Deja Vu - Déją Vu

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Neo prej 10.05.08 22:41

Ē`eshte deja vu?




Te nderuar, kjo eshte nje analize e bere nga une ne lidhje me deja vu si fenomen.

Analizat jane bere duke lexuar libra shkencore dhe revista mbi kete fenomen dhe duke akumuluar njohuri te pergjithshme mbi kete ceshtje, vendosa te hap nje teme debati lidhur me deja vu-ne. Shpresoj t`ju pelqej.

Te sigurte jeni, kjo ju ka ndodhur edhe me pare, e keni perjetuar edhe me pare. Me te njejtat detaje, ne te njejtin vend, me te njejtit persona. Ndjenja ju merr per nje cast dhe zgjat shume pak. Por perderisa jeni ne ate ndjenje, sikurse humbeni ne kohe-dikund mes te kaluares dhe te tashmes.

Kur t`ju kaploj ndjenja e "deja vu", ju duket se ja, do mundeni te kujtoheni se ku dhe kur e keni perjetuar ate ngjarje me pare. Po ne ate moment qe mendoni se gjithcka do t`ju klarifikohet, ndjenja ngadale fillon te humbet. Ne fund, ajo zhduket komplet.

Gjithkush nga ne ka qene ne situate te ketille, e quajtur ne frengjisht si "deja vu" (vec e pare).

Ndonjehere ajo na vjen ne formen e "deja vecu" (vec e perjetuar me pare) apo ne formen "deja lu" (vec e lexuar me pare).Psikiatri Verner Nep gati 20 vjet ka studiuar kete fenomen, i cili eshte i vjeter sa edhe njeriu.

Tolstoj, Dikens, Frojd dhe shume emra tjere te medhenj kane futur gishtat ne sqarimin e ketij fenomeni. Dhe normalisht, perpjekjet per sqarimin e ketij fenomeni jane te pafund.

Ju si e perjetoni kete fenomen?? Keni ndonje sqarim apo teori ne lidhje me deja vu??

Ndjenja e vec te perjetuares apo "deja vu" eshte e mireseardhur per ate qe predikojne fene dhe ringjalljen. Mirepo edhe te tjere e perdorin "deja vu" per te sqaruar mendime te tyre.

Shume parapsikolog kete paraqitje te jashtezakonshme e lidhin me mundesine e njeriut qe sub-koshientalisht te parandjej. Afinititetet mbinatytrore te cilat i posedojme (gje qe parapsikologet na e etiketojne pa asnje dyshim) na mundesojne te parashofim disa situata te ardshme.

Mirepo informacionin per ato ne e fusim ne sub-koshiencen tone.

Deri sa ta perjetojme situaten ne jeten reale, atehere neve ne fakt nxjerim keto informata nga sub-koshienca. Disa tjere arsyen per paraqitjen e ketij fenomeni e kerkojne ne drejtim komplet te kundert.

Sipas tyre, mendja jone ndonjehere futet ne rrjetin e dimenzionit kozmik te panjohur.

Ne kete rrjet rruhet (bile edhe ne menyre te shkruar!) e verteta e plote per te kaluaren, te tashmen dhe te ardhmen e botes. Ne momente te tilla mendja jone e lexon te verteten per te ardhmen, dhe se bashku me kete i perjeton ngjarjet edhe ne realitet.

Disa te tjere, jane kategorik se fenomeni i ketille deperton tek ne nepermjet menyres telepatike. Tjeter njeri, i cili gjendet ne te njejtin vend, ne te njejten kohe, me te cilin jeni ne lidhje mendore, ua jep ate qe e shef dhe e ndegjon ne moment, disa sekonda perpara se ju vet ta shifni dhe ndegjoni.

Te gjithe sqarimet per deja vu, jane pak sa te pabesueshme dhe te renda per t`i kuptuar, por ne fakt, e tille eshte dhe natyra e ketij fenomeni, i pabesueshem.

Sidoqofte, une u mundova t`ju sjell prane ca mendime nga shkencetare. Do vijon dhe pjesa e dyte lidhur me kete fenomen. Ne ate pjese, bile dhe une vet kam tentuar te sjell nje teori lidhur me deja vu-ne dhe per ate se si une e kuptoj kete fenomen.

Sic permenda dhe ne pjesen e pare, ketu do mundohem dhe une te jap nje teori per mendimin tim ne lidhje me deja vu.
Teoria thote keshtu:

"Nqs truri eshte hapesire e madhe ne te cilen per cdo dite ruhen me mijera fotografi te vogla te cdo ngjarjeje, eshte e mundshme ne te ardhme nqs na ndodh ndonje ngjarje e cila ka faktore te ngjajshem dhe te perafert si ndonje qe vec e kemi kaluar, truri sub-koshientalisht me ndihmen e qelizave trurore te aktivizohet dhe te na jep nje imazh apo fotografi te plote cilen neve vec e kemi te njohur dhe e ndjejme se e kemi perjetuar dhe pare dikund me pare".

Shyqyr Zotit qe nuk jam shkencetar, dhe askush (te pakten shpresoj) nuk do ta merr kete teori si te sakte, po do ta shtjelloj thjeshte si nje mendim.

Tani, pak me shume per ate se cka shkencetaret e vertete kane te thuajne ne lidhje me kete fenomen:

Disa shkencetare mendojne se fenomeni deja vu eshte e lidhur me anomalite qe paraqiten gjate funksionimit normal te trurit. I quajne gabime gjate njohjes.

Si vihet deri tek keto gabime?

Kur ngjarja e perjetuar ne moment na duket e njohur, ne ne fakt nuk e kujtojme ate, por nje ngjarje nga e kaluara qe eshte i perafert me kete.

Ndonje element i situacionit te tashem aktivizon nje fare grushti ne tru, ku ruhen ngjarje te ndryshme, por shume te peraferta me momentin qe perjetojme.

Paramendoni te jeni ne ndonje feste. Njerezit pereth jush jane te dehur. Paramendoni se cdo te ndodh kur festa do mbaroj dhe kur secili do duhet te hyp ne veture dhe te niset per ne shtepi. Papritmas e keni ndjenjen e vec te perjetuares.

Ne fakt, ju keni arritur tek nje fajl i sistemit nervor, ne te cilin eshte skladuar kujtesa per ndonje feste tjeter, ku keni qene para ca muajsh apo vitesh.

Dhe atehere njerezit kane qene ne disponim, dhe ty te ka kaluar i njejti mendim neper koke.

Sipas specialisteve, nqs dy ngjarjet jane te lidhur edhe me moment emocional, mundesia per paraqitjen e deja vu eshte shume me e madhe.

Shkencetare te tjere mendojne se deja vu-te jane anomali te perceptimit.

Sipas kesaj teorie, gjerat varen nga ajo se si i percepojme dhe si e paramendojme realitetin e jashtem. Problemi qendron ne koordinimin e gabuar te dy hemisferave trurore. Ata jane si dy lloje truri ne koke.

Edhe pse funksionojne simultanisht dhe jane teper te koordinuar, secila hemisfere nga cdo organ i njeriut (sy, vesh etj) pranon informate per vete, te ndare.

Le te supozojme se hemisfera A e pranon ate informate disa pjese te sekondes me pare se hemisfera B. Kur B do filloj te punon, tek ne paraqitet nje ndjenje e mjegullt e dickaje te njohur.

Ose ndjenje, kete vec e kam pa. Dhe me te vertete e kemi pa, pjese te sekondit me pare, nepermjet hemisferes A.

Teoria e spanjollit Hoze Luis Pinios e vitit 1975 eshte edhe me e thjeshte, por edhe shume me e guximshme.

Ju, apo ne fakt, trupi juaj, gjendet ne nje situate te dhene. Receptoret tuaj degjojne, shofin, ndjejne dhe skladojne informacion te jashtem. Por mendja juaj eshte ne Hene apo mijera kilometra larg saj. Dhe papritmas- ndjenja e deja vu.

C`ju ka ndodhur?

Thjeshte-koshienca juaj ka ndaluar shetitjen pereth Galaksise dhe eshte kthyer ne trup. Ne fakt, situata e tashme nuk ju eshte shfaqur ne te kaluaren. E keni ndjere sekond me pare, por vetem me trup. Tashme, kur mendja eshte kthyer, e perjetoni edhe me shpirt. Normalisht, ju nuk mund ta dini kete.

Dhe ne fund, nuk do ishte interesant nqs ketu nuk fusnin gishtat me sqarimet e tyre edhe psikoanalitiket.

Ne fakt, psikoanalitiket kane sqarim te tyre per kete fenomen dhe kjo serish eshte e lidhur me gabime gjate percepimit.

Serish na duket se ngjarjet i kemi perjetuar me pare, por ne fakt, identifikohemi sipas disa ngjarjeve te ngjajshme. Por kete here-pershkak autocenzures se mendjes sone.

Per disa shkaqe, ajo shtyp memorien per ngjarjen e vjeter, ne menyre qe nuk i lejon te del ne siperfaqen e koshiences sone.

Truri yne i fsheh informatat nga ne! Dhe na fut ne nje situate te cuditshm-edhe me ka ndodhur, edhe nuk mund te kujtohem.

Kjo teori e sqaron edhe mjegullesiren e cila eshte gjithmone e pranishme ne deja vu.

E po si ndryshe te ndjehemi gjate gjithe asaj qe po na ndodh? Normalisht, si ne mjegulla.

Pergatiti: Mirsad Asani


Edituar pėr herė tė fundit nga Neo nė 23.10.15 14:47, edituar 3 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Admin prej 19.05.08 1:05

DEJA VU

Nje term qe tashme ka hyre ne gjuhen e perditshme e ka fituar atribute origjinale ne cdo gjuhe, per nga thjeshtesia e praktikaliteti. Deja Vu (Dezha-Vy) vjen nga frengjishtja, i tille perdoret dhe ne anglisht qe si ekuivalent me te afert ka “already seen” .

Shqip, dicka a nje dukuri te cilen e kemi hasur me pare.

Gati kushdo e ka provuar nje fenomen te tille, nese ndodh rralle, nuk ka vend per shqetesim. Por episodet e shpeshta, mund te kene rendesi. Termi Déją vu, aplikohet kundrejt nje besimi te menjehershem e te gabuar qe nje eksperience e re e momentit actual, ka ndodhur me pare..

Eshte nje ndjesi e forte dhe e cuditshme familjariteti, zakonisht me kohegjatesi prej disa sekondash, “mbushje e mendjes” ne vertetesine e saj me pas gati gjithnje e zhgenjyer, qe ne e dime se cdo ndodhe me pas.

Nga perkufizimi, déją vu nuk ka lidhje me eksperiencat aktuale te perseritura apo me kujtesen, pra interesi qendron : se pse vjen kjo ndjenje?

Nje shpjegim mundshem eshte se ky fenomen vjen nga nje “mase- apo lidhje e shkurter” ne nje kohezgjatje teper te shpejte, e lidhjeve neurologjike. Ku informacioni aktual arrin ne ne ‘depon” e Kujteses perpara se te arrije Vetėdijen.

Eksperienca e vetedijshme e nje kujtese te tille do jete teper e forte, pasi eshte aktuale.

Disa eksperte sugjerojne qe Kujtesa nuk eshte thjeshte nje problem lidhur me nje ngjarje fikse, te stabilizuar, por eshte nje proces rikonstruktimi, nga komponente te ruajtur, e cila perfshin elaborime, shtremberime, e lenje jashte te nje pjese ngjarjesh.

Cdo rithirrje e ngjarjeve eshte thjesht rithirja e kujteses se fundit qe kemi per ato ngjarje. Ndjesia e te njohurit perfshin perputhjen ndermjet nje ngjarje aktuale dhe informacionit te ruajtur, por kjo mund te ndryshoje aq shume nga ngjarja origjinale sa qe ju “e dini” qe se keni provuar kurre me pare.

Psikologet akoma po debatojne rreth Déją vu-se, e do vazhdojne ne te njejten menyre derisa te dihet me shume rreth mekanizmave te trurit.

Déją vu qe ndodh shpesh, mund te jete nje simptome e shqetesimeve qe vijne nga demtime ne Tru, si, p.sh.epilepsia e lobit temporal. Pra nese kjo ju ndodh shpesh, do ishte ide e mire te shihni mjekun e te sugjeroni nje ekzaminim neurologjik.

Dr. Lec Shiroka

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Jon prej 09.07.08 11:55

Déją vu (dezha vy)

Deja vu (dezha vy) ėshtė dukuri e radhė, por pėrjetim real subjektiv i gabuar. Nė pėrkthimin e kėtij termi nė shqipe “tashmė e parė“, diēka a njė dukuri te cilėn e kemi hasur me parė.

Gati kushdo e ka provuar njė fenomen tė tillė, nėse ndodh rralle, nuk ka vend pėr shqetėsim. Por episodet e shpeshta, mund te kenė rendėsi.

Nuk kuptohet plotėsisht natyra e kėtij lloj ērregullimi tė kujtesės.

Termi Déją vu, aplikohet kundrejt njė besimi te menjėhershėm e te gabuar qe njė eksperience e re e momentit aktual, ka ndodhur mė parė.

Ėshtė njė ndjesi e fortė dhe e ēuditshme familjariteti, zakonisht me kohė gjatėsi prej disa sekondash, “mbushje e mendjes” ne vėrtetėsinė e saj me pas gati gjithnjė e zhgėnjyer, qe ne e dimė se ēdo ndodhe me pas.

Deja vu ėshtė njė farė ndjenje kur hymė ndonjė vend, qėndrojmė pran ndonjė ndėrtese, ose kryejmė ndonjė veprim tjetėr, na duket se si jemi qenė nė kėtė vend, e kemi tė njohur ndėrtesėn edhe pse e shohim pėr herėn e parė, ose kemi tė ditur veprimin edhe pse e bėjmė pėr herėn e parė. Rreth 70% njerėzve e kanė provuar deja vu sė pakut njėherė nė jetė.

Rreth fenomenit i Deja vu janė zhvilluar disa teoria. Disa mendojnė se ėshtė “kapėrcimi” informacioni qė truri e pranon nga vendodhja e kujtesės, dhe automatikisht kemi bindje apo ndjenja qė kjo ka ndodhur pėrpara.

Disa tė tjerėt mendojnė se ėshtė njė problem psikik, qė e ndėrlidh mė sė shumtit me stresin, shqetėsimet ose me ndonjė sėmundje. Prapė disa tė tjerė e ndėrlidhin deja vu me kujtesėn e ėndrrave ose nė mėnyrė tėrthorazi vėrtetim pėr reinkarnacionin.

Dr. Chris Moulin para disa viteve ballafaqohet me rastin kronik i Deja vu. I cili kishte njė takim tė ēuditshėm me njeriun i cili i thotė, se nuk ka arsye t’i vij nė klinik, se ai ka qenė tej aj, edhe pse ishte e pamundshme. Ai njeri ishte i bindur se e ka takuar kėtė mjek, dhe ia tregon detalet qė i kanė ndodhur gjatė vizitės sė tij me mjekun.

Kurse Dr. Moulin beson se ky fenomen ėshtė pasoja e ērregullime tė kujtesės.

Studimet e fundit pohojnė se neuroni i qendrės sė trurit qė ėshtė i ngarkuam pėr kujtesėn. Kėta neurona krijojnė hartėn mentale me vendet dhe pėrvojat e reja, dhe ndjenjat e Deja vu kur njė gjė ndodh nė njė situatė, pohon profesor i biologjisė dhe i neurologjisė Susum Tonega dhe e quan “episodet e kujtesės”.

Nga pėrkufizimi, déją vu nuk ka lidhje me eksperiencat aktuale tė pėrsėritura apo me kujtesėn, pra interesi qėndron: se pse vjen kjo ndjenje?

Njė shpjegim mundshėm ėshtė se ky fenomen vjen nga njė “mase- apo lidhje e shkurtėr” nė njė kohėzgjatje tepėr tė shpejte, e lidhjeve neurologjike. Ku informacioni aktual arrin nė ‘depon” e Kujtesės pėrpara se te arrije Vetėdijen.

Eksperienca e vetėdijshme e njė kujtese tė tillė do jete tepėr e fortė, pasi ėshtė aktuale.

Disa eksperte sugjerojnė qe Kujtesa nuk ėshtė thjeshte njė problem lidhur me njė ngjarje fikse, te stabilizuar, por ėshtė njė proces rikonstruktimi, nga komponentė te ruajtur, e cila pėrfshin elaborime, shtrembėrime, e lėnje jashtė tė njė pjese ngjarjesh.

Ēdo rithirrje e ngjarjeve ėshtė thjesht rithirrja e kujtesės se fundit qe kemi pėr ato ngjarje. Ndjesia e te njohurit pėrfshin pėrputhjen ndėrmjet njė ngjarje aktuale dhe informacionit tė ruajtur, por kjo mund te ndryshoje aq shume nga ngjarja origjinale sa qe ju “e dini” qe se keni provuar kurrė mė parė.

Psikologet akoma po debatojnė rreth Déją vu-se, e do vazhdojnė nė tė njėjtėn mėnyre derisa te dihet me shume rreth mekanizmave te trurit.

Déją vu qe ndodh shpesh, mund te jete njė simptome e shqetėsimeve qe vijnė nga dėmtime nė tru, si, p.sh. epilepsia e lobit temporal. Pra nėse kjo ju ndodh shpesh, do ishte ide e mire te shihni mjekun e te sugjeroni njė ekzaminim neurologjik

Nga Newtoon,"dčja_vu",ėshtė shpeshherė e pėrshkruar si njė ndjenje ku nė tė cilėn ke parė diēka ose ke jetuar njė ngjarje. Shumė shkencėtarė mendojnė qe prej shume kohesh qe ky lloj tip fenomeni shfaqet kur imazhi i parė prej njėrit nga sytė, arrin ne tru para imazhit qe shfaqet te syri tjetėr.

Kėrkuesit kane gjetur gjithashtu edhe persona tė verbėr tė cilat kane ndjere edhe ata sensacionin e "dčja vu".

Meqė ky lloj sensi ėshtė tepėr i rralle dhe tepėr i shpejte, psikologet nuk janė pėrqendruar shume aty me friken se nuk do jene edhe aq objektive.

Disa tė tjerė janė pėrqendruar te ajo qe themi ndonjėherė. "E kam ne maje te gjuhės po nuk po e gjej dot qe ta shpreh", atėherė kur nuk arrijmė tė besojmė qė dimė diēka dhe nuk arrijmė ta themi!

"Deja_vu",po studiohet edhe me anėn e hipnozės. Shpjegimet thonė qe njė eksperience e tille, ndjehet kur njė pjese e trurit "drejton gjerat familjare"!

Ndjenja e veē tė pėrjetuarės apo "deja vu" ėshtė e mirėseardhur pėr atė qė predikojnė fenė dhe ringjalljen. Mirėpo edhe tė tjerė e pėrdorin "deja vu" pėr tė sqaruar mendime tė tyre.

Shume parapsikolog ketė paraqitje te jashtėzakonshme e lidhin me mundėsinė e njeriut qe pavetėdija e parandej. Afinititetet mbinatyrore tė cilat i posedojmė (gjė qė parapsikologet na e etiketojnė pa asnjė dyshim) na mundėsojnė tė parashohim disa situata tė ardhshme.

Mirėpo informacionin pėr ato ne e fusim nė rrafshin e pavetėdijes tonė.

Deri sa ta pėrjetojmė situatėn nė jetėn reale, atėherė neve ne fakt nxjerrim kėto informata nga pavetėdija. Disa tjerė arsyen pėr paraqitjen e kėtij fenomeni e kėrkojnė nė drejtim komplet tė kundėrt.

Sipas tyre, mendja jone ndonjėherė futet ne rrjetin e dimensionit kozmik tė panjohur. Nė ketė rrjet rruhet (bile edhe nė mėnyrė tė shkruar!) e vėrteta e plote pėr tė kaluarėn, tė tashmen dhe te ardhmen e botes.

Ne momente te tilla mendja jone e lexon tė vėrtetėn pėr tė ardhmen, dhe se bashku me ketė i pėrjeton ngjarjet edhe nė realitet.

Disa tė tjerė, janė kategorik se fenomeni i kėtillė depėrton tek ne nėpėrmjet mėnyrės telepatike. Tjetėr njeri, i cili gjendet ne te njėjtin vend, nė tė njėjtėn kohe, me tė cilin jeni nė lidhje mendore, ua jep atė qe e shef dhe e dėgjon nė moment, disa sekonda pėrpara se ju vet ta shihni dhe dėgjoni.

Tė gjitha sqarimet pėr deja vu, janė pak sa te pabesueshme dhe te renda pėr t`i kuptuar, por ne fakt, e tille ėshtė dhe natyra e kėtij fenomeni, i pabesueshėm.

"Nqs truri ėshtė hapėsire e madhe nė tė cilėn pėr ēdo dite ruhen me mijėra fotografi te vogla tė ēdo ngjarjeje, ėshtė e mundshme nė tė ardhme nqs na ndodh ndonjė ngjarje e cila ka faktorė tė ngjashėm dhe tė pėrafėrt si ndonjė qė veē e kemi kaluar, truri i rrafshit tė pavetėdijes me ndihmėn e qelizave trunore te aktivizohet dhe te na jep njė imazh apo fotografi te plote cilėn neve veē e kemi te njohur dhe e ndjejmė se e kemi pėrjetuar dhe parė dikund mė parė".

Disa shkencėtare mendojnė se fenomeni Deja vu ėshtė e lidhur me anomalitė qe paraqiten gjate funksionimit normal te trurit. I quajnė gabime gjate njohjes.

Si vihet deri tek kėto gabime?

Kur ngjarja e pėrjetuar ne moment na duket e njohur, ne nė fakt nuk e kujtojmė atė, por njė ngjarje nga e kaluara qė ėshtė i pėrafėrt me ketė. Ndonjė element i situacionit tė tashėm aktivizon njė fare grushti ne tru, ku ruhen ngjarje te ndryshme, por shume tė pėrafėrta me momentin qė pėrjetojmė.

Shkencėtare tė tjerė mendojnė se Deja vu-te janė anomali te perceptimit.

Sipas kėsaj teorie, gjerat varen nga ajo se si i perceptojmė dhe si e paramendojmė realitetin e jashtėm.

Problemi qėndron ne koordinimin e gabuar te dy hemisferave trunore. Ata janė si dy lloje truri ne koke. Edhe pse funksionojnė simultanisht dhe janė tepėr te koordinuar, secila hemisfere nga ēdo organ i njeriut (sy, vesh etj) pranon informate pre vete, te ndare.

Le te supozojmė se hemisfera A e pranon atė informate disa pjese te sekondės me parė se hemisfera B. Kur B do filloj te punon, tek ne paraqitet njė ndjenje e mjegullt e diēkaje tė njohur. Ose ndjenje, ketė veē e kam pa. Dhe me tė vėrtetė e kemi pa, pjese te sekondat me parė, nėpėrmjet hemisferės A.

Teoria e spanjollit Hoze Luis Pinios e vitit 1975 ėshtė edhe me e thjeshte, por edhe shume me e guximshme.

Ju, apo ne fakt, trupi juaj, gjendet nė njė situate tė dhėne. Receptorėt tuaj dėgjojnė, shohin, ndjejnė dhe skadojnė informacion tė jashtėm. Por mendja juaj ėshtė ne Hėne apo mijėra kilometra larg saj. Dhe papritmas- ndjenja e deja vu.

C`ju ka ndodhur?

Thjeshte-vetėdija juaj ka ndaluar shėtitjen pėrreth Galaksise dhe ėshtė kthyer ne trup. Ne fakt, situata e tashme nuk ju ėshtė shfaqur nė tė kaluarėn. E keni ndjere sekondė mė parė, por vetėm me trup. Tashme, kur mendja ėshtė kthyer, e pėrjetoni edhe me shpirt. Normalisht, ju nuk mund ta dini ketė.

Dhe ne fund, nuk do ishte interesant nqs kėtu nuk fusnin gishtat me sqarimet e tyre edhe psikanalitiket.

Ne fakt, psikanalitiket kane sqarim te tyre pėr ketė fenomen dhe kjo serish ėshtė e lidhur me gabime gjate perceptimit.

Serish na duket se ngjarjet i kemi pėrjetuar me parė, por nė fakt, identifikohemi sipas disa ngjarjeve tė ngjashme. Por ketė here-pėr shkak autocenzures se mendjes sonė. Pėr disa shkaqe, ajo shtyp memorien pėr ngjarjen e vjetėr, nė mėnyre qe nuk i lejon te del nė sipėrfaqen e vetėdijes sonė.

Truri ynė i fsheh informatat nga ne! Dhe na fut nė njė situate te ēuditshėm-edhe me ka ndodhur, edhe nuk mund te kujtohem.
Kjo teori e sqaron edhe mjegullesiren e cila eshte gjithmonė e pranishme ne deja vu.

1. Déją vécu - Tashme e jetuar ( diēka qė ke pėrjetuar)
2. Déją senti - Tashme e ndjere (diēka qė ke ndjere)
3. Déją visité - Tashme e vizituar (ndonjė vend qe ke vizituar mė parė)

Mendoj pėr momentin mjafton, dhe ti fare mos u shqetėso, po qe se dėshiron tė bindesh se vėrtetė vuan nga kjo dukuri atėherė shko nė klinikat e psikoterapisė apo tė psikiatrisė!

Nga Don Nosh Gjolaj


Edituar pėr herė tė fundit nga Jon nė 09.07.08 12:08, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Jon prej 09.07.08 12:02

Déją vu

Dukuria pėrkatėsisht fenomeni “deja vu”, sot po zgjon mjaft interes jo vetėm te shkenca por edhe te njerėzit e thjeshtė, por fat te keq po pėrdore me vend dhe pa vend.

Nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē gjėrat qė disa njerėz i pėrjetojnė vendet, gjėrat pėrpara se do t’i vizitojnė, pėrkatėsisht ata ēfarė do t’i ndodhin, si pėr shembull: “o njeri i Zotit, unė isha kėtu pėrpara, unė kam biseduar me juve etj.”

Edhe pse ende nuk ka qenė as nuk ka biseduar me personi qė po thotė se ka biseduar me tė.

“Deja ju” sipas disave mund tė jetė njė dukuri normale, ndoshta i hareshėm, si dhuratė e Zoti, qė nuk ėshtė e nxitur nėpėr mes magjisė, as me ndonjė pijeve stimuluese qofshin tė drogave tė llojllojshme qofshin medikamenteve apo pijeve alkoolike, ose prapė as nga ngarkesat psikike, por thjesht njė dukuri e mrekullueshėm.

Por mė pak ėshtė e njohur rezultatet e arritura nga hulumtuesit e kėtij fenomenit. Por rezultat e fundit flasin pėr katėr (4) lloje “deja vu”: deja vu: “e parė para se ka ndodh” “ e pėrjetuar para pėrjetimit”(deja vecu),” e ndjenė para se e ka ndje”(deja senti), “ e vizituar par vizitės”(deja vizite” dhe “ndijimi para ndijimit, pėrgjimi para pėrgjimit, e njohur para njohjes” (deja entendi).

Deja vecu (e pėrjetuar para pėrjetimit)

Po thuajse tė gjithėve neve na ka ndodhur ndonjėherė por jo shpesh por e sigurt kur pėrjetojmė diēka qė e kemi pėrjetuar nė njė moment, flasim apo veprojmė, tė cilin e kemi fol pėrpara apo vepruar pėrpara se e po ndodhė nė kėtė moment.

Ndoshta dikur, ndoshta dje, ndoshta para 100 viteve. Pėr tė qenė magjia e plotė, pikėrisht e dimė se ēfarė do tė ndodhin nė vijim. Krejt ėshtė e qartė, e njohur dhe e pėrjetuar: personat, fytyra, gjėrat, mjedisi etj. Tė gjitha janė nėn kontrollin tonė, jashtė kohet, edhe pse pėrkohshėm por e pėrsosur!

Shumica kėtė sensacion e identifikon si “deja vu”, duke mos gjetur arsyen pėr tė hyrė nė detaje. Informata zyrtare nga intervistat e shumta, ku tregojnė se njė e treta e njerėzve qė jetojnė nė kėtė planet, i kanė pėrjetuar kėtė fenomen.

Nė ēfarė ėshtė magjia e kėsaj dukurie? Kur jeni nė mesin e mrekullueshėm filmit tė jetės, jeni i vetėdijshėm , se ata qė ishte pėrpara edhe do jetė ashtu – ato qėndrojnė nė bibliotekėn e juaj tė kujtesės. Gjithēka ata qė ishte pėrpara ka njė aromė ndaj tė TASHMES qė po ndodh.

Kurse njerėzit skeptik do t’iu thonė, “ato gjėra nuk tė kanė ndodhur ty, por diēka tė tillė e ke parė nė televizor”; “ke nevojė pėr njė pushim”, ose “ke fjet keq ditėt e fundit”, “pakėsoji alkoolin” etj.

Zakonisht hulumtimet flasin pėr kėtė fenomen qė e pėrjetojnė mė sė shumtit grupmosha nga 15 deri mė 25 vjeēare. Pėrvojat janė tė ndėrlidhura me ngjarjet banale, por kėto mbeten nė kujtesė pėr njė kohė ma tė gjatė.

Deja vecu jo vetėm nuk pėrmban tė pamit por habitemi hollėsisė pėr gjėrat e njohura. Zakonisht kjo dukuri i shpreh pėrshkrimin intensiv dhe lajmėrohet si pjesė e kujtesė sė ngarkuar.

Deja senti (e ndjenė para se e ka ndje)

Po ashtu edhe kėtu e kemi tė njėjtėn ambalazh por materialin tjetėr, do t’iu thonė cinikėt. Te dukuria “deja senti” praktikisht ndodh e njėjta gjė, por vetėm nė rrafshin emocional, pa ato gjėra qė na rrethojnė. Por ne ndjejmė para se e ndjejmė qofshin ato interno, qofshin ato tė brendshme qofshin apo intime.

Kėtė sensacionet janė tė “rrezikshėm” kur ėshtė nė pyetje raporti nė mes gjinive. Takimi me personi tė gjinisė tjetėr sipas psikologėve mund tė jetė shumė i rrezikshėm qė mund t’i shkatėrrojnė ēiftet martesore sa do tė jenė ato tė forta, pėrndryshe kėtij fenomenit ja pėrshkruajnė “pėrjetimet mistike”.

Ekspertėt qė mundohen pėr t’i reduktuar kėto dukuri nė arsyen e “mendjes sė shėndosh”, pohojnė se ky fenomen shpesh lajmėrohet te pacientit tė cilėt vuajnė nga epilepsia.

Nė ēdo rast dallimi nė mes normales dhe sėmundje ėshtė nė “rrafshin mental”, dhe nuk ka tė bėjė me profetizimin apo largpamėsinė, sa i pėrket lėvizjeve apo mimikės zėrit, mendimit, dhe gjendjet e tilla janė nė kundėrshtim me “deja senti” dhe radhė mbetet nė kujtesė. Sė paku deri te pėrjetimin tjetėr.

Me fjalė tjera ėshtė fjala pėr pėrjetimet mentale dhe nuk ka ndonjė njohuri apo sjellje tė pėrparshme. Sipas ndodhive ato mbeten nė kujtesėn e njeriut, qė e pėrjeton.

Kjo dukuri lajmėrohet si e thamė mė lartė tek pacientit qė vuajnė nga epilepsia. Njė prej pacienteve flet, se si i lajmėrohet deja senti, edhe ata gjithherė, kur dėgjon zėrin e personit tjetėr ose kur ai e thotė mendimin e vetė ose prapė kur lexon nga ndonjė libėr i krijohen pėrfytyrimet e zėrave.

Nė kėto situata jo normale zakonisht mishėrohet fraza siē ėshtė: “po, vėrtetė, qarta..” pas njė momentit i kujtohet se nuk ka qenė ndonjė fjalė as mendimet qė ishin tė dallueshėm nga kujtesa. Por i kujtohen pėrfytyrimet e ngjashėm nė mes atyre qė ndjenė nė gjendje jo normale.

Deja visite (e vizituar tashme)

Fakti se shumė ma radhė na ndodh pėr ta ndje se si gjendemi nė ndonjė vend, banesė, shtėpi apo gjetiu edhe pse realisht nė kėtė jetė nuk kemi qenė ndonjėherė.

Karl Gustav Jung shkruan mbi sinkronizimin “deja vizite” qė e dallon nga “deja senti”, ashtu lexuesit i pyet : “po qe se objektin ku e ke vizituar” a e ke vizituar realisht ndonjė herė tjetėr, ose diēka tė ngjashėm, ose diēka identike”, nga kjo del mendimi pėr ndonjė “mrekulli” ose prape personi pėrkatėsisht konteksti i pėrgjithshėm, nė tė cilin gjendemi nė momentin e caktuar, qė na imponohet iluzioni, qė kemi qenė aty pėrpara se jemi qenė, edhe pse nuk na kujtohen as kurė, as me kė kemi qene, dhe me ēfarė arsyeje ishim atje.

Si e shpjegojnė kėtė fenomen? Shkolla skeptike pėrkatėsisht racionalizmit japin mendimin e vet, se “pacientėt qė vuajnė nga ky fenomen” rrezaton ato ēfarė ka lexuar pėr atė vend, ashtu i bėhet se atė vend edhe e ka vizituar.

Madje skeptikėt edhe i quajnė njerėzit e tillė “tė devotshmit utilitar”: ndoshta pėr pėrvojat e tilla ėshtė pėrgjegjėse reinkarnimi (rishtas tė lindesh, tė mishėrohesh rishtas, sipas besimit budist shpėrngulja e shpirtit)

Ndoshta ėshtė i fokusuar versioni i kultit: nė pyetjet qe janė projeksionet astrale, dikur e kini lėshuar trupin e juaj, kini bredhė nėpėr kėtė vend, kurse tani jeni tė pranishėm realisht, ashtu ju pėrzihen regjistrimet tė “mbi unit” me pamjen e tashme aktuale.

Po qe se dėshirojmė vėrtetė tė konstatojmė, pėr ēfarė fenomenit ėshtė fjala, ėshtė thelbėsore tė konstatojmė burimin e ndjenjave.

Deja vecu ėshtė shumė e varur nga lajmėrimi i momentit dhe procesit. Kurse deja viste ėshtė ndėrlidhur me gjeografinė dhe raporte ndaj mjedisit.

Deja entendi (ndijimi para ndijimit, pėrgjimi para pėrgjimit, e njohur para njohjes)

Simptomat e kėtij fenomenit janė tė pėrafėrta tė pamit nė kuptimin e gjerė, kurse nė kuptimin e ngushtė tė pėrjetuarit. Gjithēka ėshtė e njėjtė por kjo dukuri zhvillohet nė rrafshin e veshit.

Fjala vjen, dėgjoni njė fjali, ju e keni dėgjuar pėrpara se t’iu thonė bashkėbiseduesi, po ashtu individi i tillė flet dhe i dėgjon zėrat, si jehojnė nėpėr korridoret tė kaluarės, dhe nė tė njėjtėn kohė, e dini se do ta dėgjoni nė tė ardhmen pėrkatėsisht hapave tė mrekullueshme ku aparati i ndijimi, i trurit me tė papritmas ju braktisė.

Tek kjo dukuri, ēfarė ėshtė interesanten, njeriu ka iluzion ose ndoshta nė mėnyrė iluzione nuk ėshtė mė ai, por ėshtė njė korrent i jo i pėrditshėm “ nga sot deri dje dhe mbrapa” mund lehtė tė kontrollohet dhe me orvatje tė vogėl e vazhdon se si ėshtė rasti me pėrjetimin e pamit.

Krijohet njė pėrshtypje se personi ka fuqi t’i lėshohet “unit tė kaluarės”, nė vijėn verbale qė ėshtė sikurse ndonjė vizatim ose siē janė fletorja e notave muzikore qė e kanė shkarravitė muzikant, prej faqet nė faqe, dhe tani vetėm i ndjek instruksionin e notave. Kryesisht ėshtė para dispozicioni qė ėshtė dėgjuar dhe e vazhdon nė mėnyrė identike, ashtu siē dėshironi ta vazhdoni kėtė muzikė.

Deja vu-ja hipotetike

Nė udhėtimin e juaj tė parin nė Alaskėn e izoluar dhe jeni tė ftuar nė njė familje eskimeze. Nė moment kur hyni brenda, papritmas ndjeni se ēdo gjė e dini ku gjendet. Edhe mė tepėr, shumė mirė i njihni gjerat e veēanta, kėmbėt e lososit qė pėrherė e par i shihni.

E frikshme dhe e hareshėm nė njėjtin moment. Habiteni, se ju jeni nė “shtėpi”, dhe njėherė kėtu jeni pėr herėn e parė. Shtėpiza eskimezė nuk ishte e njohur pėr ju, dhe tėrė kohėn ju kaplon ndjenjat se ju keni qenė kėtu pėrpara, gjithēka ėshtė e njohura. Nuk dini se ēfarė ju pre dhoma tjetėr pa me hy nė tė.

Nga Don Nosh Gjolaj


Edituar pėr herė tė fundit nga Jon nė 09.07.08 12:09, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Jon prej 09.07.08 12:06

DEJA VU-ja e vėrtetė

Pėr njė deja vu tė vėrtetė, duhet kjo pėrvojė tė dallohet nga kujtesa e harruar.

Zakonisht fjala ėshtė pėr diēka qė na befason, diēka e veēantė. Kėtė shprehje e shpiki hulumtuesi Francez Emile Boirac, qė do tė thotė e parė par se u pa.

Pėrvojat e deja vu-sė i shoqėrojnė:

- Ndjenjat se diēka ėshtė e njohur dhe pse ėshtė misteriozen, e frikshėm, e habitshėm dhe diēka jo e pėrditshėm.

- Rreth 70% njerėzve e pėrjeton deja vu.

Pėrqindja e lartė nuk do tė thotė se vėrtetė kaq njerėz e pėrjetojnė kėtė fenomen, por nganjėherė i ngatėrrojnė me largpamėsin, parandjenjat, intuitėn, ėndrrat.

Nė tė vėrtetė deja vu ėshtė njė fenomen i radhė, qė pėr kėtė fushė ende nuk kemi argumentet shkencore, sepse ėshtė shumė vėshtirė tė analizohen nė pėr laboratoriume dhe tė vėzhgohen. Kohėt e fundit hulumtuesit konstatojnė fuqia e kėtij fenomenit mund tė hulumtohet nėpėr mes hipnozės.

Ēfarė thotė shkenca

Kohėt e fundit janė bėrė mjaft hulumtime psikologjike lidhur me kėtė fenomen. Deja vu nuk ėshtė pjesė e pėrbėrėse profetizmit as parandjenjave por ėshtė fjala pėr anomalin e kujtesė. Qė lėnė pėrkatėsisht jep mbresa e njė pėrvojės, qė e kemi rikujtuar nė kujtesėn tonė, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė.

Fakti ėshtė, nė rastet e shumta jep ndjesi, se diēka kemi kujtuar, nganjėherė mjaft tė furishėm, por asnjėherė nuk mund ta kujtojmė ku dhe nė vend e kemi pėrjetuar si dhe ndjemė. Pas pak kohet “subjekti mund tė lėrė ndjenjat e shqetėsimit duke pėrjetuar deja vu-nė, kurse hollėsirat dhe rrethanat nuk mund t’i kujtojnė.

Mund tė jetė si pasojė e gėrshetimit dy sistemeve neurologė: ai qė ėshtė pėrgjegjės pėr kujtesėn e aftat shkurtėr (gjėrat ndodhin nė tashmen) dhe sistemi tjetėr qė ėshtė pėrgjegjės pėr kujtesėn e afatgjatė (qė gjėrat kanė ndodhur nė tė kaluarėn).

Lidhshmėria me skizofreninė

Eshtė konstatuar nė mėnyrė klinike se ka njė lidhshmėri e pėrjetimeve deja vu –sė dhe ngarkesave pėrkatėsisht ērregullimeve e skizofrenisė dhe anksiozitetit, po qe dikush vuan nga kėto dy ērregullimet, shpeshherė lajmėron ndjenjat e deja vu.

Lidhjen mė tė madhe ėshtė konstatuar te pacientit, tė cilėt vuajnė nga epilepsia. Ashtu disa shkencėtar e parashikojnė se pėrvojat e deja vu-sė ka mundėsi qė tė jenė ērregullime neurologjike, qė krijohen nga pėrpunimin e ērregulluar tė sinjaleve elektrike nė trurin e njeriut. Supozojnė se deja vu tek pacientit qė vuajnė nga epilepsia e lehtė qė krijohet nga ngarkesa e tepėrta tė shqetėsimeve qė dalin nga kujtesa.

Farmakologjia: kundra gripit deri te deja vu

Po qe se individi merr disa lloj ilaēeve, ka mundėsi, tek disa konsumues te medikamenteve tė lajmėrohet fenomeni deja vu. Pasojat e disa ilaēeve (medikamenteve) nė kombinimin me medikamentet tjera japin ndjenjat e pėrjetimet te deja vu-s.

Pėr arsye tė reaksioni dopamimės nė medikamentin Taiminenės dhe Jaaskelainės supozojnė se ndikon nė shfaqen e deja vu-sė si pasojė reaksionit tė hiperdopaminės nė pjesėn e trurit te konsumuesit. Disa pacient qė i marrin kėto medikamente kundra gripit edhe tek ata shfaqet ky fenomen i deja vu-sė.

Mos ėshtė shkaktarė kujtesa?

Pėr ta pėrshkruar anomalitė e kujtesės duhet patur njė klasifikim pėr kujtesėn normale. Ekzistojnė disa skema, por nė praktikėn klinike mė e dobishme ėshtė skema e kujtesės qė ndahet nė tre lloje “depo” magazinash.

1. Depot sendore, marrin informacion nga organet sendore dhe e ruajnė atė pėr njė periudhė tė shkurtėr (rreth 0,5 sekonda) deri sa tė pėrpunohet.

2. Depot e kujtesės afatshkurtėr, ruajnė informacionin pėr njė periudhė mė tė gjatė (rreth 15-20 sekonda). Informacioni ruhet pėr njė periudhė tė gjatė prej provash tė pėrsėritura, p.sh. kur njė numėr telefoni ende i pa familjarizuar pėrsėritet me mend deri sa tė arrish tek telefoni.

3. Depoja e tretė, ėshtė kujtesa afat-gjatė: ajo merr informacion tė zgjedhur pėr magazinim mė permanent dhe ka kapacitet shumė mė tė madh se dy tė tjerat. Informacioni magazinohet nė pėrputhje me karakteristika tė tilla si kuptimi apo tingulli i fjalėve.

Gjendja e humorit nė kohėn e magazinimit ėshtė e rėndėsishme: kujtimet e magazinuara, kur personi ėshtė i helmuar, rikujtohen mė me lehtėsi nė gjendje mendore tė pikėlluara. Nė lidhje me kujtesėn afat-gjatė duhet bėrė dy dallime tė vlefshme.

E para ėshtė ndėrmjet kujtesės pėr ngjarjet (kujtesa episodike) dhe kujtesa pėr gjuhė dhe dijet (kujtesa semantike). E dyta ėshtė ndėrmjet njohjes se njė materiali qė prezantohet dhe rikujtim pa kėtė prezantim kjo e fundit ėshtė mė e vėshtirė.

Nė paraqitjen e anomalive tė kujtesės pėrshkruhen disa terma teknike, dhe ja disa prej tyre:

• Amnezia anterograde, shfaqet pas njė periudhė pavetėdije. Ėshtė dėmtim i kujtesės, pėr ngjarje qė kanė ndodhur ndėrmjet periudhės sė fundit tė pavetėdijes sė plotė dhe restaurimit tė vetėdijes sė plotė.

• Amenesia retrograde, ėshtė humbja e kujtesės pėr ngjarje qė kanė ndodhur pėrpara fillimit tė pavetėdijes. Njė amnezi e tillė ndodh pas dėmtimit tė kokės ose terapisė elektrokonvulsive.

• Konfabulacioni ėshtė kallėzim i “kujtimeve” pėr ngjarje qė nuk kanė ndodhur nė periudhėn qė bėhet fjalė. Kjo ndodh nė disa pacientė me ērregullime tė rėnda tė kujtesės recente.

• Jamais vu, ėshtė dėshtim pėr tė njohur ngjarjet qė kanė ndodhur mė parė, ndėrsa deja vu, ėshtė njohja e ngjarjeve si familjare, kur ato nuk kanė ndodhur asnjėherė. Tė dy anomalitė mund tė takohen nė ērregullimin neurologjike.

Ngjashmėria nė mes stimujve deja vu dhe subjektit real, kurse tjetri shkon pas kujtesės, mund tė ēojė deri te sensacioni. Ashtu janė munduar shkencėtar ta shpjegojnė deja vu me hipnozėn, por shpeshherė nuk kanė patur suksese.

Teoria neurologjike

Deja vu e shpjegojnė si pasoj e ērregullimit neurologjike qė nuk pėrputhet me kohėn. Pėr arsyet tė defektit tė kohės truri e kupton, se ka marrė njė stimul pėr herėn e dytė, ēka nė tė vėrtetė ishte pėrjetimi i njėjtės ndjenė por pakėz me burimi me te larg.

Parapsikologjia

Po ashtu disa e ndėrlidhin deja vu edhe me parandjenjėn, largpamėsinė si dhe me ndjenjat jo normale pėr ta kuptuar, gjithashtu ėshtė shenjė e fuqive shpirtėrore si dhe aftėsisė e njė popullatės njerėzore. Deja vu e ndėrlidhin edhe me profetizmin, parashikimin dhe me kujtimet nga jeta e kaluam.

Ėndrra si burim i deja vu-sė

A ju ka ndodh ndonjėherė nė situatė qė do tė dini se ēfarė do tė ndodhin? Kur kini arrit nė njė vend pėr herėn e parė, juve ju duket se gjithēka ėshtė e njohur, kjo ėshtė ajo fuqia e ėndrrave?

Disa mendojnė se deja vu nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē kujtimet nga bota e ėndrrave. Zakonisht nuk i kujtojmė shumicėn e ėndrrave, vetėm na mesin nė kujtesė disa detaje tė vogla.

Kėto detaje mund tė ruhen nė kujtesėn e njeriut dhe i shmanget kujtesės aftat shkurtėr.

Nė kėtė mėnyrė ndoshta mund tė shpjegohet fenomeni deja vu , kujtesa nga ėndrrat qė i kemi parė mė herėt me ato elementet qė na kujtohen nė momentin e zgjuarit nga gjumi.

Nga Don Nosh Gjolaj
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Admin prej 24.12.08 13:23

Deja Vu

Deja vu ėshtė njė shprehje franceze qė do tė thotė “e parė mė parė”, duke iu referuar njė ndjesie tė veēantė, tė ēuditshme, tė qartė dhe tė mistershme njėkohėsisht, sikur njė skenė apo rrethanė e caktuar duket e pėrjetuar mė parė. Deja vu-ja ėshtė pėrkufizuar si “tė kujtosh tė ardhmen”.

Pėrvoja e “mėparshme” shpeshherė i atribuohet njė ėndrre, megjithėse nė disa raste ėshtė njė ndjenjė e fortė se kjo situatė ka ndodhur me tė vėrtetė nė tė kaluarėn. Disa ia atribuojnė deja vu-nė pėrvojave psikike ose sekuenca tė pakėrkuara tė jetėve tė mėparshme.

Pėrvoja e deja vu-sė duket se ėshtė shumė e pėrhapur. Nė studime formale rreth 70% e njerėzve kanė raportuar se kanė pėrjetuar tė paktėn njė herė (kjo pėrqindje i pėrket grup moshės nga 15-25, kur mendja ėshtė ende subjektive pėr tė vėnė re ndryshimet nė mjedisin rrethues).

Referenca tė pėrvojave tė deja vu-sė gjithashtu janė gjetur nė literatura tė kaluara, duke dėshmuar se nuk ėshtė fenomen i ri.

Njė person mund tė dijė rrugėn apo peizazhin e njė qyteti qė nuk e ka vizituar mė parė, duke u habitur nė tė njėjtėn kohė se si ka mundėsi tė ndodhė. Disa sugjerojnė se leximi i njė rrėfimi tė detajuar tė njė vendi mund tė pėrfundojė nė kėtė ndjesi, kur mė vonė ky vend vizitohet.

Shpjegimi mė i zakonshėm nuk e sheh deja vu-nė si akt i njohjeve paraprake apo profecisė, por njė anomali e kujtesės. Njė tjetėr teori e shpjeguar ėshtė ajo e vegimeve.

Ashtu si sugjeron teoria, njė sy mund ta regjistrojė atė qė sheh njė fraksion sekonde mė shpejt se tjetri, duke krijuar atė ndjesi tė fortė kujtese mbi tė njėjtėn skenė e parė nė tė mijtėn e sekondės mė vonė nga syri tjetėr.

Megjithatė edhe kjo dėshton nė shpjegimin e fenomenit kur janė tė pėrfshirė edhe informacione tė tjerė ndijorė, si pjesa dėgjimore dhe veēanėrisht pjesa dixhitale.

Njė lidhje reciproke klinike ėshtė gjetur mes pėrvojės sė deja vu-sė dhe ērregullimeve, si skizofrenia apo ankthi, dhe se pėrvoja ka gjasa tė rritet me subjektet qė janė nė kėto kushte.

Ky korrelacion i ka ēuar disa kėrkues pėr tė spekuluar se pėrvoja e deja vu-sė ėshtė anomali neurologjike e lidhur me shkarkimet e tepėrta elektrike nė tru.

Bashkė me intuitėn, kėrkimet nė psikologjinė njerėzore mund tė ofrojnė mė shumė shpjegime natyraliste, por pėrfundimisht shkaku dhe natyra e vetė fenomenit mbeten mister.

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Admin prej 22.02.09 12:14

Nė sekretet e "deja vu"-sė, ēelėsit tė kujtesės

Po sikur "deja vu"-ja tė jetė porta e duhur pėr tė hyrė nė sekretet e kujtesės? Ndoshta shkėputja nga vetėdija qė prodhon kjo ndjesi do tė ishte njė burim i ēmuar tė dhėnash pėr tė kuptuar se si truri i copėtuar seleksionon dhe ruan kujtimet.

Duke u nisur nga bindjet (qė nuk ka, sepse fenomeni i "deja vu"-sė ėshtė shpjeguar me disa teori tė ndryshme shkencore), njė psikologe amerikane nga Universiteti i Kolorados ėshtė "hedhur" nė atė re ndjesish tė paqarta qė psikologėt e quajnė "familjaritet". "Mund tė takojmė njė person nė supermarket dhe tė kujtohemi se jemi takuar njė ditė mė parė nė autobus.

Ose njė shembull tjetėr, qė fytyra e tij mund tė na duket shumė e njohur dhe tė vazhdojmė tė pyesim veten se ku jemi parė", shpjegon psikologia. Nė momentin qė na krijohet ndjesia sikur "kemi qenė edhe mė parė kėtu", ndodh ekzaktėsisht e njėjta gjė: jemi tė bindur se e njohim njė situatė, por nuk arrijmė tė gjejmė pėrse-nė.

Sipas psikologes amerikane, "deja vu"-ja ėshtė shembulli klasik i kujtesės qė nxit kujtimet, por nuk i lidh ato me njėra-tjetrėn. "Njė situatė e zakonshme tė duket shumė familjare, por nuk arrin tė identifikosh arsyen e kėtij familjariteti.

Dhe nuk ėshtė njė rastėsi qė kėto fenomene tė shfaqen mė tepėr te personat qė udhėtojnė shpesh, tė cilėt kujtojnė me saktėsi ėndrrat e tyre, ose shohin shumė filma".

Fakti qė fėmijėt e vegjėl deri nė moshėn 10-vjeēare nuk kanė pasur eksperienca, kjo tregon se duhet njė tru mjaft i zhvilluar pėr tė provuar atė qė Shėn Agustini e quante: "njė kurth i djallit".

Studimet e psikologes konfirmuan atė qė neuroshkenca e kujtimeve kishte vėrejtur prej kohėsh: ngjarjet qė na ndodhin ēdo ditė copėtohen nga truri (tingujt nga njėra anė, ndėrsa aromat dhe ngjyrat nga tjetra) dhe ruhen nė formėn e kujtimeve nė hapėsirat e ndryshme tė mendjes sonė.

Shkėndija e "deja vu"-sė ndizet pikėrisht nė momentin kur njė eksperiencė e sė tashmes koincidon me njė nga teserat qė pėrbėjnė grumbullin e kujtimeve tė sė shkuarės.

Mjafton njė element i kapur nga kujtesa pėr tė rikujtuar gjithė skenėn, duke sjellė kėshtu ndjesinė tipike tė "deja vu"-sė. Ja se si njė kujtim bėhet fotografi aktuale.

Kjo teori arrin tė shpjegojė edhe njė fenomen qė vitin e kaluar i kishte lėnė pa fjalė studiuesit.

Njė shkencėtar i Universitetit tė Lidsit, njė nga ekspertėt mė tė mėdhenj tė kėsaj "kokrrize rėre" qė pėrfundon nė mekanizmat e kujtesės, kishte pėrshkruar nė revistėn "Brain and Cognition" rastin e njė tė verbri tė mėsuar me "deja vu"-nė.

Ndjesia krijohej kur burri dėgjonte zhurmėn e njė zinxhiri qė zbėrthehej. Ai dėgjonte njė lloj tingulli muzikor, ose perceptonte fragmente bisedash mbi njė temė tė caktuar. Pėr t‘i bėrė ballė paparashikueshmėrisė sė kėsaj ndjesie, qė i dukej sikur e kishte jetuar edhe mė parė kėtė moment (e pamundur ta krijosh me komandė nė laborator), nė Universitetin e Lidsit tentuan ta provonin me hipnozėn, por "ajo" ishte zhdukur, pėr t‘u kthyer nė harresė.

Intervista

Biologu: Ne dhe realiteti ynė i sajuar


"Ne mendojmė se shohim realitetin, por mendimi ynė nuk bėn gjė tjetėr veēse materializon asgjėnė. Nuk duhet tė mrekullohemi nėse ndonjėherė shfaqet njė hap i rremė", si nė rastin e "deja vu"-sė, thotė shkrimtari e profesori i biologjisė dhe gjenetikės.

"Deja vu"-ja lind nga njė eksperiencė konkrete. Pse thoni se vjen nga asgjėja?

Qė lind nga njė eksperiencė konkrete, ėshtė ajo qė besojmė ne. Nė tė vėrtetė nuk dimė shumė mbi domethėnien e fjalėve "kuptoj" e "kujtoj". Para se tė kėrkojmė shkaqet e "deja vu"-sė, duhet tė studiojmė me kujdes si funksionon truri ynė; si tė veprojmė sipas parimit tė shoqėrimit tė mendimeve, pa tė cilin nuk mendohet e nuk njihet asgjė. "Deja vu"-ja ėshtė njė dritare pėr tė zbuluar fenomene tė panjohura. Mendoj se ėshtė njė eksperiencė, rėndėsia e sė cilės ėshtė mbivlerėsuar shumė.

Ju e keni provuar ndonjėherė ketė ndjesi?

Jo, dhe besoj se gjithė kjo varet nga hipnotizimi. Mesa duket bėhet fjalė pėr njė mekanizėm filozofik tė kujtesės, rėndėsia e sė cilės ėshtė zmadhuar. Por, kjo nuk do tė thotė se duhet t‘i futemi punės kokė e kėmbė pėr tė kuptuar mė mirė se cilat janė mekanizmat e nėntėshėm tė aftėsive tė trurit pėr tė perceptuar realitetin dhe pėr ta fiksuar.

Mendja e njeriut ėshtė cilėsuar si misteri mė i madh i universit...?

Duhet ta pohojmė se realitetin e kemi shpikur nga asgjėja. Ky proces nuk ndodh rastėsisht. Ashtu siē theksonte Kant, ekzistojnė disa kritere tė sakta qė mendja jonė i pėrdor pėr tė krijuar njė ide mbi realitetin. Truri i njeriut ėshtė ende i mbushur me mistere, por natyrisht nuk bėhet fjalė pėr njė organ qė vepron nė bazė tė ligjeve anarkike. Ndoshta sajon realitetin, por nuk e bėn nė atė mėnyrė, qė pak a shumė tė gjithė tė jenė dakord.

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

De-Zha vy - Déją-vu !

Mesazh  protoni prej 21.10.09 6:05

De-Zha vy - Déją-vu !

Shpesh here ndodh qe individit te caktuar njerzor, neper situata te caktuara ne kohe dhe hapesire, ti duket se ka qene i pranishem ne forme aktive apo pasive edhe me pare ose te themi edhe njehere tjeter!?!

Personit te cilit mund ti ndodh kjo dukuri ia deshmon atij se situaten e caktuar qe e ka para syve te tij e qe eshte ne zhvillim e siper e ka perjetuar edhe njehere me pare...Bile disa prej tyre, jane ne gjendje qe sekunecen e ardhshme te ngjarjes momentale, per derisa jane duke perjetuar ngjarjen-ndodhin apo skenen ta shpjegojne edhe ne menyre segmentale duke ju thene te tjereve ose vetes se tyre ne heshtje se: Tani ka per te ndodhur kjo, kjo, kjo...

Disa kete dukuri mund ta quajne aftesi, disa dhunti, disa edhe nuk mund ta marrin me mend ose ta besojne fare!
E verteta e spjegimit te ketij reaksioni psikik qe perjeton individi, mund te bazohet ne dy elemente natyrore, ne elementin Reinkarnim (Ringjallje) dhe ne elementin Paratheni (Profetizem).

Personat e tille, qe jane subjekt perjetues i DEJAVU-se, nuk jane per tu nencmuar ashtu sikur qe nuk do te ishte e drejte qe spjegimet, sqarimet, apo informatat qe ata i japin rreth perjetimeve qofte ne te tashmen apo te ardhmen, te injorohen, perqeshen apo edhe te komentohen zhdrejte dhe jorealisht, nga te tjeret e qe ata gjejne nje doze besimi per tu rrefyer tek ata.

Njeriu eshte qenje natyrore dhe fatkeqesisht ai mbi veten e tij, origjinen e llojit te tij ka aq pak informata sa qe nuk mund te jepet nje mendim konstruktiv, i bazuar, shkencor rreth brumit te tij origjinal dhe te vertet natyror, prandaj duke u nisur ne baze te rrethanave faktike, nuk kemi te drejte te besojme apo edhe te mos besojme ne cudira natyrore te cilat mund te manifestohen ne njeriun, apo rreth tij.

Nga ajo qe thame me siper rezulton se njeriu eshte qenje e paparashikuar natyrore-shpirterore pse jo edhe shoqerore. Njerezit qe posedojne aftesine e Dejavu-se, me plote bindje mund te ju them se jane pasqyre e qarte e ndodhive ne perspektive.

Te tillet do te kene mundesine qe edhe permes Vizioneve te ndryshme qofshin ne forme iluzionesh apo edhe halucinacionesh, te na japin ndonje risi dhe tregojne dicka te re, ne lidhje me te afermen e tyre ose te dikujt tjeter, apo me ndonje ndodhi qe eshte e permasave me te gjera siq eshte lufta apo situatat konfliktuoze. Per me teper njerzit e moshuar qysh edhe me heret por edhe tani e perdorin termin Isharet.

Vizionet jane po thuaj se te ngjashme me Dejavut por qe keto, jane situata te paqena realisht, por qe transmetohen para syve te atij qe realisht edhe i perjeton dhe i japin mesazh perjetuesit ne forme te zerit, fotografise, skices, kontures, formes se gjalle (njeriut real dhe identik) te personave te rendomt etj.

Pershembull nena qe jeton ne Prishtine eshte permalluar per te bijen e saj te cilen e ka ne Holande dhe ne nje moment, i duket se po e ndegjon zerin e bijes se saj duke e thirrur, Nene ja ku jam! Nuk kalon shume kohe nje ose dy dite dhe bija e saj e cila ka mundur me qene larg nga e ema, te vije dhe ta vizitoj ate. Pse ndodh nje dukuri e tille?

Nje dukuri e tille ndodh per faktin se nderdijet e njerzve komunikojne duam apo nuk duam ne, shpirtrat tane komunikojne mes vete duam apo nuk duam ne !?! Kane ekzistuar persona te atille qe kane dhene mesazhe te qarta, por edhe ne forme te karahasimeve apo edhe metaforave, por me rendesi eshtse se kane dhene dicka per njerzimin dhe njerzimi per cudi, nuk ka ditur ti shfrytezoj kurre keto burime informative...
avatar
protoni

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

reminishenca

Mesazh  gjoniradovani prej 29.10.09 8:58

Njeriu perjeton te ardhmen e tij shpesh here nepermjet enderres.
Ne momentin kur njeriu perjeton ne realitet ate qe dikur ka pare ne enderr, atij i duket sikur kete gje e ka jetu diku tjeter sepse thjesht ai ka harruar enderren qe ka pare dikur.
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

enderra!

Mesazh  protoni prej 29.10.09 23:18

Ju falenderoj per ndihme, eshte e mundur.
avatar
protoni

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Rreth enderrave!

Mesazh  protoni prej 31.10.09 7:05

Do te mundohem qe enderrat si procese neuropsikike, ti cilesoj apo kategorizoj per nga nga natyra e domethenjes gjegjesishte per nga natyra e porosise apo mesazhit qe ato i japin enderruesit.
Enderrat ne aspektin mjekesor, shpjegohen si procese neurofiziologjike, te cilat ndodhin si rezultat i ngarkesave te ndryshme qofshin ato te karakterit psikik apo fizik.

Ne rast te perjetimit te temperaturave te larta,te tronditjeve te ndryshme qofshin shpirterore apo fizike (ngarkesa dhe kallja e muskujve, eshtrave...) eshte emundur qe njeriu te perjetoje edhe enderra te ndryshme qofshin ato ne forme te enderrave te thella (ankthe) apo edhe ne forme te enderrave te lehta, si dhe ne forme te enderrave kur personi eshte apo beson qe eshte gjyzem i zgjuar, si psh, iluzionet, halucinacionet, apo edhe vizionet e ndryshme.

-Nje eshte me se e sigurt qe ekzistojne ne kete bote, persona te cilet te ardhmen e tyre por edhe te ardhmen e pergjithshme e perceptojne permes enderrave, kjo eshte me se e vertet.
Shtrohet pyetja pse dikush ti kete ato cilesi, te parathenies e dikush jo?

A mos keta individ njerezor, jane me te afte ne aspektin neuropsikik?
Jo.

Une besoj ne ate se komplet universi menaxhohet nga nje force, fuqi, cudi e cila i instrumenatlizon, rregullon, koordinon, kontrollon, vlereson, dinamizon, jeteson te gjitha ato dukuri, fenomene, ngjarje apo procese qofshin te gjalla/organike apo jo te gjalla/inorganike, keshtu qe aftesia e parashimit te se ardhmes nuk eshte asgje tjeter pos nje dhunti natyrore e cila i eshte dhuruar indivitit/njeriut nga perendia.
avatar
protoni

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  gjoniradovani prej 31.10.09 11:22

Njeriu qe eshte fjet nga shpirti e shikon te ardhmen nepermjet enderres ndersa ai qe eshte zgjuar e shikon direkt.
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Analise prej 31.10.09 14:49

E besoj, me ka ndodhur vertete ne dy raste me diference kohe disavjecare nga njera tjetra.
Kam pare ne enderr dicka, te nesermen ndodhi realisht dhe pothuaj pa asnje ndryshim,asgje e natyres se planifikuar.Ndersa ne rastin tjeter nje fenomen real, vetem pas nje dite qe kisha pare endrren....
avatar
Analise

26


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Deja-vu!

Mesazh  protoni prej 31.10.09 15:10

-Mund te ju siguroj se njerezit e kane formuesin (ndertuesin) e tyre, edhe Nostra-damus, disa here gjate profecise se tij e pate potencuar qarte qe ai ishte prodhim i nje fuqie mbinatyrore (zotit).

-Me nje fjale une besoj ne spontanitet sepse spontaniteti eshte edhe permbushje e sekuencave jetesore te programit te krijuesit tone ndaj qenjes sone.

-Nga ne kerkohet qe te mendojme pozitivisht, pa u leshuar ne imagjinaten e urrejtjes, smires dhe ndjellakeqesise.

-Nga ne kerkohet qe te punojme dite e nate dhe te udhehiqemi permes frymes se paqes, dashurise dhe humanizmit.

-Nga ne kerkohet qe te bejme perpjekje qe ti duam te gjithe ata qe na duan edhe ata qe nuk na duan, sepse vetem ashtu do te jemi nje kategori me larte se miqet dhe armiqet tane, sepse vetem vetedija e shendoshe morale dhe etike maximale, na madheron edhe para atyre qe thithin oksigjen per te ekzistuar por edhe para atij qe na ka krijuar!
avatar
protoni

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

---

Mesazh  gjoniradovani prej 31.10.09 17:20

Emri i ZOTIT eshte AI QE ESHTE: kurre nuk u tha qe emri eshte ai qe ishte apo ai qe do jete, meqenese shpirti eshte nje, por i ndare ne pafundesi trupash, une jam me shpirt edhe te ti , te ai qe ishte dhe te ai qe do jete.

Kur shpirti zgjohet nga gjumi apo kthjellohet ai e sheh veten te e kaluara te e sotmja dhe tek e ardhmja. Kjo qe po them kuptohet vetem nqs njeriu arrin gjendjen e qenies.
avatar
gjoniradovani

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Une besoj se emri i zotit eshte emri i kijuesit te universit.

Mesazh  protoni prej 01.11.09 11:32

Nostradamus ke thene se e sotmja e bene te ardhmen...
Une si nje molekule ne bagazhin e dijes se pergjithshme ne explorer univers, mund tju them se e ardhmja jone e gravuar, e bene te sotmen!
E sotmja eshte nje simbol ne boten e simboleve pasrendese!
Pershendetje!
avatar
protoni

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Jon prej 12.12.09 15:56

Déją vu - E ardhmja nė mendjen tonė



Qė nga fillimi i kohėrave, njeriu ėshtė subjekt i fenomeneve qė arsyeja njerėzore nuk di t'i shpjegojė. Deja vu ėshtė njė prej kėtyre. Njė kokėrr rėrė qė duket se pengon mekanizmat e logjikės njerėzore.

Vende qė nuk i kemi parė kurrė mė parė, e qė megjithatė i kemi vizituar. Situata tė papėrjetuara asnjėherė, e megjithatė tė njohura. Ndonjėherė njė dije pėr tė ardhmen qė nuk mund tė shpjegohet.

Ēfarė ėshtė ky fenomen i ēuditshėm qė ėshtė i njohur qysh prej lashtėsisė dhe megjithatė po qė prej lashtėsisė ka qenė i mbėshtjellė me mister? A ekziston njė shpjegim i vetėm dhe i pangatėrrueshėm? A ėshtė njė gropė e memories sonė, apo njė mesazh qė na vjen nga realitete paralelė qė janė ende tė panjohur pėr ne?

Realiteti ėshtė njė "trekėndėsh katėrkėndor", domethėnė diēka kontradiktore nėse nuk specifikohen parametrat brenda tė cilėve ne lėvizim.

"Kjo gjė mė ka ndodhur njėherė". "Nė kėtė vend mė duket se kam qenė". Janė kėto format mė tipike, nė tė cilat manifestohet fenomeni i deja vu-sė. Edhe pse mė pas, po tė vėresh mirė e me kujdes, pėrtej njė ndjesie tė fortė reminishence fillestare, pothuajse asnjėherė nuk pasohet nga njė kujtesė e detajeve. Tamam sikur njė pjesė e jona e di mirė, se gjėrat nė tė vėrtetė nuk janė tamam kėshtu.

Po ēfarė mendon nė lidhje me fenomenin Arthur Funkhouser, ekspert, njė prej psikologėve mė tė mėdhenj botėrorė i deja vu-sė, i cili rrėfen pėr fenomenin. "Kur isha shumė i ri, pata njė seri eksperiencash shumė tė fuqishme, tė cilat dukej se i pėrkisnin kategorisė sė paranormales. Kam qenė kahera i apasionuar pas shkencave dhe pas fizikės e megjithatė nuk arrija asnjėherė qė tė shpjegoja se ēfarė kishte ndodhur. I pėrsėrisja vetes sime se kjo gjė ishte e pamundur. Mė duhet tė pranoj se e gjitha mė vinte nė siklet shumė tė madh, kėshtu qė nisa tė flas nė lidhje me kėtė, me persona tė ndryshėm, por askush nuk dinte tė mė thoshte asgjė. Mė nė fund, njė person m'u pėrgjigj: Aha, ti je duke folur pėr deja vu-nė. Dhe mė dha nė dorė njė njė libėr tė vogėl, qė fliste pikėrisht pėr kėtė argument. Nė kėtė mėnyrė, nisi udhėtimi im nė kėtė botė misterioze.

Funkhouser, ashtu si shumė psikanalistė tė tjerė nė punėn e tij eksploron lidhjet e ndryshme mes realitetit tė ėndrrave dhe memories, mes botės sė mistershme tė ėndrrave dhe mė tej botės edhe mė misterioze tė deja vu-sė.

Endrrat na shfaqen nė struktura dhe fizionomi gjithmonė tė ndryshme, secila me domethėnien e saj tė fshehur. A mund tė pohojmė tė njėjtėn gjė edhe pėr deja vu-nė? Disa kėmbėngulin se janė madje nė gjendje qė tė parashikojnė tė ardhmen, ashtu si nė ėndrrat parashikuese. Ēfarė marrėdhėnie ekziston ndėrmjet deja vu-sė dhe ėndrrės dhe, mė tej, ekziston njė lloj i vetėm i deja vu-sė, apo format qė ajo mund tė shfaqet janė tė shumėfishta?

"Mendoj, se ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė bėjmė dallimin ndėrmjet pėrvojave tė ndryshme qė zakonisht ne i quajmė deja vu", thotė psikologu Funkhouser. "Pėr mua ėshtė e ndarė nė tre pjesė. Ajo qė e quaj deja vecu ėshtė kur koha luan njė rol tė rėndėsishėm nė eksperiencėn e pėrjetuar, ndodh njė gjė dhe e dimė tashmė se ēfarė ėshtė duke ndodhur.

Mė pas, ėshtė deja visite, apo mė saktė tė vizitosh njė vend pėr herė tė parė, duke e ditur, ndėrkohė se ēfarė do tė gjesh aty, pėr shembull tė gjesh se ēfarė ka pas qoshes sė rrugės. Nuk ėshtė njė ēėshtje kohe, por ėshtė njė njohuri paraprake e hapėsirė, gjeografike.

Dhe ėshtė eksperienca e tretė qė unė e quaj deja senti, ose mė saktė e ndjerė mė parė, domethėnė qė ta kesh provuar njė herė njė emocion tė caktuar, njė ndjesi tė caktuar".

Ēdo rast i deja vu-sė duket i ndryshėm nga tė tjerėt. Por ēfarė ka pėr tė thėnė njė tjetėr ekspert, njė ekspert qė ndodhet nė anėn tjetėr tė oqeanit, nė Amerikė, nė Seattle. "Mė shumė se sa llojet e ndryshėm tė deja vu-sė, ne duhet tė analizojmė shkaqet, sepse duhet tė dini qė nuk ka njė shkak tė vetėm, por janė plot 71 tė tillė", thotė Vernon Neppe, neurolog. "Pėr ta thjeshtėsuar, mund ta ndajmė deja vu-nė nė pak kategori tė mėdha.

E para, pėrfshin deja vu-nė qė ne e quajmė tė tipit shoqėrues, qė vjen pėr shkak tė stresit, tė ankthit. Ajo sjell trazime tė shkurtėr tė kujtesės dhe tė perceptimit. Ose mė saktė, bėhet fjalė pėr probleme komunikimi ndėrmjet kujtesės afatshkurtėr dhe kujtesės afatgjatė.

Ka pastaj eksperienca qė shkojnė nė kufijtė e paranormales si parandjenjat e kėqia, apo gjėra tė tjera si kėto. Ka persona qė e dinė se ēfarė do tė ndodhė nė tė ardhmen, nė kėtė rast ka njė shtrembėrim tė qartė tė perceptimit tė kohės. Lobi temporal i trurit pėson luhatje qė janė vėshtirė tė shpjegohen dhe njė prej kėtyre luhatjeve prodhon deja vu-nė.

E dyta, ėshtė deja vu-ja psikotike, apo mė saktė kur interpretohet keq realiteti. Kjo ėshtė ajo qė e quajmė deja vu skizofrenike, e cila ėshtė shpesh herė e lidhur me atakėt e panikut apo edhe format mė tė rėnda tė epilepsisė".

Kujtesa njerėzore ėshtė njė mekanizėm kompleks qė pėrfshin zona tė ndryshme tė trurit si neokorteksi dhe amigdali, por organi kryesor kur flasim pėr kujtesėn ėshtė hipokampusi, zona qė ėshtė direkt pėrgjegjėse pėr kujtesėn, ndjenjat dhe mė nė pėrgjithėsi pėr perceptimin tonė mbi realitetin. Po ēfarė ndodh nėse hipokampusi, i aktivizuar nga njė ndjesi e gabuar familjariteti bie nė gabim? Ndoshta ndodh qė realiteti nuk ėshtė mė realitet? Deja vu-ja vė nė njė provė tė vėshtirė ēdo lloj bindjeje shkencore. A mundet njė qenie njerėzore qė tė eksperimentojė telepatinė, apo mprehtėsinė?

Pra, a mundemi qė tė parashikojmė tė ardhmen? Duket se ėshtė ky rasti i njė gruaje belge 40-vjeēare, e cila, e ftuar nga njė miku i saj pianist pėr tė dėgjuar melodinė e re qė ai sapo kishte kompozuar, me tė dėgjuar notėn e parė, nė mėnyrė tė pashpjegueshme ishte nė gjendje qė tė fėrshėllente tė gjithė pjesėn tjetėr tė melodisė.

"Ai i gruas belge ėshtė nė rast normal, por duhet thėnė se shumica e rasteve janė absolutisht normalė. Nuk ka asnjė lloj arsyeje qė tė shqetėsohemi, nėse herė pas here na ndodh qė tė kemi njė deja vu. Pėr fat tė keq, shumė njerėz tremben. Shtatėdhjetė pėrqind e popullsisė, kur janė pak nė ankth apo tė shqetėsuar e provojnė, ndonjėherė edhe nė mėnyrė tė shpeshtė", thotė Funkhouser.

"Kjo gjė mė ka ndodhur njė herė", "nė kėtė vend unė kam qenė mė parė". Termi ėshtė pagėzuar nga njė psikolog francez, Meile Boirac, nė vitin 1876. Para tij, fenomeni njihej me emrin paramnezia. Dėshmi tė tilla ka edhe nė veprat e Platonit. Edhe dishepulli mė i madh i Frojdit, Gustav Jung, ka lėnė dėshmi tė kėtij fenomeni. Eshtė njė fenomen ky qė tė gjithė e kemi pėrjetuar nga njė herė. Kush nuk e ka patur asnjėherė ndjesinė qė ka qenė njė herė nė njė vend tė caktuar edhe mė parė?

Kemi dashur qė tė pėrfshijmė nė kėtė artikull njė person qė ka dėrguar njė letėr, e cila rrėfente nė fakt njė letėr qė kishte lidhje pikėrisht me fenomenin e deja vu-sė. Cili ėshtė raporti i saj me deja vu-nė? "Unė nuk kam menduar asnjėherė pėr deja vu-nė", thotė Stefania (ky ėshtė emri i personazhit). "Por, disa vite mė parė, mė ndodhi diēka qė m'u duk goxha e ēuditshme. Shkuam nė Venecia me disa miq tė mi dhe menjėherė sapo mbėrritėm nė qytet, u ndjeva shumė e lodhur. Mendova nė moment pėr faktin qė e kishim kaluar tė gjithė natėn nė tren dhe qė nuk kisha pushuar.

Shkova pra nė hotel dhe nisa tė ndihem keq. Pata njė takikardi. Isha nė moshėn 28-vjeēare dhe nuk mendoja aspak pėr kėto gjėra. Mė pas, dola nga hoteli, hodha njė sy rreth e rrotull dhe mė dukej sikur kisha qenė njė herė nė atė vend. Mendova pėr njė film qė e kisha parė tashmė. Megjithatė, nė tė njėjtėn kohė vazhdoja tė ndjeja kėtė takikardi dhe ndihesha pėrsėri keq. Pėr fat tė mirė, mes grupit tonė miqėsor ishte njė mjek dhe ai mė dha njė qetėsues. Mendova me vete: epo nė darkė do tė shtrihem dhe do tė pushoj. Por, gjatė tė gjithė natės nuk vura gjumė nė sy".

Po ēfarė ka nė tė vėrtetė interesante kjo histori? Rrėfimi i Stefanias vazhdon: "Nė mėngjes u zgjova dhe dola, bėmė shėtitje nėpėr Venecia dhe unė praktikisht i dija dhe i njihja tė gjithė vendet ku shkonim. Kaluam nga pallati i famshėm Ca' d'oro. Shikoja gondolat dhe mė shkaktonin siklet, ndjeja pėrbrenda gjėra, tė cilat nuk i kam kuptuar asnjėherė.

Isha tamam si nė njė gjendje ekstaze. Nė Venecia qėndrova pėr tre ditė dhe ēdo ditė ndihesha mė keq se nė ditėn paraardhėse, aq sa nė ditėn e fundit miqtė e mi vendosėn tė bėjnė njė vizitė tek Murano dhe Burano.

Por edhe kur mbėrritėm atje, unė praktikisht njihja dhe dija gjithēka pėr Muranon dhe Buranon. Njėri prej miqve tė mi mė propozoi qė tė shkonim dhe tė shikonim Ferraran. U thashė qė, pėrderisa unė ndihem keq, nuk kemi pse tė shkojmė nė Ferrara, shkojmė mė mirė nė Romė. Por ata kėmbėngulnin nė tė tyren dhe miku im doktor mė jepte qetėsues.

Dhe mė nė fund vendosa tė shkoj nė Ferrara, ku pėr ēudi u ndjeva shumė mirė. Nuk e kisha parė asnjėherė Ferrarėn, pėrveēse nė televizor apo kartolina, dhe ndihesha shumė, shumė mirė. Dhe duke qenė se kur ndodhesha nė Venecia isha nė ankth dhe ndihesha keq gjatė tė gjithė kohės, ndėrkohė qė nė Ferrara bėhesha menjėherė mirė, atėherė mė ngeli nė mendje njė pikėpyetje e madhe nė lidhje me kėtė gjendje timen"?

Ēfarė tė habit nė rastin e zonjės Stefania? Zakonisht, kur ne kujtojmė diēka, kur mendojmė se kemi qenė njė herė nė njė vend tė caktuar, kjo ndodh pėr pak minuta dhe mė pas fenomeni zhduket. Disa thonė se, kjo nėnkupton qė kemi kujtime, tė cilėt truri ynė i bashkon vetė nė mėnyrė automatike. Ndėrkohė qė, rasti i Stefanias ėshtė pak mė shumė i ndėrlikuar. Pėr kėtė arsye, rasti iu parashtrua profesorit tė Seattle, Vernon Neppe.

"Ky ėshtė njė rast i jashtėzakonshėm. Tė kesh tre ditė me radhė, deja vu ėshtė vėrtetė e veēantė, shumica e njerėzve kanė deja vu vetėm pak herė gjatė tė gjithė jetės sė tyre. Mund tė jetė normale qė tė shkosh nė Venecia dhe tė tė duket sikur ke qenė njė herė aty, po, por kjo vetėm pėr disa sekonda, dhe jo ashtu si i ka ndodhur Stefanias. Kjo histori vė nė krizė ēdo lloj shpjegimi univok nė lidhje me kėtė fenomen. Ngrihet pyetja, pėrse vetėm atje, pėrse vetėm ato tre ditė dhe, mė pas, pas Venecias, asgjė mė?

Pėr mė shumė se njė dekadė, tezat e Vernon Neppet dukeshin mė prestigjiozet nė skenėn ndėrkombėtare. Kjo, deri nė vitin 2006, kur njė artikull qė u botua nė revistėn autoritare "Science" ka shkartisur letrat dhe ka shkundur nga themelet komunitetin shkencor. Kjo, edhe pėr arsye se personi qė ka autorėsinė e atij artikulli nuk ėshtė njė person dosido, por njė shkencėtar prestigjoz, fitues i Ēmimit Nobel pėr mjekėsinė, i cili i la studimet e tij tė mėparshme, nė kulmin e suksesit akademik, pėr t'iu dedikuar studimit tė deja vu-sė.

"Ne nuk e njohim tė gjithė mekanizmin e deja vu-sė, por vetėm njė pjesė tė tij", thotė fituesi i Ēmimit pėr Mjekėsinė nė 1997, Susumu Tonegava. 'Ajo qė ne besojmė se ndodh ėshtė: nė trurin tonė kemi qė njė qark qė proceson dhe arkivon informacionet qė ne marrim dhe qė shkojnė dhe formojnė kujtesėn. Kur takon dikė, kur sheh njė vend pėr herė tė parė e njeh, e kujton, apo e di qė nuk e ke parė asnjėherė mė parė atė hapėsirė apo atė person.

E bėjmė kėtė gjė gjatė tė gjithė kohės, edhe tani qė jemi duke folur madje. Por ndonjėherė, skena tė caktuara janė kaq tė ngjashme, dhe informacionet qė tė vijnė nga realiteti tė kujtojnė njė tjetėr skenar, tė cilin nuk jemi mė nė gjendje qė ta dallojmė. Njė pjesė e trurit, hipokampusi, tė thotė: kjo nuk ėshtė hera e parė qė t'i je kėtu, sepse kujton nė fakt njė vend tė ngjashėm dhe hyn nė njė lloj qarku tė shkurtėr. Por pjesa tjetėr e trurit, i quajtur neokorteks ka njė hapėsirė mė tė madhe tė tė gjithė situatave tė pėrjetuara mė parė dhe tė thotė: Jo, kjo ėshtė hera e parė qė t'i je kėtu. Pikėrisht kėtu lind edhe konflikti".

E reja mė e madhe qė sjellin studimet e Susumu Tonegavės, ėshtė se ai merret me trurin e kavieve minj, tė cilėve pėrmes manipulimeve gjenetike u ndryshihen disa celula cerebrale. "Tek minjtė e ndryshuar gjenetikisht ėshtė e vėshtirė qė tė dallojnė, me fjalė tė tjera ėshtė njėsoj si tė jenė viktima tė njė deja vu-je kronike, ngatėrrojnė gjėra qė u kanė ndodhur me gjėra qė nuk i kanė ndodhur asnjėherė mė parė.

Kemi parė veprimtarinė e minjve tė angazhuar nė njė aktivitet eksplorues, kemi parė sjelljen e mutantėve nė dy vende tė ndryshėm, i kemi vėnė nė njė vend, mė pas nė njė tjetėr dhe mė pas kemi bėrė tė njėjtėn gjė me minjtė normalė. Nė tė dy ambientet, mutantėt ndjekin tė njėjtėn skemė sjelljeje, ndėrkohė qė minjtė normalė e ndryshojnė atė. Nga kjo mund tė supozohet se njė kategori e minjve arrijnė qė tė bėjė dallimin dhe tjetra jo".

Nė vitet tetėqind, kompleksiteti i trurit ishte krahasohej me centralin e telefonit. Ndėrsa sot flitet mė shumė pėr njė kompjuter tė sofistikuar, por sa mė shumė qė kėrkohen krahasime, aq mė shumė bėhemi tė vetėdijshėm se kėto nuk janė veēse hije tė potencės cerebrale. Po sikur truri i njeriut tė jetė shumė mė tepėr se sa ajo qė ne mendojmė? Njė entitet i pafundėm ashtu si universi? Teoritė e reja tė Susumu Tonegavės megjithatė nuk kanė bindur studiuesit e shumtė qė merren prej vitesh me kėtė ēėshtje. Ashtu si mund tė pritej, kur flitet pėr deja vu-nė, dera mbetet ende e hapur.

"Do tė doja tė dija, minjtė a mund tė flasin? Sigurisht qė ata kanė njė gjuhė tė tyren, por sigurisht qė ne nuk na japin intervista", thotė njė kundėrshtar i profesorit Tonegava: "Unė nuk mendoj se minjtė janė nė gjendje tė na thonė, nėse kanė patur apo jo njė deja vu, pėr kėtė arsye mendoj se tė gjithė kėto teori nuk kanė asnjė bazė, pikė sė pari se nuk ėshtė askush qė tė na thotė se ēfarė ka provuar, dhe sė dyti, sepse truri i njė miu nuk ėshtė i zhvilluar aq sa duhet.

Mbėrrimė kėshtu nė hipotezėn pėrfundimtare pėr fenomenin misterioz tė deja vu-sė. Kemi parė se bota shkencore ėshtė e ndarė mė dysh nė lidhje me zgjidhjet e mundshme qė kanė tė bėjnė me fenomenin e deja vu-sė, kemi parė mendimin e shkencėtarėve, psikiatėrve dhe psikanalistėve. Duket qartė se, zgjidhjet nuk konkordojnė me njėra-tjetrėn, por nga ana tjetėr as nuk mundemi qė tė themi se ky fenomen nuk ekziston. Jemi pėrpjekur kėshtu qė thjeshtė tė krijojmė njė ide, por tashmė, duke iu qasur nga njė tjetėr kėndvėshtrim. Duke hyrė nė botėn e paranormales.

Atėherė, a mos ėshtė kujtesa pararendėse e njė jete paraardhėse shpjegimi i vėrtetė i deja vu-sė? Por edhe nėse do tė pranohej kjo mundėsi, a ėshtė vėrtetė e besueshme qė kujtesa jonė tė shkojė kaq shumė prapa nė kohė, atėherė kur kemi qenė njė person tjetėr nė njė epokė tjetėr? Duket se kėtė teori do ta konfirmonte mė sė miri ajo qė i ndodhi shekullin e kaluar njė zotėrie me emrin Paul Videl, i cili ndėrkohė qė ndodhej nė ceremoninė e varrimit tė njė princeshe angleze, pati ndjesinė se kish marrė pjesė njė herė nė kėtė dhimbje tė tmerrshme.

Remo Bodei, filozof qė ėshtė marrė shumė me fenomenin, thotė se "njė mjek anglez, Artur Vigan, nė vitin 1844 kishte shkruajtur njė libėr qė prekte temėn e deja vu-sė dhe qė nisej nga ideja se nė dy hemisferat e trurit, nocionet mbėrrijnė ndonjėherė nė kohė qė ndryshojnė nga njėra-tjetra me njė fraksion tė sekondės, pra, mė parė nė njėrėn hemisferė dhe mė pas nė tjetrėn".

Ne kemi vendosur qė tė mos ndalemi, por qė tė shkojmė dhe tė kėrkojmė pėrgjigjet nė vendin ku studimi i deja vu-sė ka kryer hapat mė tė mėdhenj.

Nė Universitetin e Neuropsikiatrisė nė Leeds, doktor Kris Mourin udhėheq njė ekip studiuesish qė, nėpėrmjet teknologjive tė sofistikuara studion deja vu-nė kronike, apo mė saktė kur deja vu shndėrrohet nė njė sėmundje tė vėrtetė. Njėri prej rasteve mė tė jashtėzakonshme tė deja vu-sė i ndodhur njė zotėrie tė moshuar anglez, Farell, i cili kur u thirr pėr ekzaminimin e parė refuzoi qė tė shkonte nė klinikė, sepse kėmbėngulte qė kish qenė tashmė njė herė aty dhe i kishte kryer tė gjithė vizitat.

'Farell ishte me tė vėrtetė njė rast interesant", thotė Mourin. 'Kur ai erdhi kėtu nė klinikė dhe unė e vizitova, e kuptova menjėherė se kujtonte fjalė qė nuk i ishin thėnė asnjėherė. Nė jetėn e pėrditshme ai kishte pushuar sė pari, televizorin dhe tė lexonte gazetat. E shoqja e pyeste: Si ka mundėsi qė ti di gjėra tė cilat nuk kanė ndodhur ende? Dhe ai i pėrgjigjej: Eshtė e lehtė, thjeshtė sepse mė kujtohen".

Eshtė ndoshta nė ngjashmėrinė e kėtyre personave qė mund tė gjendet njė shpjegim i pranueshėm pėr pėrvojėn e jashtėzakonshme tė zonjės Stefania nė Venecia?

"Herėn e parė qė shkova nė Nju Jork, e njėjta gjė mė ndodhi edhe mua", vazhdon Mourin. "Pata njė deja vu kronike. E njihja shumė mirė Nju Jorkun e televizionit dhe gazetave dhe kisha shumė pritshmėri tė miat. Dhe janė pikėrisht pritshmėritė qė shkaktojnė kėto lloj situatash. Sa mė shumė qė ndodh pėr njė gjė, aq mė shumė ajo ndodh. Nė fund tė udhėtimit mund tė thuhet vetėm se nuk ekziston njė e vėrtetė e vetme".

A do tė mbėrrijė ndonjėherė dita kur qeniet njerėzore do tė dinė gjithēka nė lidhje me deja vu-nė?

"Truri ėshtė ende njė kufi i dijes sonė dhe duhet qė ne tė dimė mė shumė", thotė Mourin, "duhet qė tė bėjmė hapa pėrpara sa i pėrket neurologjisė, psikologjisė dhe shkencės. Nė njėzetė vitet qė do tė vijnė do tė bėhen hapa gjigandė nė kėtė drejtim, pėr kėtė unė jam i sigurtė".
avatar
Jon

1230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Teoria 'Deja_vu"

Mesazh  Black Angel prej 22.05.10 1:43

Ju eshte dukur ndonjehere ne ndonje skene qe jetoni,sikur e keni pare,ose jetuar edhe njehere me pare?!! Mos u lodhni ta gjeni,se kur e keni jetuar,thjeshte kishit nje Dejavu

Ky eshte nje fenomen,qe brenda sekondes na shpie diku ne te kaluaren dhe kthehemi perseri. Ako...ma ky fenomen ngelet i pashpiegueshem nga shkenca,sepse asnje nuk eshte i sigurte,per arsyen qe shkakton kete fenomen kaq interesant e te cuditshem! Nga Newtoon,"dčja_vu",eshte shpeshhere e pershkruar si nje nje ndjenje ku ne te cilen ke pare dicka ose ke jetuar nje ngjarje.

Shume shkencetare mendojne qe prej shume kohesh qe ky lloj tip fenomeni shfaqet kur imazhi i pare prej njerit nga syte,arrin ne tru para imazhit qe shfaqet te syri tjeter. Kerkuesit kane gjetur gjithashtu edhe persona te verber te cilat kane ndjere edhe ata sensacionin e "dčja_vu".

Kjo gje ndikon per keq te teoria e privilegjuar! Meqe ky lloj sensi eshte teper i rralle dhe teper i shpejte, psikologet nuk jane perqendruar shume aty me friken se nuk do jene edhe aq objektive.

Disa te tjere jane perqendruar te ajo qe themi ndonjehere.."E kam ne maje te gjuhes po nuk po e gjej dot qe ta shpreh", atehere kur nuk arrijme te besojme qe dime dicka dhe nuk arrijme ta themi! "Deja_vu",po studiohet edhe me anen e hipnozes..shpjegimet thone qe nje eksperience e tille, ndjehet kur nje pjese e trurit "drejton gjerat familjare"! Le te shpresojme qe te dime me teper nje dite..
avatar
Black Angel

29


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Fikrro prej 22.05.10 15:40

Unė per kėtė lloj fenomeni e kam pyetur nje profesor te psikologjis ai me tha se Deja Vu ėshtė imagjinata e njeriut dhe asgje tjeter por prap jam kurioz te dij per kėtė fenomen sepse pergjigja e atij psikologu sme dha asgjė qe une doja ose me mirė e prisja nje pergjigje me delikate.
avatar
Fikrro

615


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

PĖRJETIM I PĖRSĖRITUR -DUKURIA DEJA-VU

Mesazh  beka112 prej 28.02.11 11:22

PĖRJETIM I PĖRSĖRITUR -DUKURIA DEJA-VU

Misteri i fenomenit Deja-vu nuk qėndron nė natyrėn e saj enigmatike, por nė natyrėn enigmatike tė vet qenies njeri. Njeriu, siē e dimė edhe shkencėrisht, ėshtė qenie me aftėsi tė kufizuara. Pra ai nuk ėshtė njė specie e pėrkryer, edhe pse ne kemi dėshirė tė mendojmė ashtu. Ai pėrkufizohet vetėm nga pesė shqisat e tij, dhe pėrmes tyre e percepton realitetin qė e rrethon. Pra, bota qė na rrethon nuk ėshtė e pėrkufizura, por tė kufizuara jemi vet ne.

Tė relaksuar bisedoni dhe ēlodheni me njė mikun tuaj nė njė kafene tė qytetit bregdetar ku ju keni shkuar pėr pushime. Mbi tavolinė ndjeni aromėn e kafes sė porositur. Dhe, pėr njė moment, juve ju pėrshkon njė ndjenjė e ēuditshme dhe ju duket sikur keni qenė edhe njė herė kėtu. Pikėrisht nė kėtė karrige, nė kėtė tavolinė dhe po e njėjta aromė e kafes! Bile, juve ju kujtohet edhe fluturimi i njė mize pranė filxhanit... pėrjetim i pėrsėritur! Por, kur kishte ndodhur kjo? A ėshtė kjo vallė e mundur? Ju ndodheni pėr herė tė parė nė atė vend...

Kjo ndjenjė konfuze e njė situate tė panjohur por tė pėrjetuar mė parė, nuk ėshtė diē e pazakontė. Me siguri se shumica prej nesh e ka pėrjetuar, sė paku njė herė, kėtė ndjenjė tė ēuditshme. Dhe, kjo dukuri e pazakontė, ky fenomen psikologjik, ėshtė emėrtuar si Deja-vu, qė rrjedh nga frėngjishtja, e qė do tė thotė “njė herė e parė (pėrjetuar) ose tashmė e parė (pėrjetuar)”. Anketat e ndryshme, nė shumė vende tė botės, kanė vėrtetuar se dikur rreth 70% e njerėzve e kanė pėrjetuar fenomenin Deja-vu. Njė studim i bėrė nė Universitetin Halle-Wittenberg tė Gjermanisė shkon edhe mė lart. Ai rezultoi se 90% e pjesėmarrėsve e kishin pėrjetuar, sė paku njė herė, njė situatė tė tillė. Edhe nė forumet shqiptare (virituale), ku diskutohej pėr fenomenin Deja-vu, shumica e diskutuesve e pranojnė se kishin pėrjetuar efektin e Deja-vu-s. Ja disa nga postimet e diskutuesve:

A. - “Ndjenja e Deja-vu-s , nuk tė ndodh veē njė herė, por shpesh herė. Personalisht e kam shpesh ketė ndjenje, dhe pėr ēudi, disi truri im, sikur pėrkujton se njė bisede apo njė veprim po ndodh pėr te dytėn herė!”

L. - “...shpesh me ndodh. Ja p.sh. njė situate qė ėshtė kah ndodh momentalisht, me duket se ka ndodhur edhe mė parė. Gjithēka ėshtė plotėsisht e njėjte... gjithēka e pėrjetoj si pėr herė tė dytė! Gjithashtu e di se cila ėshtė fjala tjetėr. P.sh. qė ka pėr t’ma thėnė personi... Shumė interesant ...shumė mister.”

K. - “Mua personalisht mė ndodh shpesh njė gjė e tillė. Kur jam nė ndonjė situate nė jetėn e pėrditshme (pa marr parasysh ēfarė situate) mė ndodh qė tė mendoj se kjo situate ka ndodhur edhe mė parė, para disa kohesh.”

E. - “Edhe mua mė ka ndodhur shumė herė. Ēka me duket interesant ėshtė se gati ēdo herė ka qenė njė situatė e parėndėsishme...”

M. - “Nuk mendoj se vuaj nga ky fenomen, se ėshtė diē qė mė ndodh rrallė, ama ngel nė kujtesėn time...”

A. - “Mua kur mė ka ndodhur, disa herė kam menduar se ka tė ngjarė qė unė kam qenė mė herėt nė ketė bote, por nė njė trup tjetėr, e tash kur mė ripėrsėriten ato gjėra me duket se po i dijė tė gjitha, por jo nė ketė trup qė jam tash....”

M. - “Kjo edhe mua mė ndodhe shumė herė por zgjatė vetėm 2-3 sekonda. E di se ēka ndodh nė atė moment ....dhe mė duket qė e kam pėrjetuar atė situatė mė pare.”

Edhe pėr kėtė dukuri, sikurse edhe pėr shumė dukuri tė tjera, kanė shfaqur interesim shumė koka tė mėdha njerėzish qė nga lashtėsia. Pėrjetimet e tilla i pėrshkruan para mė se dy shekujsh edhe i shenjti Augustin, e tė cilat i krahason me “kujtesėn e falsifikuar”. Fenomenin Deja-vu, flitet se e ka pėrjetuar edhe Napoleon Bonaparta. Derisa e vėshtronte ushtrinė e armikut, i ishte parafytyruar beteja e cila do tė pasonte pak qaste mė vonė. Bile supozohet se edhe vet dukuria Deja-vu, e ka burimin nga ajo kohė. S. Frojdi e ndėrlidh dukurin e Deja-vu-s me mendimet dhe imagjinatėn tona, tė ndrydhura, pėr ndonjė arsye, diku thellė nė ndėrdijen tonė ose me sekuenca tė harrura nga ėndrrat tona tė shumta, tė cilat nė situata tė reja krijojnė ndjenjėn e Deja-vu-s. Edhe J. W. Gete, nė njė nga librat e tij e pėrshkruan njė pėrjetim qė i pėrngjanė shumė fenomenit Deja-vu.

Nė librin “Sajimi dhe e vėrteta”, ai e pėrshkruan njė situatė, kur si i ri, duke kalaruar me kalė nėpėr natyrė, e sheh pėr njė moment vetveten, gjithashtu duke kalaruar nė njė kalė tjetėr, por nga drejtimi i kundėr. Aty dukej mė i moshuar dhe i veshur me rroba tjera. Disa vite mė pas, ai kalėron rastėsisht po nėpėr tė njėjtin vend dhe i kujtohet plotėsisht pėrjetimi i mėhershėm dhe vėren se vėrtet ai bartte po ato rroba tė cilat i ishin parafytyruar atėherė. Kėtė dukuri nuk ka mundur ta tejkaloj as Holivudi, pėr tė cilėn edhe ka realizuar njė film me tė njėjtin emėr “Deja-vu - gara kundėr kohės”, ku rolin kryesor e interpreton artisti i mirėnjohur Denzel Washington.

Nė fakt ē’ėshtė Deja-vu?

Njėri ndėr profesorėt e psikologjisė nga Universiteti i Dallasit, qė u mor posaēėrisht me dukurin Deja-vu, ėshtė Alan Brown. Ai kishte mbledhur studime tė shumta nga kolegėt e tij shkencėtar, nė lidhje me kėtė fenomen, dhe i kishte studiuar me vite tė tėra. Rezultatet e tij ishin deprimuese: aq shumė mendime kishte, po aq sa edhe shkencėtar!

Megjithatė, tė gjitha kėto mendime (supozime) nga hulumtimet dhe eksperimentet e bėra, shkencėtarėt i ndajnė nė dy grupe. Disa mendojnė se fenomeni Deja-vu ėshtė ērregullim psikologjik i njė “lidhje tė shkurtėr” nė tru, ose thėnė ndryshe, njė mini-sulm nė tru, dhe si pasojė e atyre ērregullimeve, halucinacionet e reflektuara, pranohen si realitet faktik. Ndėrsa tė tjerėt mendojnė se kėtu kemi tė bėjmė me pėrjetime tė mėhershme, tė memorizuara diku thellė nė ndėrdije, tė cilat nė momente tė caktuara, i perceptojmė si Deja-vu, pra, nga eksperienca dhe ngjashmėria e tyre, krijojmė bindjen se njė situatė tė tillė e kemi pėrjetuar edhe mė parė.

Sipas pėrkrahėsve tė teorisė sė parė (anomalisė mentale), ku fenomen paraqitet, pasi njė devijim i pėrcaktuar nė tru, shkakton spontanisht ndjenjėn e njohjes. Normalisht kjo ndodhė nė laprat e tėmthit tė trurit, nė qendrėn e vetėdijshme tė kujtesės, ku Hippocampusi, rregullon sipas njė strukture tė veēantė, pėr secilin perceptim shqisore pėrshtypjen e tė njohurės ose tė panjohurės. Nėse kjo pėrshtypje ėshtė e njohur, neuronet flakėn nė njė pjesė tjetėr tė laprave tė tėmthit, tek parahippocampalis Gyrus, ku edhe shkaktohet ndjenjėn e njohjes. Tek fenomeni i Deja-vu-s, flakėn neuronet nė parahippocampalis Gyrus, pa u pėrcaktuar mė parė si perceptime faktike. Pra, truri na mashtron dhe tek ne paraqitet ndjenja e njohjes, e bindjes sė pėrjetimit tė situatės edhe mė parė. Njė anomali e tillė mund tė shkaktohet nga faktor tė ndryshėm si: lodhja, medikamentet etj., por mė shpesh nga ndonjė avari qė pason gjatė proceseve metabolike nė tru.

Argumente pėr kėtė teori paraqesin pacientėt qė vuajnė nga epilepsia, ku vatėr e sulmeve janė laprat e tėmthit. Ata edhe pėrjetojė jashtėzakonisht shpesh fenomenin Deja-vu. P. sh. kemi rastin e Klaus Gecke-s nga Berlini, tė cilit, gjatė mėnjanimit tė njė tumori nė tru, i lėndohen kėto qendra tė kujtesės, dhe dy muaj mė pas, ai fillon tė pėrjetoj diē tė ēuditshme: “Nė rrugė dhe gjetiu kisha ndjenjėn se secilin njeri po e njoh!”- shprehej ai mė pas. Nė kokėn e tij, pas operimit, ishte zhvilluar epilepsia. Neurologėt besojnė se janė nė gjendje qė nė ēdo kohė tė provokojnė ndjenjėn e Deja-vu-s. Nėse parahippocampalis Gyrus ngacmohet me sinjale elektrike, sipas tyre, provokohet ndjenja e njohjes, tė cilėn e dėshmojnė pacientėt e eksperimentuar.

Mirėpo, edhe pėrkrahėsit e teorisė tjetėr kanė argumentet e tyre.

Ata mendojnė se gjithēka qė na duket si e njohur, ne veē e kemi parė ose pėrjetuar diē tė ngjashme, ndoshta vite e vite mė parė, por me kohė ėshtė “harruar” diku nė depon e kujtesės. Nė fakt, gjatė procesit jetėsor ne u nėnshtrohemi vazhdimisht veprimit tė numrit jashtėzakonisht tė madh tė ngacmimeve. Pra, ne pranojmė shumė mė shumė pėrshtypje se sa nė tė vėrtet mendojmė. Mirėpo ne perceptojmė dhe zgjedhim vetėm njė pjesė tė vogėl tė tyre, ato qė i konsiderojmė si mė tė rėndėsishme dhe nevojshme pėr mirėqenien tonė.

Pra, truri vendos se cilat informacione meritojnė vėmendjen dhe cilat mospėrfilljen tonė dhe ato informacione i memorizon nė forma tė ndryshme. Njė pėrshtypje nga ambienti i jashtėm, qarkullon nė forma tė ndryshme nėpėr procesin pėrpunues tė trurit dhe tek nė hierarkinė mė tė lartė qendrore tė tij, kėto pjesė informacionesh krijojnė imazhin e plotė. Mendohet se dukuria Deja-vu paraqitet kur ndonjė nga kėto informacione arrin pak me vonesė nė hierarkinė qendrore. Pra, arrin deri tek qendrat e kujtesės, derisa informacionet e tjerat veē kanė kaluar nė vetėdije. Kjo ngecje e informacioneve krijon pėrshtypjen se situata pasuese pėr ne ėshtė tashmė e njohur.

Ekzistojnė edhe shumė teori tjera rreth fenomenit Deja-vu. Spanjolli Hoze. L. Pinios, mendon se paraqitja e Deja-vu-s shfaqet si pasoj e njė moskordinimit mes receptorėve dhe efektorėve. Derisa njeriu pėrmes shqisave pranon perceptimet nga bota e jashtme, dėgjon, sheh, ndjenė etj. dhe kėto informacione i memorizonė nė ndėrdije, mendja e tij ndodhet krejt diku tjetėr. Dhe kur kėto dy procese koordinohen, pra kur vetėdija bėhet e vetėdijshme pėr situatėn, paraqitet fenomeni Deja-vu. Tani njeriu e pėrjeton situatėn, qė e ka ndjerė pak sekonda ose milisekonda mė parė, edhe emocionalisht.

Mirėpo ka edhe shkencėtarė tė tjerė qė mendojnė se fenomeni Deja-vu ėshtė i lidhur me ērregullimet e rėnda shpirtėrore siē ėshtė epilepsia, skizofrenia, anksioziteti etj. dhe kėto dukuri shfaqen gjatė fazave sulmuese tek tė sėmurit.

Sabir Krasniqi
avatar
beka112

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

PĖRJETIM I PĖRSĖRITUR -DUKURIA DEJA-VU (2)

Mesazh  beka112 prej 28.02.11 11:23

PĖRJETIM I PĖRSĖRITUR -DUKURIA DEJA-VU - 2

Misteri i fenomenit Deja-vu nuk qėndron nė natyrėn e saj enigmatike, por nė natyrėn enigmatike tė vet qenies njeri. Njeriu, siē e dimė edhe shkencėrisht, ėshtė qenie me aftėsi tė kufizuara. Pra ai nuk ėshtė njė specie e pėrkryer, edhe pse ne kemi dėshirė tė mendojmė ashtu. Ai pėrkufizohet vetėm nga pesė shqisat e tij, dhe pėrmes tyre e percepton realitetin qė e rrethon. Pra, bota qė na rrethon nuk ėshtė e pėrkufizura, por tė kufizuara jemi vet ne.

Deva-ju nga njė kėndvėshtrim pak mė tjetėr!

Ėshtė me rėndėsi tė theksohet se shumica e eksperimentimeve nė kėtė drejtim bėhen nėn ndikimin e hipnozės. Bile njė grup shkencėtarėsh nga Anglia, nė krye me Psikiatrin A. O’Connor, deklaruan se kanė arritur ta provokojnė pėrjetimin Deja-vu artificialisht nė laborator, dhe atė falė hipnozės. Mirėpo hipnoza, edhe pse e pranuar nga gjiri i shkencės si e vetmja degė nga lėmi i parapsikologjisė, pėr shumė shkencėtarė skeptik mbetet edhe mė tej ēėshtje diskutabile, pasi definicion tė plotfuqishėm pėr tė, edhe sot e kėsaj dite nuk ka. Ajo mbetet akoma e definuar si dukuri, mistiko-shkencore. Por nė fakt, pavarėsisht nga kjo, ndikimi i hipnozės nė gjithė organizmin ėshtė i pamohueshėm, ndaj edhe zbatimi i saj nė qarqe tė ndryshme, e sidomos nė mjekėsi ėshtė gjithnjė e mė i madh.

Hipnoza mund tė merret edhe si njė urė lidhėse nė mes tė dukurive shkencore empirike dhe dukurive paranormale, pėrgjithėsisht tė karakterit psikik. Dhe kjo lidhshmėri u jep edhe hulumtuesve tė parapsikologjisė po aq tė drejt nė interpretimin e kėtyre dukuria, pjesė e sė cilės ėshtė dhe Deva-ju, sa edhe hulumtuesve shkencor, pavarėsisht kėndvėshtrimeve tė tyre tė kundėrta.

Njėra nga teoritė e parapsikologėve pėr paraqitjen e kėtyre pėrfytyrimeve tė ēastit nga njė situate e panjohur, por tė pėrcjella me ndjenjėn e tė pėrjetuarit e asaj situate edhe mė parė, pra Deja-vu-s, ėshtė edhe fenomeni i “parandjenjės” ose “parashikimit”, qė shpesh ndėrlidhet me profecitė. Sipas kėsaj teorie, ky fenomen dėshmon afinitete mbinatyrore qė posedon qenia njeri pėr parashikimin e ardhmėrisė, pra kalimit nė njė dimension tjetėr, i cili pėr ne ėshtė akoma i panjohur. Ne situata tė caktuara, ne (dija, shpirti, astrali...) shkėputemi pėr pak qaste nga realiteti qė e perceptojmė pėrmes pesė shqisave tona, dhe kalojmė nė njė dimension tjetėr, nė tė cilin, edhe pse pėr pak sekonda, ne jemi nė gjendje tė udhėtojmė nė ardhmėri dhe ta shohim ose pėrjetojmė atė.

Teoria tjetėr ėshtė ajo e dijės mė tė lartė, tė quajtur “Dija kozmike”. Quhet kėshtu, pasi nė tė nuk ekzistojnė kufij midis objektivitetit dhe subjektivitetit, prandaj gjithēka ekziston dhe gjithēka ėshtė gjithēka. Nė kėtė rrjet tė dimensionit kozmik nuk ekziston objekti i izoluar, p.sh. nuk ekziston vetėm gishti, gishti njėkohėsisht ėshtė edhe dora, dora ėshtė trupi e trupi ėshtė gjithė njerėzimi: e kaluara, e tanishmja dhe e ardhmja njėkohėsisht. Pra, nė kėtė “Dije kozmike” gjenden tė gjitha njohurit, si pėr tė kaluarėn, tė tashmen por edhe pėr tė ardhėm. Ata njerėz qė kanė arritur pėrsosmėri nė kėtė drejtim, qė ndryshe quhen edhe njerėz tė pėrndritur, e kanė edhe aftėsinė pėr t’i lexuar, parė apo pėrjetuar ngjarjet, edhe nė tė kaluarėn por edhe nė tė ardhėm. Edhe fenomeni i Deva-ju-s, sipas kėsaj teorie, ėshtė pjesė e “Dijes kozmike”, qė neve na paraqitet pėr pak ēaste nė situata tė caktuara.

Disa tė tjerė mendojnė se Deja-vu ka lidhshmėri me dukurinė e telepatisė. Pėrmes mėnyrės telepatike, mendimet e emetuara nga dėrguesi qė shpėrndahen nė hapėsirė, vetėdijshėm apo pavetėdijshėm, pranohen nga pranuese me tė cilin ai ėshtė nė lidhje mentale. Valėt e emetuara pėrpunohen nga qendrat pėrkatėse nė tru, ku shndėrrohen nė mesazhe tė cilat, tek pranuesi, krijojnė ndjenjėn e njohjes ose pėrfytyrimin e njė situate tė pėrjetuar edhe mė parė. Kėtė gjendje e pėrshkruan edhe profesori dhe psikologu i njohur C. K. Jungu, nė teorinė e tij tė “Sinkronicitetit”. Jungu mendon se pėrveē lidhjeve kauzale nė mes tė paraqitjeve nė natyrė, ekzistojnė edhe lidhje sinkronike akauzale, tė cilat i lidhin dy dukuri me pėrmbajtje tė njėjtė. Gjithēka qė ndodh nė njė moment tė caktuar pėrmban karakteristikat e atij momenti.

Nė ato raste pėrmbajtja e vetėdijes sė emetuesit dhe pranuesit, janė tė njėjta pėr nga kuptimi, sepse pėrmbajtja e njėjtė ose e ngjashme paraqitet nė momentin e njėjtė tek te dy, mirėpo tek pranuesi, ajo pėrmbajte krijon ndjenjėn e njohjes sė situatės, edhe pse e pa pėrjetuar kurrė mė parė. Kjo teori sqaron edhe fenomenin e lindjes sė ideve njėkohėsisht te dy persona qė pėrdoret shpesh nė biseda tė zakonshme si: “ma more fjalėn nga goja”.

Temė nė vete ėshtė edhe teoria e reinkarnimit, pra, “ringjallja” ose e thėnė ndryshe “lindje e re nė njė kohė tjetėr dhe trup tjetėr”. Reinkarnimi si proces njihet dhe pranohet nga shumė popuj, por pėr besimtarėt e budizmin, reinkarnimi paraqet procesin bazė tė ndėrtimit tė kėtij religjioni. Edhe tek kjo dukuri hulumtimet e pėrgjithshme, bazohen pėrgjithėsisht nė eksperimentimet qė bėhen mė ndihmėn e hipnozės, ku mediumi, pėrmes sugjestioneve dėrgohet nė kohėn para lindjes ku ai e gjen vetėn tė transformuar nė njė kohė dhe trup tjetėr.

Njohja zyrtare e hipnozės nga shkenca bashkėkohore po i kthehet asaj si bumerang, pasi hipnoza si dukuri mistiko-shkencore, tek fenomeni i reinkarnimit me faktet e pamohueshme, po e sfidon tashmė vetė atė. Ka raste kur mediumi, fillon tė falsė edhe gjuhė tė huaja, pėr tė cilat nė pėrditshmėri nuk ka kurrfarė njohurie. P.sh. kemi rastin e 12 vjeēares nga Berlini J. Markard, e cila pas njė traume tė rėndė, fillon tė flas rrjedhshėm nė gjuhėn italiane, e tė cilėn kurrė mė parė nuk e kishte mėsuar. Ajo deklaronte se quhej Rozeta K. Se kishte lindur nė Itali mė 1887 dhe kishte vdekur mė 1917. Kishte njė vajzė qė tanimė jetonte nė atė shtėpi. Verifikimet vėrtetuan saktėsinė e vajzės. Nė derė u paraqit njė grua e moshuar e quajtur Fransea, qė ishte e bija e Rozetes e cila, vėrtet kishte vdekur mė 1917.

Ithtarėt dhe besimtarėt e kėsaj teorie e pėrshkruajnė edhe talentin e individit, jo si njė dhunti, prirje tė lindur, por si njė dukuri tė trashėguar, pra tė bartur, nga jetėt e kaluar. Edhe fenomeni Deja-vu, pėr pėrkrahėsit e kėsaj teorie, nuk ėshtė asgjė e jashtėzakonshme, thjesht, njė pėrjetimit nga jetėt e kaluara. Jeta, sipas tyre, nuk fillon me lindjen, dhe as qė mbaron me vdekjen. Ajo ėshtė njė vazhdimėsi reinkarnimesh.

Edha pas gjithė kėtyre teorive sqaruese shkencore e mistike, ēėshtja e fenomenit Deja-vu mbetet akoma e mbėshtjell me vellon e misterit - enigmė e pazgjidhur.

Natyra enigmatike e njeriut

Misteri i fenomenit Deja-vu nuk qėndron nė natyrėn e saj enigmatike, por nė natyrėn enigmatike tė vet qenies njeri. Njeriu, siē e dimė edhe shkencėrisht, ėshtė qenie me aftėsi tė kufizuara. Pra ai nuk ėshtė njė specie e pėrkryer, edhe pse ne kemi dėshirė tė mendojmė ashtu. Ai pėrkufizohet vetėm nga pesė shqisat e tij, dhe pėrmes tyre e percepton realitetin qė e rrethon. Pra, bota qė na rrethon nuk ėshtė e pėrkufizuar, por tė kufizuara jemi vet ne. Ambienti ku frymojmė dhe veprojmė ėshtė shumė mė i pėrsosur se sa mendojmė se e njohim ne. Sipas ligjeve tė fizikės, realiteti objektiv nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrpos lėvizjesh tė vazhdueshme tė llojeve tė ndryshme tė energjisė.

Njeriu, falė organeve shqisore dhe sistemit nervor ėshtė nė gjendje t’i regjistroj kėto lėvizje tė energjisė. Kėshtu qė ēdo gjė qė ne pėrjetojmė gjatė procesit jetėsor, e perceptojmė pėrmes kėtyre pesė shqisave. Mirėpo, tė perceptuarit nuk ėshtė proces aq i thjesht, pėrkundrazi, ai ėshtė proces shumė mė i ndėrlikuar, pasi nė vete pėrfshin edhe shumė nėnprocese tė lloj-llojshme dhe tė komplikuara. Dhe pasi qenie njeri ėshtė e pėrkufizuar, ose thėnė ndryshe e kushtėzuar, vetėm nga kėto pesė shqisat, ajo nuk ka mundėsi ta ndjej, shijoj e pėrjetoj gjithė madhėshtinė e ambientit qė na rrethon, e mė kėtė edhe tė gjitha proceset e ndryshme qė zhvillohen nė tė. Prandaj edhe shumė fenomene, e ndėr to edhe dukuria Deva-ju, mbetėn mister pėr kapacitetin e njohurive tona. Mister qė provokon edhe debate nga mė tė ndryshme nė lidhje me to.

Dhe pėr ta sqaruar paksa mė mirė pėrkufizimin shqisor tė qenies njeri, po e marrim si shembull vetėm spektrin rrezatues elektromagnetik. Nė atė spektėr, pjesa e dritės qė ne arrijmė ta kapim pėrmes shqisė sė tė pamurit, quhet “drita e dukshme”. Dhe kjo “dritė e dukshme”, nė atė spektėr, ėshtė vetėm njė prerje tepėr e hollė nė krahasim me spektrin e pėrgjithshėm ekzistues qė i ėshtė e njohur shkencės, sė paku, deri mė sot. Ajo ka njė gjatėsi valore prej vetėm 380-750 nanometrash nga gjatėsia e pėrgjithshme elektromagnetike, qė ėshtė 103 metra tek radiovalėt dhe arrin nė 10-15 metra tek rrezet kozmike. Edhe pse prerje shumė e vogėl, ne, pėrmes shqisės sė tė pamurit, arrijmė t’i pėrjetojmė nė mėnyrė tė vetėdijshme ato ngacmime dhe ta shohim e shijojmė koloritin e mrekullueshme tė botės qė na rrethon, tė ngėrthyer nė miliarda nuanca nga mė tė lloj-llojshmet.

Por, rrezet e tjera si ato: ultraviolet, rėntgen, infra tė kuqe, mikrovalėt, radiovalėt etj., pėr fat tė keq, shqisa e tė pamurit nuk arrin t’i regjistroj! Por kjo nuk do tė thotė se ato nuk ekzistojnė. Ato nė fakt janė, veprojnė, por kufizimi i shqisave tona nuk na mundėson qasje nė to. Dhe tek mė vonė, kur pėrmes ndihmės sė instrumenteve spektrometrike u bė i mundur regjistrimi i asaj drite tė “padukshme” pėr syrin tonė, u dėshmua njėkohėsisht, se ajo qė nė fakt ėshtė e pakapshme pėr shqisat tona, nuk do tė thotė se ėshtė ērregullim psikik e as fiksion i marrė.

Shfrytėzimin e kėtyre valėve sot e hasim nė shumė sfera tė jetės, duke filluar nga mjekėsia (rrezet rėntgen); radiovalėt qė na mundėsojnė komunikim medial (radioja, TV-ja etj.), e deri tek mikrovalorėt, me tė cilėt ėshtė e pajisur pothuajse secila shtėpi.

Por mė herėt, kur kėto rreze nuk ishin tė njohura, vetėm ideja pėr ekzistimin e tyre do e sillte njeriu nė pozitė tė palakmueshme (injoruese, pėrqeshėse etj.) para tė tjerėve. Dhe atė thjesht, vetėm pėr faktin qė shqisat tona nuk janė tė afta t’i regjistroj ato. E njėjta gjė vlen edhe pėr fenomenet paranormale, pjesė e sė cilės ėshtė edhe Deva-ju. Merreni me mend se si do i shihnim mrekullitė e natyrės, sikur shqisa jonė e tė pamurit tė kishte mundėsin t’i perceptoj, po e zėmė, edhe rrezet ultraviolet ose rrezet infra tė kuqe! Po sikurse edhe shqisat tjera tė kishin aftėsi mė mėdha perceptuese.

Po sikur njeriu tė posedoj edhe shqisėn gjashtė... Natyrisht qė shumė, shumė mė ndryshe sesa nga kėndvėshtrimi qė i shohim ne sot.

Siē u tha edhe mė lartė, realiteti objektiv nuk qenka asgjė tjetėr vetėm lėvizje e vazhdueshme e lloje tė ndryshme tė energjisė. Anadaj edhe shtrohet pyetja: a i njohim ne tė gjitha llojet e energjisė? Natyrisht, qė pėrgjigja do tė jetė JO. Atėherė si mund t’i gjykojmė gjėrat qė nė realitet fare nuk i njohim. Si marrim guxim t’i quajmė pseudodituri kėto fenomene? Me ēfarė tė drejte i ofendojmė tė tjerėt vetėm pse nuk pajtohen me ligjet ekzistuese tė shkencės empirike? Pse vallė nuk mund tė pajtohemi me kėtė realitet dhe nuk e pranojmė faktin se kėto dukuri janė jashtė forcės sė tė kuptuarit tė shqisave njerėzore?... Ne jemi shumė tė vegjėl nė skemėn e pėrgjithshme kozmike, jo vetėm si qenie njerėzor, por si planet nė pėrgjithėsi. Jemi vetėm si njė kokėrr rėre nė njė shkretėtirė tė pafund.

Sabir Krasniqi
avatar
beka112

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Deja vu perjetim apo nje rreng i mendjes

Mesazh  nert prej 06.07.11 18:30

Gjithmone me ka bere shume kureshtare ky fenomen qekur kam qene e vogel dhe kishte dite ku me dukej se e kisha perjetuar ate cast, e ne disa raste e dija dhe se cfare do te ndodhte, ( cuditerisht tani nuk me ndodh me )

Nga se mund te ndodhin keto
avatar
nert

118


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  bardhi14 prej 06.07.11 18:56

ka raste qe me ndodh dhe mua ku fenomen???
avatar
bardhi14

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  nert prej 06.07.11 19:10

bardhi14 shkruajti:ka raste qe me ndodh dhe mua ku fenomen???

Ky eshte nje fenomen i cili prek pothuaj te gjithe njerezve, mendohet se vetem femijet jane te paprekshem deri ne moshen e adoleshences
avatar
nert

118


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  cosmiclove prej 15.07.11 21:24

deja-vune mund ta shohim ne dy prizma. ne ate shkencor dhe ate mistik. meqe ana shkencore e psikologjike eshet prekur gjere e gjate une do flisja pak per ate spirituale. dejavu ka 2 burime te diskutueshme. njera ane jane endrrat te cilat ne i kujtojme per nje cast te caktuar. shpesh endrrat parathone te ardhmen. dhe nga ana tjeter jane kujtime te nje jete te kaluar nqse marrim te mireqene teorine e reminishences.

por kjo ndodh me rralle pasi shumica e shpirtrave e kane per heren e pare qe perjetojne realitetin fizik ne nje trup njerezor. edhe femijet jane te prekshem nga dejavu vecanerisht ata qe quhen "indigo children" ose crystal children. keta jane femije me aftesi te vecanta si shikimi i aurave leximi apo shikimi ne distance komunikimi me entitete etj. mua personalisht me ka ndodhur disa here te perjetoj dejavu dhe e kam lidhur kete me shpjegimin e endrrave te kaluara.
avatar
cosmiclove

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  nert prej 15.07.11 23:17

cosmiclove shkruajti:deja-vune mund ta shohim ne dy prizma. ne ate shkencor dhe ate mistik. meqe ana shkencore e psikologjike eshet prekur gjere e gjate une do flisja pak per ate spirituale. dejavu ka 2 burime te diskutueshme. njera ane jane endrrat te cilat ne i kujtojme per nje cast te caktuar. shpesh endrrat parathone te ardhmen. dhe nga ana tjeter jane kujtime te nje jete te kaluar nqse marrim te mireqene teorine e reminishences. por kjo ndodh me rralle pasi shumica e shpirtrave e kane per heren e pare qe perjetojne realitetin fizik ne nje trup njerezor. edhe femijet jane te prekshem nga dejavu vecanerisht ata qe quhen "indigo children" ose crystal children. keta jane femije me aftesi te vecanta si shikimi i aurave leximi apo shikimi ne distance komunikimi me entitete etj. mua personalisht me ka ndodhur disa here te perjetoj dejavu dhe e kam lidhur kete me shpjegimin e endrrave te kaluara.

Nqs do e mernim si te mireqene se jane vetem kujtime te nje jete te kaluar, atehere shpirti jone po perjeton te njejten jete qe ka patur dhe me pare dhe keto jane sekuenca te cilat ai i ka perjetuar. Te pakten teorite qe di per rimisherimin nuk jane se ai ka patur tee njejten jete si me pare.

Po te ishte keshtu a mund te me shpjegosh pse ne bote njerezit kane sozi, se kam fjalen vetem per paraqitjen e jashtme por dhe per jeten qe kane bere, emri qe kane, cdo gje eshte identike.

Me shume mund ta besoj si sekuenca endrra te cilat mund ti kemi pare dhe nuk i mbajme mend
avatar
nert

118


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Jetmira prej 15.09.13 14:00

Déją Vu -- dicka e pare, e quajtur ndryshe paramnesia, nga greqishtja ( memorje paralele ).

Eshte nje eksperience qe dikush e mban mend si te jetuar apo si te vezhguar nje situate te re me perpara.( nje ndjesi e vecante sikur ajo situate apo skene eshte perseritur vetvetiu e qe ne na duket e jetuar).

Termi i perdor apo u shpik. u krijua nga nje studiues fizikant francez Émile Boirac (1851–1917) ne librin  e tij E ardhmja e Shkences se  Fizikes  , e cila u shfaq ne nje esse te cilen ai e shkroi gjate kohes qe ishte student. Ndjesia e deja vue, eshte e lidhur gjithmone me nje ndjenje familjaritetit njekohesisht me nje ndjenje ''frike'',  '' habie '', '' cudie '',.

Kjo ndjesi e perjetuar me pare i atribuohet me se shumti nje endrre, nderkohe qe ne disa raste eshte nje ndjesi e ngurte qe ajo eksperience apo sekuence, situate ka ndodhur me te verte ne te shkuaren.

Dejavu eshte pershkruar apo konceptuar si '' te kujtuarit te se ardhmes ''.
avatar
Jetmira

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Odin prej 20.12.13 23:32

Sipas Dr Kaku, fizika kuantike thote se eshte e mundur qe fenomeni DEJA VU te shkaktohet nga aftesia jone per te levizur nga nje bote ne nje tjeter!

Per te zhvilluar teorine e tij, Dr.Kaku permend punen e prof. Steve Weinberg, fizikanti i famshem teorik, laureat i ēmimit Nobel, i cili mbeshtet idene e Multi-Universeve. Sipas Weinberg-ut, ka nje numer te pafund te realiteteve paralele qe bashkejetojne me ne "ne te njejten dhome."
avatar
Odin

575


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  gjilanasi prej 23.10.15 14:50

Pėrse disa njerėz pėrjetojnė Déją Vu-nė, dhe tė tjerėt jo?


Shumė prej nesh e njohin mirė ndjesinė. Ti po bėn gjėrat e ditės, po sheh punėn tėnde… asgjė jashtė tė zakonshmes.

Krejt papritur, njė ndjesi familjariteti tė pushton tė tėrin, dhe je krejt i vetėdijshėm qė po ndodh. Kam qenė mė parė kėtu. Por… nė fakt nuk ke qenė. Mund tė pėrpiqesh tė shkosh prapa nė kohė e tė mendosh se kur e ke pėrjetuar kėtė moment mė parė. POr sapo kjo ndjesi tė pushton, ajo menjėherė zhduket.

A ke parashikuar tė ardhmen. A po shihje diēka qė i pėrket njė jete tjetėr? Cfarė “dreqin” ėshtė déją vu-ja?

Nuk ėshtė pėr t’u habitur qė déją vu-ja si fenomen ėshtė shumė pak i kuptuar prej shkencės.

Megjithatė, ekzistojnė disa teori.

Déją vu-ja mund tė jetė rezultat i njė lloj “ngatėrrese” nė mėnyrėn se si ne po e ndjejmė dhe njėkohėsisht perceptojmė botėn pėrreth nesh. Ndoshta nuhasim disa Déją vu tė njohura, pėr shembull, dhe mendja jonė “transportohet” nė ēast tek momenti i parė kur e kemi ndjerė atė aromė.

Déją vu-ja mund tė jetė edhe njė keqfunksionim mes qarqeve afatgjatė dhe afatshkurtėr nė tru. Informacioni qė truri ynė merr nė lidhje me mjedisin rrethues mund tė bėjė njė “rrugė tė shkurtėr”, drejt e nė kujtesėn afatgjatė, duke anashkaluar mekanizmat tipikė tė transferimit tė informacioneve tė depozituar. Kur ne kemi njė moment Déją vu-je, ndjejmė sikur po pėrjetojmė diēka nga e kaluara jonė e largėt.

Njė rajon i trurit qė quhet korteksi rinal, i angazhuar nė pikasjen e gjėrave tė njohura, mund tė aktivizohet nė mėnyrė tė pashpjegueshme, pa aktivizuar qarqet e kujtesės. Kjo gjė mund tė shpjegojė pėrse episodet e déją vu-sė duken kaq jospecifikė, atėherė kur pėrpiqemi qė tė gjejmė se kur e kemi pėrjetuar mė parė atė moment tė veēantė. Nė fakt, disa pacientė me epilepsi e pėrjetojnė déją vu-nė nė momentet kur i kapin krizat. Pėr kėta individė, stimulimi eksperimental i korteksit rinal – dhe njė pjese tė madhe tė vetė hipokampusit – shkakton déją vu-nė.

Déją vu-ja vlerėsohet se u ndodh 60-70% tė njerėzve dhe mė e zakonshme ėshtė mse atyre nga 15 deri nė 25 vjeē. A ėshtė e saktė ndonjė prej kėtyre teorive? Mund tė mos e marrim vesh kurrė. Nė fund tė fundit, njė episod i déją vu-sė ėshtė krejtėsisht i papritur dhe pėr shumicėn prej nesh, tejet i rrallė. Studimet empirikė mbi kėtė temė janė pothuajse tė pamundur.

Bota.al
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Deja Vu - Déją Vu

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi