Harresa

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Harresa

Mesazh  Trigon prej 03.08.09 17:59

Megjithčse kujtesa afatgjatč ka njč kapacitet shumč tč madh ajo nuk čshtč e pčrkryer. Tč gjithč njerčzit pa pčrjashtim harrojnč. Studimet tregojnč se mč sč shumti njerčzit harrojnč rreth 9 orč pas marrjes sč informacionit. Pas kčsaj periudhe harresa vazhdon por me intensitet mč tč ulčt.

Pse harron njeriu? Lidhur me kčtč ekzistojnč dy teori: teoria e humbjes (dekompozimit) tč informacionit dhe teoria e ndčrhyrjes sč informacionit.

Sipas teorisč sč parč, harresa ndodh pasi informacioni qč ruhet nč kujtesč humbet si pasojč e mospčrdorimit apo kalimit tč kohčs. Kjo teori nuk pčrkrahet nga tč gjithč psikologčt sot, pasi nuk shpjegon pčrse njč pjesč e informacionit qč nuk pčrdoret humbet dhe njč pjesč tjetčr qčndron pčrgjithmonč nč kujtesč, pavarčsisht se nuk pčrdoret. Njč plak mund tč ketč harruar se ēfarč ka ngrčnč nč darkč, por mban mend shumč mirč kujtime tč detajuara nga fčmijčria e tij.

A ju ka ndodhur qč tč shikoni njč fotografi tč disa viteve mč parč, apo tč shkoni nč njč vend ku nuk keni qčnč prej disa vitesh? Ato ju sjellin nč mendje kujtime, tč cilat nuk i keni pčrdorur qč prej asaj kohe.
Teoria e nderhyrjes sč informacionit thotč qč njeriu harron ngaqč informacioni i ri ngatčrrohet me i nformacionin e vjetčr tč ruajtur nč kujtesč, duke e penguar njeriun tč riprodhojč informacionin qč i nevojitet. Studiuesit theksojnč se samč e madhe tč jetč ngjashmčria e informacionit tč vjetčr tč ruajtur nč kujtesč me informacionin e ri qč futet, aq mč e madhe čshtč mundčsia e ndčrhyrjes sč informacioneve tek njčri-tjetri.

Njeriu mund tč harrojč edhe nč mčnyrč tč vullnetshme numra telefoni, adresa, informacione, qe nuk i nevojiten mč. Gjithashtu njeriu harron edhe si pasojč e dčmtimeve nč funksionet e trurit. Paaftčsia pčr tč kujtuar informacionin pas traumave fizike njihet me emrin amnezi. Amnezia čshtč dy llojesh: anterograde (njeriut i kujtohen vetčm ato qč kanč para traumčs) dhe retrograde (njeriu mban mend vetčm ato qč ndodhin pas traumčs).
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



359


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  ANtraX prej 16.08.09 17:07

Nje plak mund te kete harruar se ēfare ka ngrene ne darke, por mban mend shume mire kujtime te detajuara nga femijeria e tij....Pra mendoj qe krejt m`varet ajo ndodhi qe ka ndodh ne ate kohe sa ka qenE me rendesi ose me sa kujdes e ke perjetu ate ēast moment...

Ka sende qe pa dashje harrohen ka sende qe me dashje s`harrohen.. kete pune me mire jam lem ndonje psikologi nese e kami diku ne forum ta spjegon sa do pak.. dhe pse mendoj qe dhe ai do ta kete veshtire..
avatar
ANtraX

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  Analise prej 13.10.09 12:57

Personalisht jam e interesuar per kete teme, por teorikisht mjaft dime e lexojme, praktikisht cfare duhet bere per te stervitur kujtesen? Ndoshta kjo nuk i takon ketij forumi me u pergjigje, por prb eshte Kujtesa ne fakt......
avatar
Analise

28


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  Capkenja prej 24.12.09 20:12

[b]Teme shum interesante...

Une do te doja te dija dhe te merrja nje pergjigje te sakte!

Pse disa njerez kane kujtese shume te mire dhe disa harrojne shume shpejt dicka qe e kane degjuar ose lexuar?

Capkenja

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  i panjohuri prej 26.12.09 12:13

Harresa eshte pjese e shkarkimeve te trurit. Si cdo mjet elektronik qe kane memorje te kufizuar edhe truri ka memorje te kufizuar dhe ato mendime qe ne nuk i kemi menduar dhe nuk i kemi kujtuar ato shqyrtohen si gjera te parendesishme dhe fshihen nga kujtesa e njeriut.
Kjo ndodh edhe me gjallesa te tjera.Pra harresa dhe memorja jane funksionet me kryesore e me te rendomta te trurit.
avatar
i panjohuri

72


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

HARRESA

Mesazh  nexhmi rexha prej 23.02.10 16:36

Shume inetresant, nje shembulli i nje plaku, qe femijerine e kujton shume mire, ndersa ēfare ka ngren dje nuk i kujtohet ...?

Kjo ndodh sepse gjerat qe perjetohen me emocione si negative ashte edhe ato pozitve lene gjurme ne kujtesen tone.

Shembull, ne kujtojme shume mire diten e marteses sone, madje edhe detaje ma te volgla, kjo ndodh se ne kemi perjetuar shume emocione pozitive.

Ashtu siē mund ta kujtojme edhe vdekjen e te dashureve tane qe gjithashtu eshte nje emocion shume negativ.

Pra, siē po shihet gjerat mbahen ne mend varsisht nga emoconet qe mbartin ato, pa perjashtuar edhe shume faktore te tjere siē jane rendesia e informacionit, qendrushmeria, cilsia etj,
avatar
nexhmi rexha

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

harresa

Mesazh  xhenaa prej 26.02.10 15:26

Ahh shume mendim interesant paska thane nexhmiu, po me pelqeka flm.
avatar
xhenaa

4


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  Neo prej 04.03.10 8:17

Humbja e kujtimeve

Kur kujtesa fillon tė zbehet, po ashtu edhe perceptimi i realitetit, kemi ndjesinė sikur jemi tė sėmurė. Kėtė fenomen e quajmė “demencė” dhe kush vuan nga kjo sėmundje, rrezikon t’i humbasė tė gjitha kujtimet me kalimin e viteve

Kujtimet janė copėza filmash qė nguliten pėrgjithmonė nė kujtesėn tonė. Pėr tė mos i shkatėrruar, apo humbur pjesė tė veēanta, duhen rifreskuar. Kur kujtesa fillon tė zbehet, po ashtu edhe perceptimi i realitetit, kemi ndjesinė sikur jemi tė sėmurė.

Kėtė fenomen e quajmė “demencė” dhe kush vuan nga kjo sėmundje, rrezikon t’i humbasė tė gjitha kujtimet me kalimin e viteve. Le tė themi se kėto janė shenjat e para tė demencės, qė shpesh lihen pas dore, ndėrkohė qė kanė njė impakt rrėnues te familjarėt dhe e bėjnė pacientin mė pak tė bindur.

Nė kėtė mėnyrė arrijmė tė kuptojmė se cili prej pacientėve tė prekur nga demenca shfaq simptoma sjelljeje, si depresioni, nerva dhe indiferencė.

Ndonjėherė ka edhe nga ata pacientė tė cilėt shfaqin shenja tė ēuditshme, qė nuk pėrshtaten me personalitetin e tyre, kanė mungesė takti dhe ndjeshmėrie. Nė kėtė rast jemi pėrballė njė sėmundjeje qė prek pjesėn e pėrparme tė trurit.

40 pėr qind e pacientėve me Alzhajmer vuajnė nga depresioni, ndėrsa 60 pėr qind kanė periudha irritimi, me sjellje agresive, qė mund tė manifestohen me fyerje, bėrtitje dhe gjeste tė dhunshme. 20 pėr qind e pacientėve qė vuajnė nga halucinacionet, besojnė se janė nė rrezik, ose se ndodhen pėrkrah njė tė huaji.

Nė skizofreni janė mė tė shpeshta halucinacionet dėgjimore, pra “tė dėgjuarit e zėrave”, ndėrsa nė demencė, ato pamore.

Edhe sjelljet delirante janė tė ndryshme, mungon deliri i madhėshtisė dhe manitė tipike fetare tė skizofrenisė, ndėrkohė qė nga familjarėt kėta pacientė ndiejnė sikur po tradhtohen. Kėto janė probleme qė shkaktojnė njė stres tė jashtėzakonshėm psikologjik dhe emocional te personat qė u shėrbejnė tė moshuarve. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė shpesh familjarėt i ēojnė nė azil pleqtė.

Gjithsesi ėshtė njė zgjedhje qė varet shumė nga kultura e personit qė mban nė shtėpi njė tė moshuar. Nuk ėshtė e thėnė se kjo ėshtė domosdoshmėrish zgjidhja mė e mirė, dhe dihet qė pacientėt jetojnė mė mirė nė njė ambient familjar.

Shumė persona mendojnė se demenca ėshtė pjesė e procesit tė plakjes dhe kjo i shtyn njerėzit tė mos shqetėsohen kur shfaqen shenjat e para. Edhe pse kjo sėmundje ka tendencė tė pėrkeqėsohet, nė fazat e para pacienti ėshtė i aftė tė lidhet me botėn.

Testet e shpeshta janė tė vlefshme pėr tė dalluar sinjale alarmuese, qė shpesh nėnvlerėsohen. Falė kėtyre testeve mund tė dallohet njė humbje e lehtė e kujtesės, normale deri nė njė farė moshe dhe paaftėsia pėr tė arkivuar informacione tė reja.

Shpesh familjarėve u ndodh tė pyesin: Si ėshtė e mundur qė vuan nga demenca dhe kujton ngjarje qė kanė ndodhur gjysmėshekulli mė parė? Ėshtė e mundur, sepse kjo gjė bėn pjesė te karakteristikat e kėsaj sėmundjeje.

Natyrisht qė pėr tė arritur te diagnoza e saktė pėrdoren edhe pajisje, si pėr shembull testet njohėse specifike. Dalėngadalė, falė teknikave tė reja, studiuesit po i afrohen diagnozės sė saktė. Ka nga ata qė janė shumė tė interesuar rreth kėsaj ēėshtjeje dhe pyesin se deri nė ē’pikė njė pacient informohet pėr sėmundjen e tij? Duhet thėnė se mjekėt shpesh herė janė shumė tė drejtpėrdrejtė.

Ėshtė e rėndėsishme tė jenė tė qartė: tė sėmurėt e dinė se ēfarė nuk shkon dhe ėshtė e kotė tė heshtėsh. Mjekėt duhet ta kuptojnė menjėherė sėmundjen, me qėllim qė tė kujdesen pėr jetėn e pacientit qė vuan. Sot, ilaēet ndėrhyjnė vetėm te simptomat, por nė vazhdim do tė zbulohen substanca qė mbrojnė strukturat cerebrale.

Natyrisht, nėse njė pacient e kupton atė qė po i ndodh, atėherė kjo mund tė ndikojė mbi humorin, por depresioni nė kuptimin klinik ėshtė diēka krejt tjetėr, me njė ngjyrim neurologjik shumė tė rėndėsishėm.

Nė fazėn e parė tė sėmundjes ėshtė e natyrshme qė njė pacient tė shqetėsohet, por edhe nė format mė tė lehta mungon informacioni i saktė. Tė sėmurin mund ta ndihmojė edhe ambienti ku lėviz. Kjo pjesė ėshtė gjithashtu shumė e rėndėsishme, pasi pacienti nuk duhet tė ndihet si i burgosur aty ku qėndron.

Faktorėt qė ulin rrezikun janė njė dietė e shėndetshme dhe e pasur me antioksidantė, ushtrime tė rregullta fizike dhe njė nivel i mirė kulturor.

Zakonisht tė moshuarit duhet tė kenė kujdes dhe tė kontrollojnė herė pas here hiperkolesteroleminė dhe hipertensionin, gjithashtu tė shmangin traumat nė kokė. Sot po bėhen eksperimente mbi disa ushqime, pėr tė parė se cilat konkretisht kanė funksion mbrojtės.

Gjithsesi, vlen pėr t’u theksuar se studimet epidemiologjike tregojnė njė pėrhapje uniforme tė sėmundjes nė tė gjithė botėn, pavarėsisht nga mėnyra e jetesės, apo dieta qė mbajnė.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  elizabeta8@yahoo.com prej 04.03.10 10:49

shkaku i vertete i harreses nqs nuk kemi semundje organike , eshte vetem i mosinteresit apo i deshires qe ka nje njeri per problemin apo ngjarjen qe i paraqitet. njeriu harron kur organet e perceptimit nuk jane te motivuara nga deshira qe te mbajne mend ate qe ato po perceptojne.
avatar
elizabeta8@yahoo.com

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Harresa

Mesazh  dany prej 13.03.10 19:07

Per te mos harruar ndoshta mund te kete ndonje menyre per te mbajtur mend.Mund te perdoret Mnemoteknika e cila eshte nje teknike e mbajtjes ne mend, psh: nese kemi per te mesuar nje material te gjate atehere e ndajme ne fragmente te caktuara dhe i mesojme ne dhoma te ndryshme.Ne kete menyre duke perceptuar mire vendin se ku ndodhesh e meson ate fragment dhe ne baze te dhomave kujton edhe pjesen.Shpresoj te jem e qarte... ose fjalet qe sduhet ti harrosh mundohu ti lidhesh me diqka te jetes se perditshme me ndonje emer ose vend...

dany

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

harresa

Mesazh  ramiz prej 03.06.10 22:26

te harresa asht edhe amnezia e shkall shkallshme ose progresive ku te dhenat ne kujtes zhduken ne relacionin pleqri rini
avatar
ramiz

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi