Krijuesi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Krijuesi

Mesazh  Neo prej 02.08.09 18:22

Zoti

Zoti fjalė nė gjuhėn shqipe me tė cilėn thirret krijuesi i gjithėsisė. Varrėsisht nga besimet fetare dhe pikpamjet e tyre edhe formulimi i pėrkufizimeve pėr krijuesin e gjithėsisė ndryshojnė.

Po ashtu nė gjuhėn shqipe tė ndikuar nga disa fe tė cilat nuk e lejojnė predikimin e librave tė tyre tė shenjtė nė gjuhėt tjera pėr Zotin pėrdoren edhe terme tjera me tė njėjtin kuptim si p.sh.: Allahu.

Nė anėn tjetėr pėr tė njėjtin kuptim pėrdoren edhe terme tjera si: natyra, perėndia dhe gjithėsia. Si do qė tė jetė tė gjitha kėto shprehje edhe pse pėr nga pėrkufizimet dallojnė pėr bazė kanė krijuesin e gjithėsi. Disa nga pėrkufizimet krijuesit tė gjithėsis d.m.th Zotit i japin edhe njė rol aktiv nė dukurit e ndryshme natyrore dhe shoqėrore.

Pėrkufizimet

Pėrkufizimet e shprehjes Zoti dallojnė pėr nga formulimi si dhe pėr nga vetit. Kėshtu pėrderisa pėrkufizimet fetare dallojnė vetėm pėr nga formulimi i tyre, pėrkufizimet e tjera dallojnė edhe pėr nga kuptimi i shprehjes por qė tė gjitha e kanė pėr bazė krijuesin e gjithėsis.

Shpjegimet mbi Zotin dhe rolin nė gjithėsi

Shpjegimet fetare pėr krijuesin e gjithėsisė bazohen nė lancimin e Zotit nė njė dimesion tė pa arritėshem pėr njeriun dhe nga ky kėndvėshtrim japin edhe shpjegime pėr rolin e tij. Pėr shpjegimin e dukurive nė gjithėsi d.m.th rolit tė krijuesit tė gjithėsis, shpjegimet fetare bazohen nė profetėt e tyre. Shpjegimet e kėtyre profetėve i kanė mbledhur nė librat e tyre tė shenjtė.

Nė bazė tė kėtyre librave bėhen shpjegime dhe intepretime tė ndryshme mbi rolin, ekzistencen, vetit etj. tė krijuesit tė gjithėsis si dhe dukurive tė pėrditėshme. Pėr mirėmbajtjen e intepretimit tė shpjegmeve janė ngritur institucionet fetare si p.sh.: kisha, xhamia e qė nė popull thirren me njė fjalė shtėpi tė Zotit. Po ashtu me kalimin e kohės pėr ngritjen e nivelit tė kėtyre intepretimeve janė themeluar shkolla tė ndryshme fetare.

Nga ana tjetėr shkenca bėn tė lindin dyshime mbi ekzistencėn e Zotit.

Njė nga principet themelore tė shkencės, i vlefshėm nė tė gjitha displinat e saj, njė nga tė paktat principe qė njohu konfirmimin dhe vėrtetimin e vlefshmėrisė sė tij sidomos nė shkencėn moderne nė krahasim me atė klasike, pohon se nė univers: Asgjė nuk zhduket, asgjė nuk krijohet: gjėrat thjesht shndėrrohen!.

Pra, shkenca moderne hedh posht mundėsinė e ekzistencės sė ēfarėdolloj akti krijues qė ka paraprirė lindjen e universit ashtu siē e njohim.

I kėtij mendimi ishte Ajnshtajni, i cili kishte bindje racionale metafizike, i kėtij mendimi ėshtė Stephen Hawking, autori i teorisė sė Big Bang-ut dhe themelues i studimeve tė fizikės sė kuanteve (aktualisht shkencėtari mė i madh nė jetė).

Nė kete linjė mendimi, Zoti ėshtė thjesht shpjegimi njerėzor i gjėrave tė pashpjegueshme, ose mė saktė tė pa shpjeguara deri tani.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijuesi

Mesazh  Neo prej 02.08.09 18:34

Perėndia

Perėndia nė fetė dhe filozofitė monoteiste, ėshtė qenia hyjnore, e pėrsosur, mė e lartė, e amshuar, e pakufishme, e gjithėdijshme, e gjithėfuqishme, dhe e gjithėpranishme, krijuesi dhe drejtuesi i gjithėsisė. Pėrkufizimet mbi Perėndinė mund tė ndryshojnė nė vende e popuj tė ndryshėm.

Perėndia pėrshkruhet nga teologėt si njė qenie personale, patrup, burimi i detyrimeve morale, dhe mė e madhe qė mund tė pėrfytyrohet.

Nė filozofi janė zhvilluar shumė argumente qė janė pėr dhe kundra ekzistencės sė Perėndisė.

Emrat e Perėndisė ndėr fe tė ndryshme

Nė gjuhėn shqipe emri "Perėndia" ėshtė i pėrveēėm dhe i pėrket gjinisė femėrore, (nė shumė gjuhė tė tjera "Perėndia" i pėrket gjinisė mashkullore, si p.sh. nė gjuhėn latine Deus, nė gjuhėn angleze: God; gjuhėn franceze: Dieu; gjuhėn gjermane: Gott; gjuhėn greke: Theos; gjuhėn italiane: Dio, gjuhėn ruse: Bog etj.) por sipas teologėve Perėndia nuk ėshtė qenie trupore qė ka trajtė apo gjini. Megjithėkėtė Perėndia paraqitet shpesh nė arte si njė burrė plak, i thinjur me mjekėr.

Perėndia njihet nė tradita tė ndryshme fetare me emra tė ndryshėm:

* Nė fenė e krishterė Perėndia njihet me emrin "Abba", qė nė gjuhėn aramike dhe hebraike do tė pėrkthehej "baba, at", si nėnkuptim i termit "Ati Perėndi".

* Allah ėshtė emri i Perėndisė nė gjuhėn arabe, i cili pėrdoret nga myslimanėt dhe po ashtu nga arabėt jo-myslimanė. Rrėnja "ilah" nė gjuhėt semitike veriore El (hebraisht "El" ose mė saktė "Eloha", aramisht "Eloi") ėshtė fjala lindėse pėr njė perėndi (ēdo hyjni), emri Allah pėrmban nyjėn e shquar "Al", qė i jep fjalė pėr fjalė kuptimin emrit "Allah" - "Perėndia". Nė gjuhėn shqipe, ndėr myslimanėt shqiptarė, Allahu nėnkupton Perėndinė. Njė traditė islamike pohon se Allahu ka 99 emra, apo veti, ndėrsa tė tjerė thonė se tė gjithė emrat e mirė i pėrkasin Allahut. Ngjashmėrisht, nė gjuhėn aramike, qė besohet tė jetė folur nga Jezusi, fjala "Alaha" pėrdorej pėr tė treguar Perėndinė.

* JHVH - Jahveh (hebraisht:'Jud-Haj-Vav-Haj', יהוה) janė disa nga emrat e pėrdorur pėr Perėndinė nė pėrkthimet e ndryshme tė Biblės (tė gjitha e pėrkthejnė njėlloj me shkurtimin e katėr shkronjave - JHVH). Katėrshkronjėshi ėshtė emri me tė cilin Perėndia iu bė i njohur Moisiut (nė Bibėl), kur ky e pyeti pėr emrin dhe Perėndia iu pėrgjigj emri im ėshtė: "Unė Jam Ai qė Jam". (Tekstualisht, «Kur tė tė pyesin kush tė dėrgoi, thuaju "Unė Jam Ai qė Jam" mė ka dėrguar».)

* Elohim, "Perėndi" (me prapashtesėn -im, qė e kthen fjalėn nė shumės), pėrdoret nganjėherė me kuptimin "perėnditė" apo mė mirė gjykatėsit e vdekatarėve.

* Trinia e Shenjtė (njė Perėndi nė tre veta, Ati Perėndia, Perėndia Biri (Jezusi, Krishti), dhe Perėndia Shpirti i Shenjtė) emėrtim qė tregon Perėndinė pothuajse nė tė gjithė krishterimin. Tė krishterėt arabė pėrdorin shpesh gjithashtu fjalėn arabe "Allah" pėr tė treguar Perėndinė.

Ēėshtja e ekzistencės sė Perėndisė

Janė parashtruar si edhe hedhur poshtė shumė argumente pėr dhe kundra ēėshtjes sė ekzistencės sė Perėndisė nga filozofė, teologė dhe mendimtarė tė ndryshėm. Nė terminolologjinė filozofike, argumente tė tilla lidhen me shkollat e mendimit mbi epistimologjinė e ontologjisė sė Perėndisė.

Ka shumė tema filozofike qė kanė tė bėjnė me ekzistencėn e Perėndisė. Disa pėrkufizime mbi Perėndinė janė aq tė pacilėsuara saqė diēka mund tė ekzistojė qė plotėson kėto pėrkufizime, ndėrsa pėrkufizime tė tjera janė dukshėm vetėkundėrshtuese.

Nga Wikipedia
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijuesi

Mesazh  Jetmira prej 11.09.13 17:42

avatar
Jetmira

803


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi