Shqiponja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shqiponja

Mesazh  Jon prej 02.08.09 12:59

Shqiponja me dy koka, simboli ynė ėshtė mė i lashti i botės

Ka simbolizuar gjithmonė pushtetin. Nuk ka asnjė emblemė dhe asnjė kuptim heraldik qė mund tė pėrafrohet me tė dhe tė jetė i mbushur me njė antikitet tė tillė.



Origjina e Masonėrisė

Shqiponja me dy koka konsiderohet nga shumė studiues si simboli mė i lashtė i botės. Ka simbolizuar gjithmonė pushtetin. Nuk ka asnjė emblemė dhe asnjė kuptim heraldik qė mund tė pėrafrohet me tė dhe tė jetė i mbushur me njė antikitet tė tillė. Po cila ėshtė rruga e kėtij simboli nėpėr shekuj, ēfarė simbolizon ai nė tė vėrtetė, ku e ka zanafillėn, pse e pėrdorin shumė shtete dhe ku mund tė ketė lindur?

Kėto dhe pyetje tė tjera kanė qenė objekt i shumė studimeve, tė cilat janė bėrė nė lidhje me tė. Njė nga kėto ėshtė ai qė shpjegimin nė lidhje me simboliken e shqiponjės me dy koka e jep nėpėrmjet okultizmit.

Pėr tė kuptuar se ēfarė simbolizon shqiponja me dy koka duhet tė shikosh shumė larg nė lashtėsi. Janė rreth 4300 vjet qė na ndajnė qė nga gdhendja mė e lashtė qė tregon njė shqiponjė me dy koka (e gjetur nė Babiloni).

Nė tempullin e vjetėr Summer, nė qytetin Eshnunna (Tell Asmar), shfaqet simboli i njė shqiponjė me dy koka. Shqiponja me dy koka ishte simboli i zotėve dhe prezantonte pushtetin dhe absoluten. Ky simbol shfaqet nė monumentet e perandorisė sė parė Hittite dhe i atribuohej perėndisė Nergal. Gjithashtu, ai ishte njė nga simbolet mė tė fuqishme tė kulturės fenikase.

Pra, lashtėsia e kėtij simboli daton qė nė fillimet e qytetėrimeve. Mė e veēanta e tij qėndron nė pėrdorjen e elementit tė dy kokave. Ėshtė pikėrisht ky detaj ai qė ėshtė edhe ēelėsi i shpjegimit tė kuptimit tė kėsaj embleme tė lashtė.

Po si ka mundėsi qė ky simbol i fuqishėm i botės antike dhe i qytetėrimeve mė tė njohura pagane tė qėndronte nė tė njėjtin rang, tė ishte pėrsėri mė i fuqishmi i heraldikės mesjetare, tė behej paradoksalisht simbol i krishterimit (perandoria bizantine e kishte simbol kryesor ndėrsa kisha ortodokse edhe sot e kėsaj dite e ka simbol shqiponjėn sė florinjtė me dy koka) dhe tė jetė edhe sot simbol i shumė shteteve, ushtrive e shoqėrive?! Pėr tė bėrė njė lloj krahasimi, ndahet nė dy periudha pėrdorimi i kėtij simboli, nė erėn tonė dhe para erės sonė.

Studiues tė ndryshėm tė cilėt japin shpjegimin nė lidhje me kėtė simbol, janė dakord nė tė njėjtėn pikė. Ky simbol, nė fillimet e erės sonė pavarėsisht se u pėrdor nga mbretėr e perandori, qėndroi vetėm si kompozim figurativ pasi kuptimi qė fshihte nė vetvete, u kamuflua qėllimisht.

Prej kohėsh ėshtė arritur nė pėrfundimin se ky simbol nuk ėshtė shqiponjė me dy koka, ashtu si emėrtohet nga e gjithė bota, por ėshtė njė feniks, njė shpend legjendash e mistik, i cili nė lashtėsi ishte qenia mė magjike. Pėr tė kuptuar se pėrse e nga kush ky simbol u transformua dhe u emėrtua shqiponjė me dy koka. duhet tė dimė se ēfarė simbolizonin kėto dy shpendė, shqiponja dhe feniksi nė antikitet.

Simboli i shqiponjės gjatė shekujve

Ka simbolizuar diellin, zjarrin, ajrin, jetėn, qiellin dhe zotat e diellit. Zeusi nė skeptrin e tij mbante njė shqiponjė. Ajo ishte simbol i perėndisė qė drejtonte gjithė hierarkinė qiellore (sipas mitologjisė sė grekėve tė lashtė, tė cilėt e trashėguan ketė tė fundit nga pellazgėt.) Pėr paganėt, shqiponja, ajo natyralja (me njė kokė), ishte njė emblemė e Jupiterit, i cili ishte Zot i moralit, ligjit, rregullit dhe dėnues i fajtoreve. Tek Druidet ajo ishte simbol i qenies hyjnore.

Nė Enciklopedinė e Keltėve thuhet se, "Shqiponja ėshtė emblemė e Zotėve tė Qiejve dhe e Diellit qė mbyt errėsirėn. Shqiponja me dy krerė, ėshtė simbol i zotėve binjake dhe simbolizon pushtet dhe gjithėdije tė dyfishtė. Ky ėshtė njė simbol me origjinė lindore dhe shfaqet gjithashtu edhe nė traditat e Uellsit dhe tė Irlandės, por nė traditėn kelte shfaqet mė rrallė". Shqiponja dhe luani i Innishoen ishin tė pėrdorura si simbole kryesore keltiko-druide.

Sipas indianeve tė Amerikės, shqiponja ėshtė pika nėpėr tė cilėn rrjedh energjia nė Botė. Shqiponja gjithashtu kryen "udhėrrėfimin eterik mes botėve", ku ajo shndėrrohet nė udhėheqėse dhe u sjell personave energjinė dhe informacionin pėr tė kaluar nė botė tė tjera.

Nė vitin 102 para erės sonė, konsulli romak Marius, dekretoi qė shqiponja me njė kokė tė bėhej simbol i Perandorisė sė Romės (mė poshtė do tė shohim se pėrse Perandoria e Romės pati ndikimin e shqiponjės me dy koka dhe kush e solli atė).

Besohet se flamuri i parė standard i Profetit Muhamed, nė shekullin VII tė erės sonė, ishte njė flamur pa asnjė lloj simbolike nė tė, kjo pėr tė qenė nė kundėrshtim me flamurin kombėtar standard tė fisit pagan Quraish tribe, Al -Uqaab, i cili kishte njė shqiponjė tė zezė tė vendosur mbi njė sfond tė bardhė. Shqiponja e tyre ishte e konsideruar si e shenjtė dhe besohej se merrte shpirtrat nga toka pėr nė qiell.

Shamanėt turq tė Azisė Qendrore gjatė ritualeve tė tyre ndėrtonin njė shkalle me 7-tė ose 9-tė stika druri dhe nė majė vendosnin shqiponjėn. Pėr ta, shqiponja ishte simbol i hyjnores dhe ajo konsiderohej si roje dhe shoqėruese e shpirtrave nė momentin e lėnies sė tokės pas vdekjes.

Gdhendjet e gjetura nė shkėmbinj nė kėto zona tregojnė se sa e rėndėsishme ishte kjo simbolikė. Religjioni shaman turk mbijetoi edhe pėr shumė kohė pas pranimit tė Islamit. Tougrul Beig (993-1063 era jonė), themeluesi i shteti Selxhuk kishte emėrtimin metaforik "Shqiponjė". Nė heraldiken e mesjetės dhe nė atė moderne, shqiponja ėshtė simbol i guximit dhe mbahet pikėrisht pėr tė treguar njė gjė tė tillė.

Shikim i shkurtėr mbi shqiponjėn me dy koka dhe heraldiken

Pėr tė lashtėt, shqiponja me dy koka ishte emblemė e ekuilibrit, i cili konsistonte nė njė trup tė pėrbashkėt qė udhėhiqej nga dy koka - njėra femra, tjetra mashkulli. Gjithashtu, ajo simbolizonte universin nė tėrėsi, i cili ishte i ndėrtuar nga dy forca, ato superiore dhe ato inferiore.

Kjo qenie ėshtė perfekte nga tė gjitha pikat e shikimit dhe perfeksioni ėshtė i tipizuar nė tė dyja kokat, tė cilat kanė tė njėjtin dinjitet. Ėshtė emblemė e finalizimit tė individit, ku shpirti arrin ciklin final dhe fuqinė absolute. Duke pasur njė simbolikė kaq tė fuqishme, ajo u pėrdor gjerėsisht nga shumė popuj.

Shqiponjat janė tė pėrdorura nė heraldikė si nė formėn e pikturave ashtu edhe nė atė tė gdhendjes. Jo vetėm shqiponja e plotė, por edhe pjesė tė saja si koka, flatrat apo kthetrat, janė pėrdorur si simbolika nga shumė vende.

Ashtu si luani qė konsiderohet mbreti i kafshėve, ashtu dhe shqiponja konsiderohet mbreti i shpendėve. Duke qenė se ka njė simbolikė kaq tė fuqishme, shqiponja ėshtė pėrdorur gjerėsisht nė tė gjithė anėt e globit.

Ajo ka ekzistuar paralelisht si simbol me njė, ashtu edhe me dy koka. Simboli i shqiponjės (si me njė dhe me dy koka) ėshtė pėrdorur mė shumė nė Evropėn Kontinentale sesa nė heraldiken angleze.

Kur mbretėronte Henry III (1216-1272), shqiponja haset vetėm nė tre raste. Shpesh shqiponjat (pėrjashto heraldiken italiane), janė tė pikturuara me sqepin, gjuhėn dhe majat e flatrave me ngjyra tė ndryshme nga ajo e trupit.

Njė shqiponjė mund tė jetė e paraqitur me njė apo edhe me dy koka dhe tė paktėn nė njė rast (nė Gjermani) ekziston edhe njė variant ku shqiponja ėshtė me tre koka. Versioni i thjeshtė, ku dy kokat shohin nė drejtime tė kundėrta dhe shqiponja ka vetėm njė trup, ėshtė edhe simboli i cili trajtohet si ai origjinali.

Ndryshimet e tjera dhe shtesat qė i janė bėrė si p.sh. kryqe, armė, kurora, luanė etj. i pėrkasin kryesisht periudhės sė shekullit XI, periudhė e cila mbahet edhe si lulėzim i heraldikes.

Monedha islamike tė periudhės sė Khalif Nasreddin Mahmoud bin Mohammad (vitet 1200) mbajnė nė njėrėn anė shqiponjėn me dy koka dhe nė anėn tjetėr yllin e Davidit. Ndėrsa shqiponja me dy koka e Bizantit ėshtė shfaqur fuqishėm, rreth shekullit XIII nė heraldiken perėndimore.

Njė rast i veēantė ėshtė edhe pėrdorimi i emblemės sė shqiponjės me dy koka nga heraldika e hebrenjve. Ky ėshtė njė nga faktet mė interesante - veēanėrisht sepse bėhet fjalė pėr periudhėn e mesjetės. Dihet botėrisht qė hebrenjtė, nuk kanė preferenca pėr tė tjerėt e kėsaj botė, pasi konsiderojnė vetėn si popull i zgjedhur. Nė njė dorėshkrim Mahzor (libėr hebre) tė shek. XV, i cili ndodhet nė Bibliotekėn Ambrosiana tė Milanos, tregohet njė koleksion armėsh, ku njė shqiponjė me dy koka shfaqet para tė gjitha shenjave tė tjera.

Rusia dhe ndikimi i fuqishėm i shqiponjės me dy koka te sllavėt

Ky simbol, njė ndikim tė fuqishėm pati edhe nė Rusi. Aktualisht, shqiponja me dy koka ėshtė emblemė shteti nė Rusi. Ajo ėshtė vendosur mbi monedha, flamuj, dokumente zyrtare, vula etj.

Ky simbol u shfaq pėr herė tė parė nė Rusi nė vitin 1472 me dhėnien e tė drejtave tė fronit pėr Sofiya Paleolog, pėr shkak tė martesės sė saj me Ivan Vasilevich III. Sofiya Paleolog ishte mbesa e perandorit tė fundit tė Bizantit, perandorisė e cila pati shqiponjėn me dy koka si simbol kryesor.

Carėt rusė e konsideronin veten si perandorė tė perandorisė sė tretė, ku e para ishte Roma (nė Romė u pėrdor shqiponja si simbol) ndėrsa e dyta ishte Kostandinopoja e mė pas Bizanti (po ashtu me shqiponjėn me dy koka si simbol). Edhe vete emri i tyre, Car, ishte transformim i emrit Cezar.

Nė gjoksin e shqiponjės mė 1730 u vendos shenjtori Georgy Pobedonosec, i cili shfaqet hipur mbi njė kalė tė bardhė duke vrarė njė dragua. Ky ishte simboli i triumfit tė sė mirės mbi tė keqen. Kėtė ndikim ata e pėrcollėn edhe nė vendet e tjera sllave, tė cilat kishin qenė pjesė e perandorisė bizantine. Aktualisht, shqiponja me dy koka pėrdoret nga Serbia dhe nga Mali i Zi.

Ngjyra e zezė e shqiponjės dhe kuptimi i saj

Ngjyrat e ndryshme tė shqiponjės kishin tė bėnin me rangjet e ndryshme, tė cilat pėrfaqėsoheshin me kėtė shenjė. Sipas shpjegimeve tė autorėve tė ndryshėm, shqiponja e artė me dy koka, ishte simboli mbretėror.

Kėshtu me radhė do tė vinin edhe ngjyrat e tjera, ku e argjendta ishte pėr rangje me tė ulėta, ato me ngjyra tė ndryshme (unike apo tė pėrziera) i pėrkisnin shtresave tė tjera apo edhe momenteve e vende tė ndryshme sipas tė cilave pėrdoreshin.

Ndėr kėto klasifikime, vend tė veēantė ka shqiponja e zezė, e cila nuk kishte shkėlqimin e artė tė shqiponjės mbretėrore, por me hijen qė ka impononte seriozitet dhe autoritet. Ajo ishte shqiponja qė pėrdorej nė luftė. Shqiponjat e zeza pėrdoreshin kur kryheshin luftėra dhe ngjyra e tyre nuk kishte tė bėnte me rangun, pasi tė gjithė mbanin shqiponjė tė zezė nė betejė.

Simboli i Feniksit, njė prej qenieve mė mistike



Tregojnė pėr tė emrat e njohur tė botės antike latine dhe greke.

Pėr tė parė se ēfarė lidhje ka simboli i shqiponjės me dy koka me atė tė feniksit legjendar, duhet tė sqarojmė mė parė se ēfarė simbolizonte feniksi. Nė lidhje me feniksin kanė shkruajtur edhe disa prej emrave mė tė njohur tė antikitetit. Ja se ē'thonė dy prej tyre.

Sipas historianit latin, Ovid:

Ovidi e pėrshkruan kėshtu feniksin: "Shumica e qenieve tė gjalla lindin nga qenie tė tjera, por ekziston njė specie e cila riprodhon vetveten. E quajnė feniks. Ky nuk jeton me fruta apo me bimė, por me rrėshirė dhe me lėngje pemėsh aromatike.

Kur ai ka jetuar 500 vjet, ndėrton njė fole nė maje tė njė peme arre apo palme. Nė tė ai akumulon kanelle dhe gjithfarė lloje bimėsh tė tjera aromatike, nga tė cilat nxirren esencat e parfumeve. Ndėrton me to njė fole nė tė cilėn vendoset dhe ndėrsa vdes, nxjerr jashtė frymėn e tij tė fundit e cila pėrzihet me erėn e bimėve aromatike.

Nga trupi i feniksit qė vdiq del njė feniks i ri, i destinuar qė tė jetojė po aq gjatė sa edhe paraardhėsi i tij. Sapo rritet ai largohet nga pema, e cila ishte vendlindja e tij dhe varri i paraardhėsit. Ai merr me vetė hirin e tė parit dhe e ēon nė tempullin e diellit nė Heliopolis, nė Egjipt. Ai jeton nė vetmi".

Herodoti ka shkruar pėr Feniksin se, "Njė shpend tjetėr i shenjtė ėshtė feniksi. Unė vetė nuk kam parė ndonjė feniks, pėrveē rasteve kur e kam parė tė pikturuar, por ėshtė njė shpend shumė i rrallė dhe viziton qytetin e diellit, Heliopolis, nė intervale qė zgjasin afėrsisht 500 vjet. Ai ėshtė momenti nė tė cilin feniksi vdes dhe nga hiri i tij lind pasardhėsi".

Kėtu shihet qartė se feniksi ka tė bėjė me kultin e lashtė egjiptian tė diellit. Shpjegimin e kėtij simboli dhe lidhjen qė ka ky me atė tė shqiponjės me dy koka e japin studiuesit e okultit dhe tė Masonerisė. Masoneria ėshtė bazuar pikėrisht nė religjionet e lashta misterioze tė Egjiptit dhe tė Babilonisė.

Jon

1308


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  Jon prej 02.08.09 13:00

Ēfarė ėshtė Masoneria, ē'simbolizon, ku dhe si lindi ajo?

Filozofia materialiste e Egjiptit tė vjetėr vazhdoi sė ekzistuari edhe pas zhdukjes sė kėtij civilizimi. Ishte adoptuar nga disa ēifutė dhe e mbajtėn tė gjallė brenda nė doktrinėn kabaliste. Nga ana tjetėr, njė numėr i mendimtarėve grekė kishin adoptuar filozofinė e njėjtė dhe e riinterpretuan dhe e pėrjetėsuan nė formė tė shkollės sė mendimit tė njohur si "Hermeticizėm".

Studiuesi turk, Dr. Selami Isindag, e shpjegon kėshtu origjinėn e kėsaj filozofie dhe vendin e saj nė masonerinė moderne:

"Nė Egjiptin e vjetėr ekzistonte njė shoqėri fetare, qė la si trashėgim njė sistem tė besimit dhe tė menduarit nė hermeticizėm. Edhe Masoneria kishte diēka tė ngjashme. P.sh., ata qė kishin arritur deri nė njė nivel tė caktuar, pėrcillnin ceremonitė e shoqėrisė, zbulimet mbi mendimet dhe ndjenjat e tyre shpirtėrore dhe mandej i pasonin tek ata qė ishin nė nivele mė tė ulėta.



Pitagora ishte njė ndėr hermeticistet qė shkollohej nė kėto shkolla. Organizatat dhe sistemet filozofike tė shkollės sė Aleksandrisė dhe Neoplatonizmit i kishin rrėnjėt e tyre nė Egjiptin e vjetėr dhe atje gjendeshin disa ngjashmėri mes tyre dhe ritualeve masonike. Isindag ėshtė shumė i qartė nė lidhje me ndikimin e Egjiptit tė vjetėr nė origjinėn e Masonerisė kur deklaron: "Frankmasoneria ėshtė organizatė shoqėrore dhe rituale qė i ka fillet e saj nė Egjiptin e vjetėr".

Edhe shumė autoritete tė tjera masonike thonė se origjina e Masonerisė ėshtė nė shoqėritė sekrete tė kulturave tė lashta pagane, siē janė ato nga Egjipti i vjetėr dhe Greqia antike. Njė mason i vjetėr, i deklaruar turk, Celil Layiketez, nė revistėn "Mimar Sinan", nė artikullin me titull "Fshehtėsia masonike: Ēfarė ėshtė sekrete e ēfarė jo?", shkruan:

"Nė civilizimet e vjetra greke, egjiptiane dhe romake ekzistonin shkolla mistike qė ndeshen nė kontekst tė njė shkence tė caktuar apo njohuri sekrete. Anėtarėt e kėtyre shkollave mistike ishin pranuar vetėm pas njė periudhe tė gjatė tė studimeve dhe tė riteve tė pranimit.

Nė mesin e kėtyre shkollave, e para qė mendohet tė jetė hapur, ka qenė shkolla e "Ozirisit". Ajo bazohej nė ngjarjet e lindjes sė kėtij Zoti, rinisė, luftės kundėr errėsirės, vdekjes dhe ringjalljes sė tij. Kėto ēėshtje ishin dramatizuar ritualisht nė ceremonitė e pėrformuara dhe nė ketė mėnyrė ritet dhe simbolet qė prezantoheshin ishin mė shumė efektive pėr shkak tė pjesėmarrjes aktuale.

Vite mė vonė, kėto rite themelojnė qarkun e parė tė rendit tė vėllazėrisė, qė aktualisht vazhdon me emrin e Masonerisė. Vėllazėritė e tilla ēdo herė vendosin ideale tė njėjta dhe kur janė nė presion janė nė gjendje qė tė jetojnė nė mėnyrė sekrete. Ata ishin nė gjendje qė tė mbijetojnė deri mė sot, pasi ata vazhdimisht ndėrronin emrat dhe format e tyre.

Por, ata i mbetėn besnik simbolizmit tė lashtė dhe karakterit tė tyre tė veēantė, i cili kalon dorė mė dorė si trashėgimi (Mimar Sinan, 1992, Nr. 84, f. 27?29). Pra, ruajtja e simbolikes dhe trashėgimi i saj deri nė ditėt aktuale ka tė bėjė edhe me pėrdorimin prej tyre tė simbolit tė shqiponjės me dy koka apo ndryshe simbolit tė feniksit.

Pse simboli i feniksit u emėrtua shqiponjė me dy koka dhe ē'simbolizon ai realisht?


Masoneria ėshtė e mbushur me simbole magjike. Po ē'ėshtė njė simbol magjik? Simbol magjik, sipas studiuesit amerikan Fredrick Goodman, ėshtė njė imazh i cili fsheh njė kuptim tė brendshėm nė vetvete, pra njė imazh qė ka dykuptimėsi, por qė kuptimi i vėrtetė fshihet nga pamja, e cila shėrben vetėm pėr kamuflim.

Po tė ekzaminosh simbolet masonike dalin nė pah kuptime tė fshehta, qė tregojnė pėrshkallėzimin e pushtetit, hyjnores, tė keqes e kėshtu me radhė. Shqiponja me dy koka ėshtė simboli apo shenja mė e dallueshme masonike. Pėr tė ėshtė folur shumė, sepse ajo ka njė shpėrndarje tė gjithanshme. ("Magic Symbols" nga Fredrick Goodman, fq.6).

Qė nė momentin e parė, nė atė tė emėrimit, njerėzit gabohen, pasi nė dukje ajo ėshtė njė shqiponjė me dy koka, por simbolet magjike kanė pikėrisht kėtė qėllim, tė kamuflojnė kuptimin. E vėrteta ėshtė se ky imazh simbolizon njė shpend tjetėr, feniksin.

Nė Egjiptin e lashtė ky simbol ishte simbol i shkollave tė misterit. Shqiponja ishte njė shpend, tė cilit i atribuoheshin fuqi magjike, ashtu si shpjeguam mė lart. Emėrtimi i simbolit tė feniksit nė shqiponjė me dy koka ishte i thjeshtė, sepse shqiponja ishte njė shpend qė qėndronte pėrkrah feniksit nė hierarkinė e tė mbinatyrshmes dhe kishin edhe ngjashmėri fizike mes tyre. Kėshtu qė pati njė ndėrrim tė emrave, por simboli ruajti tė njėjtin pozicion dhe ngeli shenja mė e pushtetshme.

Nė shekujt e erės sonė emri i feniksit do tė harrohej dhe simboli do tė quhej shqiponjė me dy koka. Shpjegimi jepet nga autori masonik, Manly P. Hall nė librin e tij "The Phoenix: An Illustrated Review of Occultism and Philosophy" (Feniksi: Njė shikim i ilustruar mbi okultizmin dhe filozofinė):

"Mes tė lashtėve ekzistonin historira pėr njė zog pėrrallor tė quajtur feniks. Ai ėshtė pėrshkruar nga shkrimtarėt e hershėm si njė zog qė i pėrngjan nga forma shqiponjės, por me disa dallime tė vogla. Trupi i feniksit ėshtė i mbuluar me pupla tė purpurta, ndėrsa pendėt e flatrave i ka me ngjyrė blu dhe tė kuqe. Kokėn e ka tė bardhė dhe nė qafė ka njė rreth me ngjyrė tė artė. Nė fund tė shpinės sė feniksit gjendet njė tufė puplash me ngjyrė tė ndezur.

Ėshtė besuar se ky shpend jeton pėr 500 vjet dhe gjatė vdekjes sė tij trupi hapet dhe del prej andej njė feniks i ri. Pėr shkak tė kėtij simbolizmi, feniksi ėshtė parė gjithmonė si prezantues i pavdekėsisė dhe i ringjalljes. Feniksi ėshtė njė nga shenjat e shoqėrive apo vėllazėrive sekrete, tė cilat zanafillėn e ekzistencės sė tyre e kanė nė lashtėsi.

Kėto shoqėri sekrete studionin misterin dhe synonin ringjalljen e njeriut pas vdekjes. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse feniksi ishte simbol i tyre, pasi ata besonin te ringjallja. Megjithatė, ky simbol (shqiponja me dy koka apo feniksi) nuk ėshtė simbol qė lindi nė qytetėrimin egjiptian. Ai ka qenė fillimisht i pėrdorur nga sumerėt e mė pas nga qytetėrimi hitit dhe persian.

Ja pse feniksi (nga ne njihet si shqiponjė me dy koka) simbolizon Djallin

Ka njė fazė kur bota pagane u shndėrrua nė tė krishtere. Pėr tė pasur sukses nė ndjekjen e doktrinės sė krishterė, Perandoria e Romės, e cila u bė nismėtarja kryesore e kėtij procesi, mitet dhe festat pagane i shndėrroi nė tė krishtera. Pjesė e kėtij shndėrrimi ishte edhe identifikimi i tė keqes universale, me njė qenie tė vetme tė mbinatyrshme. Kjo qenie ishte Luciferi, apo ndryshe edhe djalli apo engjėlli rebel i dritės qė u hodh nga qielli nė flakėt e ferrit.

Ai do tė jetė, qė nga viti 0 deri nė ditėt tona, kundėrshtari i vetėm i qiellit. Me tė drejtė lind pyetja, po nė vitet para erės sonė kur njerėzit besonin nė shumė perėndi kush ishte ai qė u rebelua? Kush ishte e keqja? Te grekėt e lashtė, miti i Prometeusit, i cili u premtoi dhe u dha njerėzve dritėn dhe dijen, ėshtė ai qė njihet si simboli i rebelimit ndaj perėndive. Ky mit nuk ėshtė autentik, por ėshtė thjesht riprodhim i mitologjive mė tė lashta si hitite e fenikase, tė cilat kanė pėrdorur njė mit tė tillė mė pėrpara se tė lindte figura e Prometeusit.

Nė erėn tonė djallin e kanė paraqitur si premtues dijesh nė shkėmbim tė shpirtit. Paralel me kėtė figurė mund tė shihet Prometeusi, i cili solli zjarrin (simboli i dritės dhe dijes), por me vete solli edhe mėrinė e perėndive dhe si pasojė vuajtjet pėr njerėzit. Nė librin e saj mbi okultin "Now Is The Dawning" faqe 281, Barbara Walker, njė feministe radikale, bėn njė lidhje tė simbolit tė feniksit me Luciferin.

"Egjiptianėt besonin se feniksi ishte pėrfaqėsues ose simbol i njė perėndie, e cila simbolizonte dritėn nė qiell dhe pas shkėlqimit (si Luciferi apo ndryshe Satana sipas kristianizmit ėshtė engjėlli i dritės) pati njė dėnim apo flijim nė zjarr ku vdiste dhe rilindte. Ky ėshtė njė detaj i cili, si shumė tė tjerė, tregon se feniksi ėshtė simbol i asaj perėndie qė nė ditėt e sotme quhet Lucifer apo edhe Satana."

Ndėrsa William Schnoebelen, njė tjetėr studiues i okultit, nė librin "Satan's Door Revisited" faqe 4, shkruan: "Nga egjiptianėt besohej se feniksi ishte njė zog hyjnor. Feniksi digjet nė momentin e fundit tė jetės dhe rilind nga hiri i tij.

Shumica e studiuesve tė okultizmit mendojnė se ky shpend simbolizon Luciferin, i cili u dėnua duke u hedhur nė flakė, por qė njė ditė do tė rilindė pėrsėri dhe do tė ketė tė njėjtin pushtet si mė parė".

Pra, nėse kjo perėndi ekzistonte qė para krishtėrimit, atėherė pse duhet besuar qė simbolizon Luciferin? Pyetje tė kėsaj natyre janė tė shumta, por fenomeni mė i ēuditshėm ėshtė se feniksi ėshtė simbol i krishtėrimit nė tė njėjtėn kohė.

Shqiponja me dy koka u bė e njohur si simboli i Perandorisė sė Bizantit, por shpjegimi i pėrdorimit tė njė shqiponjė me dy koka, nė vend tė asaj me njė, ishte se simbolizonte shpėrndarjen nga Lindja nė Perėndim tė perandorisė. Natyrisht qė ky ishte vetėm njė shpjegim formal, sepse e vėrteta ėshtė krejt ndryshe. Ja se ē'thotė njė prej emrave mė tė njohur tė studimit tė historisė dhe teologjisė.

Studiuesi i religjioneve Godfrey Higgins, nė veprėn e tij Anacalypsis (kapitulli ii., f. 441), jep njė shpjegim tė saktė mbi jetėgjatėsinė e kėtij shpendi. Kjo vepėr unikale pėr llojin e saj, ėshtė botuar nė vitin 1833, pas vdekjes sė tij, nė njė tirazh tė limituar dhe pėrmban pėrfundime qė vijnė nga studimi i mė shumė se 200 veprave.

Autori jep njė shpjegim tė detajuar edhe mbi jetėgjatėsinė e feniksit dhe simbolikėn e tij. Higgins thotė: "Feniksi ėshtė simboli i njė cikli tė pėrsėritshėm e tė pafund, ciklit diellor, i cili zgjat fiks 608 vjet. Ai i referohet fjalės fenikase, e cila ėshtė edhe rrėnjė e feniks, FE=cikėl.

Feniksi u adoptua nė fillimet e hershme nga kristianizmi dhe paraqitje tė ndryshme tė tij janė gjetur edhe nėpėr varre. Legjenda e lashtė e kėtij simboli dhe ajo qė ai simbolizonte (pėrjetėsia), padyshim qė u bė shtysė qė feniksi tė ishte simbol i vdekjes dhe ringjalljes sė Jezusit".

Ndėr tė gjitha kėto studime dhe pėrfundime, njė gjė ėshtė e sigurt: feniksi apo ndryshe dhe simboli i shqiponjės me dy koka, ėshtė emblema mė e pushtetshme dhe mė magjike qė ka ekzistuar ndonjėherė.


Jon

1308


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  Nexus prej 07.09.10 8:19

Shqiponja, simboli i Perendise

Shqiponja ėshtė njė nga simbolet mė tė vjetra qė ka njohur njerėzimi. Grekėt dhe Persianėt e shenjtėruan atė me diellin, si simbol i lartėsimit dhe i shpirtit i shoqėruar me Perėndinė supreme tė qiellit, duke pėrfaqėsuar parimin shpirtėrorė. Pėr grekėt shqiponja ishte emblema e Zeusit.

Druidėt e konsideronin atė si simbol i tė Gjithėpushtetėshmit i cili vėshtron nga gjėndjet mė tė larta shpirtėrore.

Shqiponja ėshtė nje shpend i ditės jeta e tė cilit ėshtė lidhur me dritėn dhe me elementin e zjarrit dhe tė ujit. Shqiponja karakterizohet me guximin qė ka nė fluturim, shpejtėsinė dhe familjaritetin qė ka me bubullimen dhe vetėtimėn, tė cilat janė atributet e perėndive tė krijimit.

Shqiponja gjithashtu pėrfaqėson fisnikėrinė e trashėguar, fuqinė dhe luftėn. Si luani nė tokė, Shqiponja ėshtė mbreti i qiellit. Si nje shpend ndėrmarrės, fluturon nga njė botė nė tjetrėn dhe ripėrtėrihet pėr tė udhėhequr shpirtrat.

Qė nė kohėt parahistorike, ėshtė njė simbol i pėrbashkėt i fortėsisė dhe fuqisė. I pėrhapur tek Kristianėt nė kohėn e kryqėzatave, ėshtė pėrfshirė nė gėzofet e perandorėve dhe mbretėrve tė europės si emblemė, pėr shkak tė rėndėsisė qė gėzon. Shqiponja me dy-krerė ose dy-koka ėshtė njė fuqizim i simbolit dhe njė dyfishim i fuqive tė saj.

Ne bibėl, Shqiponja ėshtė shoqėruar me Shėn Gjonin, Ungjillorin pėr shkak tė kuptimit tė tij tė drejtė per dritėn frymėzuese tė intelektit.

Ne Indinė e lashtė, Garunda, nje shpend i madh mitik, nje shpend diellor, pėrmendet nė Ramajana si kali i Vishnusė, Vishnu duke qėnė i dyti i trinisė sė shenjtė indiane e pėrbėrė nga Brahma, Vishnu dhe Shiva.

Nė Rome, Shqiponja qėndron mbi skeptrin e Jupiterit dhe e bėn vullnetin e tij te ditur kundrejt qėnieve njerėzore. Nėpėr monedha, shfaqet si simboli emblematik i legjioneve dhe i fuqisė sė perandorisė.

Nė Persi (Iran), simbolizonte fitoren e Persianėve mbi Medean, nga e cila ishte bėrė njė ogur (shenjė) kur fluturonte mbi fushėbetejė.

Nė Meksikė, Shqiponja ėshtė njė perėndi e vjetėr e bimėsisė, e shoqėruar me xhaguarin, simbol i forcave telurike (tokėsore), nga errėsira e botės materiale, kurse perėndia-shpend pėrfaqėson qiellin dhe dritėn, shpirtin hyjnor.
I dhuron fuqinė e saj Luftėtarėve-Shqiponjė, elita e luftėtarėve Aztekė. Perandori Aztek vishej me pendė shqiponje qė gjithashtu zbukuronin fronin ceremonial.

Nexus

185


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  Neo prej 07.10.10 0:31

Kulti i shqiponjės

Shqiponja ėshtė njė shpend me veti pėr t’u admiruar. Popujt e lashtėsisė i evidentuan cilėsitė e shqiponjės dhe u bėnė adhurues tė saj. Shqiptarėt e konsiderojnė veten se janė bijė tė shqiponjės, ose qė banojnė nė vendin e saj.

Studiuesi Aleks Buda konfirmon: “Shqiponja nė flamurin tonė ka kuptimin e njė simboli etnik e njė totemi, d.m.th., tė njė kafshe tė shenjtė, qė konsiderohet si i pari i fisit. Shqiponja dhe simboli saj e kanė burimin te shqiponja zeusiane. Madje, edhe vetė Zeusi i Dodonės konsiderohej njė shqiponjė.

Pirrua i Epirit u thirr prej ushtarėve tė tij shqiponjė. Ai iu pėrgjigj ushtarėve: “Ėshtė merita juaj qė unė jam shqiponjė dhe si tė mos jem, kur ju me armėt tuaja mė keni ngritur lart, si me krahė tė shpejtė”. Nga ky dialog studiuesit shohin edhe burimin e emrit Shqipėri = Shqiponjė.

Gjatė mesjetės, shqiponja ėshtė prezente nė heraldikat e familjeve tė mėdha feudale, si te Kastriotėt, Muzakajt dhe Dukagjinėt. Simboli i unitetit tonė kombėtar gjeti njė pasqyrim mė tė madh nė epokėn e Rilindjes Kombėtare. Shqiponja gjendet e gdhendur nė: porta, dyer, oxhaqe, taverne, varreza, mburoja, tatuazhe, djepa, furka, kuti duhani, orendi shtėpiake etj., tė cilat janė dėshmi e pėrhapjes sė kultit tė kėtij shpendi madhėshtor nė Shqipėri.

Shyqri Hysi

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  Neo prej 07.10.10 0:33

Shqiponja

Simbol popullor, shqiponja ose shqipja, ėshtė simbol kombėtar dhe etnik i shqiptarėve.

Madje ai ka qenė pėrdorur si i tillė qė nė kohėt e tyre tė hershme tė dokumenruara. Ai del nė njė gur tė gdhendur tė vitit 1190, periudha e asaj qė quhet principata e parė shqiptare me emrin Arbanon, dhe ka qenė pėrdorur si simbol heraldik nga njė numėr familjesh sunduese shqiptare nė Mesjetėn e vonė, ndėr to nga Kastriotėt, Muzakajt dhe Dukagjinėt.

Pėrveē tyre, Skėnderbeu, nė flamurin e nė vulėn e tij, kishte vėnė edhe njė shqiponjė dykrerėshe tė zezė. Kjo trajtė shqiponje, pa dyshim e marrė nga flamuri i Perandorisė Bizantine, ėshtė ruajtur edhe nga arbėreshėt e Italisė sė jugut si simbol etnik.

Nė fundin e shekullit XIX, shqipja me dy krerė u mor nga lėvizja kombėtare si simbol i qėndresės kombėtare kundėr Perandorisė Osmane dhe u pa nė flamujt e luftėtarėve tė lirisė qė luftonin pėr autonominė dhe pavarėsinė e vendit.

Flamuri shqiptar i sotėm, me shqiponjėn dykrerėshe tė zezė nė njė fushė tė kuqe, pėr herė tė parė u ngrit zyrtarisht mė 28 nėntor 1912 me rastin e shpalljes sė Pavarėsisė nė Vlorė dhe qysh atėherė ėshtė pėrdorur nga Republika e Shqipėrisė e nga shqiptarėt gjetiu si simbol
kombėtar.

Nė folklorin dhe nė letėrsinė gojore shqiptare, shqiponja del se simbol lirie e heroizmi dhe shqiptarėt e kanė zakon ta quajnė veten 'bij tė shqipes,' bash ashtu sikundėr fqinjėt e tyre malazezė e njėjtėsojnė veten me fajkoin, serbokr. soko, sokol.

Popullariteti i veēantė i shqiponjės ndėr shqiptarėt pa dyshim vjen nga ngjashmėria ndėrmjet fjalės shqipe, 'shqiponjė,' nga njėra anė, dhe fjalėve shqip, 'gjuha shqipe,' shqiptar.

R. Elsie - Mitologjia shqiptare

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Simbolika e Shqiponjes

Mesazh  xheme prej 28.11.11 20:30

Simbolika e Shqiponjes



Shqiponja ėshtė simbol i shumė nacioneve dhe shteteve tė ndryshme :
Flamuri Kombėtarė Shqiptar - Shqiponja Dykrenare e zezė.

Emblema e Perandorisė Selxhuke - Shqiponjė dykrenare.

Emblema e Armenisė - Njė Shqiponjė e Artė dhe njė luan.

Emblema e Austrisė - Njė Shqiponjė e zezė.

Emblema e Egjiptit - Njė Shqiponjė e Artė, ėshtė e marrė nga Shqiponja e Artė e Saladinit e gjetur ne Citadelėn e Saladinit ne Kajro.

Emblema e Gjermanisė - Njė Shqiponjė e zezė.

Emblema e Ganės - Dy Shqiponja duke mbajtur emblemėn.

Emblema e Islandės - Njė Shqiponjė bashkė me njė dragua, bullė dhe njė gjigant e mbajnė emblemėn e shtetit.

Emblema e Indonezisė - Njė Shqiponjė nė pamje tė Garudės.

Emblema e Irakut - Shqiponja e Artė e Saladinit.

Emblema e Jordanisė - Njė Shqiponjė e zezė.

Emblema e Meksikesė - Njė Shqiponjė mbi njė kaktus duke ngrėnė gjarprin.

Emblema e Moldavisė - Njė Shqiponjė e cila ne kėmbėn e majtė mban njė shkop, nė tė djathtin njė degė, kurse nė sqep mban njė kryq.

Emblema e Malit tė Zi - Njė Shqiponjė Dykrenare e Artė.

Emblema e Nafarroasė - Njė Shqiponjė zezė.

Emblema e Nigerisė - Ka njė Shqiponjė tė kuqe nė maje.

Emblema e Panamasė - Njė Shqiponjė e llojit tė harpjeve.

Emblema e Filipineve - Ka Shqiponjėn kryebardh sikurse edhe SHBA-ja, por Shqiponja majmun-ngrėnėse e Filipineve ėshtė zogu nacional i kėtij shteti.

Emblema e Polonisė - Njė Shqiponjė e bardhė me sqep dhe kurorė tė Artė.

Emblema e Rumanisė - Njė Shqiponjė e Artė duke mbajtur nė kėmbėt e saja njė shpatė nė tė djathtė dhe njė shkop nė tė majtė. Nė gojė mban njė kryq.

Emblema e Rusisė - Njė Shqiponjė e Artė Dykrenare.

Emblema e Serbisė - Njė Shqiponjė e bardh e Shtėpisė sė Nemanjiqit.

Emblema e Sirisė - Shqiponja e Artė e Saladinit.

Emblema e Jemenit - Njė Shqiponjė e Artė me njė shpatė ndėr kėmbė.

Emblema e Zambisė - Njė Shqiponjė ngjyrė portokalli dhe tė kuqe, nė majė tė flamurit.

Pėrdorime historike :

Sundimtarėt Ptolemean nė Egjipt e pėrdornin.

Napoleon Bonaparte e pėrdori si Shqiponjėn e Artė Romake si simbol pėr Perandorinė e re Franceze.

Perandoria Persiane: Simboli i ushtrisė Persiane ishte njė Shqiponjė.

Romakėt pėrdornin nė ushtritė e tyre Shqiponjėn si simbol, prej kėndej dulen :
Perandoria Bizantine e bėri simbol Shqiponjėn e Artė dykrenare. Njėra kokė simbolizonte Romėn, tjetra kokė simbolizonte "Romen e Re".

Prej kėsaj dolen :
Flamuri Kombėtarė Shqiptarė (Skėnderbeu vendosi emblemėn e principatės sė tij si simbol tė Mbretėrisė Shqiptare- kjo kishte rrjedh nga Simboli e Perandorisė Bizantine).

Pas rėnies sė Perandorisė Bizantine, Rusėt murrėn simbolin e Bizantit.
Karolus Magnus, Perandor i Perandorisė Franke muar simbolin e Romės si tė vetin, por Habsburgėt e heqėn Shqiponjėn e Artė dhe vendosen nė vend tė saj Shqiponjėn Imperiale.

Prej kėsaj doli :
Perandoria Austriake mur simbol njė Shqiponjė dykrenare. Pas shkatėrrimit tė Austro-Hungarisė, Austria heqi njė nga kokat dhe mur si simbol Shqiponjėn Njėkrenare.

Prusia, dhe mė vonė edhe Gjermania vendosen njė Shqiponjė tė zezė si simbol nacional.

wiki

xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  xheme prej 28.11.11 20:42

Shqiponja si figurė simbolike

Nė Antikė Shqiponja ishte Zog i Zeusit (babait tė perėndive), dhe edhe ishte zog i perėndisė Romake Jupiterit (Jupiteri ishte babai i perėndive Romake, njejt si Zeusi te Perėnditė Greke), pėrfaqėsonte Fuqi dhe Fitore.

Nė Mitologji mund tė gjendet njė kafshė, me trup luani dhe qafė e kokė Shqiponje. Pas Luanit Shqiponjat janė stemat (Emblemat) mė tė preferuara. Nė Ikonografi ėshtė Shqiponja simbol i Evangjelistit Johannes. Shumė Etni Indiane adhurojnė Shqiponjat si kafshė tė shenjta.

Shqiponja ėshtė njė nga simbolet mė tė vjetra qė ka njohur njerėzimi. Grekėt dhe Persianėt e shenjtėruan atė me diellin, si simbol i lartėsimit dhe i shpirtit i shoqėruar me Perėndinė supreme tė qiellit, duke pėrfaqėsuar parimin shpirtėrorė.

Pėr grekėt shqiponja ishte emblema e Zeusit. Druidėt e konsideronin atė si simbol i tė Gjithėpushtetshmit i cili vėshtron nga gjendjet mė tė larta shpirtėrore.

Shqiponja ėshtė njė shpend i ditės jeta e tė cilit ėshtė lidhur me dritėn dhe me elementin e zjarrit dhe tė ujit. Shqiponja karakterizohet me guximin qė ka nė fluturim, shpejtėsinė dhe familjaritetin qė ka me bubullimėn dhe vetėtimėn, tė cilat janė atributet e perėndive tė krijimit.

Shqiponja gjithashtu pėrfaqėson fisnikėrinė e trashėguar, fuqinė dhe luftėn. Si luani nė tokė, Shqiponja ėshtė mbreti i qiellit. Si njė shpend ndėrmarrės, fluturon nga njė botė nė tjetrėn dhe ripėrtėrihet pėr tė udhėhequr shpirtrat.

Qė nė kohėt parahistorike, ėshtė njė simbol i pėrbashkėt i fortėsisė dhe fuqisė. I pėrhapur tek Kristianėt nė kohėn e kryqėzatave, ėshtė pėrfshirė nė gėzofėt e perandorėve dhe mbretėrve tė Evropės si emblemė, pėr shkak tė rėndėsisė qė gėzon. Shqiponja me dy-krerė ose dy-koka ėshtė njė fuqizim i simbolit dhe njė dyfishim i fuqive tė saj.

Ne bibėl, Shqiponja ėshtė shoqėruar me Shėn Gjonin, Ungjillorin pėr shkak tė kuptimit tė tij tė drejtė per dritėn frymėzuese tė intelektit.

Ne Indinė e lashtė, Garunda, njė shpend i madh mitik, njė shpend diellor, pėrmendet nė Ramajana si kali i Vishnusė, Vishnu duke qėnė i dyti i trinisė sė shenjtė indiane e pėrbėrė nga Brahma, Vishnu dhe Shiva.

Nė Rome, Shqiponja qėndron mbi skeptrin e Jupiterit dhe e bėn vullnetin e tij te ditur kundrejt qenieve njerėzore. Nėpėr monedha, shfaqet si simboli emblematik i legjioneve dhe i fuqisė sė perandorisė.

Nė Persi (Iran), simbolizonte fitoren e Persianėve mbi Medean, nga e cila ishte bėrė njė ogur (shenjė) kur fluturonte mbi fushėbetejė.

Nė Meksikė, Shqiponja ėshtė njė perėndi e vjetėr e bimėsisė, e shoqėruar me xhaguarin, simbol i forcave telurike (tokėsore), nga errėsira e botės materiale, kurse perėndia-shpend pėrfaqėson qiellin dhe dritėn, shpirtin hyjnor. I dhuron fuqinė e saj Luftėtarėve-Shqiponjė, elita e luftėtarėve Aztekė.

Perandori Aztek vishej me pendė shqiponje qė gjithashtu zbukuronin fronin ceremonial.

xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  xheme prej 06.12.11 21:43

KULTI I ZEUSIT


Pėrpara se ti hyjmė njė spjegimi tė mirėfilltė mbi simbolin e Shqiponjės dhe se ēfarė pėrfaqėson ajo nė flamur, neve na duhet, siē bėhet nė raste tė tilla qė tė kthehemi mbrapa nė kohė, nė kėrkim tė origjinės, dhe arėsyeve se pėrse ky simbol gjatė epokave, ka kalur nė kaq shumė proēese ndryshimi emrash!

Arkeologu i pasionuar dhe atdhetari ynė i madh At Shtjefėn Gjeēovi, nė studimin e tij mbi Pellazgo-Yllirėt shkruante; "Zeus-i, kishte tre preferenca tė cilat ishin; Lisi qė simbolizonte jetėgjatėsinė (rreth 1500 vjet), Dhia Amaltia (qė njihej pėr qumėshtin e saj shėrues), dhe Shqiponja, (zogu simbol i Diellit)"! Nga Libri "Trashėgimi Thrako-Yllire, Vepra, vėll. 2. Prishtinė, 1985.

Nga vinte origjina e kėtij kulti, qė duket se ka qenė mė i vjetri nė civilizimin human? Eshtė pikėrisht kjo gjė, qė historianėt e ndryshėm tashmė i janė kthyer me forcė tė madhe, dhe po zbulojnė shumė enigma tė njeriut, dhe peripecitė qė ka kaluar ai pėr ta populluar planetin Tokė!

"Kur martesa e Qiellit me Tokėn ēfaqesh nė Kultin e Zeus-it, tek Dodona, Priftėreshat e tij atje, kėndonin;

Zeus-i ishte, Zeus-i ėshtė, Zeus-i do tė jetė, O Zeus i madh!

Toka i prodhon tė gjitha frutat, Nderojeni Tokėn si Nėnėn"!

Kėto rrjeshta tė rrimuar, tė cilat i pėrgjigjen me njė qartėsi tė ēudiēme pyetjeve tona, i mora si shėmbull nga libri "Njė histori Pagane e Europės" me autorėt, Prudencė Jones& Nigel Pennick, Publ, by Barnes&Noble Inc, USA. 1995.

Pra shiē thamė, kulti i Zeus-it, tek Shqiptarėt e vjetėr edhe ata tė sotėm dihet qė ka dhe zė njė vėnd qėndror nė trashėgiminė e tij kulturore dhe atė shpirtėrore! Megjithėse nė literaturėn botėrore pėrgjithėsisht neve na e servirin atė, si "Perėndia Greke" mė e rėndėsishme e Olimpit, ne pra (Shqipėtarėt) sot mund tė themi ndoshta me gjysmė-zėri, -"Eh, mendoni ēfarė tė doni ju, por Zeus-i vetė, nė tė gjitha kohėrat ka folur vetėm Shqip!

Le tė pranojmė pak histori, duke rrjeshtuar fakte!...

Eshtė krejt e njohur, dhe pranohet nga tė gjithė qė "Yllirėt" dhe "Pellazgėt Hyjnorė" e adhuronin dhe i faleshin Zeusit nė faltoret e tyre tė kultit. Ata ishin "Paganė" mijra-vjet pėr nga besimi, dhe perėndija kryesore pėr ta nė Olimp, ishte padyshim Zeusi!… Ai, Zeusi thirrej ndryshe si babai i "Shkrepėtimave dhe Rrufeve" midis pėrėndive tė tjera nė Panteon! Nga literatura paraklasike dhe ajo klasike shėmbujt janė tė pafund. E thėnė ndryshe, Zeusi merrte pjesė nė ēdo aspekt tė jetės sė tyre:

Pėr kėtė arėsye tani po ju afroj dy tabllo tė shkurtra nga lufta e Trojės, tė pėrshkruara nga dy autorė tė ndryshėm (por tė famshėm), dhe qė shkruan nė kohė tė ndryshme pėr tė njėjtėn temė! Paragrafi e parė ėshtė shkėputur nga libri i Quintus of Smirna, me emrin "Lufta e Trojės" publ, by, Barnes&Noble. 1996. Duke theksuar fuqinė e Zeus-it, tė padiskutueshėm nė Panteonin e Olimpit, me zėrin e tij buēitės, improvizon papritur pėr lexuesin njė skenė paraprake, ku ai Zeus-i, do tė thotė:

"Mėsoni, o ju Perėnditė e Olimpit! Njė e keqe e madhe do t'ju vijė nga lufta e (Trojės) qė po ju pret nesėr… Ju do tė shikoni atje poshtė (nė fush-betejė) fuqinė e kuajve, e cila do tė shuhet mbrapa karrove tė luftės, dhe gjithashtu nga tė dyja palėt e ushtrive, qė do tė qėndrojnė pėrballė njėra-tjetrės, do tė shikoni vdekjen e birit tė njeriut! Secili nga ju, pavarėsisht nga skenat makabre qė do tė shihni, qėndroni tė fortė, dhe as qė mos e merrni mundimin tė mė bindni qė ta ndaloj kėtė kasaphanė, qoftė edhe duke mė rėnė nė gjunjė! Ora e Fatit nuk ka mėshirė edhe pėr vetė ne!…


Kėshtu "Baba Zeusi", ju drejtua atyre, tė cilėt e dinin mirė gjithashtu, njė fakt tė tillė… Por, kur e dėgjuan gjykimin e ashpėr nga goja e "Zotit tė Pavdekėsisė", "Shkrepėsit tė Rrufeve", "Birit tė Kronosit", (Zeus-it), ata as qė morėn guximin qė ta kundėrshtonin, Boss-in e tyre"!

Ja pra, "Baba Zeus-i", "Zoti i Pavdekėsisė", "Shkrepėsi i Rrufeve" apo "Biri i Kronosi-t" parashikonte dhe paralajmėronte birin e njeriut, pėrpara se gjėrat e kėqija apo katastrofat natyrore tė ndodhnin!

Nė Iliadė, gjithashtu gjatė leximit tė saj, ne e hasim emrin e tij pothuajse nė tė gjitha lutjet; si, p.sh. "Mbretit Zeus", "Atit Zeus". Ose, Agamemnoni ju lut: Zeus-it, Diellit, Lumenjve, Tokės dhe Nėntokės"! Akili thirri me zė tė lartė "Zeus o Atė"! Edhe kur merrnin vendime tė veēanta, ata ngrenin duart pėrpjetė drejt qiellit dhe i luteshin prap Zeusit, pėr njė zgjedhje tė drejtė! Kėshtu luteshin Akejtė, dhe Trojanėt poashtu, "Atit Zeus"!

Edwin Jacques, nė librin e tij "Shqipėtarėt", faq.78-79, bot. "Kartė e Pendė" e Fond. Abraham Linkoln, Fasano, Italy "!... dhe mė tutje po aty ai vazhdon...

Por ashtu si dhe Homeri, Virgjili poeti Latin, i paraqiti protagonistėt e tragjedisė trojane, jo si Grekė por si Pellazgė! Ai deklaroi se mbreti dardan i trojės, Priami ishte pellazg si tė gjithė mbretėrit e tjerė Trojanė. Enea gjithashtu ishte dardan dhe rrjellimisht pellazg, ashtu si shumica e trojanėve. Edhe forcat rrethuese ishin pellazgė! Ndonėse aty-kėtu, pėrkthimi nė anglisht i cilėson gabimisht si Grekė, po nė tekstin latinisht, ata pėrshkruhen nga Virgjili me tė drejtė si danaj ose pellazgė. Duket pra fare e qartė se heronjtė "grekė" nuk ishin aspak "grekė por thjesht pellazgė"!

Pra pas kėtyre pasazheve historike nuk ėshtė shumė e vėshtirė pėr ta kuptuar se, lufta e famshme e trojės ishte thjesht njė lajthitje nė formėn e luftės civile, me tė gjitha elementėt e vetė katastrofikė, qė nė fakt Pellazgo-Yllirėt nė shekujt e mėvonshėm do ti vuanin akoma mė tmerrėsht kėto pasoja! Aty nė trojė filloi tatėpjeta e madhe e civilizimit dhe dominimit Yllir...

Zeus-i pra, siē e patė nga shėmbulli qė sollėm pak mė sipėr, i paralajmėroi palėt ndėrluftuese... Zeus-i i dinte tė gjitha, por siē ndodh rėndom nė tė tilla raste, askush nuk kishte veshė qė ta dėgjonte... Pjesa tjetėr e ngjarjes duket se, ishte thjesht statistikė historike e fatit njerėzor qė po rrukullisej me zhurmė...

"Nė festivalin kombėtar tė Lojrave Olimpike nė 336 BC, nė Aegean, ishte vetė Philipi II, nė krye tė kėtij festimi. Nė emėr tė shtetit Maqedon, ai (Philipi) bėri dhuratat pėr Zeus-in, (Shpėtimtarit dhe Mbrojtėsit tė tyre)...

"Po pėr kėtė bekim, Aleksandri i Madh kishte arėsye gjithashtu qė tė falenderonte Zeus-in e Olimpit"! Nicolas.G.L.Hammond, "The Genius of Alexander the Great",Publ, by. Chapel Hill, USA. 1997.

Siē shihet edhe nga kėta shėmbuj, edhe nė shekujt e mėvonshėm, ende Zeus-i, pėr perandoritė dhe mbretėritė e shumta tė Yllirėve, mbetet protagonisti kryesor i dominimit tė Olimpit!

Le tė vazhdojmė mė poshtė me njė legjendė interesante tė mbledhur nga Zoto Mollosi nė shek XIX, nė librin e tij me titull "Historia e Epirit dhe e Shqipėrisė" fillimisht nė gjuhėn Greke, por qė ėshtė e pėrkthyer dhe ka qarkulluar edhe nė gjuhėn shqipe nė fillim tė viteve 20' tė shek XX, prej At Shtjefėn Gjeēovit;

"Zeus-i vetė, sipas kėsaj legjende besohej se kishte lindur nė Palavli tė Delvinės dhe qė prej kėndej u dėrgua me varkė prej Butrintit nė Kretė" !… Jaho brahaj, "Kurora Mbretėrore Shqiptare", faq 9, bot i "Dardania", Tirane 1998.

Le ta nisim me emrin, Zeus! Duket qartė se nė rrafshin gjuhėsor ky emėr, ka ndihmuar nė formimin e fjalės, Zot-i, qė pėrdoret dėndur nė shqipen e sotme!

Rrėnja e kėsaj fjale nė tė dy dialektet tona kryesore (Gegė e Toskė) ka tė njėjtin kuptim. Nė atė tė hershmin ėshtė ; zė-zėri nė toskėrisht, dhe siē dihet; za-zani, ose zo-zoni, nė dialektin Gegėnisht...

Siē e theksuam pak mė lart, nė pėrfytyrimin e njerėzve tė lashtė besohej se Zeus-i, ishte zėri i tė "Plotfuqishmit" ! Siē e pamė, ai krahasohej me rrufetė qė binin nga qielli, dhe nderohej si perėndia kryesore e Olimpit! Vendoste rregulla tė cilat po qe se njerėzit nuk i zbatonin, ndėshkoheshin ashpėr po prej tij.

Le tė marrim si shembull kėtu, rastin e Prometeut!… Pėr mosbindje, rrebelim, ose ndoshta pėr nxjerrje sekretesh (spiun), Zeusi vetė e lidhi atė nė shkėmbinjtė e largėt tė Skithisė, diku andej nga brigjet e detit tė zi, dhe i la atij mbi gjoks shqiponjėn qė ta ndėshkonte hera-herės, duke i ēukitur mėlēinė.

Me kėtė rast shtrohet pyetja: A ėshtė shqiponja symbol i ndėshkimit? Nė legjendėn e "Prometeut tė Lidhur" dukshėm qė po!

xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiponja

Mesazh  lavdim.bossi prej 07.12.11 9:54

ku eshte ai feka , the punisher

qe thojshin skendenderbeu ka perdor i pari kete simbol
a e shihni se si skenderbeu ka qene nje kalores templar kurgjo ma shum hiq
nje simbol i lashta pagan siq eshte kjo me shqiponjen edhe tash eshte bo kombetar ky simbol

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi