Misteret e shkencės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Misteret e shkencės

Mesazh  Admin prej 13.05.08 13:13

10 misteret e shkencės sipas "LiveScience"

Lidhja mendje-trup

Ē`ndikim ka mendja te trupi? Po trupi te mendja? Pikėpyetje tė cilat shkenca i ka shtruar prej shekujsh, pa arritur nė njė shpjegim tė pranueshėm. Pavarėsisht progreseve gjigande, tė kryera nga hyrja nė skenė e neuroshkencave gjatė dy dekadave tė fundit, shumė fenomene mbeten tė mbuluara nga misteri edhe pėr mjekėsinė.

Perceptimet ekstrashqisore

Janė tė panumėrta pėrpjekjet pėr tė provuar vlefshmėrinė e aftėsive ekstrashqisore, qė tė gjitha pa kurrfarė suksesi apo rezultati pozitiv. Por nė tė njėjtėn mėnyrė ka qenė e pamundur edhe demonstrimi i falsitetit tė kėtyre pėrvojave, duke i futur kėshtu nė sirtarin e tė pazgjidhshmeve. Ka shumė tė ngjarė qė aftėsia pėr tė parathėnė tė ardhmen, apo fun ksionimi i "fuqive psikike" tė mos arrihet tė shpjegohet pėrmes instrumenteve qė na vė nė dorė shkenca, ose tė paktėn ato qė kemi sot nė dispozicion.

Prag-vdekja

Janė tė panumėrta dėshmitė e njerėzve qė kanė shkuar shumė pranė vdekjes. Drita nė fund tė tunelit, fakti qė kėta njerėz shihnin trupin e tyre nga jashtė, ndjesia e njė lloj paqeje tė papėrshkrueshme, janė pėrshkrime qė hasen thuajse nė tė gjitha pėrgjigjet e atyre qė i kanė pėrjetuar ēaste tė tilla. E megjithatė, askush nuk ka arritur tė japė nj ė pėrgjigje lidhur me kėtė fenomen. As nė njė drejtim, e as nė tjetrin.

UFO-t

Qė ekzistojnė objekte fluturuese tė paidentifikuara, as qė vihet mė nė dyshim. Tė shumta, tė panumėrta janė kontaktet vizuale pėrmes radarėve, pėr tė cilat autoritetet aeronautike ushtarake e civile nuk dinė tė japin pėrgjigje. Por duhen shumė mė tepėr prova qė tė vėrtetohet se brenda kėtyre mjeteve fluturuese jashtėtokėsore gjenden alieno, sidomos pėr shkencėtarėt.

Deja-vu

Ndjesi qė e ke pėrjetuar edhe mė parė njė pėrvojė tė caktuar, se e ke parė njė vend ku nuk ke qenė kurrė, se ke dėgjuar prej kohėsh njė muzikė tė re, ose, e thėnė nė frėngjisht "Deja -vu". Kėrkimet shkencore kanė gjetur njė seri justifikimesh lidhur me fenomenin, por nuk kanė arritur kurrė tė japin pėrgjigjet pėr shkaqet e vėrteta dhe natyrėn e tij.

Fantazmat

Yje tė vėrteta nė letėrsi e nė kinema, por ka tė ngjarė tė jetojnė edhe pėrtej botės sė fantazisė.Sugjestion apo realitet, fakti ėshtė qė dėshmitė, ashtu si edhe nė rastin e UFO -ve, janė tė panumėrta dhe nė tė njėjtėn mėnyrė, as pėr fantazmat askush nuk ka marrė pėrsipėr tė gjejė njė pėrgjigje tė pranueshme.

Zhdukjet e mistershme

Nė rastet pėr tė cilat shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė japė pėrgjigje, hyjnė edhe ato tė njerėzve tė zhdukur. Kur as edhe vetė segmentet shkencore tė policive nuk arrijnė nė pėrfundime tė sakta, as shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė ofrojė pėrgjigje tė pranueshme.

Intuita

Shqisa e gjashtė, bindja e pashpjegueshme dhe e pavetėdijshme mbi diēka tė caktuar, si tė ishte njė teoremė matematike, mbi tė cilėn nuk kemi kurrfarė dyshimi. Mes mekanizmave tė shumta psikike, shkenca nuk arrin tė japė pėrgjigje tė pranueshme as mbi intuitėn. Pėr Platonin bėhej fjalė pėr kujtime dijesh nga jetė pėrpara asaj aktuales. Por Platoni besonte nė kalimin e shpirtrave nga njė trup te tjetri, kėshtu qė filozofi i madh nuk mund tė renditet bashkė me shkencėtarėt tė cilėt mbeten me gojė hapur, pėrpara intuitave, nga ato mė tė kotat, deri te ato matematiket...

Kėmbėmadhi

Kėmbėmadhi i Amerikės, njė kafshė e ngjashme me njeriun, por me pėrmasa shumė mė tė mėdha. Nga ai, pėrveē dėshmive tė bėra nga amerikanėt e trembur, mbeten vetėm gjurmė shumė tė mėdha kėmbėsh nė dėborė. Shaka apo gjurmė kėmbėsh tė njė qenieje tė ngjashme me ne? Kushėri me Jetin apo njeriun e borės nė Tibet, tė cilin shumė alpinistė betohen se e kanė parė nė Himalajė. Bashkė me tė tjerėt, hyn nė ato raste tė cilat shkenca nuk arrin t`i verifikojė pėr mungesė provash, por qė pėr tė njėjtin motiv nuk mund t`i falsifikojė.

Fėshfėrima e Taosit

Taos ėshtė njė qytet i vogėl nė Nju-Meksiko (tė shteteve tė Bashkuara tė Amerikės). Disa prej banorėve tė tij, - rreth 2% - prej vitesh dėgjojnė njė lloj fėshfėrime me frekuencė tė ulėt qė vjen nga shkretėtira qė rrethon qytetin.

Pasojė e presionit tė ulėt atmosferik pėr njė pjesė tė banorėve? Ndoshta po, por askush nuk merr pėrsipėr ta njohė si pėrgjigje pėrfundimtare, shkenca duhet tė hetojė mė thellė pėr tė arritur nė njė pėrfundim.

Shėrben pikėrisht pėr kėtė qėllim dhe falė metodės sė saj tė pėrpjekje-dėshtim dhe eksperimenteve tė vazhdueshme ia ka dalė t`u japė shpjegime shumė gjėrave, tė cilat kohė mė parė dukeshin tė pashpjegueshme.


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 12.01.12 0:33, edituar 2 herė gjithsej

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

10 mistere qė shkenca nuk shpjegon dot

Mesazh  Jon prej 10.08.09 20:12

10 mistere qė shkenca nuk po i shpjegon dot

Revista 'The New Scientist' ka hartuar njė listė tė aspekteve tė pėrditshėm tė jetės qė vazhdojnė tė turbullojnė mendjet mė tė mėdha, duke pėrfshirė arsyet prapa puthjes, skuqjes e madje edhe kapjes sė hundės.

Njė editorial i revistės thoshte: "Nuk ka asgjė mė magjepsėse pėr shumicėn prej nesh se sa vetja jonė. Kėshtu qė, nuk ka pse habitemi pėrse kemi bėrė shumė pėrpjekje pėr t'i shkuar nė rrėnjė domethėnies sė tė qenit njerėzor.

Ajo ēfarė tė habit ėshtė se ka kaq shumė tipare qė mbeten enigmatikė. Kėto variojnė qė nga sublimja, si arti, ėndėrrimi dhe altruizmi, deri tek qesharakja, si qimet, skuqja dhe kapja e hundės.

Mund tė duken tė ēuditshme, por shpjegimet mė tė mirė pėr to shpesh kanė pasoja tė thella. Ja disa teori qė tregojnė pėrse ne i bėjmė ato gjėra qė bėjmė dhe disa prej problemeve:

1 - Skuqja: Charles Darwin luftoi shumė pėr tė shpjeguar pėrse evolucioni na bėri tė skuqemi kur gėnjejmė, gjė qė sinjalizon tė tjerėt. Megjithatė, disa mendojnė se kjo mund tė ndihmojė pėr eleminimin e konfrontimit apo ushqejė intimitetin, duke zbuluar dobėsi.

2 - E qeshura: Endorfinat qė pėrmirėsojnė gjendjen shpirtėrore ēlirohen kur ne qeshim, gjė qė duket njė arsye normle pėr ta bėrė kėtė, por njė studim 10-vjeēar i turbulloi disi ujėrat kur zbuloi se mė shumė tė qeshura shkaktohen nga komente banalė se sa nga shakatė.

3 - Puthja: shpjegimi pėr puthjen nuk ka gjasa tė jetė gjenetik, pasi jo tė gjithė shoqėritė humane e bėjnė. Ka teori qė ėshtė e lidhur me kujtimet e ushqimit nė gji dhe qė njerėzit e lashtė ua prisnin gjirin foshnjave, duke i ushqyer me gojėn e tyre, gjė qė pėrforcoi lidhjen.

4 - Endėrrimi: Teoria e ėndrrave e Zigmund Frojdit, sipas tė cilės ėndrrat shprehin dėshirat tona tė nėnvetėdijes janė diskredituar pėrgjithėsisht dhe ėshtė pranuar se ato na ndihmojnė tė pėrpunojmė emocione, por arsyeja pėrse ne shohim vizione kaq tė ēuditshėm nuk ėshtė shpjeguar plotėsisht.

5 - Supersticioni: zakonet e pazakontė, por qė sjellin qetėsim nuk kanė kuptim nga kėndvėshtrimi i evolucionit; megjithatė, njerėzit e lashtė do tė kishin pėrfituar nėse nuk do tė kishin injoruar fėshfėrimėn e kėmbėve tė njė luani nė bar, duke e quajtur thjeshtė shkulm ere. Feja duket se e ka burimin tek ky impuls.

6 - Kapja e hundės: zakoni aspak tėrheqės, por i zakonshėm i "gėrryerjes sė vrimave tė hundės" nuk ofron pothuajse asnjė dobi ushqyese, atėherė pėrse njė e katėrta e adoleshentėve e bėjnė tė paktėn katėr herė nė ditė? Disa mendojnė se forcon sistemin imunitar.

7 - Adoleshenca: asnjė kafshė tjetėr nuk i nėnshtrohet viteve tė paparashikueshėm tė adoleshencės. Disa mendojnė se ajo ndihmon trurin tonė tė madh qė tė riorganizohet pėrpara rritjes, apo lejon eksperimentim nė sjellje pėrpara pėrgjegjėsisė qė do tė sjellin vitet e mėvonshėm.

8 - Altruizmi: tė japėsh gjėra pa patur tė sigurtė rikthimin ėshtė sjellje e ēuditshme, nga pikėpamja e evolucionit. Mund tė ndihmojė nė lidhjet e grupeve, apo thjeshtė tė japė kėnaqėsi.

9 - Arti: piktura, vallėzimi, skulptura dhe muzika mund tė jenė tė gjitha ekuivalenti human i bishtit tė palloit qė mund tė tregojnė se sa i mirė mund tė jetė dikush, si shok apo bashkėshort. Megjithatė, mund tė jetė njėkohėsisht njė mjet i pėrhapjes sė dijes apo ndarjes sė eksperiencave.

10 - Qimet e trupit: arsyet e supozuara mund tė jenė nė rol nė pėrhapjen e aromės sė trupit, ngrohje apo edhe mbrojtje nga acarimet njerėzore qė ata nuk kanė arritur t'i shpjegojnė plotėsisht.
avatar
Jon

1227


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  Trigon prej 10.08.09 22:50

interesante flm per postim
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



331


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

pergjigje

Mesazh  gersi vrapi prej 18.09.09 22:36

Mirembrema une jam rigers vrapi nga Durresi po lexoja tek forumi juaj qe jam regjistruar keto ditet e fundit per 10 gjerat qe nuk shpjegon shkenca.

Une nuk e di se ku bazohen keto qe shkruani ju, ne besimtaret apo tek ateistet per sa me perket mua une jam ateist, dhe nuk ka gje qe shkenca nuk e shpjegon.

Besmitaret thone: se keto qe i ka zbuluar shkenca sot kane qene te shkruara ne librat e zotit.
ok edhe une keshtu them por ato qe thuen ne librat e perendise mund ti quajme vetem teori.

Kete teori shkenca e ka edhe ne praktike dhe jep shpjegime shume te sakte per cdo pyetje qe i behet.

Une do te thoja per forumin tuaj se me ka pelqyer jasht mase, po do te doja te ju pyesja per dicka:
Pse nuk kini nje titull per iluzionin se gjithcka qe ne enderrojm eshte iluzion dhe shqiptaret nje sqarim per kete fakt duan se jane pothuajse te gjithe nen presionin e iluzionit pres nje pergjigje ?

flm per mirkuptimin dhe me behet qefi shume qe jam dhe une pjese e keti forumi.

gersi vrapi

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  Trigon prej 19.09.09 1:46

gersi vrapi shkruajti:
Besmitaret thone: se keto qe i ka zbuluar shkenca sot kane qene te shkruara ne librat e zotit.
ok edhe une keshtu them por ato qe thuhen ne librat e perendise mund ti quajme vetem teori.

Dua te them diēka rreth kesaj...... nuk mund te quhen teori kur shkenca i verteton shume gjera nga Kurani dhe Bibla dhe vazhdimisht mahnitet me faktet qe has ne ato libra por........ njeriu vetem i rizbulon gjerat pasi....... ēdo gje e menqur eshte thene e zbuluar (nga civilizimet e lashta) por neve na mbetet ta perserisim, ky eshte sekreti i shkences se tanishme dhe do te vazhdoje te qendroje edhe ne shkencen qe do te zhvillohet ne te ardhmen .

ēdo te mire
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



331


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  bardhi_tr prej 25.10.09 22:13

Nuk mund te them se si eshte quajtur feja e pare, por njeriu ne fillimet e tij ka besuar ne nje Zot.
pastaj na doli kjo 'shkence' e famshe qe kemi sot e kesaj dite qe s'po deshifrojne ato gjera apo enigma qe lane paraardhesit tane, e jo me te bejne zbulime.
Shkenca deri tani ka bere me shume permisim te asaj qe lene dhe pak zbulime.
avatar
bardhi_tr

40


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  Lord Cristall prej 31.10.09 18:42

Feja eshte e rendesishme per njeriun sidomos per shpirtin e tij, por ama shkenca na e ka berE jeten me te lehte, por ama edhe me te veshtire, ajo qe dua te them eshte kjo qe nuk ka gje perfekte edhe shkenca nuk mund te jete pergjigjia per cdo gje.

Lord Cristall

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

---

Mesazh  gjoniradovani prej 31.10.09 19:00

I vetmi mister qe nuk shpjegon shkenca sot eshte origjina e gjithesise, dhe kjo per faktin e thjesht se ajo bing-bengun e merr si ēastin e hapjes nga nje pike e vetme, ndersa ne te vertete bing -bengu eshte fillimi i mbledhjes ne nje pike.
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  Estilen prej 31.10.09 22:55

Se besoja qe paska dhe njerez me aresye, sado te paket,qe te mos besojne tek shkenca.

Atehere le ti referohemi vetem zhvillimeve te elektonikes, ku ky miku im ben postime ne kete faqe interneti nga cdo pike te globit, si mund ti quajme...pune te perendise apo te njerzise?
Eh...... cudira mesojme perdite, por cudira te ketij versioni s'me kishin zene veshet ndonjehere.

Cdo kush eshte i lire te besoi ate qe ai e shikon te aresyeshme, por te hedhesh poshte gjithe ato zhvillime revolucionare ne shkencen boterore, ose duhet te jesh i mangut ose djalli (qe nuk besoi ne boten e padukeshme) ti kete vene perde ne sy.

Te me falni per gjithE kete mllef, por zhvillimet ne shkence dhe feja i ka pranuar me gjithe koshiences e se vertetes.

Feja dhe shkenca prej vitesh kane filluar dhe vazhdojne bashkepunumin per ti dhene pergjigje shume enigmave.

Estilen

913


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

-----

Mesazh  gjoniradovani prej 01.11.09 10:43

Fjala univers eshte fjale me origjin latine qe do te thote nje drejtim.

Ky drejtim eshte drejt se ardhmes prandaj per ta njohur te kaluaren duhet te kthehemi mbrapsht.
Njeriu ashtu si dhe gjithesia nuk krijohet nga shperberja por nga grumbullimi i atomeve ne nje qender te caktuar qe e terheq.

Me vjen keq dikur per te degraduar njeriun vizionar jane perdorur turrat e druve, ndersa sot perdoret nga injorantet termi i marre.

Kishe bere mire te udhehiqesh nga motivimi i Sokratit qe thoshte. Une di nje gje qe nuk di kurrgje. Eshte nje dituri o ti i pa emer ose qe nuk ke guximin ta vesh emrin tend te vertete qe nuk do ta mesosh kurre .
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  jehonn prej 07.01.10 22:59

Kur eshte bere kjo liste ??

jehonn

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pershendetje

Mesazh  Albaner prej 16.01.10 1:25

Njerezit ne fillimet e tyre ishin te paditur. Gjithcka qe ndodhte, nuk e shpjegonin dot, dhe nuk e vertetonin dot se pse ndodh dicka.

Epidemite, nuk i sqaronte dot qe ishin zhvillime te bakterieve por e gjenin shpjegimin tek ZOTI, tek nje qenie qe nuk e kane pare ndonje here por prap besojn verberisht.

Te lashtet e kane bere kte se nuk kishin zhvillim te mjaftueshem.Kisha ne fillim ka thene qe bota esht e drejt (jo sfere). Dhe kete duhet ta kene ditur nga Zoti... por del dicka qe sot te gjithe e dim shume mire qe bota eshte rrumbullake.Shkencetarin qe e vertetoi kete, kisha e quajti mekatar dhe e luftoi. PSE ? sepse humbte ndikimin e saj, dhe perderisa per kete kisha kishte genjyer atere dmth qe mund te genjej per gjera te tjera.

Ne fillim kisha apo feja ka dashur te ndaloje zhvillimin e njerezimit, sepse dukej qarte qe po shkohej ne nje humbje te ndikimit te saj te njerezit. Shkenca dhe zhvillimi ne na ka hapur syte dhe na ndihmon cdo dite e me shume qe te zbulojm dicka te re.

Po feja cfare na thote ? Pse zoti i ka dhene shenjat e tij me para dhe tani si jep me ? kjo esht e thjesht, sepse cfare shenjash ka dhene zoti me para ne si vertetojm dot, dhe nga tregimet e shume njerezve, mund ti marrim si te verteta. Nuk e di si i shpjegon feja keto fakte.

Per mendimin tim, edhe nqs ekziston dicka pertej qenies tone, dhe pertej dijes tone, eshte dicka qe me njerezimin ska pasur te bej kurre. Shpresoj te kete mbas fundit te kesaj jete dicka tjeter, por shpresat jane te pakta. Zoti mund te jete dicka tjeter, zoti mund te jete FATI, dhe jo nje qenie si njeriu qe na ka krijuar.

Shpresoj te kem nje shpjegim nga dikush fetar.

Gjithe te mirat.

Albaner

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

A eshte mire te besojme ne menyre apsolute ne jeten pas vdekjes

Mesazh  prendi1 prej 16.01.10 11:41

Une mendoj se se tere dokurite ne bote jane relative, asgje nuk ka absolute .

Deri me sot as nje shpjegim shkencor e as fetare nuk ka dhene ndonje argument justifikues qe te bind per jeten pas vdekjes. Tani ata qe me bindje te semura fetare behen kamikaze ne kete bote per te gjete dicka bukur ne boten tjeter, tejkalon logjiken e semure njerzore me nje padituri te tmerrshme njerezore.

Pra si ta sherojme njeriun e semure te kesaj natyre.
avatar
prendi1

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

FEJA DHE SHKENCA

Mesazh  TAPINOS prej 28.01.10 19:41

mendoj se nuk eshte mire qe ti ngaterrojme keto dy shuna mbi te cilat ecen njeriu.ne qofte se shkenca zbulon do te thotew se ishte por e mbuluar .kurse feja ose besimi na flet per krijim per krijese e per krijues qe do te thote se nuk e mori ,as e zbuloj ,as ju dha por e krijoj pra kemi nje dicka nje dike qe ka nje pamvarsi nga gjisjka ose me mire gjishka mvaret aty .shkenca eshte hulumtuese shum shum e ngathet e ketije kriuesi .as qe behet fjale se shkenca i ka pergjigjet per gjishka biles ne qofte se e veme shkencen perbadhe gjishkase ose perballe numrit te pyetjeve qe ajo nuk mund te jape pergjigje do na dukej si nje femije ne kopesht ne grup[in e pare dhe i duhen 25 vjet shkode per tu specializuar vetem ne nje aspekt.pa dhogarit se ne fund do te dilte edhe i korruptuar gje e cila me krijuesin nuk mund te ndoll kurre .
avatar
TAPINOS

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Enigmat e pazgjidhura te shkences

Mesazh  Gon! prej 30.09.11 14:23

Ja disa nga pyetjet, tė cilave prej dekadash, nuk po u jepet dot pėrgjigje


A mund tė arrihet njė shpejtėsi mė e madhe se ajo e diellit? Nė filmat si "Star Trek" apo "Lufta e yjeve", mjetet kozmike arrijnė tė ēojnė heronjtė e tyre nė galaktikat e largėta nė pak sekonda.

Disa teori shkencore supozojnė se lėvizjet me shpejtėsi mė tė madhe nga e dritės, pra me shpejtėsi mbi 300 mijė km/orė pėrfshihen nė arritjet e mundshme tė njeriut. Kėtė e kanė konfirmuar tė gjitha testet e zhvilluara deri tani. Njė prej kėtyre studimeve ėshtė bėrė nga Lijum Uang e "NEC Research Institute" nė Princeton tė shtetit tė Nju Jorkut dhe ėshtė botuar disa vjet radhazi nė revistėn e njohur

Gjatė eksperimentit, impulsi i dritės kalon mes kamerės sė mbushur me cezium ku u arrit shpejtėsia e tij mė e madhe se 300 mijė km/orė (qė ėshtė shpejtėsi e dritės nė boshllėk) dhe qė deri sot ėshtė si shpejtėsia kufi. Shkencėtarė tė tjerė janė duke punuar pėr tė krijuar mjete, pėr tė qenė nė gjendje tė pėrshkojnė nė mėnyrė tė rrufeshme largėsi kolosale.

Nė gjysmėn e vitit nėntėdhjetė tė shekullit XX, Miguel Alcubierre i Universitetit tė Uellsit, tregoi mundėsinė teorike tė ndėrtimit tė makinave tė tilla. Kjo do tė arrinte tė modifikonte kohėhapėsirėn nė atė mėnyrė qė pjesa e pasme e mjetit tė zmadhohej, ndėrsa tė ngushtohej nga
pėrpara. Nė saj tė kėsaj forme, mjeti do tė arrinte mė shpejt se
drita. Por megjithatė, objekti mbidritor do tė kėrkonte njė energji
kolosale pėr tė deformuar kohė-hapėsirėn, mė shumė se ajo qė ndodhet nė tė gjithė hapėsirėn (Gjithėsinė).

I tjetėr mendimi ėshtė Chris Van den Broeck nga "Institute for Theorotical Physics" nė Universitetin Katolik nė Leuven tė Belgjikės. Shkencėtari mendon se kjo energji do tė mjaftonte tė ishte miliarda herė mė e vogėl nga ajo qė parashikonte Alcubierre. Nė fakt, telashi mė i madh pėr ndėrtimin e njė mjeti tė tillė, mbetet pėrtej arritjeve
dhe mundėsive teknologjike bashkėkohore.

Sa ėshtė forca e gravitetit nė tė vėrtetė? Mjafton tė pengohesh dhe tė rrėzohesh pėr tokė, qė tė ndiesh forcėn e gravitetit. Por kontakti
mė i afėrt me truallin kur rrėzo-Shkencėtarėt tashmė janė nė gjendje tė hedhin njeriun nė kozmos, tė prodhojnė energjinė nga bėrthama e atomit dhe tė manipulojnė gjenet. Megjithatė, shumė gjėra nuk i dimė, mė poshtė po paraqesim dhjetė pyetje nga mė tė rėndėsishmet, tė cilat u largojnė gjumin njerėzve tė shkencės
Enigma tė pazgjidhura tė shkencės hesh nuk tė lejon tė kuptosh
natyrėn e tij.

Shkencėtarėt prej vitesh kanė vrarė mendjen pėr
ta pėrkufizuar kėtė koncept. Mendimi i teorisė sė gravitetit i ra pėr pjesė Isak Njutonit, nė vitin 1665, kur mbi kokėn e tij ra molla.

Dukurinė e rėnies sė mollės, shkencėtari anglez e pėrkufizoi si tėrheqje tė dy trupave. Por, nėse qėndron saktėsisht gravitacioni, kėtė e shpjegoi 200 vjet mė vonė Albert Anjshtanji me anėn e teorisė
sė pėrgjithshme tė relativitetit.

Ai konstatoi se hapėsira ėshtė elastike, ēka do tė thotė se masa e objektit e pėrkul, e shtrin apo dhe e deformon hapėsirėn, ashtu sikurse Toka pėrkul rrezet diellore, kur ato kalojnė afėr saj. Me fjalė tė tjera, materia vepron mes vetes aq sa edhe mes hapėsirės qė rrethon kėto rreze.

Llogaritjet e Anjshtanjit i konfirmuan vrojtimet astronomike.
Sot, teoria e tij e gravitetit ėshtė themeli i shkencės bashkėkohore.
Megjithatė, tani pėr tani, ndaj kėtij problemi mbetet vėshtirėsia pėr ta pajtuar kėtė teori me teorinė tjetėr tė rėndėsishme tė fizikės bashkėkohore. Mospajtimi qėndron nė puqjen e teorisė sė pėrgjithshme tė relativitetit dhe forcave tė mekanikės kuantike nė kozmos, qė pėrshkruajnė botėn mikrogrimcore.

Fizikanėt kanė vite qė po pėrpiqen pėr t‘i pajtuar tė dy kėto teori. Njė prej tyre dhe qė ka prova mė premtuese ėshtė teoria e ashtuquajtur e supertelit, e cila bazohet nė ekzistencėn e grimcave elementare, qė nuk janė pika nė hapėsirė, por nė tė vėrtetė tela tė tendosur, gjithashtu me tė tjera pėrmasa. Sado qė ky koncept ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė pajtuar teorinė e relativitetit me mekanikėn kuantike, ende nuk ėshtė e lehtė tė kuptohet ajo dhe aq mė shumė tė verifikohet.

Supozohet ekzistenca e sė paku dhjetė pėrmasave tė gjithėsisė, prej tė cilave vetėm tri pėrmasa tė hapėsirės dhe kohės mund t‘i marrim si tė goditura. Nėse udhėtimet janė tė mundshme nė kohė? Albert Anjshtanji, i pari, tėrhoqi vėmendjen nė relativitetin e kohės. Nga llogaritjet e tij doli se koha ngadalėsohet kur udhėtohet me shpejtėsi shumė tė madhe.

Nė njė prej paradokseve tė pėrmendura tė teorisė sė relativitetit, njėri nga binjakėt lėviz nė udhėtimin kozmik, ndėrsa i dyti qėndron nė Tokė. Kur, pas disa muajsh, udhėtari kthehet, vėllain e tij e gjen mė tė vjetėr nė moshė. Megjithatė, po tė vrojtosh njė dukuri tė tillė, njėri nga vėllezėrit binjakė i shkėputur duhet tė lėvizė pothuajse me shpejtėsinė e dritės. Dhe kjo ngaqė pėr shpejtėsi mė tė madhe,
koha nė fakt ngadalėsohet.

Kjo u bė e mundur tė provohej eksperimentalisht me anėn e dy orėve tė zakonshme, por tė sakta. Njėra prej tyre qėndroi nė tokė, ndėrsa tjetra udhėtoi nė konkordancė me supersonikun. Ora e kuvertės sė aeroplanit tregoi njė rrjedhje tė ngadalshme tė kohės. Megjithatė, duhet tė udhėtosh nė konkordancė pėr njėqind vjet, qė tė jesh mė i ri me thuajse tė mijtėn e sekondės nga personi, i cili gjatė gjithė kėsaj kohe qėndroi nė Tokė.

Por, edhe kėshtu eksperimenti tregoi se koha ėshtė elastike, dhe sė paku teorikisht mund tė shpejtosh apo ngadalėsosh vrapin e tij. Fizikanėt tregojnė gjithashtu, mundėsinė e vendosjes nė njė vend tjetėr nė kohė, nė saj tė tė ashtuquajturit tunel nė kohė-hapėsirė.

Mundėsia e ekzistencės sė korridoreve tė tilla, qė ndodhen nė kuadrin e teorisė sė relativitetit tė Albert Anjshtanjit. Megjithatė, mėnyrėn e pėrkrahjes ndaj tyre, madje nuk kanė vėrtetime njėkuptimėshe pėr ekzistencėn e tyre. "Anjshtanji i ri" do t‘i kėrkojė me ngut.

Sa mund tė zgjatet jetanjerėzore? Nė gusht tė vitit 1997 vdiq francezja Jeanne Calmen, e cila jetoi 122 vjet, 5 muaj dhe 14 ditė. Megjithatė, kjo pėrbėn tė vetmin pėrjashtim. Gjenetikisht jemi tė programuar tė jetojmė jo mė gjatė se 120 vjet (me kusht qė tė mos na kanoset ndonjė sėmundje vdekjeprurėse). Sipas studiuesve,
si ajo e Leonard Hayflick nga Universiteti i Kalifornisė, del se qelizat e trupit tonė mund tė ndahen nė rreth 50 mijė herė, pastaj duhet tė vdesin.

Gjatė ēdo ndarje telomeret e tyre, pra fundet e kromozomeve, i mbrojnė ato pėrpara dėmtimeve gjatė kopjimit. Mundet nė tė ardhmen jeta tė zgjatet nė sajė tė terapisė pėrkatėse tė fundeve tė kromozomeve. Megjithatė sot pėr sot, nė aplikimin e tyre te njerėzit vazhdon tė mbetet njė rrugė e gjatė. Shpresa pėr zgjatjen e jetės ka bėrė qė tė nxitė shkencėtarėt pėr tė bėrė eksperimentet me kafshėt. Majaja, hardhjet e frutave, bile dhe venat e minjve mund tė ēojnė nė modifikimin e gjeneve tė organizmit.

Shkencėtarėt e Universitetit tė Connecticut, nė po kėtė mėnyrė kultivuan miza, tė cilat jetuan 70 ditė, ndėrkohė qė zakonisht
vdesin jo mė vonė se pas 37 ditėve. Shkencėtarėt, gjithashtu,
po provojnė tė zgjasin jetėn e kafshėve, duke kufizuar dietėn e
tyre me ushqime me pak kalori. Megjithatė, nuk i dihet nėse uria
do tė ishte mėnyrė e mirė nė zgjatjen e jetės te njerėzit, sado qė pa ngrėnė koha zgjatet, kjo ėshtė e sigurt.

Ēfarė do ta zėvendėsojė lėndėn djegėse tė minierave? Ēmimet e naftės po rriten nė mėnyrė dramatike dhe rezervat e tyre po zvogėlohen. Sipas disa vlerėsimeve, tashmė, prej 50 vjetėve mundet qė ajo tė mungojė. Mbėrrin auto me shtytės elektrik dhe hidrik, pra me benzinė elektrike. Tjetėr me pėrdorim pėrherė e mė shpesh pėr
zgjidhje nė kuptimin ekologjik janė tė ashtuquajturat elemente
galvanike qė prodhojnė rrymė nga hidrogjeni.

Megjithatė, sipas specialistėve, shfrytėzimi nga njė shtytės i tillė vazhdon tė mos ketė siguri. Kjo ngaqė hidrogjeni mund tė shpėrthejė, pikėrisht gjatė mbushjes sė autoboteve tė makinave tė caktuara pėr transportimin e tij. Prandaj, specialistėt po punojnė pėr lėndėn djegėse sintetike me gjeneracion tė ri. Ata duan ta prodhojnė atė nga qymyrguri, nga gazi i tokės, si dhe nga bimėsia, si panxhari i sheqerit, misri apo kallami i sheqerit.

Aktualisht, biondezėsit qė merren nga bimėsia e pėrpunuar sigurojnė thuajse disa pėr qind tė nevojave botėrore. Nuk i dihet nėse pėrpunimi masiv i kėsaj bimėsie nuk do tė ēonte nė thyerjen e tregut ushqimor. Nė vitet e fundit, ēmimi i misrit ushqimor dhe panxharit tė
sheqerit ka filluar tashmė tė rritet, sepse njė pjesė e plantacioneve
pėrfaqėsohet nga prodhimi biondezės.

Problem tjetėr ėshtė fakti se duke marrė pėr bazė rendimentin energjik, "makina" mė e pėrsosur me shtytje biondezėse vazhdon tė jetė kali.

Kanceri ėshtė nė rreth 200 sėmundjet qė kanė tė pėrbashkėt kėtė veti: qelizat e organizmit tonė nga shkaqe tė panjohura shumėzohen nė mėnyrė tė menjėhershme. Shkencėtarėt vazhdojnė tė mos e dinė si duhet ndaluar me sukses njė proces i tillė. Metodat bashkėkohore
tė kurimit si prerja e tumorit, radioterapia, apo kimioterapia nuk janė tė pėrsosura. Nuk mjafton tė parandalohet shfaqja e metastazave, kjo ėshtė suplementare e disa prej kėtyre, si kimioterapia, debulesa e tė gjithė organizmit tė pacientit. Prandaj edhe shkencėtarėt pėrherė e mė shumė provojnė jo vetėm tė kurojnė, por ēfarė tė parandalojnė nė krijimin e kancerit.

Specialistėt e Institutit tė Karolinės nė Stokholm treguan se aleat kryesor i tumoreve nuk janė gjenet e defektuara, por stili jo i shėndetshėm i jetesės. Pirja e cigares, dieta jo e mirė, mungesa e lėvizjes dhe ndotja e ambientit kanė ndikim mė tė madh nė shfaqjen e tumoreve sesa ngarkesa e trashėgimisė. Ato rrezikojnė sėmundjen e kancerit nė masėn 90 pėr qind madje. Fatkeqėsisht, mjekėt vazhdojnė tė mos qėllojnė dhe as tė frenojnė shumėzimin e qelizave tė kancerit dhe tė bindin miliona njerėz pėr tė ndryshuar mėnyrėn e jetesės.

Nga dinin kaq shumė fiset Maja pėr kozmosin? Fiset Maja, civilizimi i tė cilėve u zhvillua nė Amerikėn Qendrore aty nga vitit 250 i erės
sė re dhe deri nė shekullin e XV janė tė njohur kryesisht si ndėrtues
tempujsh nė formėn e piramidave. Nė tė vėrtetė, nuk ka shumė informacione nga shkrimet qė mund tė kenė mbetur, por ato pak qė janė flasin edhe pėr probleme astronomike. Ata mundėn tė llogarisnin lėvizjet e planetėve me tė njėjtėn saktėsi sikurse sigurohet sot nga kompjuterėt.

Vazhdon tė mos dihet, si i kanė fituar kėto dije. Kėtyre fiseve u interesonte mbi tė gjitha planeti Venus, pra Afėrdita ose ndryshe Venera. Qysh prej vitit 300-900 tė erės sė re, ata arritėn tė pėrpunojnė metodat pėr gjurmimin e lėvizjeve tė planetėve, prej tė cilėve pėrfituan astronomėt evropianė, aty nga gjysma e shekullit XVIII, pra nė kohėn e pėrhapjes sė teleskopėve. Mes tė tjerash pėrcaktuan me saktėsi se koha ndėrmjet afrimeve maksimale tė Afėrditės te Toka ishte 584 ditė.

Ky pėrfundim ishte saktėsisht i barabartė me llogaritjet e astronomėve bashkėkohorė. Shkencėtarėt supozojnė se kėtyre fiseve u interesonte astronomia qė tė matnin rrjedhėn e kohės. Pėr kėtė ata pėrdorėn tre kalendarė qė i kishin botuar pėr vete. Kalendari
"Tzoklin" qė kishte 20 ditė, ndėrsa "Haab" pėrfshinte 36 ditė. Kėta kalendarė u krijuan pėrmes vrojtimit tė qiellit, por megjithatė, nuk dihet se si bėheshin kėto matje.

Nė fakt, nė muret e tempujve tė Majave ndodhen kamare (tė ēara) nė tė cilat dikur vinin instrumentet astronomikė, por vetė kėto mjete nuk u gjetėn. A jemi tė vetėm nė kozmos? Tashmė shkencėtarėt kanė zbuluar rreth 250 planetė qė qarkullojnė nė sistemet e tyre pėrtej diellore. Por mendimi i tyre ėshtė se mund tė ketė edhe mė shumė se kaq. Vetėm nė galaktikėn tonė ka rreth 400 miliardė yje, mes mė tė shumtėve prej tyre, mund tė qarkullojnė planetė sė bashku me hėnat e tyre.

Megjithatė, akoma vazhdon tė mos dihet se nė cilin prej kėtyre trupave qiellorė zhvillohet jeta. Shkencėtarėt pėr tė vėrtetuar kėto pyetje kanė vite qė kėrkojnė nėpėrmjet tė ashtuquajturit kėndi i kėrkimeve. Shkencėtarėt e STI (Insitute of Mountain View) nė Kaliforni kėrkuan rreth 710 sisteme yjore, duke pėrgjuar radiosinjalet e dėrguara nga civilizimet e huaja.

Nė analizėn e impulseve tė ardhur nga kozmosi shfrytėzuan kompjuterėt individualė pėr pėrdorim interneti. Por fatkeqėsisht, akoma nuk ėshtė marrė asnjė sinjal i huaj. Sipas ekspertėve tė SETI Insitute, kjo megjithatė nuk dėshmon fare pėr atė se nė kozmos nuk ka asnjeri dhe ndoshta pėr atė se metodat e tyre tė kėrkimit nuk janė tė pėrsosura. Mė nė fund njerėzimi tani sa ka mėsuar tė shfrytėzojė radiovalėt. Ndoshta vėllezėrit tanė kozmikė nukkanė mundur tė vijnė akoma nė kėto etapa, apo edhe po ashtu civilizimi i tyre ka shkuar krejtėsisht nė tjetėr anė dhe se nuk e dėgjojnė fare radion. Gjithsesi, ka astronomė qė japin siguri, se zbulimi i Tokės sė dytė, pra ekzistenca e saj e ngjashme me vendbanimin tonė tė zbulohet nė gjysmėn e dhjetėvjeēarit tė dytė tė kėtij shekulli dhe pas kėsaj edhe civilizimi i huaj.

Si ėshtė krijuar jeta? Nė tokė vegjetojnė disa dhjetėra lloje bimėsh, po kaq jetojnė edhe kafshėt. Nė ēdo njėrin prej tyre mėnyra e kodifikimit tė informacionit gjenetik ėshtė e njėjtė. Pėrbri vetė kėtyre rregullave nga acidet ADN dhe ARN krijohen sekuenca tė
aminoacideve dhe albumina. Shkencėtarėt, pra janė tė bindur
se pėrpara miliarda vjetėve tė gjitha organizmat nė Tokė
kanė pasur tė njėjtėt pasardhės.

Megjithatė, kėta vazhdojnė tė mos dinė se nė ē‘mėnyrė kanė lindur organizmat e gjallė nga materia jo e gjallė. Shkencėtarėt supozojnė se sa kohė kaloi pėr te kjo atmosfera tokėsore ishte pėrzierje e lidhjeve organike nga tė cilėn nėn efektin e shkarkimeve atmosferike deformuan aminoacidet e para, bazėn e ēdolloj jete nė Tokė.

Mė e rėndėsishme pėr tė konfirmuar kėtė hipotezė ėshtė fakti se nė vitin 1953 studiuesit Stanley Millar dhe Harold Urey tė Universitetit tė Ēikagos arritėn tė drejtojnė kėtė eksperiment. Nė njė qelq sferik, ata mbyllėn pėrzierje gazi si ai qė kishte nė atmosferėn e re tė Tokės: amoniak, metan, ujė. Ndaj kėsaj pėrzierjeje lėshuan rrymėn elektrike qė u pėrket shkarkimeve atmosferike nga ku morėn aminoacidet, qė janė bazė nxitėse pėr organizmat e gjallė.

Studimet e mėpastajshme treguan se pothuajse tė gjithė aminoacidet aktuale nė albumina mund tė krijohen nga lidhjet e karbonit dhe azotit. Veēse duhet tė plotėsohet njė kusht: qė t‘i nėnshtrohet kėtij veprimi tė energjisė sė fortė pėrkatėse.

Megjithatė, vazhdonte tė mos dilte, si kėto lidhje tė thjeshta organike u transformuan nė organizma tė gjallė primitivė. Deri sot nuk u bėnė e mund tė bėhen eksperimente tė cilat mund tė
konfirmonin mundėsinė e njė metamorfoze tė tillė.

Ē‘ėshtė vetėdija? Vetėdija nuk ėshtė veti e shpirtit material, por efekt i proceseve qė ndodhin nė tru, konfirmojnė shkencėtarėt bashkėkohorė. Megjithatė, vazhdojnė tė mos arrijnė ta shpjegojnė se cila ėshtė natyra e saj. Gjatė njėqindvjeēarit enigmėn e vetėdijes
provuan ta deshifrojnė filozofėt.

Nė shekullin e XVII, Karteziani, filozofi dhe matematikani francez u bind se trupi ynė dhe shpirti kuptohet si ēerdhe e vetėdijes, e kėtyre dy qenieve tė veēanta. Sot, shkencėtarėt kanė shkėputur nga karteziani pikėpamjet qė krijon bindjen se trupi dhe vetėdija janė dy anė tė sė njėjtės medalje dhe se nė themelimin e vetėdijes sonė zhvillohen procese neurobiologjike nė trurin e njeriut. [/size]

Lidhur me kėtė, shkencėtarėt nuk janė tė njė mendjeje pėr atė se ēfarė procesesh u pėrgjigjet shfaqja e vetėdijes dhe se nė ē‘rajone tė turit ndodh kjo. Njėra palė vazhdon tė kėrkojė vendin konkret. Tė tjerėt supozojnė se vetėdija, pra ndėrgjegjja ėshtė efekt i punės sė tė gjithė trurit dhe jo vetėm e njė zone tė zgjedhur prej tij.

Studimet mė tė reja te kafshėt sugjerojnė veē kėsaj se njerėzit ka tė ngjarė tė mos jenė tė vetmit gatim nė tokė me atribut vetėdijen. Kėtė e kanė edhe majmunėt apo elefantėt. Edhe specifika e vetėdijes vazhdon tė mbetet megjithatė enigmė, nga kėtej shfaqja e teorisė sė radhės ndaj njė teme tė tillė, nga tė cilat mė origjinale ėshtė teoria kuantike e vetėdijes, e formuluar nga fizikani teorik britanik, Roger Penrosea. Problemi nė kėtė rast ėshtė i tillė, se atė e kupton vetėm autori. Madje dhe ai jo
me thellėsi.
avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Misteret e shkencės

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi