetėdijesimit tė shoqėrive tė kaluara njerėzore kjo metaforė religjioze ka pėrjetuar shumė personifikime tė domethėnies mitologjike, nė fakt, ajo duhet interpretuar si njė tregues i vepruarit permanent tė kėsaj ligjshmėrie tė tė kundėrtave. Si makrokozmos-nė natyrė dhe nė si mikrokozmos – nė bendinė e qenies tonė.
Po ashtu, duke u ēliruar paraprakisht nga ēfarėdo paragjykimi i imponuar, edhe shkenca e jonė e historisė, shumė tė dhėna tė ngjarjeve tė treguara dhe tė konsideruara si mitologjike nėpėr veprat e ndryshme religjioze, mund t’i merr si pikėnisje pėr orientimin e kėrkimeve tė saja tė mėtejshme nė kėtė fushė. Tanimė, konsiderohet si fshehtėsi publike, se shumė shkencėtarė, qė sot pėr ne mihen me zbulimet e tyre epokale pėr njerėzimin, bazėn e inspirimit fillestar, e kanė bazuar pikėrisht nga disa metafora filozofike qė i kanė hasur nėpėr veprat e ndryshme religjioze...
Dhe pėr fund, edhe njė herė t’i kthehemi asaj hamendje tė fillimit: A mund tė pajtohen dhe tė bashkėpunojnė nė mes veti shkenca me fenė??
Pėrgjigja e jonė duhet tė jetė PO! Dhe ne fakt, vetėm shkenca e vėrtetuar dhe feja e vėrtetė mund tė plotėsohen dhe ato nuk e kundėrshtojnė njėra-tjetrėn...

Adnan Abrashi
avatar
Xhemajl

344


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 07.08.11 20:16

Nje pyetje per besimtaret...Nga se e krijoi zoti njeriun sipas Kuranit..? me qe flasim per shkence dhe fe...
1-Nga uji...
2-Nga balta e thate...
3-Nga argjila... apo
4-Nga gjaku i ngjizur......?

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 07.08.11 20:37

Ne fakt une gjeta nje pergjigje e cila me sakte eshte proces i tere :

Ne e krijuam njeriun nga lloji i baltės mė tė pastėr; pastaj e bėmė pikė (uji) nė njė vend tė sigurt; pastaj shndėrruam pikėn nė njė droēkė dhe shndėrruam droēkėn nė njė copė mishi dhe shndėrruam atė copė mishi nė eshtra dhe i veshėm eshtrat me mish; dhe pastaj atė e sollėm nė jetė si krijesė tjetėr. I Bekuar qoftė Zoti, mė i miri Krijues! (Kur'an, 23: 12-14)
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 07.08.11 20:47


Po ne Kuran thuhet...
15.Suretu El-Hixhr.....
......
26. Ne krijuam njeriun nga balta e argjilit, tė zi e tė prishur (me erė tė keqe)? (tė formuar-tė trajtuar-mesnun).


dhe jo nga balta e paster

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 07.08.11 20:52

Tani e kane rradhen ata qe e kane studiuar me seriozisht fene islame, une per vete kur e kam pare dokumentarin e krijimit sipas Kuranit kam ngelur e mahnitur, sepse eshte shpjeguar shume hollesishem sesa krijimi nga balta
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 07.08.11 21:07

Atehere ne se ka teori te tjera ne Kuran per krijimin e njeriut ,rezulton se ky liber nuk qenka fjala e zotit

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 08.08.11 8:27

Le te themi qe krijimin nga balta e gjejme edhe te Bibla; ajo qe une doja te nenvizoja eshte se si mundet qe ne periudhen kur eshte shpallur Kurani te pershkruheshin hollesisht dhe sakte etapat e zhvillimit te embrionit?!
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 08.08.11 9:07

ILIRA shkruajti:Le te themi qe krijimin nga balta e gjejme edhe te Bibla; ajo qe une doja te nenvizoja eshte se si mundet qe ne periudhen kur eshte shpallur Kurani te pershkruheshin hollesisht dhe sakte etapat e zhvillimit te embrionit?!

Ma thuaj me konkretisht ne cilen sure,ku pershkruhen etapat e zhvillimit embrional...dhe si pershkruhen...

Per mendimin tim duke ditur se librat fetare jane ne vehte-vehte eksperience njerzore mijera vjecare,te cilat u meshiruan ne thenie Kuranore e
Biblike,atehereketo eksperienca kane sherbyer si piknisje per zbulimet e mevonsheme shkencore...

Por asnjehere fetaret nuk kane kane nje zbulim shkencor,vetem kane interpretuar per qellime imediate te tyre ,ato qe shkences i jane dashur dhjetra e qindra vjet pune,duke vertetuar hipoteze pas hipoteze,duke arritur ne rezultatet perfundimtare te nje zbulimi .Ja kjo eshte ajo qe ''mjaltin''e shkences,feja mundohet ta pervetsoje edhe ta etiketoje''mjalte nga mjalti im''

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 9:34

xhemajl shkruajti:Feja dhe shkenca kane gjera te perbashketa, dhe s'do mundnin pa njera tjetren.
Na thuaj Xhemajl cila arritje shkencore eshte bere e mundur me ndihmen e fesė dhe tek cila pikė ia ka nevojen shkenca fesė?
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Xhemajl prej 08.08.11 10:01

Nikolaos shkruajti:
xhemajl shkruajti:Feja dhe shkenca kane gjera te perbashketa, dhe s'do mundnin pa njera tjetren.
Na thuaj Xhemajl cila arritje shkencore eshte bere e mundur me ndihmen e fesė dhe tek cila pikė ia ka nevojen shkenca fesė?
Shiko me hollesisht kete e nxjerra nga thenja e albert einstein e jo nga vetja ime.

Shkenca pa fenė ėshtė e varfer, feja pa shkencėn ėshtė e verbėr.

Albert Einstein
avatar
Xhemajl

344


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 10:06

Albert Ajnshtajn eshte nje nder shkencetaret ne fizike dhe matematike, por kjo nuk do te thote se ai i dinte te gjitha. Ne shkolle nuk ka qene edhe aq nxenes i mire, pervecse ne keto dy lende. pastaj sa per shprehje ne lidhje me fene kam dhe une sa te duash, madje i ke ne explorer (tek tema ATEIZMI). Ja dy prej tyre:
1-"Ne bote ka dy kategori njerezish: njerez inteligjentė pa fe dhe njerez fetar pa inteligjence"
2- "Feja e sotme eshte mitologjia e se nesermes"...
keto i kane thene njerez te medhenj.
(e shume te tjera qe s'po i permend.)
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Xhemajl prej 08.08.11 10:16

Nikolaos shkruajti:Albert Ajnshtajn eshte nje nder shkencetaret ne fizike dhe matematike, por kjo nuk do te thote se ai i dinte te gjitha. Ne shkolle nuk ka qene edhe aq nxenes i mire, pervecse ne keto dy lende. pastaj sa per shprehje ne lidhje me fene kam dhe une sa te duash, madje i ke ne explorer (aforizma per fene). Ja dy prej tyre:
1-"Ne bote ka dy kategori njerezish: njerez inteligjentė pa fe dhe njerez fetar pa inteligjence"
2- "Feja e sotme eshte mitologjia e se nesermes"...
keto i kane thene njerez te medhenj.
(e shume te tjera qe s'po i permend.)

Tema eshte per shkencen dhe per fene, edhe une postova nje thenje te njerit prej shkenctarve me te medhenj, dhe me konficient te intelegjences nga me te lartat.
Dhe kur e thua qe njerzit inteligjent jane pa fe, qfare thua per muhamedin a.s, jezu krishtin, Buden,konfuēin,e shum e shum lider te feve te ndryshme,gjithashtu as Sokrati se ka mohuar egzistencen e Zotit. Ti ndoshta per keta qe i permenda thua se skan zbuluar asgje ne shkence mirpo mjafton te shikosh te bemat e tyre, historit e tyre pastaj te gjykosh.
avatar
Xhemajl

344


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

SHKENCETARET VERTETOJNE SHENJAT E ZOTIT

Mesazh  rebelisistemit prej 08.08.11 10:38

SHKENCETARET VERTETOJNE SHENJAT E ZOTIT
Zbulimet shkencore mbi gjithė-sinė flasin pėr ekzistencėn e Zotit. Shkenca na udhėheq nė pėrfundimin se gjithėsia ka njė Krijues, i Cili ėshtė i pėrkryer nė fuqi, urtėsi e dituri. Ėshtė feja ajo qė na tregon rrugėn pėr njohjen e Zotit. Pėr kėtė arsye, ėshtė e mundur tė thuhet se shkenca ėshtė njė metodė qė pėrdorim pėr tė njohur dhe hulumtuar mė mirė tė vėrtetat, pėr tė cilat bėn fjalė feja.

Megjithatė, nė ditėt e sotme, disa nga shkencėtarėt qė flasin nė emėr tė shkencės mbajnė njė qėndrim plotėsisht tė ndryshėm. Sipas pikėpamjes sė tyre, zbulimet shkencore nuk e pėrfshijnė krijimin e Zotit. Pėrkundrazi, ata kanė formuar njė konceptim ateist tė shkencės, duke deklaruar se nuk ėshtė e mundur tė arrihet tek Zoti nėpėrmjet tė dhėnave shkencore. Shkurt, ata pretendojnė se feja dhe shkenca janė dy nocione nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn.

Nė tė vėrtetė, kjo mėnyrė e tė kuptuarit tė fesė ėshtė tejet e re. Deri pak shekuj mė parė, shkenca dhe feja nuk mendoheshin kurrė tė pėrplaseshin me njėra-tjetrėn dhe shkenca pranohej si njė metodė pėr tė provuar ekzistencėn e Zotit. I ashtuquajturi konceptim ateist i shkencės lulėzoi vetėm pasi filozofitė materialiste dhe pozitiviste u shtrinė nė botėn e shkencės nė shekujt e 18-tė dhe 19-tė.

Pasi Ēarls Darvin prezantoi Teorinė e Evolucionit mė 1859, qarqe qė bartnin njė pikėpamje materialiste pėr botėn nisėn ta mbrojnė ideologjikisht kėtė teori, tė cilėn e panė si njė alternativė nė vend tė fesė. Teoria e evolucionit pretendon se gjithėsia nuk ėshtė krijuar nga njė krijues, por ka ardhur nė ekzistencė rastėsisht. Pėr pasojė, u shpall se feja ėshtė nė kundėrshtim me shkencėn. Shkencėtarėt britanikė Maikėll Baigent, Riēard Lei dhe Henri Linkoln u shprehėn kėshtu mbi kėtė ēėshtje:

Pėr Isak Njutonin, njė shekull e gjysmė pėrpara Darvinit, shkenca nuk ishte e ndarė nga feja. Pėrkundrazi, ajo ishte njė aspekt i fesė dhe nė fund tė fundit i shėrbente e i nėnshtrohej asaj... por shkenca e kohės sė Darvinit mori formėn e saj duke u ndarė nga konteksti, nė tė cilin kishte ekzistuar mė parė dhe duke u shndėrruar nė kundėrshtare absolute dhe nė njė depozitė alternative mendimi. Si pasojė, feja dhe shkenca pushuan sė punuari nė harmoni dhe iu kundėrvunė njėra-tjetrės, ndėrsa njerėzimi u shtrėngua gjithmonė e mė tepėr tė zgjedhė mes tė dyjave.

Sikurse thamė mė parė, e ashtuquajtura ēarje mes shkencės dhe fesė ishte tėrėsisht ideologjike. Disa shkencėtarė qė besonin me zell nė materializėm, e kushtėzuan vetveten tė argumentojnė se gjithėsia nuk ka njė krijues dhe trilluan teori tė ndryshme pėr kėtė qėllim. Teoria e evolucionit ishte mė e njohura dhe mė e rėndėsishmja ndėrmjet tyre. Edhe nė fushėn e astronomisė, gjithashtu, u zhvilluan ide si "teoria e gjendjes statike" apo "teoria e kaosit". Sidoqoftė, tė gjitha kėto teori qė mohonin krijimin u rrėzuan nga vetė shkenca.

Sot, shkencėtarėt qė ende mbahen pas kėtyre teorive dhe kėmbėngulin nė tė mohuarit e gjithēkaje fetare, janė dogmatikė dhe fanatikė, tė vetėkushtėzuar pėr tė mos besuar nė Zot. Zoologu i famshėm dhe evolucionisti anglez Watson e pranon kėtė dogmatizėm ndėrsa sqaron se pėrse ai dhe kolegėt e tij e pranojnė teorinė e evolucionit:

Teoria e Evolucionit ėshtė njė teori e pranuar universalisht, jo pėr arsye se mund tė provohet si e vėrtetė pėrmes argumentimit tė arsyeshėm e koherent, por sepse alternativa e vetme: krijimi i veēantė, ėshtė krejtėsisht i pabesueshėm.

Ajo qė Watson kupton me "krijim tė veēantė" ėshtė krijimi hyjnor. Sikurse pohon, ky shkencėtar e sheh atė si tė "papranueshėm". Po pėr ē'arsye? Pėr arsye se kėshtu imponon shkenca? Nė tė vėrtetė, shkenca nuk imponon diēka tė tillė. Pėrkundrazi, shkenca provon tė vėrtetėn e krijimit. E vetmja arsye, pėr tė cilėn Watson e sheh kėtė tė vėrtetė si tė papranueshme ėshtė se ai e ka kushtėzuar vetveten pėr ta mohuar ekzistencėn e Zotit. Tė gjithė evolucionistėt e tjerė i pėrkasin kėtij qėndrimi.

Evolucionistėt nuk mbėshteten nė shkencė, por nė filozofinė materialiste. Ata e shtrembėrojnė shkencėn qė tė pėrputhet me kėtė filozofi. Njė gjenetist dhe evolucionist i njohur i universitetit tė Harvardit, Richard Levontin, e pranon kėtė tė vėrtetė:

Nuk ėshtė puna se metodat apo institucionet e shkencės, nė ndonjė mėnyrė, na shtrėngojnė tė pranojmė njė shpjegim material tė botės sė dukurive, por pėrkundrazi, ne jemi tė detyruar pėr shkak tė pranimit tonė "a priori" tė shkaqeve materiale pėr tė krijuar njė aparat hulumtimi dhe njė grupim konceptesh qė prodhojnė shpjegime materiale, pavarėsisht se sa kundėr intuitės mund tė jenė, pavarėsisht se sa mistifikues mund tė ngjajnė. Pėr mė tepėr, materializmi ėshtė absolut, kėshtuqė ne nuk mund tė lejojmė Kėmbėn Hyjnore tė shkelė nė prag.

Nga ana tjetėr, sot, njėlloj si nė historinė e shkuar, ka shkencėtarė qė, si kundėrshtarė tė kėtij grupi materialist dogmatik, pohojnė ekzistencėn e Zotit dhe e shohin shkencėn si njė mėnyrė pėr ta njohur Atė. Disa prirje tė zhvilluara nė SHBA si "Kreacionizmi" apo "Projektimi Inteligjent" argumentojnė nėpėrmjet provave se tė gjitha qeniet e gjalla janė krijuar nga Zoti.

Kjo na tregon se si shkenca dhe feja nuk janė burime tė kundėrta informacioni, por, pėrkundrazi, shkenca ėshtė metoda qė pohon tė vėrtetat absolute tė siguruara nga feja. Pėrplasja mes fesė dhe shkencės mund tė jetė e vėrtetė pėr disa besime qė mishėrojnė shumė elementė bestytnish krahas burimeve hyjnore. Sidoqoftė, kjo ėshtė jashtė diskutimit pėr Islamin qė mbėshtetet vetėm nė shpalljen e pastėr tė Zotit. Pėr mė tepėr, Islami mbėshtet kėrkimet shkencore dhe shpall se hulumtimi i gjithėsisė ėshtė njė mėnyrė pėr tė njohur krijimin e Zotit. Vargu i mėposhtėm nga Kurani trajton njė ēėshtje tė tillė:


A nuk e kanė parė qiellin mbi ta, si e kemi ndėrtuar e zbukuruar? Nė tė nuk mund tė gjesh asnjė tė ēarė! Tokėn e kemi shtrirė dhe kemi vendosur nė tė male tė qėndrueshme dhe kemi bėrė qė ajo tė nxjerrė bimė tė mrekullueshme nė ēift. Nga qielli zbritėm ujė tė bekuar, me tė cilin rrisim kopshte e drithė pėr t'u korrur dhe pemė tė larta hurmash, me vile tė vendosura njėra mbi tjetrėn. (Sure Kaf, 6-7, 9-10)


Sikurse lėnė tė kuptohet vargjet e mėsimpėrme, Kurani i nxit gjithmonė njerėzit tė mendojnė, tė arsyetojnė dhe tė hulumtojnė gjithēka nė botėn ku jetojnė. Pėr arsye se shkenca mbėshtet fenė, ajo e shpėton individin nga padituria dhe e bėn atė tė mendojė nė mėnyrė mė tė ndėrgjegjshme.

Ajo e hap botėn e mendimit tė njeriut dhe e ndihmon tė prekė shenjat e dukshme tė krijimit tė Zotit nė natyrė. Fizikanti gjerman Maks Plank shkruan:

"Kushdo qė ėshtė marrė seriozisht me punė shkencore tė ēdo lloji e kupton se nė hyrjen e portave tė tempullit tė shkencės janė shkruar fjalėt: Duhet tė kesh besim! Kjo ėshtė njė cilėsi, pa tė cilėn shkencėtari nuk mund t'ia dalė mbanė."

Ekzistenca e gjithėsisė dhe e qenieve tė gjalla nuk mund tė shpjegohet pėrmes rastėsive. Shumė shkencėtarė qė kanė lėnė gjurmė nė botėn e shkencės e kanė pohuar dhe e pohojnė kėtė tė vėrtetė tė madhe.

Sa mė shumė qė njerėzit mėsojnė pėr gjithėsinė, aq mė i madh bėhet admirimi i tyre pėr sistemin e saj tė pėrkryer. Ēdo hollėsi e re e zbuluar mbėshtet krijimin nė mėnyrė tė padiskutueshme.

Shumica dėrrmuese e fizikantėve bashkėkohorė pranojnė tė vėrtetėn e krijimit, ndėrsa kemi hyrė nė shekullin e 21-tė. David Darling, gjithashtu, pohon se as koha, as lėnda, as energjia, as edhe njė njollė a vrimė nuk ka ekzituar nė fillim. Njė lėvizje e shpejtė dhe e lehtė, njė dridhje dhe njė fluks i thjeshtė. Darling pėrfundon duke thėnė se kur kapaku i kėsaj kutie kozmike u hap, fijet e mrekullisė sė krijimit u shfaqėn mes saj.

Pėrveē kėsaj, dihet tashmė se thuajse tė gjithė themeluesit e degėve tė ndryshme tė shkencės besonin nė Zotin dhe nė librat e Tij hyjnorė.
Fizikantėt mė tė mėdhenj nė histori, Njutoni, Faradei, Kelvini e Maksuelli janė vetėm disa nga shembujt. Nė kohėn e fizikantit tė madh, Isak Njutonit, shkencėtarėt besonin se lėvizjet e trupave qiellorė dhe planetėve mund tė shpjegoheshin pėrmes ligjesh tė ndryshme. Njutoni, megjithatė, besonte se krijuesi i tokės dhe i hapėsirės ishte i njėjtė, prandaj dhe, sipas tij, lėvizjet e tyre duheshin shpjeguar pėrmes ligjeve tė njėjtė. Ai thoshte:

Ky sistem kaq i bukur i diellit, planeteve e kometave mund tė ruajė vazhdimėsinė vetėm nėn urdhėrat dhe zotėrimin e njė Qenieje tė ditur e tė fuqishme. Kjo Qenie qeveris gjithēka, jo si shpirt i botės, por si Zot mbi gjithēka, pėr llogari tė pushtetit tė Vet. Ai e meriton tė quhet Zoti, Sunduesi i Gjithėsisė.

Siē dihet, mijėra shkencėtarė qė kanė bėrė kėrkime nė fushat e fizikės, matematikės dhe astronomisė qė nga Mesjeta, janė nė njė mendje me idenė se gjithėsia ėshtė krijuar nga njė Krijues i vetėm dhe gjithmonė pėrqendrohen nė tė njėjtėn pikė. Themeluesi i astronomisė fizike, Kepler, deklaroi besimin e tij tė fuqishėm nė Zot nė njė nga libart e tij, ku shkruan:

Pėrderisa ne, astronomėt, jemi priftė-rinjtė e mė tė lartit Zot nė lidhje me librin e natyrės, na takon tė mendojmė jo pėr lavdinė e mendjeve tona, por, mbi tė gjitha, pėr lavdinė e Zotit. (Dan Graves, Scientists of Faith, 51)

Fizikanti i madh, Uilliam Tomson (Lord Kelvin), qė themeloi termodinamikėn nė njė bazė formale shkencore, gjithashtu e besonte Zotin. Ai i ishte kundėrvėnė fuqishėm teorisė sė evolucionit tė Darvinit dhe e kishte mohuar plotėsisht atė. Nė vitin 1903, pak kohė para vdekjes, ai deklaroi nė mėnyrė tė palėkundur se "nė lidhje me prejardhjen e jetės, shkenca... pohon pozitivisht fuqinė krijuese."

Njė nga profesorėt e fizikės nė universitetin e Oksfordit, Robert Mateus, deklaron tė njėjtin fakt nė librin e tij, botuar nė vitin 1992, ku sqaron se molekulat e ADN-sė janė krijuar nga Zoti. Mateus thotė se tė gjithė stadet vijojnė nė harmoni tė pėrkryer nga njė qelizė e vetme deri te njė foshnje e gjallė, mė pas te njė fėmijė i vogėl dhe sė fundi te njė adoleshent. Tė gjitha kėto ngjarje mund tė shpjegohen vetėm pėrmes njė mrekullie, sikurse nė tė gjitha stadet e tjera tė biologjisė. Ai shtron pyetjen se si mundet njė organizėm kaq i pėrkryer e i ndėrlikuar tė lindė nga njė qelizė e thjeshtė dhe e vetme dhe se si mund tė krijohet njė NJERI madhėshtor nga njė qelizė mė e vogėl se pika e njė i-je.

Ai arrin nė pėrfundimin se kjo nuk ėshtė asgjė mė pak se njė mrekulli.

Disa shkencėtarė tė tjerė qė pranojnė se gjithėsia ėshtė krijuar nga njė Zot dhe qė janė tė njohur e vlerėsuar pėr zbulimet apo punimet e tyre janė:

Robert Boil
(babai i kimisė bashkėkohore)

Iona Uilliam Peti
(i njohur pėr studimet e tij mbi statistikat dhe ekonominė bashkėkohore)

Maikėll Faradei
(njė nga fizikantėt mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėrave)

Gregori Mendel
(babai i gjenetikės; ai zhvlerėsoi Darvinizmin me zbulimet e tij nė shkencėn e gjenetikės)

Lui Paster
(emri mė i madh nė bakteriologji; ai i shpalli luftė Darvinizmit)

Xhon Dalton
(babai i teorisė atomike)

Paskali
(njė nga matematikanėt mė tė spikatur)

Xhon Rei
(emri mė i rėndėsishėm nė historinė natyrore britanike)

Nikolaus Steno
(stratigraf i famshėm qė hulumtoi shtresat e tokės)

Karolus Lineus
(babai i klasifikimit biologjik)

Xhorxh Kuvier
(babai i anatomisė krahasuese)

Mathju Mauri
(babai i oqeanografisė)

Tomas Anderson
(njė nga pionierėt nė fushėn e kimisė organike).

Jul 28, 2005


Edituar pėr herė tė fundit nga rebelisistemit nė 08.08.11 11:23, edituar 1 herė gjithsej
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

177


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 08.08.11 10:51



rebelisistemit me lart kam bere nje pyetje per ju besimtaret
si eshte krijuar njeriu sipas kuranit..?
A mund te me pergjigjesh ti,nga qe shoh se e ke lexuar Kuranin

1-Nga uji...
2-Nga balta e thate...
3-Nga argjila... apo
4-Nga gjaku i ngjizur......?

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 11:01

xhemajl shkruajti:
Dhe kur e thua qe njerzit inteligjent jane pa fe, qfare thua per muhamedin a.s, jezu krishtin, Buden,konfuēin,e shum e shum lider te feve te ndryshme,gjithashtu as Sokrati se ka mohuar egzistencen e Zotit. Ti ndoshta per keta qe i permenda thua se skan zbuluar asgje ne shkence mirpo mjafton te shikosh te bemat e tyre, historit e tyre pastaj te gjykosh.
KJo thenie eshte ne kuptimin e pergjithshem se sigurisht qe ka dhe inteligjente me fe. Dhe sa per Sokratin qe besonte ne Zot mos me thuaj. Ne kohen kur ka jetuar Sokrati (vitet 400) para Krishtit nuk ishte besimi i sotem por dominonte paganizmi, dhe ne ate kohe Zoti kryesor ishte Dielli (Apoloni) bashke me Zeusin (Jupiterin). Keto ekzistojne pavaresisht qe nuk flasin as degjojne por rrezatimet e tyre ndikojne ne toke. Sa per Jezusin dhe Muhamedin nuk u dihet mire biografia, sepse per ta flasin vetem librat fetar. Une nuk kam pare ndonje liber historik me biografine e tyre, keshtu qe nuk dihet e verteta e tyre. Dhe nese kane qene te zgjuar, te zgjuarit bejne per vete "budallenjte" qe u shkojne prapa, sepse ne ate kohe njerezit ishin te paarsimuar.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Xhemajl prej 08.08.11 11:21

Nikolaos shkruajti:
xhemajl shkruajti:
Dhe kur e thua qe njerzit inteligjent jane pa fe, qfare thua per muhamedin a.s, jezu krishtin, Buden,konfuēin,e shum e shum lider te feve te ndryshme,gjithashtu as Sokrati se ka mohuar egzistencen e Zotit. Ti ndoshta per keta qe i permenda thua se skan zbuluar asgje ne shkence mirpo mjafton te shikosh te bemat e tyre, historit e tyre pastaj te gjykosh.
KJo thenie eshte ne kuptimin e pergjithshem se sigurisht qe ka dhe inteligjente me fe. Dhe sa per Sokratin qe besonte ne Zot mos me thuaj. Ne kohen kur ka jetuar Sokrati (vitet 400) para Krishtit nuk ishte besimi i sotem por dominonte paganizmi, dhe ne ate kohe Zoti kryesor ishte Dielli (Apoloni) bashke me Zeusin (Jupiterin). Keto ekzistojne pavaresisht qe nuk flasin as degjojne por rrezatimet e tyre ndikojne ne toke. Sa per Jezusin dhe Muhamedin nuk u dihet mire biografia, sepse per ta flasin vetem librat fetar. Une nuk kam pare ndonje liber historik me biografine e tyre, keshtu qe nuk dihet e verteta e tyre. Dhe nese kane qene te zgjuar, te zgjuarit bejne per vete "budallenjte" qe u shkojne prapa, sepse ne ate kohe njerezit ishin te paarsimuar.
Nuk thash qe Sokrati besonte ne zot mirpo nuk e mohonte egzistencen e tij shiko qfare thot osho per sokratin : Sokrati nuk beson nė asnjė Zot, por ai nuk thotė se nuk ka Zot. Ai ėshtė shumė racional. Ai thotė: “Sa i pėrket njohurisė qė kam, duket se Zot nuk ka, por kush e di se ēfarė do tė jenė rezultatet e hulumtimit tė mėtejshėm? Le ta marrim si hipotezė se Zoti nuk ekziston, por nėse njė ditė e zbuloni Zotin, hipoteza mund tė ndryshohet."
avatar
Xhemajl

344


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 11:36

xhemajl shkruajti:Nuk thash qe Sokrati besonte ne zot mirpo nuk e mohonte egzistencen e tij shiko qfare thot osho per sokratin : Sokrati nuk beson nė asnjė Zot, por ai nuk thotė se nuk ka Zot. Ai ėshtė shumė racional. Ai thotė: “Sa i pėrket njohurisė qė kam, duket se Zot nuk ka, por kush e di se ēfarė do tė jenė rezultatet e hulumtimit tė mėtejshėm? Le ta marrim si hipotezė se Zoti nuk ekziston, por nėse njė ditė e zbuloni Zotin, hipoteza mund tė ndryshohet."
Shume mire ka thene Sokrati, e shoh qe je i apasionuar pas tij. Por per disa gjera nuk duhet t'u referohemi mendimeve te te tjereve, por te ndjekim llogjiken dhe arsyen tone. Nje fjale e urte thote "pyet 100 vetė dhe me ne fund vendos vetė". Shkenca nuk eshte me si ne kohen e Sokratit. Ne ate kohe nuk njiheshin galaktikat, as nuk kishte anije kozmike. Toka imagjinohej e rrafshet dhe qendra e universit. Fale shkencetareve Nikolla Kopernik dhe Galileos Toka sot ze vendin e saj modest. Po te ishte Toka vertet qendra e universit (gje qe eshte e pamundur), ndoshta do e besoja se ka nje Zot. Por mua me bejne pershtypje gjithe keto yje, planete dhe galaktika, dhe mendoj me vete, ēfare funksioni ka secili yll, secila galaksi, secili planet, secili asteroid? Pra nuk ka fe qe i jep pergjigje kesaj? Pergjigjia me e mire eshte se ato vijne nga rastesia. Se po t'i kishte krijuar dikush do t'i kishte dhene seciles nje funksion, jo t'i kishte krijuar ashtu kot, pa fare kuptimi.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 08.08.11 15:40

Shkenca ka shum gjėra tė marra si nisma apo iniciale nga feja dhe nė baz tė saj pastaj janė bėrė disa zbulime, sepse pa fenė disa zbulime nuk kishin me qenė tė mundura kurr tė zbulohen. Pra feja ėshtė shkenc e gatshme, mirėpo njeriu duhet ta zbėrthej atė dhe pėrmes saj edhe tė zbuloj.
Njeriu ėshtė krijuar nga balta e thatė, nga argjila, nga gjaku i ngjizur, nga pika e ujit, nga tė gjitha ngapak, sepse po kėto tė gjitha i ka njeriu nė trup apo jo :), pse e mohojnė tani disa kėtė?.
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 15:50

Gon! shkruajti:Shkenca ka shum gjėra tė marra si nisma apo iniciale nga feja dhe nė baz tė saj pastaj janė bėrė disa zbulime, sepse pa fenė disa zbulime nuk kishin me qenė tė mundura kurr tė zbulohen. Pra feja ėshtė shkenc e gatshme, mirėpo njeriu duhet ta zbėrthej atė dhe pėrmes saj edhe tė zbuloj.
Njeriu ėshtė krijuar nga balta e thatė, nga argjila, nga gjaku i ngjizur, nga pika e ujit, nga tė gjitha ngapak, sepse po kėto tė gjitha i ka njeriu nė trup apo jo :), pse e mohojnė tani disa kėtė?.
Te gjitha keto te ēojne tek evolucioni dhe jo tek krijimi. Ne qoftese krijuesi ka pasur fuqi te krijoje gjithe kete univers apo gjithe kete Diell, ne menyre direkte (sipas jush), atehere do te kishte mundesi te krijonte edhe njeriun, ashtu si me magji, pa u lodhur duke mbledhur balte, argjile etj. Po nuk me the ti Goni si lexues i rregullt i Kuranit se pse Zoti i ka krijuar gjithe keto galaktika, yje, planete, asteroide, cfare funksioni ka secili prej tyre. Pse per shembull jupiteri ka 12 satelite qe i sillen rrotull, po Marsi pse ka dy...? Jepi pergjigje ketyre pyetjeve se cfare na thote kurani famelarte per keto qe ta besoj se eshte fjala e Zotit.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  rebelisistemit prej 08.08.11 16:08

Disa prej komenteve te shkenctareve qe pranuan shenjterin e Islamit
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

177


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 16:15

rebelisistemit shkruajti: Disa prej komenteve te shkenctareve qe pranuan shenjterin e Islamit
shkencetaret dhe njerezit e medhenj ateist i ke ne kete link
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_atheists
vetem hidhi nje sy.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 08.08.11 16:17

Ai nuk ėshtė lodhur duke mbledhur as balt argjile e as pik uji pėr njeriun, sepse flitet edhe pėr personazh tė tjer nė mbretėrin e tij i nderuar, janė personazhėt nė librat e shenjtė qė punojnė pėr tė.
Ti kur ndėron shtėpin aq tė madhe, e ndėrton vet ti atė? apo me bashkėpunėtor oise punėtor tuaj, kurse ti je udhėheqėsi, po nėse ti e ndėrotn vet njė shtėpi tė madhe pa ndihmė e askujt, pse nuk i bėn njė cop shkallė nė hymje si me magji, por lodhesh duke e bėrė llaqin e cimentos dhe duke e pėrzier atė? Bėje ti ashtu, ciriba ciribu bėhuni o shkall, shiko ndoshta bėhen.
Pse e krahason vehten me Perendin o inderuar! Ai nuk ėshtė njeri qė tė mos ketė mundėsi tė bėj diqka. Ti krahason njėher veheten tėnde psh. thua a kisha mundur unė ta bėj kėtė!? Si ka mundėsi? nuk ka asnjė mundėsi! Pastaj thua, pasi qė unė nuk paskam mundėsi, atėher as perendi nuk paska, mirėpo je gabim me kėtė.
Nuk bėhet krahasimi Njeri-Perendi. Ti vet thua qė planetet na kontrollojnė, si kamundėsi? Interesante apo jo!?
Edhe aTO I krijoi ai, si ka mundėsi!? gjeje nėse ke mundėsi dhe pyete atė ndoshta tė tregon.
Nė Kur'an ceket shum herė "Zoti i botėrave!" Pėr cilat botė ėshtė fjala? Sa yje e yje ekzistojnė nė univers? sa e sa planete? Jasht sistemit tonė diellor e kam fjalėn. Mund tė ketė edhe ndonjė planet tjetėr Tok apo jo?
Pra pėr atė nė libėr ėshtė e shkruar "Perendia bėn ēdo gjė" "Vetėm Perendia e di mė sė miri" e kush jemi ne?
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 16:27

Nuk m'i dhe pergjigje pyetjes se cfare funksioni kane te gjithe keta trupa qiellor sepse nuk e gjen dot as ti as feja. Po mor po Zoti paska edhe bashkepunetore sipas teje dhe e kane ndihmuar te krijojne njeriun apo jeten ne toke. Po edhe per te krijuar universin e pasken ndihmuar zotin keta bashkepunetoret e tij, apo si? Nese ai e ka pasur fuqine ta krijoje vet universin pa bashkepunetor, edhe njeriun s'e ka pasur veshtire ta krijoje vetem? Ne sigurisht kur ndertojme shtepi marrim punetore, por shtepine e ndertojme sepse na sherben per mireqenie. Po zotit cfare dobie i sjellim ne qe na krijoi? Ti thua "Zoti i di te gjitha". Nese ai ekziston sigurisht qe i di te gjitha, ketu jam dakort, por ceshtja eshte a ekziston vertet ai? Une vertet them qe planetet kontrollojne jeten tone dhe kjo eshte me se e vertete, eshte Dielli i pari ai qe udheheq dhe planetet i sillen rrotull, pra Dielli eshte tamam si nje mbret ne qender te vemendjes.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 08.08.11 16:34

Po pra, planetet na kontrollojnė, dhe pėr atė i krijoi Ai kėto planete, pėr tė na kontrolluar neve, ja pra ti pėrgjigjen e ke pasur, mirėpo nuk e ke ditur se cila ėshtė e sakta.
Nikolas shoku, unė po iki tani, nuk jam para pc, sepse kam kaluar orarin, nga puna po tė shkruaj i nderuar. Ne dy mund tė jemi shokė vetėm pa diskutimin e kėtyre gjėrav dhe ti e di vet kėtė, nuk kan fund kėto pėr ne, sepse nė kėto lami "ne jemi kundėrshtar tė pėrbetuar tė njėri tjetrit" ta quaj ashtu, jo kundėrshtar luftarak :P, por kundėrshtar tė fjalės :).

Ju pėrshėndes.
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 08.08.11 16:37

Gon! shkruajti:Po pra, planetet na kontrollojnė, dhe pėr atė i krijoi Ai kėto planete, pėr tė na kontrolluar neve, ja pra ti pėrgjigjen e ke pasur, mirėpo nuk e ke ditur se cila ėshtė e sakta.
Nikolas shoku, unė po iki tani, nuk jam para pc, sepse kam kaluar orarin, nga puna po tė shkruaj i nderuar. Ne dy mund tė jemi shokė vetėm pa diskutimin e kėtyre gjėrav dhe ti e di vet kėtė, nuk kan fund kėto pėr ne, sepse nė kėto lami "ne jemi kundėrshtar tė pėrbetuar tė njėri tjetrit" ta quaj ashtu, jo kundėrshtar luftarak :P, por kundėrshtar tė fjalės :).

Ju pėrshėndes.
Dhe une i respektoj te gjithe njerezit qe flasin me miresjellje dhe kulture. Por nuk e kisha fjalen per planetet e sistemit tone diellor. Thashe cfare funksioni kane gjithe yjet, planetet, asteroidet, galaktikat qe jane larg nesh dhe qe s'ndikojne ne jeten tone? Kur te kesh kohe jepi pergjigje.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 08.08.11 16:45

Ta kam treguar edhe kėtė pėrgjigje i nderuar; "Zoti i Botėrave" pėr cilėt botė ėshtė fjala?


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 12.12.11 15:45, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 08.08.11 17:08

Gon! shkruajti:
Njeriu ėshtė krijuar nga balta e thatė, nga argjila, nga gjaku i ngjizur, nga pika e ujit, nga tė gjitha ngapak, sepse po kėto tė gjitha i ka njeriu nė trup apo jo :), pse e mohojnė tani disa kėtė?.

Keto i ke nga kurani tend apo nga Kurani i zotit....?

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 09.08.11 8:58

Estilen shkruajti:Keto i ke nga kurani tend apo nga Kurani i zotit....?

Bajatizmi yt nuk ka skaj i nderuar :). Kur'ani ėshtė libėr i cili i ėshtė shpallur Muhamedit nga Engjulli me urdhėr tė Perendis, e nuk mė ėshtė shpallur mua.
Pėrkthimi i Kur'anit nga arabishtja pėson ngapak ndryshime, sepse varet edhe prej autorit i cili e ka bėrė pėrkthimin, e marrim shembull njė fjal tė Anglisht: Honey, Shqip: Mjalt, shpirti im, ėmbėlsir, pra ka shum kuptime kjo prej gjuhės angleze nė gjuhėn shqipe apo jo, ashtu ėshtė edhe Kur'ani, madje shum mė i ndėrlikuar, tash njė autor njė fjal mund ta pėrdorė nė mėnyren e tij, kurse po atė fjal, autori tjetėr mund ta thot pak mė ndryshe.

Ja, Sureja 23, Ajetet 12, 13, 14;

12. E krijuam qenien njerėzore prej njė lloji tė caktuar balte.
13. Mė pas, e riprodhojmė atė nga njė pikėl, qė vendoset nė vend tė ruajtur mirė.
14. Pastaj e zhvilluam piklėn nė (embrion) tė varur, pastaj e zhvilluam (embrionin) e varur sa njė copė (fetusi), pastaj e krijuam copėn (fetusin) nė eshtra, pastaj i mbuluam eshtrat me mish. Kėshtu prodhojmė njė krijesė tė re. Mė i bekuari ėshtė Perėndia, mė i miri Krijues.

Ky pra ėshtė i pėrkthyer nga Mr. Alban Fejza.


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 12.12.11 15:46, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 09.08.11 9:05

Nikolaos shkruajti:
Gon! shkruajti:Po pra, planetet na kontrollojnė, dhe pėr atė i krijoi Ai kėto planete, pėr tė na kontrolluar neve, ja pra ti pėrgjigjen e ke pasur, mirėpo nuk e ke ditur se cila ėshtė e sakta.
Nikolas shoku, unė po iki tani, nuk jam para pc, sepse kam kaluar orarin, nga puna po tė shkruaj i nderuar. Ne dy mund tė jemi shokė vetėm pa diskutimin e kėtyre gjėrav dhe ti e di vet kėtė, nuk kan fund kėto pėr ne, sepse nė kėto lami "ne jemi kundėrshtar tė pėrbetuar tė njėri tjetrit" ta quaj ashtu, jo kundėrshtar luftarak :P, por kundėrshtar tė fjalės :).

Ju pėrshėndes.
Dhe une i respektoj te gjithe njerezit qe flasin me miresjellje dhe kulture. Por nuk e kisha fjalen per planetet e sistemit tone diellor. Thashe cfare funksioni kane gjithe yjet, planetet, asteroidet, galaktikat qe jane larg nesh dhe qe s'ndikojne ne jeten tone? Kur te kesh kohe jepi pergjigje.

As unė nuk e kisha fjalėn vetėm pėr planetet e sistemit tonė diellor.
Ato tjera planete jasht sistemit tonė diellor ndoshta ndikojnė nė ndonjė bot tjeter pra, sa her ta thash se qka ceket nė Kur'an, "Zoti i Botėrave".
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 09.08.11 9:43

Gon! shkruajti:
As unė nuk e kisha fjalėn vetėm pėr planetet e sistemit tonė diellor.
Ato tjera planete jasht sistemit tonė diellor ndoshta ndikojnė nė ndonjė bot tjeter pra, sa her ta thash se qka ceket nė Kur'an, "Zoti i Botėrave".
Ti kerkon te mbrosh patjeter teorite e kuranit, behu dhe ndonjehere kritik ndaj tyre. Jo te gjitha planetet dhe yjet ndikojne tek nje bote, ashtu sic ndodh tek sistemi yne. Jo te gjitha sistemet kane nje bote me jete ashtu sic ndodh ne Token tone. Une nuk ju kuptoj ju myslimaneve. Ti e pranon se ka bote tjeter ne univers (si njeri i zgjuar qe je), ndersa besimtar te tjere nuk e pranojne duke thene se jemi qendra e universit dhe Zoti nuk ka krijijuar jete ne vend tjeter pervecse ne toke. Per kete te pergezoj qe je me i llogjikshem se te tjeret, por e meta jote eshte se e mbron fene sikur i ka te gjitha gjerat absolute duke mbyllur njerin sy dhe njerin vesh per te metat e saj qe mund te kete. Nese je intelektual dhe studiues i mirefillte duhet te tregohesh me i drejte se kaq.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Gon! prej 09.08.11 16:03

I nderuar, unė mbroj teorit e Kur'anit, sepse atoi teori janė mėse tė vėrteta, e si mund tė bėhem unė kritik ndaj tė vėrtetės? Unė e kam lirin, mirėpo unė nuk e shfrytėzoj atė pėr tė kundėrshtuar tė vėrteten.
Nikolas, sipas astrologjis, ti mund t'i afrohesh deri diku dhe tė flasėsh "sakt" ndoshta vetėm pėr sistemin tonė diellor, kurse pėr tė tjerat! nuk ka ende ndonjė njeri i tokės qė ka mundur tė zbuloj diqka jasht sistemit tonė, ka jetė apo ska jetė, ndikojnė apo nuk ndikojnė, kėshtu qė tė lutem, duhet t'i bėsh njė matje fjalėve qė i thua.
Disa musliman nuk i kutoj as unė, mirėpo as ata mua nuk mė kuptojnė, madje madje, ka disa qė mė japin kėshilla "take care man", sepse ti je duke shkuar drejt devijimit, por unė nuk mėrzitem fort pėr atė se ēfarė thon tė tjerėt. Edhe njė gjė, i rrall ėshtė ai shkencėtar qė ka guxuar dhe guxon ti futet thellėsisht Kur'anit, tė zhytet thell nė tė, sepse pastaj nuk mund tė dal mė nga thellėsia e tij, dhe nė atė mėnyrė ai nuk devijon, por mund tė pėrfundoj nė ēmendinė, paramendo sa i thell ėshtė Ai.
A ka botė tjetėr nė univers!? Llogjika ime mė thot qė ka, mirėpo nganjėer e thot edhe qė nuk ka! pėr atė thuhet nė Libėr, vetėm Perendia i di tė gjitha fshehtėsit e botėrave, Ai pak apo shumė tė paralajmron qė ka enigma, ka mistere, por pėr ne janė tė pa sigurta, sepse ne ende nuk kemi bėrė ndonjė zbulim 100% tė sakt apo jo!?
A jemi ne qendra e universit? Ndoshta edhe jemi! A di ti diqka rreth kėsaj? nuk ma thot mendja qė ti e di, e as ndonjė shkencėtar i rruzullit.
Tė gjitha gjėrat absolute mendoj qė i ka, mirėpo duhet ta studjojnė atė me qindra njerėz kolektivisht, jo individualisht, sepse individi e tregova mė lart ku mund tė pėrfundoj, pėr atė thonė bashkimi bėn fuqi "Pėr krijesat e planetit tonė".
Ky libėr nuk i ka tė gjitha vlerat absolute kur "njerėzit" e ndryshėm e pėrziejnė atė me "Gojdhana" tė "njerėzve" tė mėparshėm, ku ata tė paraėt pastaj mė shum mbahen pėr ato gojdhana se sa pėr Librin, kurse nė Libėr thot: "Asgjė nuk na ka mbetur pa u shkruar nė kėtė Libė", mirėpo shkurtimisht ėshtė i shkruar ky libėr Nikolas i nderuar, sepse aty thot: "Edhe sikur tė gjitha detet e tokės tė bėheshin ngjyrė pėr Perendin, fjalėt e tij nuk do tė hargjoheshin, mirėpo ai e di ēfarė i duhet njerėzimit!".
Unė nuk jam Studiues i mirėfillt!
Po duhet ta fus njė fjali nė thojza drejtuar dikujt:
"Estilen, unė nuk e di qė jam intelektual, vlerėsimin e pres nga tė tjerėt".
Tė pėrshėndes Nikolas.
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shkenca dhe feja

Mesazh  Ufo prej 09.08.11 17:32

Nėse Perėndia dėshiron ta ndalojė tė keqen, por nuk ka fuqi, ajo nuk ėshtė e gjithėpushtetshme.
-Nėse ka fuqi, por nuk do qė ta ndalojė tė keqen, atėherė ėshtė keqdashėse.
-Nėse edhe ka fuqi ta ndalojė edhe dėshiron ta ndalojė tė keqen, si shpjegohet qė e keqja vazhdon tė ekzistojė?
-Dhe, nėse as nuk do qė ta ndalojė dhe as ėshtė nė gjendje ta ndalojė, atėherė pėrse u dashka quajtur Perėndi ?

Aftėsia e popullsisė sė pėrgjithshme pėr tė kuptuar konceptet themelore nė lidhje me shkencėn, njihet si shkrim e kėndim dijesh.

-Shkencė do tė thotė dije.
-Shkencė ėshtė njė pėrpjekje pėr tė rritur njohuritė tona,shkencė do tė thotė disiplinė dhe ndėrgjegje e jo sharlatanizėm
- SHKENCA ĖSHTĖ REALITET.

Feja pėr mua nuk ėshtė gjė tjetėr , veēse njė parti politike e rėndomtė dhe nė disa raste njė parti fondamentaliste.Feja ėshtė njė drogė e keqe, jo mė kot kanė thėnė; Feja ėshtė opium pėr popullin.

avatar
Ufo

190


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Estilen prej 09.08.11 17:50

Gon! shkruajti:I nderuar, unė mbroj teorit e Kur'anit, ....................................................................
Po duhet ta fus njė fjali nė thojza drejtuar dikujt:
"Estilen, unė nuk e di qė jam intelektual, vlerėsimin e pres nga tė tjerėt".
Shume gjate i ke rene,pse i bije nga Afganistani per me ardh ne Shqiperi.Ti je shume i kuptushem ,prandaj kot ke shpalosur gjithe ato''filozofira''.Do behesh njeri i mire,por vetem kur ti te heqesh dore nga ''droga''.....Ndoshta ''familja''jote e besimit te shpall dhe profesor,por eshte e drejte vetem e atyre dhe jo e imja.

Estilen

980


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  nert prej 09.08.11 17:53

[quote="Ufo"]Nėse Perėndia dėshiron ta ndalojė tė keqen, por nuk ka fuqi, ajo nuk ėshtė e gjithėpushtetshme.
-Nėse ka fuqi, por nuk do qė ta ndalojė tė keqen, atėherė ėshtė keqdashėse.
-Nėse edhe ka fuqi ta ndalojė edhe dėshiron ta ndalojė tė keqen, si shpjegohet qė e keqja vazhdon tė ekzistojė?
-Dhe, nėse as nuk do qė ta ndalojė dhe as ėshtė nė gjendje ta ndalojė, atėherė pėrse u dashka quajtur Perėndi ?

Aftėsia e popullsisė sė pėrgjithshme pėr tė kuptuar konceptet themelore nė lidhje me shkencėn, njihet si shkrim e kėndim dijesh.

-Shkencė do tė thotė dije.
-Shkencė ėshtė njė pėrpjekje pėr tė rritur njohuritė tona,shkencė do tė thotė disiplinė dhe ndėrgjegje e jo sharlatanizėm
- SHKENCA ĖSHTĖ REALITET.

Feja pėr mua nuk ėshtė gjė tjetėr , veēse njė parti politike e rėndomtė dhe nė disa raste njė parti fondamentaliste.Feja ėshtė njė drogė e keqe, jo mė kot kanė thėnė; Feja ėshtė opium pėr popullin.

[/quote]

Jam plotesisht dakord me postimin,
avatar
nert

139


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 09.08.11 19:29

Edhe une te pershendes UFO, plotesisht dakort me mendimin tuaj. Me vjen mire qe nderhyni edhe ju ateistet e tjere, mos me lini vetem mua te flas. Po te bashkohemi me argumenta si puna jote UFO jam i sigurte qe do t'i mundim besimtaret, per ata te zgjuarit e kam fjalen. Une Nuk kam studiuar per bio-kimi Nert, por ti qe je e kesaj fushe mund t'ia dalesh me shume ne argumenta dhe fakte se si ka ardhur jeta ne Toke se per me gjere ia leme astronomise.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 09.08.11 19:41

Nuk di pse mendoj keshtu nikoloas por do te kesh te njejtin problem edhe me shkencen per mosmarreveshjet qe ke me fene. Nuk besoj qe do te kete ndonje shkenctar qe do te vertetonte se nuk eshte zoti qe i ndikon njerezit por hena, kometa hallejjjjjjjjj etj etj
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 09.08.11 19:49

ILIRA shkruajti:Nuk di pse mendoj keshtu nikoloas por do te kesh te njejtin problem edhe me shkencen per mosmarreveshjet qe ke me fene. Nuk besoj qe do te kete ndonje shkenctar qe do te vertetonte se nuk eshte zoti qe i ndikon njerezit por hena, kometa hallejjjjjjjjj etj etj
Jo me shkencen nuk do te kem probleme sepse shkenca eshte 1, ndersa fe jane shume. Sa per henen qe ndikon ne toke kete e dine te gjithe. Ajo ndikon qe tek baticat dhe zbaticat, tek ciklet e grave etj, dhe kete asnje shkencetar s'e mohon. Dhe per kometen nuk kam thene ndonjehere qe ndikon ne toke se ajo nuk eshte planet qe leviz perhere ne te njejten orbite si Hena qe i sillet Tokes. Kometa eshte shume e vogel. Ne astrologji ndikojne trupat me te medhenj qiellor qe jane ne sistemin tone diellor.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 09.08.11 19:54

Le te presim ndonje shpjegim shkencor per ndikimin e henes pse jo dhe te femrat apo sesi ndikon filan planet psh te gjinia e embrionit. Por me shpjegiime te bazuara ne ligjet e fizikes dhe kimise ju lutem.
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 09.08.11 20:00

po shtoj dhe dicka astrologjia eshte me te vertete nje lloj shkence qe ka lidhje me shkollat e mistereve por me shkencen moderne nuk ka lidhje fare fare
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  nert prej 09.08.11 21:18

ILIRA shkruajti:Le te presim ndonje shpjegim shkencor per ndikimin e henes pse jo dhe te femrat apo sesi ndikon filan planet psh te gjinia e embrionit. Por me shpjegiime te bazuara ne ligjet e fizikes dhe kimise ju lutem.

E dashur qene pas si mbrapa, me duket se eshte e vertetuar se hena te pakten ndikon ne humorin dhe ne gjendjen shendetesore te njeriut, kur hena eshte e plote te me ndihmoje nikolaosi ne kete pike, ka ndikim ne humorin dhe shendeti, mos harro se ne kete periudhe poziocioni i henes ben qe te kete nje ndikim ne forcen e gravitetit qe ka ne toke e cila ndikon mbi njeriun, apo se ke ndjere veten te cuditshme, apo ne pergjumje kur koha eshte e vrenjtur,
Mos harro dhe nje gje qe ne jete njeriu cdo gje i ka psikologjike si humorin dhe shendetin.
A dhe nje gje mqs ti e ke hedhur si ide na e thuaj se si mund te kete ndikim ne gjinine e embrionit, dhe ne femrat??? Apo flet kot ne tym???


Dhe nje gje e kam nikolaosin une argumentat e mia i kam dhene ne tema te tjera por duhet te shtoj dicka ata i pranojne si argumenta por vetem nuk e pranojne mos egzistencen e dikujt te mbinatyrshem, edhe ligjet e natyres i mbeshtesin me idene se jane te krijuara nga ai.

Qe ne lashtesi njeriu eshte mesuar qe te kete nje kapo ne krye, te njejten gje e kane dhe kafshet e kane nje kapo ne grypin e tyre dhe ideja e nje te fortit mbi njerezoren eshte krijuar per kete arsye per te treguar se kjo bote ka nje kapo.


Kam pare disa video te islamit ne youtube e me thoni vetem nje gje te gjitha fete mbeshtesin te njejtin ide se dikush i krijoi por ky dikush na paska emra te ndryshem, nderkohe qe ka bere te njejten gje vetem a nuk iu duket e cuditshme???
avatar
nert

139


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 09.08.11 21:27

nert, une perpiqem te mos flas kot ne tym sipas shkences se Nikolaosit ( astrologjise dhe jo astronomise) prania e x planeti ne oren e lindjes ndikon ne gjinine e embrionit , karakterin e tij kur rritet si dhe zgjedhjet apo fatin e tij ne jete, ( nuk e kam fjalen per nibirun me x planet).
kete a mund te na e vertetosh si ndodh.
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  Nikolaos prej 09.08.11 21:31

ILIRA shkruajti:po shtoj dhe dicka astrologjia eshte me te vertete nje lloj shkence qe ka lidhje me shkollat e mistereve por me shkencen moderne nuk ka lidhje fare fare

Ilira astrologjia nuk eshte aq e thjeshte sa ta thote kushdo, se pari duhet njohur baza e astronomise, pastaj te studiohet harta qiellore me grade dhe me pozicione planetare. Kjo nuk eshte fall me letra qe e bejne njerezit pa shkolle, as nuk eshte filxhan. Nerti nuk ka si ta shpjegoje ty se si ndikojne planetet sepse nuk eshte astrologe. Per kete pergjigjet astrologjia mjekesore, qe nje pjese e saj ndodhet te rubrika astrologji ne kete forum. Astrologjia shpjegon:
“Sėmundja vjen nga raporti i keq i njeriut me natyren”. (Natyra jane planetet ne kete rast).
Paraklesi, doktor, filozof dhe astrolog, ka thėnė: “Njė doktor duhet tė jetė dhe astrolog, qė tė njohė qiellin. Nuk mjafton qė doktori tė dijė tė sotmen, por duhet tė dijė tė gjykojė edhe tė ardhmen.”
Edhe dijetari i madh i lashtė, Hipokrati, ka thėnė: “Nėse njė mjek nuk njeh tė paktėn bazėn e astrologjisė nuk ėshtė mjek profesionist”.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shkenca dhe feja

Mesazh  ILIRA prej 09.08.11 21:40

Dua tju them qe shpjegimet qe dhate bien ne kundershtim me shkencen qe pretendoni se zoteroni, jua them sinqerisht une nuk jam fetare madje bej pjese te njerezit mekatare por ne keto debate kam dashur te tregoj qe jam ne kerkim te Zotit .
avatar
ILIRA

274


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 3 1, 2, 3  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi