Vdekja

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Vdekja

Mesazh  Admin prej 10.05.08 11:23

Vdekja



Vdekja ėshtė ndėrprerja e plotė e jetės sė njė organizmi tė gjallė. Gjendja e vdekjes njerezore ka qenė gjithmonė e errėt nga misteri dhe bestytnia. Pėrkufizimi i saj i saktė mbetet kundėrshtues, duke dalluar sipas kulturės dhe sistemeve ligjore.

Vdekja trupore dhe ajo qelizore

Funksioni normal qelizor merret me prodhimin e energjisė sė lirė tė nevojshme pėr shkėmbimin e lėndėve, prodhimin e strukturės sė proteinave dhe enzimave, mirėmbajtjen e lėndėve kimike tė qelizave, dhe riprodhimin e qelizave.

Gjatė funksionimit normal, qelizat kanė nevojė pėr oksigjen, fosfat, kalcium (C, H, N, O, P, S), lėndė ushqyese, adeninė trifosfat, e cila nevojitet si burim i energjisė sė lirė, mbrojtjen e cipės qelizore, dhe njė gjendje tė vazhdhueshme veprimtarie qė kėrkon marrje oksigjeni.

Vdekja qelizore mund tė ndodhė nėse ndonjėri prej kėtyre funksioneve ndėrpritet.

Biologjikisht, vdekja mund tė rishikohet si njė organizėm i tėrė ose vetėm disa pjesė tė tij. Nė tė vėrtetė, ėshtė e mundshme qė disa organe, ose disa qeliza tė vdesin, por organizmi nė koklavitjen e tij tė vazhdojė tė jetojė.

Anasjelltas, disa qeliza mund tė jetojnė pėr njė farė kohe pas vdekjes sė organizmit tė cilit i pėrkasin (gjė qė bėn tė mundshme marrjen e organeve dhe transplantimin).

Disa biologė hamendėsojnė qė funksioni i vdekjes ėshtė tė lejojė Zhvillimin (evolucionin), apo tė mundėsojė ushqimin e qėnieve tė tjera tė gjalla, mė shpesh tė llojeve tė ndryshme, nga tė cilėt janė grabitqare nė jetė (gjahu) ose pas vdekjes (kalbja).

Pėrshkrimi fizik i vdekjes

- Nė ēastin e vdekjes:

1. Zemra pushon sė rrahuri.
2. Lėkura shtrėngohet dhe zbehet.
3. Sistemi muskulor shtendoset.
4. Bie temperatura e trupit.

- 30 minuta mė vonė:

1. Lėkura bėhet si dyll dhe merr ngjyr vjollc.
2. Buzėt, gishtat e duarve dhe tė kėmbėve cungohen dhe zbehen ose bėhen tė bardhė pasi gjaku largohet.
3. Gjaku tėrhiqet nė pikat mė tė ulta tė trupit duke lėnė njollė vjollcė - tė zezė.
4. Duart dhe kėmbėt kalojnė nė tė kaltėrt.
5. Sytė fillojnė tė tėrhiqen nė zgavra.

- 4 orė mė vonė:

1. Rigor mortis fillon tė veprojė
2. Zbehja e lėkurės dhe pozicionimi i gjakut vazhdojnė
3. Rigor mortis fillon t'i shtrėngojė muskujt pėr rreth 24 orėve tė ardhshme, pastaj do tė riveprojė dhe trupi do tė kthehet nė gjendje tė butė.

- 12 orė mė vonė:

1. Trupi ėshtė plotėsisht nėn rigor mortis.

- 24 orė mė vonė:

1. Trupi tani ka temperaturėn e ambientit qė e rrethon.
2. Tek meshkujt sperma vdes.
3. Koka dhe qafa tani kanė ngjyrė tė gjelbėrt, blu.
4. Ngjyra e mėsipėrme vazhdon tė shpėrndahet nė pjesėt tjera tė trupit.
5. Ka aromė tė fortė tė mishit tė kalbur.
6. Fytyra e personit nė tė vėrtetė tanimė fillon tė bėhet e panjohėshme.

- 3 ditė mė vonė:

1. Gazrat nė inde formojnė fluska tė mėdha nė lėkurė.
2. I tėrė trupi fillon tė fryhet dhe ėnjet. Ky proces pėrshpejtohet nėse trupi gjendet nė mjedis tė ngorohtė ose nė ujė.
3. Lėngje rrjedhin pėrmes gojės, hundės, syve, veshėve, rektumit dhe pėrmes uriterit.
4. Qimet e trupit akoma rriten.

- 3 javė mė vonė:

1. Lėkura, flokėt, thonjtė bien me lehtėsi nga trupi.

2. Lėkura zbėrthehet dhe hapet nė shumė vende pėr shkak tė shtypjes sė gazrave tė brendshme dhe prishjes sė vetė lėkurės.

3. Shkatėrrimi do tė vazhdojė gjersa tė mbetet vetem skeleti, qė mund tė zgjasė njė muaj nė kohė tė nxehtė, dhe dy muaj nė kohė tė ftohtė. Dhėmbėt janė shpesh e vetmja gjė qė mbetetm vite dhe shekuj mė vonė, sepse zmalti i dhėmbėve ėshtė substanca mė e fortė nė trup.

Kocka e nufullės ėshtė mė e ngjeshur, qė e bėn zakonisht edhe kėtė tė mbijetojė njė kohė tė gjatė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 17.03.11 21:47, edituar 2 herė gjithsej

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 11.05.08 12:06

Kuptimi i vdekjes gjatė zhvillimit tė fėmijės

Vdekja ėshtė njė nga pėrvojat mė tė vėshtira, si pėr fėmijėt ashtu edhe pėr tė rriturit. Ka disa shprehje qė lidhen mė kėtė ngjarje si : humbja, trishtimi, hidhėrimi, zija dhe pikėllimi.

Hidhėrimi ėshtė njė dhimbje emocionale kur humbet dikė tė dashur dhe zija ( pikėllimi ) ėshtė njė proēes psikologjik, i cili fillon me humbjen e njeriut tė dashur dhe zakonisht, mbaron me pranimin e realitetit tė humbjes dhe normalizimin e jetės sė njeriut.

Mendohet se humbja e njėrit prej prindėrve nė fėmijėri nuk ēon domosdoshmėrisht nė devijim nga sjellja normale me rritjen e fėmijės, nė rast se nevojat e fėmijės plotėsohen me kujdes nga njė specialist, i cili zakonisht ka tė njėjtėn gjini me prindin e humbur.

Megjithatė fėmija qė humb njė prind apo tė dy prindėt mbetet mė vulnerabėl se sa fėmijėt e tjerė kundrejt tė “papriturave” tė jetės. Nė rastin e humbjes sė njėrit prind, duket se pėrshtatja e prindit qė mbetet, luan rol kryesor nė atė se si do ta kapėrcejė humbjen fėmija.

Humbja e njė prindi ose e njė njeriu tjetėr tė dashur, psikologjikisht tė rėndėsishėm, ka njė ndikim tė konsiderueshėm nė shėndetin mendor tė fėmijės.

Pėrveē kėsaj, duke jetuar nė kushte tė vėshtira, nuk ėshtė e lehtė qė fėmija ta marrė veten nga humbja e njeriut tė dashur dhe dhuna e organizuar e problemet qė lidhen me tė, e vėshtirėsojnė plotėsimin e kėrkesave psikologjike tė fėmijėve.

Njė fėmijė i tillė nuk pranon tė bisedojė pėr prindin dhe kur e pyesin, hesht ose ndėrron temėn e bisedės, nuk tregon shumė dhe thotė se nuk i kujtohet. Fėmija nuk tregon ndjenjat e duhura, ėshtė i tėrhequr dhe i prirur tė mos lidhet me tė tjerėt, duke lėnė pėrshtypjen se nuk bėhet merak. Zakonisht, ai ėshtė i turpshėm, i acaruar.

Nė mosha tė ndryshme, fėmijėt e pėrjetojnė vdekjen nė pėrputhje me nivelin intelektual dhe emocional tė zhvillimit. Nėn moshėn pesė vjeē, ata nuk e kuptojnė fundin e jetės, sepse janė tė prirur pėr t’u kėnaqur me “ mendimin magjik” qė i pėrshtatet moshės.

Ata mund tė jenė tė bindur se ndjenjat e tyre mund tė ndikojnė nė ngjarjen pėrreth. Ata e quajnė veten fajtor pėr vdekjen.

Nė kėtė moshė ata janė pasivė dhe mė tepėr tė pazotė pėr tė pėrballuar vdekjen, ata janė tė varur nga tė rriturit. Ata nuk janė shumė tė zotė tė kuptojnė ēfarė ka ndodhur, nuk janė nė gjėndjė tė ndryshojnė rrjedhėn e ngjarjeve nė imagjinatėn e tyre dhe nuk mund tė mos kenė frikė, siē mund tė bėjnė fėmijėt mė tė rritur.

Ata qajnė dhe nuk qetėsohen dot, duke kėrkuar prindin qė ka vdekur dhe kjo e shton edhe mė shumė frikėn e tyre. Megjithatė, fakti qė nuk kuptojnė, ėshtė njėkohėsisht njė mbrojtje pėr ta dhe u jep mundėsi tė pyesin drejtpėrdrejt pėr vdekjen. Midis moshave dy dhe pesė vjeē fėmijėt gradualisht zhvillojnė perceptimin e vdekjes, si njė fenomen i pėrhershėm dhe pėrfundimtar.

Meqenėse mendimi i tyre ėshtė konkret, ata kanė nevojė pėr shpjegime konkrete, pėr t’i ndihmuar pėr zinė. Nė kėtė moshė ata nuk e njohin botėn vetėm nėpėrmjet pėrvojės sė tyre dhe janė nė gjėndje tė shprehin njė kuptim emocional pėr tė tjerėt. Shpesh fėmijėt thonė se ata kanė mbėshtetjen mė tė madhe nė proēesin e zisė nga shokėt e tyre. Te fėmija i moshės shkollore, veēanėrisht tek djemtė qė nuk duan t’i shprehin emocionet e tyre, mesazhi shoqėror ėshtė qė ‘djemtė nuk qajnė’.

Por ata janė nė gjėndje qė nė imagjinatėn e tyre ta ndryshojnė kursin e ngjarjeve dhe, kėshtu, tė kontrollojnė emocionet e tyre dhe ndjenjėn e pazotėsisė. Mbas moshės dhjetė vjeē koncepti i ‘ vdekjes’ bėhet njė nocion abstrakt dhe fėmijėt kuptojnė pasojat afatgjatė tė kėsaj humbjeje. Nė kėtė moshė vdekja mund tė shkaktojė, drejtėpėrdrejt ose indirekt, biseda me prindėrit ose me mėsuesit.

Tė rinjtė shpesh i ndrydhin ndjenjat e tyre, u shmangen bisedave tė hapura me prindėrit dhe i shprehin ndjenjat e tyre me grindje me tė tjerėt pėrreth. Nė vartėsi nga mosha dhe nga pjekuria e tyre emocionale, fėmijėt pėrpiqen tė kontrollojnė veten pėr humbjen.

Reagimet mė tė zakonshme ndaj vdekjes tek fėmijėt Tronditja dhe mosbesimi ( ‘kjo nuk ėshtė e vėrtetė’)
Nganjėherė fėmija nuk reagon menjėherė me emocione tė forta. Ai pranon humbjen gradualisht. Ky ėshtė mekanizmi mbrojtės, i cili e mbron fėmijėn nga vėrshimi i emocioneve.

Si t’i thuhet fėmijės pėr vdekjen

Kėshillohet qė kjo tė bėhet nga njėri prej prindėrve tė dikujt, qė ėshtė i afėrt me fėmijėn. Koha duhet tė zgjidhet me kujdes dhe fėmijės duhet t’i jepet mundėsia tė pėrgatitet psikologjikisht. Tė rriturit duhet tė ulen dhe ta marrin fėmijėn nė prehėr e t’i thonė: “dua tė tė pėrgatis pėr njė lajm tė keq.

Ka ndodhur njė aksident dhe babai ėshtė plagosur. Na thanė se ai ka vdekur mėnjėherė”. Mesazhi duhet tė bazohet nė fakte tė njohura dhe tė sakta. Reagimet e fėmijės mund tė jenė tė ndryshme dhe tė rriturit duhet tė jenė tė pėrgatitur pėr kėtė. Fėmijės duhet t’i thuhet tė qajė, nė qoftė se do dhe t’i jepet njė ngushėllim fizik si p.sh. duke e shtrėnguar.

Tė lejohet fėmija tė marrė pjesė nė ritet

Ndonėse opinionet profesionale ndryshojnė, pėrgjithėsisht, kėshillohet qė fėmija tė marrė pjesė nė ritet. Ato ndihmojnė nė pranimin e realitetit tė vdekjes, ulin imagjinatėn, pėrforcojnė proēesin e hidhėrimit dhe na japin mundėsi tė shprehim nė mėnyrė simbolike hidhėrimin tonė dhe tė ndėrtojmė rrethanat ‘kaotike’.

Tė rriturit duan t’i mbrojnė fėmijėt dhe shpesh i pėrjashtojnė nga ritet. Por fėmijėt, ashtu sikundėr tė rriturit, kanė nevojė tė merren konkretisht me proēesin e zisė dhe jo tė mohojnė realitetin. Mėgjithatė, fėmijėt duhet tė pėrgatiten mirė, t’u shpjegohet gradualisht dhe me hollėsi ēfarė do tė ndodhė dhe tė jenė tė shoqėruar nga njė i rritur ( jo nga prindi nė zi), mė pas tė jėnė nė gjendje tė pėrpunojnė pėrshtypjet. Kėshillohet tė inkurajohen shprehje konkrete tė hidherimit tė lejohen fėmijėt tė sjellin lule, njė letėr, lodėr ose vizatim arkivoli.

Fėmijėt mund tė pyeten pėr fjalėt e fundit qė duan t’i drejtojnė njeriut tė vdekur. ‘Ēfarė do tė thuash ti, meqenėse e di qė kjo ėshtė dita e fundit qė takoheni’? Kėshillohet qė pas funeralit tė flitet pėr pėrshtypjet. Nė rast se fėmija nuk dėshiron tė jėtė i pranishėm, ai nuk duhet detyruar.

Kėshillohet qė kufoma e njėriut tė vdekur ( nė rast se ai nuk ėshtė plagosur ose nuk ėshtė dėmtuar rėndė) tė shihet. Eshtė mė lehtė tė pėrballohet njė tablo konkrete, sesa njė tablo e pėrfytyruar.

Nė rast se kufoma digjet, fėmijės duhet t’i shpjegohet se tani trupi nuk ndien gjė dhe do tė kthehet nė hi. Ka studime qė trėgojnė se fėmijėt qė nuk janė ndihmuar dhe nuk janė pėrgatitur pėr funeralin, kanė pasur vėshtirėsi nė sjellje pėr njė periudhe kohe mbas vdekjes sė njeriut tė dashur


Edituar pėr herė tė fundit nga Ujk nė 20.11.08 12:20, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vdekja

Mesazh  lleila prej 22.06.08 23:24

Vdekja

Vdekja ėshte casti im i fundit, eshte akti im me autentik eshte shprehur nje filozof Francez.

Vdekja eshte mometi i fundit i jetes sone, kur cdo gje pushon: truri dhe bazat organike.
Cdo gje pushon.
avatar
lleila

20


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 15.09.08 21:45

Psikologjia e Vdekjes

Hyrje

Kur njeriut i bie nė mend vdekja nga vetvetiu, apo ja pėrkujton dikush gjithsesi fillon tė mendojė pėr tė, tė menduarit e saj e frikėson dhe shqetėson njeriun.

Kur njerėzit vijnė nė fund tė jetės atėherė fillojnė tė thonė se koha kaloi shumė shpejt dhe gjithēka ishte e kotė.

Kur njerėzit pėrjetojnė atė qė kam pėrjetuar unė mendoj se dhe ata ndoshta do punonin njė temė te tillė. Gjyshi im ishte ai qė dėshironte shumė tė vdiste ndėrsa shėndetin e kishte nė nivel tė mirė dhe nuk ishte nga ata tė cilėt kanė nevojė pėr mjete materiale.

Pra kjo ishte ajo qė mė nxiti tė shkruaj njė temė tė tillė pra ai dėshironte vdekjen dhe bėnte lutje pėr tė vdekur sa mė parė.

Besimet e ndryshme njerėzit i orientojnė nė kėrkesa tė ndryshme. Dhe kjo duhet tė pranohet si njė gjė normale.

Baza Konceptive

Vdekja

Fjala vdekje ka kuptime tė ndryshme si; pėrfundim, zhdukje, sosje, e kundėrta e jetės etj. "Vdekja ėshtė ndarja e shpirtit tė njeriut nga koordinatat".

"Vdekja pėr njeriun ėshtė ajo e cila nuk ka zgjidhje pėr ndalim dhe njė fund i cili nuk ka ikje, njė pengesė e dėshirės pėr tė jetuar, ajo e cila nė vete ka frikėn dhe tmerrin."

"Veprimi i vdekjes ka kuptimin, pėrfundimi i jetės sė kėsaj bote dhe fillimi i jetės tjetėr (ahiretit), vdekje, mevt, memat, exhel etj...

Vdekja ėshtė mos lėvizja e ndonjė sendi, kalimi prej njė dere ne derėn tjetėr, pra mos ekzistimi nė ketė botė. Nga ana fetare vdekja ėshtė ndarja e shpirtit nga trupi, kalimi nga bota kalimtare nė botėn e amshueshme pra nė botėn e pafund.

Siē shihet edhe vetė fjala vdekje ka kuptime tė ndryshme prandaj feja dhe shkenca nė lidhje me kėtė term kanė supozime tė ndryshme. Por ai qė me apo pa dėshirė ėshtė se vdekja ėshtė fundi i jetės largimi nga ē'do send, largimi nga njerėzit dhe me kalimin e kohės edhe i harruar nga njerėzit.

Psikologjia e Vdekjes


Vdekja sa dhe vetė jeta ėshtė temė dhe gjė qė njeriu merret me brendėsinė e saj, ashtu si mendimet edhe pėrvoja e jetės. Nga ana e shkencės vdekja hyn nė brendėsinė e pėrvojės. Ajo nuk ėshtė njė pėrvojė qė jetohet por nga jashtė vėzhgohet dhe ėshtė njė shkencė objektive.

Punimet qė janė bėrė nė ketė drejtim edhe pse nuk na kanė dhėnė njohje tė sakta, pėrvoja e jetės dhe vėzhgimet qė janė bėrė nė kėtė drejtim e kanė bėrė qė tė kemi sa do pak njohuri, kėshtu qė kėto hulumtime kanė ardhur deri me sot.

Hulumtimet qė janė bėrė nė lidhje me vdekjen janė bazuar nė traditat, nė fe, nė njohuri dhe tė ngjashme.

Nė lidhje me vdekjen mė sė shumti hulumtime lirisht mund tė thuhet se kanė pasur filozofėt dhe psikologėt si nė tė kaluarėn ashtu dhe nė kohėt e sotme.

Heidegger thotė: "Shumė nga obligimet mund ti dorėzohen ndokujt tjetėr kurse obligimi i vdekjes nuk mundemi t'ia dorėzojmė askujt".

Pasi njeriu nuk mundet qė obligimin e vdekjes tia obligojė dikujt tjetėr dhe pasi qė e di se nuk mund ti iki asaj, ajo e shtyn nė njė krizė.

Freojdi ka folur rreth arsyes sė vdekjes dhe ka mbrojtur mendimin se njeriu ka dy arsye. E para (libido) arsyeja e gjinisė dhe e dyta arsyeja e llojit tė njerėzve qė sulmojnė, pra e llojit tė arsyes sė vdekjes. Libido

ėshtė forca e jetesės, e kundėrta e kėsaj forcė ėshtė vdekja. Arsyeja e vdekjes ėshtė qė njerėzit fillojnė tė besojnė nė Zotin apo nė Zotėra.

Besimi nė Zotin, njerėzve ua pakėson frikėn e vdekjes. Tė gjithė ato sulmime qė e lėnė organizmin ballė pėr ballė me vdekjen atė e fusin nė mbrojtje dhe pėr

vazhdimin e jetės duke i dhėnė shpresė. Pra nė mes tė kėtyre dy arsyeve ka njė ekuilibėr. Kėto dy arsye mund tė kalojnė prej njėrės nė tjetrėn. Nėse ndalemi tė shikojmė nga kjo anė atėherė mundemi lirisht tė themi se qėllimi i jetės ėshtė vdekja.

Pranimi i vdekjes gjithsesi e bėn jetėn mė tė qetė dhe vdekja vjen nė shkallen qė mundet tė pranohet mė lehtė. Pra kėshtu Freojdi nė vend tė pikėllimit ka mbrojtur mendimin se duhet qetėsim.

Nė lidhje me frikėn e vdekjes Freojdi thotė: Frika personale e vdekjes, tredhja (enuk) dhe frika e humbjes sė organeve qe posedon njeriu janė shkaktare pėr frikėn e saj.

Nėse njeriu ėshtė i lidhur shumė pas kėsaj bote dhe pas pasurisė sė saj frikėsohet nga vdekja, bisedat rreth saj janė tė pa dėshiruara pėr kėta njerėz.

Pėr arsye se kėta akoma nuk janė tė gatshėm pėr vdekjen dhe vdekjen e besojnė si fundi i gjithave e jo si fillimi i jetės tjetėr .

Nga Feim D. Gashi


Edituar pėr herė tė fundit nga Ujk nė 20.11.08 12:21, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 15.09.08 21:53

Vdekja Tek Fetė

Vdekja Tek Ēifutėt


Vdekja tek ēifutėt besohet si dėnim, nėse personi jeton sipas rregullave fetare Zoti atė e shpėrblen nė botė por nėse vepron tė kundėrtėn pra vepron jashtė ligjit tė Zotit, atė e dėnon Zoti dhe dėnimi mė i madh ėshtė vdekja.

"Nė fillim tek ēifutėt nuk ėshtė folur dhe nuk ėshtė besuar sinqerisht pėr njė jetė tė re. Kėtė kanė filluar ta besojnė mė shumė nė shekullin e II p.e.r.s. Nė kėtė kohė njeriu ishte krijesė me trup dhe shpirt."

Nė Tevrat vdekja ėshtė fryrja e frymės sė shenjtė e Zotit pra fryrja e shpirtit tė njeriut. "Zoti i madh e krijoi njeriun dhe atij i fryu nga vrimat e hundės e i dha shpirtin, pas kėsaj njeriu u bė krijese e gjallė" (134 Dhiata e vjetėr, 27, Ejup, 334).

Siē thotė Mezmuri: " Kur Zoti frymėn e dėrgoi jashtė, njerėzit dhe kafshėt janė krijuar prej saj. Dhe kur Zoti e tėrheq frymėn brenda atėherė ata vdesin (Libri i Shenjtė, Mezmurlar,10429-30)."

"Sipas besimit ēifut vdekja nuk ėshtė fundi i jetės. Por kjo nuk ka te bėjė me besimin e njė bote tjetėr, kjo ka tė bėjė me atė qė efektet e njerėzve vazhdojnė edhe pas vdekjes se tyre.( 139 Grollman, A Jewish View of Death, f.27-28 )"

Tek ēifutėt vdekja ėshtė treguar si dėnim dhe e gjithė kjo ėshtė shpėrblimi i veprave, kjo ėshtė besuar nė kėtė mėnyrė. Nė besimin e ēifutėve hasim shumė njerėz qė mbartin besimin e botės tjetėr. Besimi nė botėn tjetėr nga ana e dijetarėve tė fesė dikur ka qenė ēėshtje besimi.

Vdekja sikur edhe nė fetė e tjera ashtu edhe tek ēifutėt besohet se besimtarėt duhet qė gjithsesi tė bėjnė vepra tė mira, tė jetojnė sipas parimeve fetare dhe ē`do herė duhet tė jenė tė gatshėm pėr vdekjen kėshtu qė gjatė vdekjes dhimbjet tė jenė sa mė tė lehta.

Vdekja ėshtė e vėrtetė dhe nuk ka ikje prej saj, ajo ėshtė e logjikshme pėr besimtarėt e kėsaj feje. "Njeriu qė jeton ėshtė njė shpirt i gjallė dhe njeriu qė vdes ėshtė njė shpirt i vdekur."

Nga Feim D. Gashi


Edituar pėr herė tė fundit nga Ujk nė 20.11.08 12:21, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 15.09.08 21:59

Vdekja Tek Krishterėt

Ashtu si ē'do fe hyjnore dhe feja Krishtere nė librin e shenjtė ka sjellė argumente rreth vdekjes, i thirret besimtarėt tė besojnė dhe tė jenė tė pėrgatitur pėr vdekjen.

"Libri i Shenjt ashtu si nė besimin (Sami) dhe besimet e vjetra janė paralele dhe vlerėsojnė se vdekja ėshtė dėnim i ēiftit tė parė nė tokė pėr shkak tė mos dėgjimit tė urdhrave ndaj Zotit."

Sipas teologėve krishterė pėr gabimin qė bėnė Adami dhe Eva, Zoti i dėnoi ata dhe pasardhėsit e tyre deri nė ditėn e gjykimit, pasi qė fėmijėt janė pasardhėsit e tyre edhe ata pra dėnohen me tė njėjtin dėnim dhe kjo do vazhdojė deri nė fund tė gjithėsisė.

"Ashtu sikur Roland Bainton dhe disa udhėheqės tė fesė Krishtere besojnė nė ardhjen e Jezu Krishtit. Jezusi ėshtė forcė pėr tejkalimin e frikės qė ka tė bėjė me vdekjen, ardhja e tij ėshtė shumė afėr dhe do tė sjellė nė botė lumturi pra njė jetė mė tė lumtur pėr besimtarėt."

Siē e shohim besimtarėt e fesė krishtere kanė njė besim tė tillė ndaj vdekjes.

Besimi nė ardhjen e Jezu Krishtit dhe takimi i tij me apostujt pėr besimtarėt krishterė ėshtė njė lehtėsim dhe qetėsi ndaj vdekjes. Vdekja pėr besimtarin ėshtė e lehtė por ajo ėshtė dhe e domosdoshme pėr jetėn.

"Vdekja pėrkujton vdekjen e Jezu Krishtit dhe nuk duhet tė kemi frikė aspak prej saj. Me vdekjen nuk pėrfundon jeta por me vdekjen njeriu kalon nė njė jetė mė tė lehtė dhe tė mirė."

Besimtarėt krishterė besojnė se bota tjetėr ėshtė mė e mirė dhe mė e qetė se kjo botė. Tė frikėsuarit nga vdekja sjellė vetėm shqetėsime kurse besimi nė tė dhe ne botėn tjetėr njeriun e bėn mė tė qetė dhe ia largon frikėn ndaj saj.

Vdekja nuk ėshtė njė fund por ėshtė njė fillim. Ajo nuk ėshtė humbje por ėshtė fitim. Ajo nuk ėshtė mallkim por ėshtė njė dhuratė. Ajo ėshtė njė fitore pėr njeriun nėse njeriu kujton vdekjen dhe pėrgatit veten pėr tė.

Nga Feim D. Gashi


Edituar pėr herė tė fundit nga Ujk nė 20.11.08 12:21, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 15.09.08 22:27

Vdekja Tek Myslimanėt

Nė kohėn para Islamit Arabėt vdekjen e besonin si fund i jetės dhe mos ekzistim. Sipas tyre vdekja ėshtė njė fund dhe ata as qė interesoheshin pėr atė se ēka do tė ndodhė pas saj. Sipas shumicės sė tyre pas kėsaj jete nuk ka asgjė tjetėr dhe nuk do ndodhi asgjė. Trupi pasi tė vendoset nė dhe bėhet pluhur e pastaj dhe, ndėrsa shpirti fluturon dhe humbet sikur era.

Lirisht mund tė thuhet se nė kohėn e para Islamit besimi nė botėn tjetėr ekzistonte shumė pak thuajse nuk ekzistonte fare. Thonin se nuk ka njė fuqi tė tillė qė pasi tė vdes njeriu ta ringjalli atė dhe ta detyrojė tė japi llogari para asaj fuqie.

Duke pasur parasysh kėto njohuri tė kohės para Islamit mund ta kuptojmė mė mirė ēėshtjen e vdekjes nė Islam.

Pra siē e shohim po kuptohet mirė se mendimet dhe besimet qė kishin rreth vdekjes ndikonte qė tė qėndronin kundėr Islamit. "Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jetė nė kėtė botė" (Xhathije 45/24)

"Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė ringjallemi" (En'am 6/29).

Mendimet e tilla jetės sė tyre u ka dhėnė njė drejtim dhe kuptim tjetėr kurse Kur'ani jetės dhe botės tjetėr i jep njė kuptim dhe qellim.

Vdekja ėshtė kalim nė botėn e pa fundme. Kjo i jep njė kuptim edhe botės nė tė cilėn ndodhemi. Besimit qė sipas tė cilės me vdekjen pėrfundon gjithēka Kur'ani i jep pėrgjigje, sjellė njė paqe dhe qetėsi nė shpirtin e njeriut.

Besimi nė vdekjen dhe botėn tjetėr njeriut i sjellė njė jetė nė kėtė botė mė tė lumtur dhe me tė logjikshme pėr mendjen e njeriut ndėrsa e kundėrta sjellė njė shqetėsim nė shpirtin e njeriut dhe e bėn jetėn e tij tė pakuptueshme e me dhimbje tė shumta.

Muhammedi thotė ; " Vdekja i mjafton njeriut pėr kėshillė."

Siē po kuptohet dhe nga hadithi i Muhammedit, vdekja jetės sė njeriut i jep njė kuptim, shihet se dhe njeriu nuk ėshtė i krijuar kot dhe pėr gjithė atė qė punon do tė japė llogari nė ditėn e gjykimit.

Vdekja nė tė njėjtėn kohė njeriun e shtyn tė bėjė vepra tė mira dhe tė dashura si pėr vetėn e tij ashtu dhe pėr rrethin ku jeton. Vdekja dhe bota tjetėr (ahireti) nė fenė Islame janė vetėm njė dhe nuk ndahen nga njėra-tjetra.

Tė gjitha ato qė veprohen nė kėtė jetė tė cilat kanė kuptim dhe tė jenė tė logjikshme pėr njeriun gjithsesi duhet qe pėr veprat e tilla tė jepet llogari e pėr kėtė ne Kur'an thuhet "Ahireti (bota tjetėr) ėshtė mė i mirė dhe i pėrjetshėm" (A'la 87/17).

Nė Kur'an thuhet se vdekja pėr besimtarėt qė besojnė nė All-llahun ėshtė me e lehtė.

Nė vėrsetet Kur'anore pėr besimtarėt e fesė Islame shihet qartė se ndaj vdekjes duhet tė mendojnė pozitivisht dhe tė mos e humbin ekuilibrin nė mes tė kėsaj bote dhe botės tjetėr.

Me dallim nga fetė e tjera feja Islame vdekjen e ka pėrdorur si motivacion.

Ėshtė pyetur Muhammedi se "Cili nga besimtarėt ėshtė mė i menēur?"

Muhammed ėshtė pėrgjigjur "Mė tė menēurit nga besimtarėt janė ata tė cilėt mė sė shumti pėrkujtojnė vdekjen dhe pėrgatitėn pėr tė."

Filozofėt Islam me nė krye filozofin e madh Farabiun nė lidhje me vdekjen kanė thėnė: « nuk duhet ti frikėsohemi vdekjes, sepse prej vdekjes frikėsohen vetem ata te cilėt e duan shumė kėtė botė dhe pasurinė e kėsaj bote. »

Sipas Farabiut njerėzit e virtytshėm dėshirojnė tė jetojnė dhe tė vdesin vetėm qė tė ndihmojnė vendin e tyre. Kėshtu qė sipas Farabiut nga vdekja frikėsohen vetėm injorantėt dhe tė prishurit (ēthururit). Injorantėt janė tė dhėnė pas gjėrave me vlerė materiale, pas epshit, dhe lezeteve kurse tė ēthururut nuk kanė dėshirė tė ndahen nga kjo botė nė tė cilėn janė kalimtar pėr arsye se e din se nė botėn tjetėr nuk do tė fitojnė asnjė tė mirė vetėm se dėnim tė cilin e kanė fituar me dėshirėn e vet.

Gazaliu vdekjen e pėrshkruan si ėndėrr dhe ekzistimi jonė nė botė ėshtė sikur kur gjendemi nė gjumė, vdekja njeriun e nxit nė motive pozitive. Nė lidhje me kėtė Imam Gazaliu thotė: " Atyre tė cilėve u ėshtė afruar vdekja u ka hije qė tė mendojnė vetėm nė tė, tė merren vetėm me atė, vetėm tė presin dhe tė shohin vetėn prej tė vdekurve. E gjithė ajo ēka do tė vijė ėshtė e afėrt, kurse ajo qė ėshtė e largėt nuk ėshtė kalimtare.

Siē po kuptohet Imam Gazaliu ka tejkaluar kufijtė sepse nėse njeriu gjithmonė mendon vetėm nė vdekjen jeta e tij bėhet e pa dashur, monotone dhe largohet nga ē'do pikė e kėsaj bote.

Kurse Muhammedi thotė; "Punoni pėr kėtė botė sikur nuk do vdisni kurrė dhe punoni pėr ahiretin sikur do vdisni nesėr"

Nga disa dijetarė dhe njė numėr i madh i psikologėve janė kundėr asaj se duhet nė ēdo moment dhe kohė tė kujtohet vdekja.

Sipas tyre tė kujtuarit e vdekjes shumė mund tė ndikojė nė mėnyrė negative tek njerėzit dhe jetėn mund ta bėjė tė pa kapshme e tė pa jetuar. Dhe nė kėtė pikė nuk ėshtė shikuar nga ana e besimit por vetėm nga ana e njeriut dhe psikologjia e tij.

Mistikėt Islam vdekjen e kanė pėrshkruar si kalim prej njė mėnyre nė tjetrėn, prej njė gjendje nė tjetrėn."Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm tek Ai do tė kthehemi!" (Bakara 2/156). Gjatė komentimit tė ajetit nė fjalė Mistikėt thonė se vdekja ėshtė kthimi i shpirtit nė origjinalin, pra kthimi tek krijuesi i gjithėsisė, kthimi tek All-llahu dhe pėrgjigja e thirrjes sė Tij.

Feja Islame besimtarėt e saj i pėrgatitur pėr momentin e vdekjes dhe ju ndihmon qė mos tė kenė frikė nga ajo. Sipas kėsaj nėse besimtarėt i kryejnė obligimet qė urdhėron All-llahu nė Kur'an dhe largohen nga tė gjithė ato qė janė tė ndaluara nuk kanė pse tė frikėsohen nga vdekja dhe nga dita e gjykimit. E kush nuk i nėnshtrohet dhe nuk i pėrmbahet ligjit tė All-llahut e ka merituar dėnimin.

Vdekja nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm se kalim prej kėsaj bote e cila ėshtė kalimtare nė botėn tjetėr ahiretin.

Feja Islame nuk ka qellim qė ti frikėsojė njerėzit vetėm se ata ti bėjė mė tė sjellshėm dhe tė drejtė. Ata tė cilėt besojnė dhe i pėrgjigjen thirrjes nuk do tė gjejnė tjetėr vetėm se shpėtim e lumturi.

Tė gjithė dijetarėt nuk kanė qellim tjetėr vetėm se besimtarėt ti nxitin nė vepra mė tė mira dhe njė tė ardhme mė tė shėndoshė, po ata kėtė e kanė edhe obligim qė t`u tėrheqin vėrejtjen besimtarėve.

Nė Kur'an shumė ajete flasin rreth kėsaj teme, jetės pas vdekjes dhe gjykimit para Krijuesit tė gjithėsisė, ata tė cilėt vepruan sipas ligjit tė All-llahut do tė shpėrblehen kurse ata tė cilėt refuzuan ligjin e Tij do tė dėnohen me njė dėnim tė ashpėr.

Nga Feim D. Gashi


Edituar pėr herė tė fundit nga Ujk nė 20.11.08 12:21, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 15.09.08 22:43

Zhvillimi i Vdekjes

Tė gjithė janė nė moshėn qė mund tė vdesin. Gjithė krijesat janė nė zhvillim tė vdekjes. Vdekja ėshtė plotėsuese i gjithėsisė. Tė gjithė ata qė lindin janė tė pjekur pėr vdekje, vdekja ashtu sikur qė mund tė jetė e shpejtė edhe mund tė jetė e ngadalshme.

Shumė hulumtime tė bėra tregojnė se para momentit tė vdekjes tek njeriu ndodhin ndryshime psikologjike.

Nė krye tė kėtyre ndryshimeve vinė mohimi, zemėrimi, bėrja pazarllėk, pranimi, depresioni e tė ngjashme pra ndryshime psikologjike.

Nėse vdekja vjen me kalimin e kohės e jo pėr njė kohė tė shkurtė dhe personi qė ėshtė nė vdekje e sipėr nuk ka humbur vetėdijen sipas E. Kübler Ross'os kalon nėpėr kėto faza Psikologjike.

Mohim

Pasi qė njeriu vėren se vdekja i ėshtė afruar ai mundohet ti iki asaj duke e mohuar atė. Ose personi i tillė nėse ėshtė duke bėrė vizita mjekėsore fillon tė ndėrrojė doktorin me justifikimin se doktori qė ėshtė duke e kontrolluar nuk ėshtė i specializuar apo ik nga ēdo kontroll mjekėsor. Kurė flitet rreth vdekjes personat qė mohojnė vėrtetėsinė e sajė mundėsisht ikin nga aty dhe i humbin tė gjitha shpresat.

Nėse dėshirojmė te jetojmė sipas tyre gjithsesi duhet t`u ikim mendimeve tė tilla. Mohimi pėr njė kohė tė shkurtėr i le vendin pranimit. Me kalimin e kohės disa nga njerėzit largohen nga mohimi dhe pranojnė vdekjen kėshtu qė jetėn e bėjnė mė tė qetė pėr vete sepse pranimi i zbutė dhimbjet.

Zemėrim


Mohimi i le vendin zemėrimit, nė kėtė mėnyrė shumica nga personat e tillė zemėrimin ja shprehin personave tė tjerė si doktorėve, motrave dhe personave tjerė nė spitale, ka edhe tė atillė qė aq shumė humbin nga zemėrimi saq mohojnė edhe krijuesin e gjithėsisė.

Bėrja pazarllėk

Pas gjithė kėsaj njeriu hyn nė fazėn e bėrjes pazarllėk, shkaqet e kėsaj janė mohimi dhe zemėrimi. Nga e gjithė ajo ēka ndodh njeriu shpreh dėshirėn e jetės dhe dėshiron qė tė jetojė edhe pak.

Depresion


Pas tė gjitha mundimeve njeriu e sheh tė vėrtetėn dhe mė nuk e mohon, ndien njė lodhje, humbje tė madhe. Gjatė kohės sė depresionit disa nga individėt nuk kanė dėshirė tė bisedohet me ta sepse kanė hyrė nė fazėn e largimit nga shoqėria.

Pranimi: Nė fazėn e pranimit nuk ka mohim, depresion e as zemėrim. Vetėm se nė kėtė fazė ka njė mėrzi qė po ndahet nga rrethi dhe ėshtė i lodhur e i pafuqishėm.

Nė kėtė fazė ndihet njė zbrazėti e shqisave dhe mendohet vetėm pėr vdekjen. Kjo ėshtė faza e fundit, ēdo intervenim nga jashtė nė kėtė fazė ėshtė vetėm se largim nga njė vdekje e qetė dhe njė shqetėsim i madh.

Nė pėrgjithėsi personat qė janė nė prag tė vdekjes nuk i humbasin shpresat se zbulimet e reja do tė jenė shpėtim i tyre, pra shpresat e tyre janė mė tė forta.

Nė momentin e vdekjes nė fytyrat e njerėzve ndodhin ndryshime tė mėdha, nė disa prej tyre ka njė lumturi ndėrsa disa tė tjerėt kanė njė brengė dhe zemėrim.

Disa dijetarė mendojnė se kėto ndryshime ndodhin sepse ata e shohin vendin se ku do tė
shkojnė.

Si duket tė gjitha fazat para vdekjes janė tė vėshtira. Edhe pse disa nga njerėzit janė tė shtyrė nė moshė prapė se prapė mundohen tė ikin nga vdekja bėjnė pazarllėk, hynė nė depresion etj. por tė gjitha kėto janė normale.

Sepse tek njerėzit ekziston njė gjė e cila asnjėherė nuk plaket: E ajo ėshtė dashuria pėr jetėn.

Njeriu kurrsesi nuk e dėshiron vdekjen, ai gjithnjė ka dėshirė tė jetojė sa mė gjatė.

Nga Feim D. Gashi
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 11.02.09 22:52

Parandjenja e Vdekjes

Ka vėzhgime qė personat pasi qė kanė pėrjetuar shqisat e vdekjes me kalimin e njė kohe tė shkurtė kanė vdekur. Ēdo person ndjen disa parandjenja rreth vdekjes sė vet, thonė disa nga filozofėt, kėtė e pėrkrah edhe filozofi Gjeramn Scheler.

Kėtė mund ta shohim nė rrethin ku jetojmė, personat qė janė tė sėmurė shpesh edhe e para ndjejnė vdekjen e vetė, kėtė e shprehin nė mėnyra tė ndryshme.

Edhe pse ka raste kur disa fizikisht janė tė shendosh por e para ndjejnė vdekjen e tyre.

Mendimi i Vdekjes

Vdekja zė vend tė rėndėsishėm nė mendjen e shumė personave. Me shtyrjen nė moshė kėtė e pėrjetojnė mė shumė. Kėtė mund ta shohim edhe tek disa tė rinjė.

Nga e gjithė kjo mund tė themi se mendimet dhe vėzhgimet rreth vdekjes janė tė lashta
sa vetė njeriu.Ka shumė faktorė tė cilėt ndikojnė nė kujtimin dhe mendimin e vdekjes. Nė
fillim tė kėtyre vinė sėmundjet vdekjeprurėse dhe sėmundje tė ngjashme qė janė tė pa
dashura dhe frikėsuese.

Para sė gjithash nė kujtimin apo mendimin e vdekjes vinė vdekjet qė ndodhin nė mesin tonė, ceremonitė e vdekjeve etj. Kur njeriu dėgjon se dikush nga moshatarėt e tij ka vdekur atėherė edhe ai me apo pa dėshirė fillon tė mendojė pėr vdekjen. Ėshtė normale se pas kėtij lajmi njeriu mendon se njė ditė edhe atė do ta arrijė vdekja.

Vetė dobėsimi fiziologjik nė trupin e njeriut mjafton pėr mendimin e vdekjes.

Nė fillim tė kėtyre vjen zbardhja e flokėve, fatkeqėsitė dhe katastrofat, tėrmetet, luftėrat, ndeshjet ne komunikacion, ligjėratat rreth vdekjes, librat qė kanė tė bėjnė me
vdekjen etj.

Nė kujtimin e vdekjes ndikojnė dhe zėnia e diellit apo e hėnės.

Thua vallė mjaftojnė tė gjitha kėto qė ta pėrgatisin njeriun pėr vdekje? Ėshtė e pa mundshme tė themi po. Sepse pas gjithė kėtyre qė u thanė shohim njerėz tė tillė qė nuk mendojnė pėr vdekjen, harrojnė shumė shpejtė se edhe ata do tė vdesin ose as qė duan tė mendojnė pėr vdekjen.

Sot nė tė shumtėn e rasteve marrja pjesė nė ceremonitė e vdekjeve ėshtė vetėm se formalitet. Nė kėto ceremoni duhet tė merret mėsim e jo si bėhet nė disavraste mė shumė mendohet pėr pasurinė qė ka lėnė i vdekuri se sa pėr vdekjen.

Ka raste kur vdekja zė njeriun tė papėrgatitur, kjo ėshtė kur ata harrojnė atė dhe merren me gjėra tė tjera. Nė fillim tė kėtyre vjen dashuria ndaj kėsaj bote, dashuria ndaj kėsaj bote vjen qė nga lindja (fitartin) e tij.

Mė sė shumti nė harresėn e vdekjes ndikon shėndeti i mirė. Pas kėsaj vjen rinia e cila e bėn qė njeriu tė harrojė vdekjen. Sepse njeri mendon se shėndeti dhe rinia janė tė pėrjetshme. Kjo ndikon qė ai tė mendojė se vdekja ėshtė shumė larg tij.

Tė rinjtė mendojnė se vdekja ėshtė vetėm pėr tė moshuarit. Sot nė ditėt qė jemi duke jetuar thuajse mė shumė vdesin tė rinj sesa tė moshuar. Shkaktar kryesor tė kėtyre vdekjeve janė tėrmetet, luftėrat, aksidentet rrugore, sėmundjet e ndryshme etj.

Dhe injoranca ėshtė shkaktare e cila ndikon tek njerėzit qė tė harrojnė vdekjen. Njė mendje e shėndosh e cila e shikon veten dhe rrethin ku jeton shumė shpejt mund ta kuptojė se vdekja edhe atė njė ditė do ta zė. Por nuk ėshtė e njėjtė sikur tė shikosh dhe te vėresh, ka shumė qė shikojnė por nuk mund tė vėrejnė asgjė.

Prezantimi ynė nė shumė raste tė vdekjes ndoshta ėshtė shkaktar i cili po na largon nga tė menduarit e saj.

Hick, nė lidhje me kėtė thotė se tė menduarit e vdekjes mė sė shumti ėshtė duke penguar, ajo se vdekjet kanė kaluar prej shoqėrisė nė institucione (spitale), dhe kjo ėshtė bėrė pengesė pėr pėrvojėn e vdekjes. Nga e gjitha kjo del se kur vdes njė person dhimbjet e tij nė familje janė shumė tė vogla, dhe mendojnė se vdekja pėr ata ėshtė shumė e largėt. Kurse ka nga ata tė cilėt nga vdekjet qė ndodhin nė rrethin apo shoqėrinė ku jetojnė marrin mėsim njohuri.

Sipas I.Gazaliut personat qė mendojnė vdekjen ndahen nė tre grupe.

Grupi i parė janė ata tė cilėt janė tė dhėnė pas botės, kėta janė tė pa pėrgatituri pėr vdekjen. Ky lloj i njerėzve mendojnė pėr vdekjen por kėta persona vdekjen nuk e donė
sepse ajo ėshtė e cila i largon nga tė mirat e kėsaj bote.

Grupi i dytė janė ata tė cilėt pendohen dhe gjatė pendimit u bie nė mend vdekja. Personat e tillė nga frika mendojnė nė vdekje, dhe pėr gabimet e bėra pendohen. Nė pendimet e tilla ka shumė dobi dhe ky grup i njerėzve vdekjen nuk e mendojnė si tė keqe.

Grupi i tretė ėshtė grupi i cili vdekjen e pėrkujtojnė mėnyrė tė vetėdijshme. Ky grup vdekjen e mendon afrim tek Krijuesi dhe takim me Tė. Kėta janė persona qė me dėshirė presin vdekjen, sepse do ta takojnė Krijuesin e gjithėsisė.

Vdekja gjithsesi ndikon nė jetėn e njerėzve por nuk mund tė themi se ajo ndikon negativisht. Kjo ka tė bėjė me vetė njeriun ēka d.m.th se tek disa persona ajo ndikon pozitivisht e tek disa tjetėr negativisht. Gjithė kjo ka tė bėjė me besimin edhe me shikim e jetės qė ka njeriu.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 09.03.09 1:09

“Komshinjtė e vdekjes” nė njė libėr me ese

Sapo merr nė dorė librin e Mark Simonit “Komshinjtė e vdekjes”, tė krijohet ideja se ke pėr para njė temė tė zymtė e plot trishtim, vdekjen. Shkrimtari pėr tė mos e marrė peng lexuesin e pėr ta futur nė njė libėr tė rėndė, e ka shkruar kėtė libėr me njė elegancė tė pashoqe, qė vdekjen e transferon nė konceptin e thjeshtė se dhe ajo nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė ngjarje e jetės.

Nė urbanistikėn e kėtij libri bien nė sy tri linja, qė megjithėse shkojnė paralel me njėra tjetrėn, herė-herė ndahen pėr tė na dhėnė sa mė mirė e gjerėsisht arealin e gjerė tė vdekjes.

Kemi temėn e vdekjes, e pėrdorur nga letėrsitė e ndryshme dhe autorė tė mėdhenj (Emil Shoran, Kalvino, Konradi, Shteinbek, Paxolini, Xhois, Varleni, Paveze, Dostojevski, Kamy, Selin, Danillo Kish, etj), konceptin rreth saj nga filozofėt mė seriozė tė epokave (Kikgegard, Shopenhauer etj), okultizėm dhe alkimi, raportin mes jetės dhe vdekjes, mistikėn e kėtij raporti, veprat e mėdha nė pikturė qė nga Van Gog, Eduard Munch, Arnold Brocklin e afėr gjashtėdhjetė piktorė tė tjerė, qė janė ndikuar nga vdekja, muzikėn moderne (qė nga “Death Metal”, “Black Sabbath, “Horror Macaber” e deri tek “Nirvana’” e Curt Cubaine) dhe kėngėt e tjera qė janė imponuar nga tema e zezė e vdekjes, etnosin dhe zakonet e mjaft popujve dhe kulturave nė trajtimin e kėsaj ngjarje deri tek acteket e majat.

Linja tjetėr ėshtė ajo e marrjes nė fokus tė figurės sė korbit, si njė nga shpendėt qė ka atributin e parathėnies sė vdekjes.

Aty gjejmė se si popuj e kultura tė ndryshme, (qė nga kinezėt e grekėt e lashtė, egjiptianėt e parė dhe indutė e vjetėr), nė rrafshe po kaq tė ndryshme kohore, e kanė konsideruar kėtė shpend. Madje dhe vepra letrare (Edgar Allan Po) e kinemaje (“Il corvo” dhe “Raven”) qė e kanė pasur nė fokus kėtė shpend sa tė rėndė aq dhe interesant.

Kėto dy linja, megjithėse kanė njė material tė pasur kulturologjik, (pothuaj pesėqind detaje e fakte, dije e kulturė) aspak nuk e rėndojnė apo e vėshtirėsojnė procesin e leximit tė kėtij libri. Pėrkundrazi, shkrimtari Mark Simoni, ka gjetur njė harmoni mes fakteve, letėrsisė me tė cilėn janė shkruar dhe stilit qė ka pėrdorur.

Njė vend tė rėndėsishėm nė kėtė libėr zė ajo letėrsi e shkruar nga shkrimtarė tė mėdhenj, ku temė e librave tė tyre ka qenė vdekja e fėmijėve tė tyre.

Pėrfshirja e letėrsive tė Carducit, Ungaretit, Stillit, Aliendes, Sabatos, E. Clapton, Z.Ēelės, A. Podrimes, Z. Sqiroit, H. Mosit, N. Gjetjes, etj. dhe morti i fėmijėve tė tyre (tė shkruara nė “Thėrrisje po mbytem”, “Lot nė parajsė”, “Pėr dashurinė shkruhet pas vdekjes”, “Lum Lumi”, “Paola”, “Njė yll i paharruar”, “Shega”, “Mili dhe Hajthea etj), pavarėsisht se ėshtė njė temė krejt e veēantė dhe interesante, ėshtė shkruar e trajtuar nė harmoni me gjithė librin.

Pėr nga tema dhe kėndvėshtrimi qė merr, pėr nga volumi kulturologjik i njė teme tė caktuar e pak tė pėrdorur tek ne, pėr marrjen nė analizė tė veprave tė shkrimtarėve qė u kanė ikur nga kjo botė, e bėn librin “Komshinjtė e vdekjes” tė shkrimtarit Mark Simoni, njė nga librat e veēantė e specifikė qė janė botuar tek ne.

Nė 72 faqe libėr ka shumė dije, jehona tė vjetra e tė reja kulturash, mistikė e realitete, koncepte dhe analiza, fakte interesante e histori tė pafund, dhimbje e trishtim tė lehtė, zi tė ndriēuar pėr tė mos u dukur vdekja aq e rėndė, udhėtime tė vazhdueshme tė autorit nė vende tė tjera (sheshin e Dallasit ku ėshtė vrarė Kenedi, kėshtjellėn ku vdiq Xhuljeta, nė stacionin e Bolonjės ku dikur ndodhi tragjedia e pasagjerėve, tek varri i Pirandelos etj).

Nėse do t’i riktheheshim dhe njė herė idesė sė Montenjit, se “eseja ėshtė ajo gjini qė harmonizon letėrsinė si art e kulturėn e kritikėn si shkencė”, krijohet bindja e plotė se “Komshinjtė e vdekjes” e shkrimtarit Mark Simoni ėshtė njė nga esetė mė interesante botuar kėto vitet e fundit.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 17.03.09 10:14

Lindja dhe vdekja

Ne ēdo jete, vetem dy ngjarje ndodhin me siguri.
Njera eshte lindja dhe tjetra vdekja.

Ne festojme lindjen e ēdo femije : eshte nje rast festiv, me plote urime.
Por nje vdekje eshte nje ngjarje e mbushur me keqardhje, pikellim dhe zera ngushulles.
Ky eshte nje kontrast shume i madh.

Nena , se ciles i afrohet dita e lindjes se femijes, eshte ne nje pritje te paduruar.

Por veshtire qe ndonjeri te pres me padurim vdekjen.Eshte diēka qe mundohesh ta largosh sa me shume te jete e mundur.

Ne harxhojme shume kohe duke menduar dhe planifikuar per nje lindje, por te pergaditesh ose te plaifikosh vdekjen do te ishte diēka shume e urryer.

Keshtu i gjykojme ne dy ngjarjet e pashmangshme te jetes sone, ne menyra krejtesisht te ndryshme.

Ne te vertete, neqoftese do te ishte e mundur, nuk do te preferonim kurre te mendonim per vdekjen.

Megjithate ajo eshte si nje mur i erret, i patundur, ne mes te rruges se jetes, e pashmangshme dhe e paevitueshme.

Heret ose vone, per shkak te pleqerise apo te semundjes, ose per dike qe duam, do te detyrohemi te perballojme kete realtet.Ja keshtu ndodh kur pyetjet te vine njera pas tjetres dhe kur kupton se sa pak kemi menduar dhe ditur per te.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 20.04.09 0:59

Vdekja dhe dhimbja qė lė pas

Nė qoftė se nuk do ishin lindja dhe vdekja, me shumė mundėsi do tė ishim tė destinuar pėr tė vuajtur mė shumė, njė jetesė gjithmonė e njėjtė, pa mundėsinė pėr t`u rigjeneruar
Vdekja dhe dhimbja qė lė pas

Kur fati godet njerėzit tanė mė tė dashur, ndiejmė nevojėn pėr t'i dhėnė njė kuptim dhimbjes tonė, duke e shpjegur me arsye nė dukje tė drejta. Duke qenė se jemi tė mėsuar tė durojmė dhimbjen, i bėjmė thirrje arsyes, ndėrsa ndjenja e fajit na ndihmon tė shpjegojmė ndjenjėn ankthprurėse tė shpirtit, pėr tė kuptuar misterin e vdekjes.

Inteligjenca e nėnės sė shkretė, i njeh arsyet e vdekjes sė parakohshme tė birit tė saj. Por vdekja nuk sjell shpjegime tė qarta. Nė qoftė se nuk do ishin lindja dhe vdekja, me shumė mundėsi do tė ishim tė destinuar pėr tė vuajtur mė shumė, njė jetesė gjithmonė e njėjtė, pa mundėsinė pėr t`u rigjeneruar nė thelbin e Mendimit tė Hyjnishėm.

Duhet kuptuar qė, asgjė nuk shkatėrrohet dhe qė lėnda rigjenerohet vazhdimisht nė forma tė reja.

Por qėnia njerėzore ka nevojė pėr stabilitet.

Kėshtu pra, imagjinoni qė shpirti i njė djali tė vogėl, prehet nė kopshtin e ēdo shenjtori tė Kishės, i pritur shumė mirė pėr pastėrtinė e tij, nevojat e tij tė sapokrijuara, tė paprekura nga e keqja e mėkatit.

Ky shpjegim mund tė kėnaqė ndjenjėn e pėrgjithshme, por nuk ngushėllon tė ėmėn e fėmijės sė pafat, tė pėrpirė nė pafundėsinė e tė padukshmes, duke humbur nė mijėra kuptimet, qė sė bashku formojnė farėn e shpirtit.

Nuk ėshtė e lehtė tė pranosh idenė, se njė njeri i dashur tė rikrijohet nė njė trup tjetėr dhe kėshtu mbetesh i mbėrthyer nga vuajtjet, duke patur tė paqartė fatin e secilit.

As unė nuk do tė dija tė ngushėlloja njė dhimbje kaq tė madhe.

Shumė herė dhimbja vjen nga paaftėsia e shpirtit, pėr t`u stabilizuar, nė njė ballafaqim tė qetė me unin. Shumė shpesh jemi ne qė kemi nevojė tė vuajmė. Brendėsia e shpirtit njerėzor, rritet mijėra herė mė shumė nė dhimbje, sesa nė stabilitetin e dukshėm tė njė eksperience tė qetė.

Ndonjėherė nuk kėrkojmė thjesht zhvillimin, duke i mbushur mendjen vetes me ėndrrat e njė ideali mė tė madh dhe duke evituar ekperiencėn, me qėllim qė tė parashikojmė ngjarje me fat, qė do t'i japin mundėsi shpirtit tė shprehet nė situata tė ndryshme tė jetės.

Na duket sikur gjejmė njė ekuilibėr, duke besuar se jeta duhet tė na mbajė tė qėndrueshėm dhe jo e kundėrta, qė qėndrueshmėria e brendshme ėshtė shpėrblimi i njeriut tė pėrparuar, pavarėsisht nga format e papritura tė realitetit.

Ēdo nėnė e di qė ėndrra pėr tė rritur fėmijė tė shėndetshėm dhe tė fortė duhet tė pėrballet me vėshtirėsi tė shumta tė jetės, e megjithatė mendon se ėshtė nė eksperiencėn e bėrė, zhvillimi i njeriut, i destinuar pėr tė mos qenė i lumtur apo i qetė, por asnjėherė tė vdesė.

Shumė herė nevoja pėr tė vuajtur, pėrfaqėson mėnyrėn e shpirtit tė ndryshojė tė pandėrgjegjshmen e njeriut.

Nė dhimbjen e njė ngjarje tė tmerrshme, konstrukti mendor destabilizohet.

Por shpirti, motra misterioze e njeriut tė ndėrgjegjshėm, i rritur nė atė eksperiencė tė dhimbshme, duke u ekuilibruar nė atė ushtrim tė njė dashurie mė tė madhe.

Do tė jetė pikėrisht dhimbja qė do tė shkatėrrojė personalitetin, duke detyruar qenien njerėzore tė vendosė njė marrėdhėnie mė tė drejtpėrdrejtė me shpirtin.

Dhimbja pėrfaqėson mjetin pėr hyrjen mė tė sigurt dhe mė tė shpejtė.

Pėrndryshe shpirti nuk mund tė bėjė asgjė tjetėr veēse tė vuajė, e detyruar tė pėrthithė format mė tė ērregullta tė eksperiencės, e palėvizshme, e fiksuar nė manifestimin somatik dhe tė pėrfshirė nė eksperiencėn e pėrvuajtur tė njė burgimi pafund.

Nuk ėshtė e thjeshtė tė rilidhėsh nyjet e jetės, mbas njė eksperience kaq traumatike.

Ėshtė mė e thjeshtė pėr tė, tė ushqejė iluzionin e ndjenjės sė fajit, sesa tė ndalohet tė analizojė modifikimet e brendėsisė sė saj, tė prodhuar nė ekperiencėn e dhimbjes mendore.

Mbijetesa mbas vdekjes nuk ėshtė e thjeshtė pėr t`u kuptuar, nė qoftė se nuk kuptohet se shpirti gjeneron vetėm gjendje tė pandėrgjegjshme, pothuajse asnjėherė tė kuptueshme pėr njeriun e zakonshėm.

Pa problematikat e jetės, asnjėra nga dinamikat komplekse tė jetės, nuk do tė ishte e dallueshme pėr njeriun.

Jeta pėrfaqėson rezistencėn qė i kundėrvihet eksperiencės sė pandėrgjegjshme, por pasive, pėr brendėsinė e njeriut.

Kur shuhet jeta, shpirti i lodhur nga varrosja nė tė pandėrgjegjshmen, i jep origjinė me adoleshencėn proceseve psikologjike, qė janė fusha veprimi nė psikologjinė moderne, nė vetėdijen qė ēdo manifestim i pandėrgjegjshėm mund apo duhet tė jetė i deshifruar.

Bėhet fjalė pėr njė iluzion, si mendimi se brendėsia e njeriut pėrfaqėson thjesht njeriun e ndėrgjegjshėm, tė zhvilluar nė fuqinė maksimale, thjesht duke kundėrshtuar institucionet e shoqėrisė materialiste.

Eksperienca e jetės shpėrthen kontradiktat midis Proprindit antik tė njeriut social dhe pėrdorimit mendor tė somaticitetit, i futur nė njė kontekst tė caktuar familjar dhe social.

Pa dhimbjen e shpėrthimit tė pandėrgjegjjes, pa vazhdimėsinė e mendimit tė shqetėsuar qė prek jetėn, sidomos tė atyre mė tė kujdesshėm, oservues tė vetes sė tyre, shpirti i njeriut nuk do tė zgjohej nė eksperiencėn, duke ndenjur e mbėrthyer nė njė ekzistencė tė kotė nė kuptimin e zhvillimit.

Nevoja e vetme e njeriut civil ėshtė ēlirimi nga dhimbja dhe skamja.

Por shpirti i tij do tė fillojė shumė shpejt tė kundėrshtojė.

A ėshtė e mundur tė vuash nė eksperiencė? Atėherė do tė duhet qė vuajtja tė impostohet nė tė pandėrgjegjshmen e ndėrmjetme, ēekuilibrime tė thella, qė eksperienca do tė bėjė tė mundur tė na japė, duke na bėrė tė vdesim avash avash.

Jeta dhe vdekja

Kush mund tė na thotė nėse do tė jetojmė, mbas 1 viti apo 20 vjetėsh? Gjej kontraditat mė tė thella nė njė ndjenjė hipokrite.

Tė jetosh pa ndryshuar fatin ėshtė shprehja mė e pėrdorur e jetės njerėzore.

Refuzimi i eksperiencės sė forcave tė zhvillimit, duke u iluzionuar tė kontrollosh dhimbjen me arsyen, ėshtė ofendimi mė i madh qė i bėhet Zotit.

Nė tė kundėrt, dobėsimi i personalitetit, duke e futur nė errėsirėn e dhimbjes, bėhet mjeti sovran i hapjes drejt tė pandėrgjegjshmes sė shpirtit.

Me kėtė nuk po bėj apologjinė e dhimbjes. Por sqaroj se njė ngushėllim mund tė kėrkohet nė terrin e dėshpėrimit, duhet tė gjendet nė ndjenjat, qė i pėrkushtohen shpirtit, mė shumė se kujtesės sė tė shkuarės. Rikthehen kujtimet herė pas here pėr tė ringjallur dhimbjen.

E megjithatė, dashuria mund tė jetė mė e fortė se dhimbja, nė qoftė se rritet nė interesin e zhvillimit tė brendshėm. Tė shprehėsh ndenjėn e shpirtit, tė dėgjosh ringjalljen e dashurisė sė vjetėr, tė mbrohesh nga kushtėzimet shqetėsuese tė mendimit, kjo pėrbėn qėllimin.

Pėr njė Ermetist, nuk ekzistojnė dhimbje kaq tė mėdha sa nuk mund tė kalohen.

Dhimbja ėshtė shenja e njė jete tė re.

Atėherė le tė jetė kėshtu jeta, pėr tė mirėn e shpirtit, mė shumė se sa tė aspetativave tė tė qenurit fryt i ndryshimeve aksidentale dhe tė ndikimeve tė pavetėdijshme. Tė duash dhimbjen tėnde ėshtė shumė, pėr shumicėn e atyre qė shfaqen si kuptim i pėrgjithshėm.

Tė shtysh dhimbjen, duke shpresuar qė Engjėlli i Zotit do tė zgjidhė atė me anė tė besimit, pėrfaqėson iluzionin e ēdo besimtari.

Tė mendosh se obsesioni mistik do tė vėrė dorė tė mbulojė ēdo dhimbje, pėrfaqėson njė tjetėr provė tė ndryshimit ekstrem tė ēdo ideali njerėzor, nėse bie nė eksperiencėn e jetės.

Kur njeriu vuan, duhet tė gjejė dritėn e njė shprese.

Disa pasardhės tė Spiritualizmit Humanitar, kėrkojnė prova nė kontaktin e botėn tjetėr, tė arrirė falė njė gjendjeje tė ndjeshme, por pa asnjė inteligjencė tė qartė tė fenomenologjisė sė tė padukshmes.

Pėrgjithėsisht, bėhet fjalė pėr njerėz mendėrisht tė brishtė, tė ndikuar nga njė mendim pėr jetėn e pėrtejme gjithmonė tė njėjtė, pa ndryshime, nė harmoni me ndjenjat mė tė mira tė mikut prift.

A mund tė shprehin ēdo aspekt astral dhe tė bėhen preh e gjuetarėve tė padukshėm, e megjithatė ngjitėn mbas shpresės, duke qenė tė sigurt tė komunikojnė me tė dashurit e tyre, me veshjen e ndritshme, tė gjetur nė arkivin e ēdo pėrralle tė krishterė.

Dhe nė shpresėn absurde tė njė kontakti tė menēur, i jepen idiotėsisė se janė tė privilegjuar, nė iluzionin e njė ndjenje altruiste, kundėr tjetrit.

I jepen kėshtu bisedave tė kota me tė pėrtejmen, duke zhbiriluar gjithė fjalorin e budallalliqeve dhe duke kėrkuar pėrgjigje tė mundshme, tė kėnaqur duke jetuar nė njė ėndėrr tė njė tė kaluare qė nuk do tė kthehet.

Ja njė shembull se si mjetet misterioze tė shpirtit, tė zbulohen nė pafundėsinė e njė dhimbjeje fatale.

Ka shumė prindėr tė krijesave tė vdekura parakohe, qė i dedikohen spiritualizmit, pėr tė mos vuajtur, duke pranuar dhimbjen, nė iluzionin se kjo ėshtė njė shkėputje e pėrkohshme.

Sipas Doktrinės sė Spiritualizmit, shpirti i tė ndjerit mbijeton i paprekur dhe perfektėsisht nė gjendje tė dalė nė dukje nėpėrmjet kėtyre seancave spirituale, me pasojėn tė mbajė larg tė mbijetuarin nga ēdo manifestim mediant tė qartė dhe inteligjent.

Mendohet pra, se njė mediant ka fuqinė tė transmetojė ide dhe forma psiqike qė i pėrkisnin tė ndjerit dhe tė manifestohet nė inteligjencėn e pėrbashkėt tė pėrfaqėsuar nga Zinxhiri Medianik.

Nė kėtė mėnyrė, ndėrkohė qė pjesėmarrėsit janė tė zhytur nė qetėsi, shkalla e pavetėdijshme e mediantit shpėrthen, ndėrsa pavetėdija e dhunshme, nė qark, prodhon dhimbje spo manifestime fizike.

Duhen interpretuar ekzaktėsisht fenomenet mediante, pa krijuar iluzione pėr identitetin e pjesėmarrėsve tė padukshėm, pėr tė cilėt pretendohet se kanė fuqinė tė futen nė mendimet e sensitivės, duke bėrė tė mundur qė tė manifestohen pėrmes fjalėve tė saj, fjalė tė njė urtėsie dhe inteligjence tė veēantė.

Sipas Ermetizmit, fuqia e Zinxhirit vepron duke ushqyer shprehjen e pavetėdijshme tė mediumit, duke e shtyrė nė kėtė mėnyrė tė personifikojė format e errėsirės sė vetė mendjes sė saj.

Sa mė shumė ajo shtyhet nė gjendje trance, aq mė mirė prodhon fjalė dhe gjendje sugjestionimi tė veēantė, madje profeci dhe pėrshkrime tė veēanta tė njerėzve tė gjallė apo tė vdekur.

Pėrgatiti
Klarita Bajraktari

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 23.04.09 14:59

Pėrballė frikės sė vdekjes

Vdekja e ka terrorizuar njeriun nė ēdo epokė. Sot psikologėt shpjegojnė se cila ėshtė mėnyra mė e mirė pėr ta pėrballuar

Nuk ėshtė mė. Iku pėrgjithmonė. Na la. Gjenden lloj-lloj shprehjesh, me qėllim qė tė mos shqiptojnė fjalėn qė na tremb tė gjithėve: vdekja. Vdekja ėshtė vėrtet njė tabu dhe ideja se "atje lart" nuk ka jetė, duket e papranueshme pėr tė gjithė ne.

Megjithatė, sipas njė sondazhi, rreth 54 pėr qind tė evropianėve besojnė nė botėn e pėrtejme, ndėrsa 23 pėr qind thonė se shpresojnė, por qė nuk kanė asnjė argument pėr tė besuar.

Fituesi i ēmimit "Nobel" pėr mjekėsinė, Francois Jacob, tregon se tė vdesėsh ashtu si dhe tė lindėsh, ėshtė njė domosdoshmėri, pasi qeniet evoluojnė dhe "kufijtė e jetės nuk mund tė braktisen. Rastėsisht ato janė tė shkruara nė trashėgiminė tonė gjenetike".

Por kjo nuk na ngushėllon aspak. Nga ana tjetėr, pėrgjatė shekujve njeriu ėshtė pėrpjekur tė gjejė vetė pėrgjigje nga mė tė ndryshmet.

Gjyqi hyjnor

Varėset e fildishta, gjerdanėt, ushqimet dhe plot gjėra tė tjera qė hidheshin nė varre nė periudhėn e paleolitit, tė bėjnė tė mendosh se rreth 30-50 mijė vjet mė parė paraardhėsit tanė besonin nė jetėn e pėrtejme.

Ndėrsa nė Egjiptin e lashtė jeta e pėrtejme u garantohej tė gjithė atyre qė ishin sjellė mirė. I vdekuri paraqitej nė gjyqin e drejtuar nga Osiride, sovrani i jetės pėrtej varrit dhe zemra e tij vendosej mbi njė peshore. Nėse ishte mė e rėndė se njė pupėl, atėherė pavdekshmėria i mohohej kategorikisht, pėrndryshe i vdekuri do tė kalonte nė botėn e pėrtejme, ku mund "tė fliste, qeshte, punonte, hante, pinte, te bėnte dashuri dhe gjithēka tjetėr qė bėnte mė parė nė jetėn e pėrditshme", lexohet nė shkrimet e ndryshme tė asaj epoke.

Ideja e njė jete tė qetė pas vdekjes ėshtė e njėjtė nė shumė vende tė ndryshme. Edhe pse nė disa kultura antike, si nė atė vikinge, parajsa rezervohej pėr heronjtė, ndėrsa pėr aztekėt atje shkonin viktimat e sakrificave tė mėdha, budistėt dhe hinduistėt nė fakt besojnė nė rimishėrimin ku je i dėnuar deri sa tė arrihet gjendja e quajtur nirvana, ku njeriu arrinte tė gjente gjendjen shpirtėrore. Rimishėrimi nuk ėshtė njė fakt simbolik.

Nė librin "Spook" (Norton & Company), gazetarja amerikane Meri Roach tregonte se ishte zhvendosur nė Indi pėr tė hetuar mbi rimishėrimin, sė bashku me Kirti Rawat, studiues i filozofisė orientale.

Njė nga rastet qė Rawat gjykonte si mė specifik, ishte ai i fėmijės sė quajtur Aiswary. Sipas tė afėrmeve, ai ishte rimishėrimi i Veeraplit, njė fėmijė qė kishte vdekur nga goditja e njė rrufeje. Thuhej se Aiswary i njohu tė gjithė familjarėt e fėmijės sė vdekur nė foto, madje mbante mend edhe episode tė ndryshme nga jeta kur Veerpal ishte gjallė. E ėma tregonte se njė herė kishte gjuajtur me shkelma njė shtyllė elektrike, por pėrballė gazetares Roach fėmija nuk tha asnjė gjė dhe folėn vetėm tė afėrmit. Nė fund, Rawat, qė besonte te rimishėrimi, e kishte pranuar se rasti i Aiswaryt nuk ishte bindės.

Tė dėnuar

Edhe besimi nuk arriti qė ta fshinte frikėn e vdekjes. Nė shumė kulte vdekja ėshtė njė dėnim qė i jepet njeriut pėr shkak tė mėkateve tė mėdha qė ka bėrė nė jetė.

Nė bibėl, pėr shembull, pėrzėnia nga parajsa pėrkon me fillimin e ekzistencės sonė nė botėn tjetėr. "Nė eksperiencėn time, tė jesh besimtar nuk ėshtė as mbėshtetje dhe as ndihmė pėr ata qė janė duke vdekur", tregon Nadia Crotti, psikologe nė institutin kombėtar tė tumoreve nė Genova dhe asistente e pacientėve nė muajt e fundit tė jetės. "Pėrkundrazi, ata qė janė sjellė nė jetė duke ndjekur ritet fetare, shpesh janė mė tė prirur pėr tė mos e pranuar vdekjen. Pse? Sepse ndihen tė tradhtuar nga Zoti". Nė fakt, ndihma mund tė vijė nga familjarėt, mjekėt dhe psikologėt, edhe pse vetėm nė kohėt e fundit mjekėsia ka filluar tė pėrdorė mėnyra tė ndryshme pėr tė larguar dhimbjet nė fazat e fundit tė jetės, jo vetėm ato fizike.


Nuk mund ta besoj!



Megjithatė, ajo qė duket se ėshtė paksa "ndryshe" nga tė tjerėt, ėshtė psikiatria Elisabeth Kubler-Ross (1926-2004), me librin e saj "Vdekja dhe vdekshmėria", botuar nė vitin 1969. "Nuk duhet tė kesh frikė nga vdekja. Vdekja mund tė jetė eksperienca mė e mrekullueshme e jetės. Gjithēka varet nga mėnyra se si ke jetuar", kishte deklaruar pak para se tė vdiste Kubler-Ross. Psikiatria e famshme ka identifikuar edhe 5 faza reagimi, ku pėrfshihen: mohimi qė vdekja ėshtė e afėrt, zemėrimi, bisedimi ose negociatat (ku u kėrkohet mjekėve ose Zotit qė tė mund t‘u zgjasė jetėn), depresioni dhe pranimi.

Kėshtu, mohimi mund tė manifestohet nė mėnyra tė ndryshme. "Shpesh herė pacientėt refuzojnė verdiktin e mjekėve dhe u drejtohen spitaleve tė tjera, qė besojnė se janė mė tė mirė", tregon psikologia Crotti. Madje, edhe ata qė duken se janė guximtarė dhe nuk kanė frikė nga vdekja, nė fund mund tė mos e pranojnė diēka tė tillė. "Heroizmi ėshtė pjesė e mohimit dhe tregon se duhet tė jemi tė ndėrgjegjshėm se nuk mund tė bėjmė dot tė kundėrtėn", vazhdon Crotti.

Zemėrimi dhe negocimet janė tė domosdoshėm pėr tė pranuar vdekjen. "Janė pikėrisht ato momentet kur bėhesh i ‘gjallė‘, aktiv, pasi ke marrė vesh se ke njė armik si ‘vdekja‘. Po ju tregoj diēka, vazhdon mė pas Nadia. Pikėrisht kur mori vesh se nuk kishte mė shpresė, njė pacient mė tha duke ulėritur se donte "ta gjuante me sa tė kishte fuqi qiellin". Ndėrsa depresioni ėshtė faza ku reflektohet vetvetja. "Duke ripėrshkuar jetėn tėnde, duke u pėrpjekur tė ‘mbushėsh‘ vendet qė tė duken bosh, ėshtė e nevojshme tė dėgjosh se ke jetuar ashtu si ke dashur dhe tani mund ta pėrballosh mė mirė vdekjen. Ankthi qėndron te fakti tė vdesėsh pa bėrė gjėrat qė ke dashur mė shumė".


Tė mbushėsh boshllėqet



Ndonjėherė merren vendime qė mund tė duken tė dėshpėruara,

"por ėshtė sinjali se dikush po e pranon idenė e vdekjes", pėrfundon Crotti. "Ka nga ata qė vendosin tė bėjnė njė udhėtim nė njė vend qė e kanė pasur fiksim, por nuk kanė arritur tė shkojnė kurrė, ose nga ta qė vendosin tė sjellin nė jetė njė fėmijė. Madje, njė pacientja ime u martua vetėm tri ditė para se tė vdiste". Pranimi pėr atė qė do tė ndodhė ėshtė njė moment aktiv: tė bėn tė mendosh se tė jetosh ka pasur njė kuptim. Kėshtu bėri edhe filozofi i madh, Sokrati, nė shekullin e 5-tė para Krishtit. I dėnuar me vdekje, iu nėnshtrua ligjit qė pėr tė ishte i shenjtė: refuzoi tė arratisej dhe ktheu me fund gotėn e helmit.


Frikė? Jo gjithmonė


Psikiatria Elisabet Kubler-Ross: "Frikė nga vdekja? Varet nga mėnyra se si ke jetuar"


Fatkeqėsisht ėshtė natyrore


Fituesi i ēmimit "Nobel" nė mjekėsi, Francois Jacob: "Kufijtė e jetės janė tė shkruar nė gjene"


Kanė thėnė pak ēaste se tė mbyllnin sytė pėrgjithmonė:


"Jezus tė dua, Jezus tė dua!"

Nėnė Tereza e Kalkutės, misionarja shqiptare qė jetoi nė vitet (1910-1997)


"Tani mė duhet tė shkoj pėr tė fjetur. Natėn e mirė!"


Lord Georg Bajron, poet anglez (1788-1824)


"Atje lart ėshtė shumė bukur"

Thomas Edison, shpikėsi i llambės (1844-1931)


"Duartrokisni miqtė e mi. Komedia sapo pėrfundoi"

Ludwig van Beethoven, kompozitor gjerman (1770-1827)


"Kjo ėshtė absurde. Kjo ėshtė absurde"

Zigmund Frojd, babai i psikoanalizės (1856-1939)


"Sa ėshtė ora?"

Ataturk, Presidenti i parė turk (1881-1938)


"E gjithė kjo mė mėrzit"

Winston Churchill, burrė shteti anglez (1874-1965)


"Ngrini njė doli pėr shėndetin tim"

Pablo Picaso, piktor spanjoll (1881-1973)


"Do tė ishte shumė e shėmtuar tė vdesėsh dy herė. Ėshtė kaq e mėrzitshme"

Richard Feybman, fizikant amerikan (1918-1988)


"Mozart! Mozart!"

Gustav Mahler, kompozitor boem (1860-1911)


"Zoti do tė mė falė. Nė fund tė fundit, ky ėshtė zanati i tij"

Heinrich Heine, poet gjerman (1797-1856)


"Nėntoka mė merr frymėn. Betohuni se nuk do tė mė varrosni tė gjallė"

Frederic Chopin, kompozitor polak (1810-1849)

GShqip

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 29.04.09 1:23

Vdekja

Vdekja ėshtė pa dyshim njėra ndėr ngjarjet mė tė dhembshme dhe me ė rėndėsishme nė jetėn e njeriut.

Per kėtė arsye ajo ka qenė dhe sot njėra ndėr cėshtjet e rėndėsishme gati te cdo filozofie.

Qė nė fillim tė themi se fjala "vdekje" i ka kėto tri kuptime themelore :
a) gjendja pas mbarimit tė jetės
b) momenti i kalimit nga jeta ne jojetė dhe
c) vdekja si shkak i personifikuar i fundit te jetės.

Ne kuptmin biofiziologjik tė fjales vdekja do tė thotė ndėprerja e pakthyshme e procesit tė kėmbimit te lėndėve biokimike ne organizmin e gjallė tė njeriut .

Prandaj te flasesh per vdekjen nuk do te thotė tė merrresh me dicka te kaluar, por do tė thotė , para se gjithash, tė flasesh se cfarė dhe cili ėshtė kuptimi i jetes sonė.

Kėshtu per shembull Herakliti nga Efesi (sh.k IV-V p.e.r) e hetoi lidhjen e ngushtė midis vdekjes dhe jetes dhe tha "te vdesesh dhe te jetosh ėshtė njė dhe po ajo gjė"edhe fiziologu francez Bernar Klod ne sh.l XIX tha "tė jetosh do tė thotė te vdesėsh".

Edhe filozofi mė i madh i Greqisė sė vjetėr e shtroi dhe e analizoi Cėshtjen e vdekjes.Ne vepren e tij Fedoni Platoni thotė se vdekja nuk ėshtė njė gjė e tmershme.Sipas mendimit te tij, vdekja ėshtė clirimi i shpirtit te njeriut nga burgu i trupit si substancė materiale.

Pas vdekjes thotė Platoni shpirti vazhdon te jetojė i lirė nė botėn e matanshme.

Filozof tjeter i shquar grek, Epikuri nga Samosi, ishte i mendimit se nuk duhet as te mendojmė per vdekjen e as te frikesohemi nga ajo, sepse: derisa te jemi gjallė nuk jemi tė te vdekur, kurse kur vdesim nuk jemi mė"ata qe ndjejmė dhe qė mund te frikesohemi.

Edhe filozofi i shquar romak, Lucie Anej Seneka ishte i mendimit se nė fakt njeriu nuk i frikesohet vdekjes po pėrfytyrimit te vdekjes, ngase vetė vdekja nuk ėshtė gjė e tmershme, por fundi i dhembjeve dhe i vuajtjeve tona jetėsore.

Filozofi romak Lukreci vdekjen e konsideron si nje proces dhe ngjarje krejtėsisht te natyrshme.Sipas mendimit te tij vdekja do tė thotė shthurja e kombinimit te caktuar te atomeve si thėrmija materiale.Meqenėse vdekja ėshtė nje domosdoshmėri, tė cilės nuk mund ti ik askush.

Lukrecia porosit te pajtohen me tė."edhe sikur te rrojmė me mija shekuj, gjithmonė vdekjen e kemi gati kėshtu, si ai qė u nda sot nga jeta, si ai qė vdiq me muaj e vjet me parė, te dy do te flenė njėsoj ne gjumė te rendė".

Edhe filozofi gjerman Lajbnici thotė se vdekja s'ėshtė tjetėr vecse rezultat i perfundimit tė procesit involutiv, i procesit te kundėrt me evolutiv.

Keto tė gjitha pikepamje per vdekjen kanė njė emer te perbashket :quhen pikepamje metafizike mbi vdekjen !!!

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 09.06.09 19:10

Ēfarė na ndodh kur vdesim?

Doktor Sem Parnia, profesor i qendrės mjekėsore "Weill Cornell" tė Nju Jorkut, ėshtė njė prej ekspertėve mė tė njohur nė studimin shkencor tė vdekjes.

Parnia dhe disa nga kolegėt e tij shpallėn nisjen e sipėrmarrjes sė tyre tė parė me pėrmasa madhore: eksplorimin trevjeēar biologjik tė pėrvojave "jashtė trupore". Studimi i njohur si "AWARE" (AWAreness during REsuscitation), "Ndėrgjegjshmėri pas Ringjalljes", pėrfshin 25 qendrat mė tė rėndėsishme mjekėsore tė Evropės, Kanadasė dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Do ekzaminojnė 1500 njerėzit qė kanė arritur t‘u mbijetojnė atakėve kardiakė. Nė njė intervistė me revistėn amerikane "Time", doktor Parnia flet pėr zanafillėn e projektit, skeptikėt dhe ndryshimin mes mendjes e trurit.

Ēfarė metodash do pėrdorė ky projekt pėr tė verifikuar ato qė njerėzit i quajnė pėrvoja "pranė vdekjes"?

Kur zemra ndalet, nė tru nuk mbėrrin mė gjak. Kėshtu qė aktiviteti i trurit ndėrpritet, siē mund edhe ta merrni vetė me mend.

E megjithatė, paradoksalisht 10 ose 20 pėr qind e njerėzve qė janė rikthyer nė jetė pas periudhės sė ndaljes sė zemrės- qė mund tė zgjasė disa minuta deri pak mė shumė se njė orė -tregojnė se kanė qenė tė ndėrgjegjshėm.

Ēėshtja kyēe ėshtė: Ndodh vėrtet kėshtu, apo ėshtė veē njė lloj iluzioni? E vetmja mėnyrė pėr ta zbuluar ėshtė vendosja e fotove nė tavanin e dhomės ku gjenden dhe askund tjetėr, pasi ata tregojnė se janė nė gjendje tė shohin gjithēka.

Kėshtu, nė rast se arrijmė tė studiojmė njė seri prej 200 apo 300 njerėzish qė kanė pėrjetuar vdekje klinike e janė kthyer sėrish nė jetė, duke qenė nė gjendje tė na tregojnė ē‘ndodhte nė dhomė e nėse kanė qenė nė gjendje t‘i shohin ato fotografi, marrim konfirmimin se ata vazhdojnė tė mendojnė edhe pse truri nuk u funksiononte.

Si lidhet ky projekt me perceptimin qė ka shoqėria jonė pėr vdekjen?

Njerėzit nė pėrgjithėsi e perceptojnė vdekjen si njė ēast tė vetėm: je i vdekur ose i gjallė. Ky ėshtė pėrkufizimi shkencor qė kemi. Por, sipas pėrkufizimit klinik qė kemi ne, kur zemra ndal sė rrahuri, mushkėritė ndalojnė sė punuari dhe pėr pasojė edhe truri rresht sė funksionuari.

Kur mjekėt hedhin njė rreze drite nė syrin e njė pacienti, e bėjnė pėr tė vėrtetuar se nuk ekziston asnjė lloj refleksi. Refleksi nė sy ndėrmjetėsohet nga qafa e trurit, qė ėshtė zona e cila na mban gjallė. Nėse ajo nuk funksionon, do tė thotė se vetė truri nuk funksionon. Nė kėtė pikė unė thėrras nė dhomė njė infermiere, e cila mbush certifikatėn qė vėrteton vdekjen e pacientit. Para 50 vjetėsh njerėzit nuk mbijetonin pasi qe kryer ky veprim.

Sa ėshtė e aftė teknologjia tė sfidojė perceptimin qė vdekja ėshtė njė ēast?

Nė ditėt e sotme kemi nė dorė teknologji tė reja, falė tė cilave jemi nė gjendje t‘i kthejmė njerėzit nė jetė. Nė fakt tani po zhvillohen disa medikamente - nuk mund tė thotė njeri me siguri se do hidhen ndonjėherė nė treg - nė gjendje tė ngadalėsojnė procesin e dėmtimit tė qelizave tė trurit dhe vdekjen.

Imagjinoni sikur pas dhjetė vjetėsh tė keni njė pacient, zemra e tė cilit ka ndalur, dhe falė kėtij medikamenti tė hatashėm tė arrini tė ngadalėsoni gjithēka, duke bėrė qė ajo ēfarė ndodh gjatė njė ore, tė zgjasė dy ditė. Me progresin e mjekėsisė na duhet tė pėrballemi me njė mori pikėpyetjesh etike.

Por ēfarė ndodh me individin gjatė asaj kohe? Ēfarė ngjet nė tė nė vėrtetė? Pėr shkak tė mungesės sė furnizimit me gjak, qelizat hidhen nė njė lloj eksitomi pėr tė mbajtur veten gjallė. Dhe brenda pesė minutave nisin tė dėmtohen apo tė ndryshojnė.

Me kalimin e njė ore dėmi ėshtė aq i madh, sa edhe nėse e vėmė pėrsėri zemrėn nė punė dhe pompojmė gjak, njeriu nuk mund tė kthehet nė jetė, pasi qelizat kanė ndryshuar shumė. Pas kėsaj, qelizat vazhdojnė tė ndryshojnė, kėshtu qė brenda dy ditėsh trupi nis tė dekompozohet. Ndaj, nuk kemi tė bėjmė me njė ēast tė vetėm.

Ėshtė njė proces qė nis me ndalimin e zemrės dhe arrin kulmin e humbjen e plotė tė trupit, dekompozimin e tė gjitha qelizave. Gjithsesi, ēėshtja pėrfundimtare ėshtė: Ēfarė ndodh me mendjen e njeriut? Ēfarė ndodh me mendjen dhe ndėrgjegjen gjatė vdekjes? A rresht sė funksionuari menjėherė me ndaljen e zemrės? Rresht sė funksionuari qė 2 sekondat e para, 2 minutat e para? Sepse e dimė qė qelizat pėsojnė ndryshime nė atė kohė. A rresht pas 10 minutash, pas gjysmė ore, pas njė ore? Dhe lidhur me kėtė nuk dimė asgjė.

Si ka qenė intervista juaj e parė me dikė qė ka pėrjetuar njė pėrvojė "jashtė trupit"?

Tepėr e fortė dhe tepėr modeste. Pasi, para sė gjithash, duhet mbajtur parasysh se janė njerėz krejt tė sinqertė, qė nuk kėrkojnė tė tėrheqin vėmendje apo famė mbi vete. Nė shumė raste as qė i janė rrėfyer njeriu tjetėr pėr tė, pasi i druhen asaj qė mund tė mendojnė tė tjerėt.

Janė rreth 5 qind rastet qė kam intervistuar qė kur nisa kėtė lloj studimi dhjetė vjet mė parė. Ajo qė tė lė mbresa ėshtė ngjashmėria mes rrėfimeve, realizmi i asaj qė pėrshkruanin. Kam folur me mjekė e me infermiere tė cilėt mė kanė rrėfyer se pacientėt u kanė treguar pikė pėr pikė atė qė ndodhte nė dhomė gjatė vdekjes klinike.

I kam dokumentuar disa prej kėtyre rrėfimeve nė librin tim, "Ēfarė ndodh kur vdesim", pasi doja qė lexuesit tė njiheshin me tė dyja qėndrimet - jo vetėm tė pacientėve, por edhe tė mjekėve - dhe tė kuptonin si ndihet njė mjek nė ēastin kur njė pacient rikthehet nė jetė dhe i tregon gjithēka ka ndodhur nė ato ēaste.

Nė libėr kam sjellė rastin e njė kardiologu, i cili mė tha se nuk i kishte treguar asnjeri, pasi nuk kishte njė shpjegim pėr faktin qė pacienti i vdekur e i ringjallur i kishte pėrshkruar me detaje ēfarė kishte thėnė e kishte bėrė gjatė kohės qė ishte klinikisht i vdekur. Kjo e kishte ēuditur aq shumė, sa mori vendimin as tė mos e sillte mė nė mendje.

Pėrse mendoni se ka njė lloj rezistence ndaj studimeve si ky i juaji?

Pasi po shtyhemi pėrtej kufijve tė shkencės, po punojmė mbi hamendėsime dhe perceptime qė nuk janė saktėsuar kurrė mė parė. Shumė njerėz i qėndrojnė idesė se, epo, kur vdes, vdes; kjo ėshtė arsyeja.

Vdekja ėshtė njė ēast i vetėm: je ose i gjallė ose i vdekur. Tė gjitha kėto nuk bazohen nė prova shkencore, por janė perceptime shoqėrore.

Nė rast se kthehemi nė shekullin XIX, fizikanėt mbėshteteshin te ligjet e Njutonit pėr lėvizjen dhe ndjenin se i kishin tė gjitha pėrgjigjet pėr gjithēka lidhur me universin.

Kur shohim botėn pėrreth, fizika njutoniane ėshtė tėrėsisht e mjaftueshme. Arrin tė shpjegojė shumė prej atyre gjėrave qė i kemi para syve ēdo ditė. Por mė pas u zbulua se kur e vėren lėvizjen tė ndarė nė nivele shumė tė vegla - pėrtej niveleve tė atomit - ligjet e Njutonit nuk vlejnė mė. Kishte ardhur nevoja pėr njė fizikė tė re, gjė qė na drejtoi te fizika kuantike. Shkaktoi shumė kundėrshti, as edhe vetė Ainshtaini nuk e besonte.

Nė rastin tonė, po tė shohim mendjen, ndėrgjegjen dhe trurin, supozimi se mendja dhe truri janė e njėjta gjė vlen nė shumė rrethana, pasi nė 99 pėr qind tė rrethanave nuk jemi nė gjendje tė veēojmė trurin nga mendja; punojnė qė tė dy ekzaktėsisht nė tė njėjtėn kohė.

Por ekzistojnė disa shembuj ekstremė, si nė rastet kur truri ndal sė funksionuari, qė na bėjnė tė mendojmė se ai supozim mund edhe tė mos jetė i vėrtetė. Kėshtu, kjo shkencė ėshtė po aq e nevojshme, sa fizika e kuanteve.

Pėrshpejtuesi i grimcave atomike "CERN" mund tė na shpjerė prapa deri te rrėnjėt tona. Mund tė na shpjerė te ēastet mė tė para tė Big Beng-ut, tamam te zanafilla.

Me studimin tonė, pėr herė tė parė kemi nė dorė teknologjinė dhe mjetet pėr tė hetuar diēka shumė tė rėndėsishme. Tė shohim ēfarė na ndodh kur na vjen ēasti i fundit. Mos ndonjė gjė vazhdon?

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Admin prej 10.06.09 18:21

I shpėton tragjedisė se “Air France”, vdes nė njė aksident rrugor

I “shpėton” aksidentit ajror dhe gjen vdekjen nga njė tjetėr aksident, por ketė here rrugor. Johanne Ganthaler dhe bashkėshortit te saj Kurt patėn humbur fluturimin nga Brazili nė Paris, tė 31 majit 2009.

Ēifti i moshuar ishte duke udhėtuar me makinėn e tyre kur nė afėrsi tė qytetit austriak Kufstein makina ka “fluturuar” duke dale jashtė rruge. Si pasojė e aksidentit Johanne Ganthaler ka gjetur vdekjen e menjėhershme.

Johanne dhe bashkėshorti i saj Kurt po udhėtonin nga Aeroporti i Mynihut pėr nė Benero, njė qyteze e vogėl nė veri tė Itali ku edhe banonin.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.07.09 22:45

VDEKJA

Vdekja mund t’ju vjen nė ēdo moment. Kushedi, ndoshta ky ėshtė ai moment. Ose, mund tė jetė shumė mė afėr se qė keni menduar ndonjėherė.

Kėta rreshta mund tė jenė mundėsia e fundit, pėrkujtuesi i fundit, paralajmėrimi i fundit para se t’ju vjen vdekja. Derisa jeni duke lexuar kėta rreshta, kurrė s’mund ta dini nėse do tė jeni gjallė nė orėn qė pason. Qoftė edhe nėse vėrtetohet se ėshtė ashtu, asgjė s’mund t’ju garantoj se do tė jetoni edhe njė orė tjetėr.

A ėshtė e sigurt se do tė jeni gjallė pas edhe njė ēasti tė vetėm e lėre mė njė orė. Nuk ka asnjė garancė se do tė arrini ta pėrfundoni kėtė libėr. Vdekja do t’ju vjen, me siguri, nė njė kohė kur, vetėm njė ēast mė herėt, as qė ju ka shkuar mendja pėr vdekjen.

Padyshim se do tė vdisni, sikurse qė do tė vdesin tė gjithė ata qė i doni. Para ose pas jush, ata padyshim do tė vdesin. Njėqind vjet nga ky moment, nuk do tė ketė as edhe njė njeri tė vetėm qė do ta njihni nė kėtė botė.

Aspirata tė pafund qė kanė tė bėjnė me jetėn preokupojnė mendjet e njerėzve; tė kryejnė shkollėn e lartė, tė regjistrohen nė universitet, tė diplomojnė, tė kenė njė profesion tė respektuar, tė martohen, tė rrisin fėmijė, tė bėjnė njė jetė tė qetė…kėto janė ndėr planet mė tė pėrgjithshme dhe mė tė zakonshme tė njeriut. Pėrveē kėtyre, ekzistojnė me mijėra plane tjera tė sajuara pėr t’ju pėrgjigjur kushteve personale tė njeriut.

Vdekja ėshtė njėra prej pak gjėrave nė jetė qė ėshtė e sigurt se do tė ndodhė. Ajo ėshtė njė gjė njėqind pėr qind e sigurt.

Pas shumė vitesh tė punės sė mundimshme, njė student ia arrin qėllimit tė regjistrohet nė universitet, megjithatė vdes nė rrugė pėr nė orėn e mėsimit. Dikush qė ėshtė punėsuar sė voni nė punė e humb jetėn nė udhėtimin e tij tė parė pėr nė punė. Njė aksident trafiku iu jap fund jetėve tė njė qifti tė sapomartuar nė ditėn e tyre tė martesės. Njė biznesmen i suksesshėm parapėlqen tė udhėtoj me aeroplan pėr tė kursyer kohėn, duke mos ditur se pikėrisht ai fluturim do tė jetė njė fund i tmerrshėm i jetės sė tij.

Nė njė periudhė tė tillė, planet nuk kanė mė vlerė. Duke lėnė prapa vetes planet qė kanė fatin tė mbesin tė papėrfunduara pėrjetėsisht, ata shkojnė drejt njė momenti pa kthim – edhe pse ėshtė njė destinacion qė ata nuk e kishin planifikuar asnjėherė. Ēuditėrisht, me vite tė tėra, ata kaluan shumė kohė duke bėrė plane qė kurrė nuk do tė hyjnė nė punė, e megjithatė asnjėherė nuk iu shkoj ndėr mend njė gjė e padyshimtė qė do tė ndodhte.

Si duhet pra njė njeri i menēur dhe i vetėdijshėm tė pėrcaktoj prioritetet e veta? A duhet ai tė planifikoj pėr njė gjė qė do tė ndodhė me siguri apo pėr diēka qė vėshtirė se do tė ndodhė? Shumica e njerėzve, ėshtė e qartė, u japin prioritet qėllimeve pėr tė cilat kurrė s’mund tė jenė tė sigurt se do tė arrijnė t’i pėrfundojnė.

Pa marr parasysh se nėpėr cilėn periudhė tė jetės janė duke kaluar, ata me vendosmėri planifikojnė pėr njė tė ardhme mė tė mirė dhe mė tė kėnaqshme.

Kjo prirje do tė ishte plotėsisht e arsyeshme, po tė ishte njeriu i pavdekshėm. Megjithatė ėshtė fakt se tė gjitha planet i nėnshtrohen kėtij fundi absolut tė quajtur vdekje.

Prandaj ėshtė e paarsyeshme tė mos pėrfillet vdekja, e cila padyshim se do tė ndodhė, dhe t’i kushtojnė vėmendje gjithė atyre gjėrave qė munden apo mund tė mos realizohen.

Mirėpo, nė sajė tė njė joshjeje tė pakuptimtė qė robėron mendjet e tyre, qeniet njerėzore nuk arrijnė ta vėrejnė kėtė tė vėrtetė tė qartė.

Duke qenė kėshtu, ata kurrė nuk mund tė njohin jetėn e tyre tė vėrtetė, e cila ėshtė e caktuar tė fillojė me vdekje.

Ata thjeshtė nuk pėrgatiten pėr tė. Ky shkrimi ka pėr qėllim ta shtyjė njeriun tė mendojė pėr njė ēėshtje pėr tė cilėn ai nuk dėshiron tė mendojė dhe pėr ta paralajmėruar atė pėr njė ngjarje tė afėrt dhe tė pashmangshme… Shmangja prej tė menduarit pėr tė nuk ėshtė assesi njė zgjidhje.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 18.11.09 16:32

Sė fundi vjen vdekja



Besimtarėt, kur shkojnė tek shkencėtarėt dėshpėrohen, pėr pėrgjigjet qė marrin lidhur me kėtė temė.

Studiuesit e shkencės me kritere tė Poperit, Foyerband, Lakatos, Bekon etj, shpeshherė edhe tallen dhe ironizojnė amshueshmėrinė, “jetėn pas vdekjes”, “kopshtin e Edenit”…Gerantologėt, si “shkencėtarėt e plakjes”, po ngarendin tė kuptojnė procesin e mėnyrės sė plakjes duke u interesuar konkretisht pėr vetė vdekjen.

Shumica syresh prej tyre, vlerėsojnė se “jetėgjatėsia mund tė sigurohet, por shpresa e njeriut pėr jetė tė pėrhershme ngelet akoma vetėm shpresė dhe intencė”.

Psikologjia frojdiane duke provokuar intensitetin e dėshirės njerėzore pėr amshueshmėri dhe frikėn nga vdekja, gjen edhe origjinėn e formės mė tė vjetėr tė vetėdijes shoqėrore, lindjen e religjionit.

Po ashtu, ndihmesė tė madhe po jep gjenetika, ku probabilizohet se nė kodin tonė gjenetik ėshtė shkruar edhe vdekja, me gjithė qė, ne akoma nuk mund tė deshifrojmė kėtė kod dhe kohėn kronologjike ta “relativizojmė”.

Thėnė si rezultat i kėtij konteksti rezonik, mund tė ripėrsėrisim sikur e kanė thėnė disa herė filozofėt se, “pa vdekjen nuk mund tė parafytyrohet ekzistenca e religjionit”.

Po u zbulua kodi ynė gjenetik i alkimisė sė dikurshme, atėherė gjasat janė vetėm pėr njė religjion, atė tė shkencės. Sociologu Emil Dyrhem, nė librin e tij kapital, “Format elementare tė jetės religjioze”, duke favorizuar shkencėn kundrejt religjionit, mbron pikėpamjen se, “religjioni, pavarėsisht se ishte dominues qė moti nė shoqėrinė njerėzore, edhe atėherė kur kishte funksione tė mėdha shoqėrore, ishte njė lloj shkence mė vete, dhe jo e kundėrta, shkenca si religjion”.

Rėndėsi pėr filozofinė e vdekjes dhe tė qenies kanė edhe sot simbolikisht “Shkolla e vjetėr filozofike e Elesė” - nė Jug tė Italisė, ku qyteti Elea nė atė kohė ishte koloni greke. Duhet vlerėsuar Ksenofanin, Parmenidin, Zenonin, mendimtarėt e “atomizmit grek” si Leukipin, Demokritin, Epikurin, etj. Ėshtė e njohur thėnia e epikurianėve: “ Njerėzit dhe vdekja, kurrė nuk takohen”.

Kur vdesim ne nuk jemi. Kalojmė nga qenie nė joqenie. Diēka e kohės mė tė vonshme qė preferohet zėshėm tė lexohet pėr gjendjen njerėzore tė pasigurisė nė jetė, ėshtė libri “Koncepti i Ankthit”, tė shkruar nė mėnyrė krejtėsisht autentike, nga ekzistencialisti - Soren Kierkegaard.

Pa reflektimin mbi veprat e mendimtarit Martin Heideger - qė sipas Herbert Marcuze ėshtė filozofi mė i madh qė kishte takuar ndonjėherė – e sidomos pa konsultuar librin “Qenia dhe Koha”, zor tė jemi ekspertėt e filozofikimit tė qenies, ekzistencės dhe kohės. Ishte Heideger - ai qė i lindi vėshtirėsi edhe gjuhės shqipe pėr tė bėrė, shėnjuar dallimin nė mes tė “qenies” dhe “qenies”.

Pra, tė filozofuarit pėr vdekjen kėrkon patjetėr manualin e ontologjisė, tė dizajnuar - njė prej tė cilėve qė ėshtė bėrė mė sė bukuri, ėshtė nga magnumi i filozofisė sė qenies, Martin Heideger.

* * *

Zemra, Shpirti, Vetėdija, Truri, ADN. Po mė pastaj ?!!!

Grekėt besonin se shpirti gjendet nė zemėr ngaqė numėronin frymėmarrjet e ngadalėsuara dhe tė pushuara pėrgjithmonė, nė ēastet e vdekjes. Zaten, shprehjet nė mes tė dashuruarve “zemėr”, “ tė dua me zemėr”, “tė kam zemėr”, “mė ke hyrė nė zemėr”, e tė tjera e tė tjera frazeologjish romancash, burojnė nga po ky besim antik grek.

Frymėmarrjet e fundit tė zemrės dhe ndėrprerja finale e tyre sinjalizonin vdekjen ontologjike. Me zhvillimin e mjekėsisė moderne, gjegjėsisht pėrsosjen e mjeteve dhe tė aparaturės teknologjike - tė anamnezės sė pėrgjithshme dhe specifike tė organizmit tė njeriut, kanė dalė nė dritė shumė funksione qė kryejnė zemra dhe truri.

Dashuria, tani nuk besohet se gjendet nė zemėr, por nė koren e trurit tė madh, nė tė cilėn thuajse lokalizohen tė gjitha emocionet njerėzore, pavarėsisht simptomės sė dashurisė si rritje dhe intensifikim i pompimit kardial. Pėr psikologėt “shpirti” nuk ka kuptim metafizik; nuk ka pavarėsi autonome nga trupi dhe organikja, siē mendohej dikur, por shpirti pėr ta paraqet rezultanten e tė gjitha proceseve, dukurive, gjendjeve dhe manifestimeve psikike.

Pėr materialistėt, - qė mbaj nė mendje diēka pėr kėtė edhe nga libri i shkollės mesme, - shpirti ėshtė produkti i lartė i materies sė organizuar nė mėnyrė tė veēantė (pjesa biologjike, organike, si truri, zemra, eshtrat etj.) dhe nuk ėshtė i pavarur nga trupi.

Ndėrsa biologėt pohojnė se kemi dy lloje vdekjesh: vdekjen klinike dhe vdekjen finale biopsikike. E para ka tė bėj me “vdekjen e pėrkohshme” tė zemrės dhe ndaljen e frymėmarrjes, ndėrsa e dyta me vdekjen e trurit (EEG) e tė zemrės (EKG).

Po ashtu, dy elemente kryesore tė qenieve tė gjalla, si proteinat dhe ADN-ja kanė specifikat e tyre dalluese dhe funksionale, tė cilat reprezentojnė ndėrlikueshmėrinė e natyrės njerėzore dhe tė tė konceptuarit e vdekjes. Pėrderisa proteina shkatėrrohet dhe nuk mund tė ngjallet nga denatyrimi si rezultat i faktorėve endogjenė dhe ekzogjenė, ADN-ja ka mundėsi rigjenerimi. Nė AND, gjegjėsisht ARN informative, ruhen tė gjitha informatat e njeriut.

E ndoshta informata regjistrohet nė engramet e universit qė shndėrrohet nė valė fizike! Ndoshta do tė mund t’i nxjerrim nė njė dimension tjetėr tė universit kėto informata. Ne jetojmė ndoshta nė geto tė universit. Ndoshta duhet pritur ndonjė krijesė aliene pėr tė na ardhur nė ndihmesė.

E jona nuk mbetet qė t’i presim, por tė provojmė tė sfidojmė kozmosin pėrmes dijes dhe zhvillimit teknologjik.

Kulti religjioz “ Ravlian Movement”- i themeluar nga Klod Mauris Marcel Vorilho, i njohur tashmė si Rael (i marrė nga emri i perėndisė egjiptiane Ra), pėrbėn metaforėn psikologjike tė shoqėrisė moderne, ku lidhen ca njohuri shkencore dhe arritje mbi klonimin me psikologjinė e masave tė etur pėr ngushėllime religjioze nė njė “relativizim ekstrem tė tė vėrtetave”- nė postmodernizmin e sapolindur.

Ky kult lindi mė 1974 nė Paris tė Francės, ku sot thuhet se ka mbi 60.000 anėtarė aktivė, qė besojnė se ne jemi krijesa tė klonuara nga jashtėtokėsorėt, tė cilat janė specie mė inteligjente se njerėzit dhe, “Kopshti i Edenit” i proklamuar nga Bibla ėshtė laboratori i shkencėtarėve alienė, tė cilėt na klonuan nė epruvetat e tyre, njėsoj siē do tė bėhemi edhe ne “krijuesit e krijesave tona” nė tė ardhmen e afėrt - pėrmes pėrsosjes shkencore nė klonimin e qelizave embrionale.

Dėshira pėr pavdekshmėri do tė realizohet vetėm me zhvillimin e shkencės dhe asistencėn nga qeniet mė tė larta se ne, siē janė alienėt (Baballarėt e njerėzimit).

Njė mik im kanadez qė kam nė dhomėn virtuale, beson fuqishėm nė tė vėrtetėn raeliane dhe po mė tregon pėr paret qė po depozitohen tė ndėrtohet “Ambasada pėr Vizitorėt Alienė” (njėherė kanė thėnė se nė vitin 2035 do tė vijnė Alienėt nė kėtė ambasadė, bashkė me profetėt e dikurshėm qė janė ngritur nė qiell, por Rael u kishte thėnė do tė vijnė mė herėt se ky vit!!!), ku sipas tyre, - gjithnjė sipas tyre,- Zoti ishte keqkuptuar, sepse ishin Alienėt ata qė na sollėn librat e shenjtė (si pėrvoja tė tyre pėr edukimin e tokėsorėve) dhe do tė na shpaguajnė kėtė zhgėnjim nga pėrkushtimi mijėvjeēar ndaj Zotit dhe perėndive tė ndryshėm, me “eliksirin alkimist”, tė “mundjes sė vdekjes”, ose ripėrpunimit tė ADN-sė.

Sipas mėsimeve tė liderit tė kultit raelian, ADN ėshtė shpirti dhe prandaj jemi tė pavdekshėm sepse ADN nuk shuhet kurrė si ekzistencė dhe esencė.

Pra, pėr tė mos detajuar kėtė kult religjioz modern mė tej, vėrehet nė tė gjitha manifestimet e jetės dhe lindjes sė religjioneve, sekteve, ose kulteve, qofshin kėto paramonoteiste, animiste, monoteiste, politeiste, parahistorike, paramesjetare e nė modernitet, se gjithmonė ka qenė i gjallė te qeniet njerėzore “karemi pėr pavdekshmėri”, si njė “ankth ndaj vdekjes”, ose “dėshirė pėr pėrjetėsi”.

Kur evropianėt u ndeshėn pėr herė tė parė me popullin eskimez, eskimėt u tregonin atyre se kishin menduar deri atėherė se janė i vetmi popull nė tokė. A jemi tė vetėm nė univers?- pyesin tokėsorėt. Jemi tė vetėm derisa tė “ndeshemi” me alienėt sikur eskimezėt me evropianėt. Deri atėherė - mirė u dėgjofshim!!! Dėgjimin mund tė na ndal vetėm vdekja…

Vdekja i kontribuon jetės dhe jeta nuk ka filluar me lindje qė tė mbarojė me vdekje

Parafytyroni sikur tė mos vdisnin paraardhėsit tanė tė shumtė, se si do tė vinte deri te mbipopullimi i specieve dhe kushtet pėr mbijetesė nga konsumi i ushqimit nė planetin tokė do tė ishin katastrofale. Kėtė e kuptojnė sidomos demografėt. Evolucionistėt arsyetojnė edhe luftėrat, fatkeqėsitė natyrore, tė cilat rregullojnė natalitetin dhe mortalitetin, pėr tė arritur balancėn demografike konform kushteve jetėsore dhe tė mirave tė mjaftueshme materiale.

Por siē e dimė, evolucionistėt dhe mbėshtetėsit e Thomas Robert Malthus-it kanė gabuar qė nuk kanė menduar se mė shumė ka probleme nė distribuimin e tė mirave dhe pasurisė materiale, si dhe kufizimi i tyre vetėm nė duart e njė pakice njerėzish e tė fortėsh me pushtet, sesa nga mungesa e bollėkut nė natyrė.

Ose, nuk kanė menduar edhe pėr njė gjė kryesore: rregullimi i shtimit natyror (lindja dhe mortaliteti) nuk varet vetėm nga vullneti i natyrės ose forcės sė evolucionit organik, por nga politikat sociale nataliste, tė rregulluara nga njerėzit, shoqėria dhe politikat e shteteve.

Po tė ishte e rregulluar krejtėsisht reprodukimi biologjik i llojit vetėm nga “ligjet natyrore”, siē trumbetojnė evolucionistėt darvinianė, atėherė demografėt do tė ishin “non grata” nė shoqėri, pasi nuk do tė nevojiteshin tė shėrbenin pėr krijimin e politikave sociale dhe tė stimulimit ose destimulimit tė lindjes sė foshnjave.

Merr rastin e fundit tė qeverisė kineze nė Shangai, ku pėr shkak tė plakjes sė popullsisė, ka krijuar ligje qė stimulojnė nėnat e baballarėt tė lindin edhe “fėmijėn e dytė”. Megjithėkėtė, ēdo njeri pasi tė vdesė lėshon njė lokacion pėr tė sapolindurin. Ėshtė kontribuues pėr vetė jetėn.

Kjo ėshtė hera e parė qė vdekja ndihmon jetėn dhe arrijnė paqen njėra me tjetrėn. Por kjo paqe arrihet prapėseprapė gjatė jetės. Sjelle kah ta sjellėsh, ontos mbi thanatos!

Avni Rudaku
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.01.10 0:04

Pervoja e Vdekjes

Pėrvoja e vdekjes edhe sot merr pjesė nė temat e diskutimit. Rreth kėsaj teme nuk ka njohuri tė mjaftueshme, por sot me ndihmėn e teknologjisė janė bėrė hapa tė mėdha rreth kėsaj teme.

Kėto njohuri nuk mund ti marrim si njohuri tė sakta.

Por ka raste tė shumta kurė njeriu pėrjeton infarkte apo sėmundje tė ngjashme ku me ndihmėn e mjekėsisė ja arrin tė jetojė.

Ne do tė cekim njėrėn prej kėtyre rasteve: "pasi qė njė person kishte pėrjetuar infarkt dhe pas intervenimit qė ju kishte bėrė nga personeli mjekėsor pėrsėri i kishin filluar rrahjet e zemrės. Pas pak kohe i sėmuri kishte hapur sytė dhe pasi qė shikoi nė personin qė kishte nė duar mjetet e intervenimit ju drejtua dhe i tha: "A kishit nevojė ta bėni kėtė? Pėrse mua mė kthyet prapa? Pas kėsaj pėrsėri vazhdoi e tha: "Sa vend i bukur ishte ai ku isha, dhe aspak nuk kam pasur dėshirė tė kthehem prapa!.

Duhet tė dimė se psikologjia nuk ėshtė shkencė e cila merret me ngjarje tė tilla. Shumė polemika janė duke u bėrė rreth pėrvojave tė tilla. Por nėse ka ndonjė ngjarje e cila ndikon tek disa njerėz, kjo ėshtė e vėrtetė pėr psikologjinė.

Kübler Ross, rreth pėrvojės sė vdekjes ka bėrė shumė hulumtime dhe ka biseduar me shumė nga persona qė pas njė mundi tė madh kanė arritur ti kthejnė pėrsėri nė jetė. Kėta persona thotė Ross'o se kanė vėrtetuar se pas kėsaj jete ekziston dhe njė jetė tjetėr. Tė gjithė kėta persona nė ato momente kanė pėrjetuar lumturi, kjo lumturi u ėshtė dyfishuar me takimin e tė dashurve tė tyre qė janė tė vdekur.

Ata tė cilėt kanė pėrjetuar vdekjen thotė Ross'o se nuk kanė frikė mė nga vdekja. Ata tė cilėt kanė pėrjetuar raste tė tilla me kthimin nė jetė kanė treguar se me daljen e shpirtit nga trupi ata kanė qenė aty dhe kanė shikuar se si mundohen doktorėt ta kthejnė pėrsėri nė jetė, jemi munduar qė tu pengojmė nė kėtė aspekt por nuk kemi mundur kanė thėnė disa nga personat qė kishte biseduar Roos'o me ta pas njė kohe tė shkurtė nga rastet.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.01.10 0:23

Frika e Vdekjes

Tek ē'do person ekziston frika e vdekjes dhe kjo bėn qė njerėzit tė brengosen. Ē'do frikė bėn qė njerėzit tė brengosen por frika e vdekjes ėshtė frika mė e madhe sepse nė tė ka vdekje dhe llogari.


Dijetarėt kanė dhėnė mendime tė ndryshme rreth frikės sė vdekjes.

Fromm thotė se janė dy lloje tė frikės sė vdekjes. Frika e parė ėshtė normale pėr ē'do person sepse ēdo njeri gjithsesi ka pėr tė vdekur. Kurse e dyta ėshtė vet frika e vdekjes. Dhe kjo frikė ka tė bėjė me jo suksesin e tij nė jetė. Sepse ka disa nga njerėzit tė cilėt kanė njė frikė ndaj jetės. Frika e vdekjes ėshtė arsyeja e cila ndikon pozitivisht nė mundin pėr jetės, kurse frika e jetesės ėshtė ngjitėse dhe mos dėshirė e sajė. Ndarja (pas lindjes ndarja nga nėna), ėshtė pėrcjellėse e jetės dhe frikė e saj.

Largimi nga rrethi pra vetmia ėshtė ajo e cila bėn qė njeriu tė ketė frikė mė tė madhe nga vdekja. Kėshtu qė ndarja dhe afrimi janė te njėjta sikur jeta dhe vdekja.

Sipas Fromm'it tė frikėsohesh nga vdekja nuk do tė thotė se lind nga mos dėshira e jetės.

Imam Gazzali ne lidhje me frikėn e vdekjes thotė: "Ata tė cilėt janė tė dhėnė pas dėshirave tė kėsaj bote, tė pėrkulur rreth saj janė tė pakujdesshėm ndaj vdekjes dhe kur flitet pėr vdekjen e urrejnė atė."

Dėshira e madhe pėr tė arritur tė gjitha tė mirat e kėsaj bote, nėse kėto dėshira janė gjithēka nė jetėn e njeriut atėherė ky ėshtė
shkaku i cili ndikon qė tė ketė frikė ndaj vdekjes dhe ta urrejnė atė.

Pėrsėri Gazaliu thotė: "Nėse njeriu ende ėshtė nė dėshirėn e kėsaj bote, nė tė mirat e saj dhe papritmas i vjen vdekja ai do tė jetė nė njė gjendje shumė tė vėshtirė.Tė mendosh se do tė dorėzosh shpirtin nė njė gjendje tė tillė thotė Gazaliu njeriun e
futė nė njė frikė dhe tmerr tė madhe."

Njerėzit nuk kanė frikė nga vdekja por kanė frikė nga pakėsimi i pasurive qė kanė. Kėshtu qė vetėm se nė kėtė botė duhet ti arrijmė disa te mira sepse jeta nuk ka tjetėr kuptim.

Kur vdekjen e kuptojmė si tmerr dhe shkatėrrim i gjithėsisė atėherė ajo na bėn qė tė kemi frikė tė madhe, pra ti frikėsohemi vdekjes shumė.

Me vdekjen fillon njė jetė e pa fund dhe assesi nuk kem pse tė frikėsohemi. Kėshtu qė jetės nė kėtė botė i jep njė kuptim dhe na largon nga mendimet pesimiste. Ndėrsa besimi se me vdekjen pėrfundon gjithēka na dyfishon frikėn ndaj vdekjes dhe na zhytė nė mendime pesimiste. Besimi nė botėn tjetėr na ndihmon nė ē'do aspekt e sidomos na pakėson frikėn ndaj vdekjes dhe na sjell lumturi, na bėnė jetėn tė kuptueshme dhe mė tė kapshme.

Tolstoy thotė: "Ata tė cilėt nuk e kuptojnė jetėn, nuk kanė dėshirė tė mendojnė pėr vdekjen". Vdekja i pengon ata sepse ata jetojnė nė jetė pa e kuptuar atė dhe frikėsohen prej saj.

Dijetari Ebu Bekir Razi thotė se "Frika e vdekjes kalohet vetėm nėse unin e bindė se me vdekjen nuk pėrfundon gjithēka por fillon njė jetė e pa fundme, nėse nuk e arin kėtė atėherė frika ndaj vdekjes vetėm se dyfishohet dhe shkon pas dėshirave tė unit".

Nuk duhet tė frikėsohemi prej asaj qė doemos do tė ndodhė pra edhe vdekja doemos do tė ndodh andaj nuk kem nevojė tė frikėsohemi prej vdekjes.

Frika e vdekjes pėr njeriun ėshtė edhe burimi i stresit. Edhe pse njeriu ngjarjen e vdekjes me gjithė bindje e din dhe e pranon pėrsėri nuk mund tė pajtohet me vdekjen. Sepse vdekja pėr atė gjithmonė ėshtė burim i frikės dhe me vdekjen pėrfundon gjithēka.

Nė tė shumtėn e rasteve vdekja harrohet nga njerėzit pra ajo nuk ėshtė gjithmonė nė mendjet e tyre kėshtu qė edhe frika e saj ē'do kohė nuk i kaplon ata. Kur ndodh diēka nga rrethi apo vet mendja e tij e shtyn tė mendoj nė lidhje me vdekjen atėherė fillon frika e vdekjes me kalimin e saj edhe frika humbė.

Frika e vdekjes vazhdon edhe nė momentin e vdekjes.

Njėra prej shkaqeve tė frikės sė vdekjes ėshtė edhe jeta tjetėr. Sepse kur njeriut i kujtohet jeta tjetėr i bie nė mend gjykimi, llogaria, dėnimi etj.

Vdekja nuk ėshtė e keqe, por frika e vdekjes ėshtė jo e dashur pėr njerėzit dhe e frikshme. Vdekja nuk ėshtė tjetėr vetėm se plotėsim i natyrės. Sepse po tė mos ishte vdekja as njeriu nuk do tė ekzistojė. Njeriu ėshtė ai i cili ka mendje dhe ėshtė
krijesė e vdekshme.

Sipas Kindiut : "Nėse krijesa nuk ėshtė e vdekshme atėherė kjo krijesė nuk ėshtė njeri. Ajo ēfarė ėshtė e keqe pėr njeriun ėshtė tė mos ekzistonte vdekja. Sepse po tė mos ishte vdekja nuk do tė ishte as njeriu. Pra pėr kėtė arsyje vdekja nuk ėshtė e keqe dhe nuk kem nevojė tė frikėsohemi prej sajė".

Ata tė cilėt janė tė dhėnė pas kėsaj bote dhe tė mirave tė saja ata janė qė e urrejnė vdekjen dhe as qe duna tė flitet pėr tė sepse kur dėgjojnė pėr vdekjen ajo ju shton dhimbjet dhe frikėn.

Kurse vdekja nuk ėshtė tjetėr vetėm se kalim prej njė botė nė tjetėr kalimtare dhe nuk ėshtė fundi i gjithėsisė.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.01.10 0:45

Dėshira e Mos vdekjes

Filozofi Spanjoll Miguel de Unamuno thotė: Dėshira mė e flaktė e njeriut qysh prej kohėrave tė lashta ėshtė qė tė jetojė gjithmonė, tė jetė i pavdekshėm. Dhe unė kam mendimin se si pėr njė ashtu edhe pėr tė gjithė njerėzit ėshtė i njėjti problem,
se pas vdekjes ēka do tė ndodh me ne.

Po i njėjti filozof thotė: "Mė mirė tė jem pėrgjithmonė nė zjarr tė ferrit se sa tė zhdukem, sepse asgjė nuk kam parė mė tė keqe se zhdukja".

Ē'do njeri ka dėshirė tė bėhet i pavdekshėm, kjo ėshtė njė e vėrtet psikologjike e cila gjendet tek ē'do njeri. Jeta ėshtė dashuria mė e fortė e njeriut.

Ajo ėshtė e cila e mban njeriun nė binarin e ekzistimit. Ēdo kush nė mėnyra tė ndryshme e urren jetėn pse ajo ka fund. Edhe pse njeriu e din se jeta ka fund pėrsėri nė shqisat tij ekziston dėshira shumė e fortė e jetės. Edhe fėmija nė shqisat e tij mendon se jeta ėshtė pa fund dhe veten e sheh tė pavdekshėm.

Ėshtė folur nė mėnyra tė ndryshme pėr mos dėshirėn e vdekjes, kjo ka tė bėjė me llojet e besimit.


a) Mos vdekja Materiale: Materia ėshtė e pėrjetshme kėtė mendim e mbrojnė materialistėt dhe sipas tyre njeriu nga ana e materies ėshtė i pavdekshėm.

b) Mos vdekja Biologjike: Ringjallje e re, njė jetė tjetėr dhe njė jetė e pa fundme ose ata tė cilėt besojnė nė njė mėnyrė biologjike ekzistimin gjithmonshėm.

c) Mos vdekja Sociale (shoqėrore): Ka disa nga njerėzit tė cilėt lanė pas vete vepra tė ndryshme dhe besojnė nė atė se me ato vepra janė tė pa vdekshėm. Kėtė e besojnė disa nga filozofet ateist se me disa vepra mundė tė bėhesh i pavdekshėm.

d) Mos vdekja Shpirtėrore: Qysh prej kohėve tė lashta flitet se shpirti ėshtė i pavdekshėm, tė gjitha fetė hyjnore kanė mendim tė njėjtė se shpirti ėshtė i pavdekshėm, ky besim ekziston edhe nė ditėt e sotme.

e) Mos vdekja Personale: Besimi nė njė jetė tjetėr tė pa fund ku do tė jetojmė me shpirt dhe trup bazėn e ka nė fetė hyjnore. Besimi nė jetėn tjetėr ndihmon njerėzit ne ēdo aspekt shpirtėror dhe kjo ėshtė vazhdimi i ekzistimit.


Njerėzit nuk kanė dėshirė ti humbin pasurit e kėsaj bote. Sepse vdekja d.m.th humbja e kėtyre pasurive, kjo ėshtė arsyeja me e madhe e njerėzve qė dėshirojnė mos vdekjen. Edhe nė botėn tjetėr sipas besimėtarėve njeriut kanė pėr tė ju dhanė begati tė mėdha por sipas ateistėve kjo ėshtė vetėm njė imagjinatė.

Kurse kjo botė dhe tė mirat e kėsaj bote janė nė duart e tyre. Kėto begati janė tė mira por begatitė e botes tjetėr sipas besimėtarėve janė mė tė mira sepse janė tė pėrjetshme.

Tė ekzistonte njė bar (ilaē) e cila e bėnte njeriun tė pavdekshėm, tė gjithė njerėzit kishin bėrė ēmos pėr tė arritur deri tek ai, apo do tė shitshin tė gjitha pasurit vetėm se tė bėhen tė pavdekshėm, kjo dėshirė ekziston nė ēdo fizionomi tė njeriut sepse ata nuk e don vdekjen dhe as qė kanė dėshirė tė flitet rreth saj.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.01.10 0:50

Mos Frika Nga Vdekja

Nė kohėn moderne frika e vdekjes thuajse ėshtė e humbur, edhe rregulla e cila ka ekzistuar deri me sot ka hyrė nė fazėn humbjes. Mos frika ndaj vdekjes nė ditėt e sotme ka marrė hov tė madh. Garat me vetura dhe gara tė ngjashme ku njeriu ėshtė ballė pėr ballė me vdekjen kohėve tė fundit kanė marrė hov tė madh dhe janė bėrė dėshira tė mėdha nė mesin e njerėzve e sidomos tek tė rinjtė.

Mos frika e vdekjes shihet shumė qartė sidomos pas aksidenteve tė mėdha tė trafikut dhe shkatėrrimeve natyrore ku njerėzit i shpėtojnė vdekjes.

Instinkti nė mes tė vdekjes dhe jetės nuk ka njė ekuilibėr tė barabartė nė mes tė kėrcimeve apo garave tė rrezikshme dhe mos frikės nga vdekja, sepse shpesh mundohen ta mposhtin njėra tjetrėn. Instinkti ėshtė aj i cili e futė njeriun nė rrezikun e vdekjes.

Njeriu nuk mjaftohet me kėtė, ai pėr tė hyrė nė librin e Guinesit bėn gjera tė ēuditshme dhe shumė tė rrezikshme, disa nga kėto gara edhe pse pėrfundojnė me vdekje prapė se prapė njerėzit mirren me gjera tė tilla, pra kjo ėshtė mos frika nga vdekja.

Kur njeriu ndjen rrezikun e vdekjes atėherė ndjen edhe dėshirėn e jetės, kjo pra ėshtė ajo qė jep njė shije rrezikut.

Mohimi i Vdekjes

Mohimi i vdekjes pėr herė tė par thuhet se ėshtė par tek Eflatoni. Sepse sipas tij njeriu nuk duhet tė i shtrojė rėndėsi tė madhe kėsaj bote. Kėshtu qė nga fika e vdekjes nuk do tė frikohemi. Kjo botė ėshtė hija e botės tjetėr.

Sipas Perėndimit bashkėkohor e vetmja rrugė e largimit nga tė menduarit e vdekjes ėshtė mohimi i saj. Nė lidhje me vdekjen drejtimi mė i afėrm i tyre duket se ėshtė ky mendim dhe me ndihmėn e kėsaj mendojnė se janė tė lumtur.

Nė kohėn bashkėkohore njerėzit janė duke ikur nga ēdo send qė na zhyt nė mendimin e vdekjes dhe janė tė dhėnė pa epsheve tė unit. Kėshtu qė nė shumė raste ėshtė turp tė flitet pėr vdekjen.

Edhe nė ceremonitė qė bėhen pėr tė vdekurit lirisht mund tė thuhet se qėndron ky mendim.

Tė gjitha kėto janė njė propagandė e cila mundohet ti largoj njerėzit nga e vėrteta, kėtė e bėjnė duke i materializuar ata pra duke e bėrė materien qėllimin kryesor tė jetės.

Frika dhe te menduarit e vdekjes nė jetėn e pėrditshme ndryshon nga profesionet qė kanė njerėzit. Sipas disa dijetarėve pėr vdekjen mė sė shumti mendojnė mjekėt dhe friken me te madhe ndaj vdekjes e kanė ata.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.01.10 1:16

Vdekja Sipas Zhvillimit

Vdekja dhe Fėmijėria

Vdekja ėshtė temė qė mė sė shumti ndikon tek fėmijėt.

Fėmijėt shumė kanė dėshirė qė tė dinė pėr vdekjen. Fėmijėt gjithsesi janė kundėr vdekjes, kjo tregon se dėshira e jetės ekziston qysh nė fillim tė jetės(fitrat). Pas njė kohe fėmijėt mundohet tė mėsojnė se vdekja ėshtė e vėrtet apo jo, ata kanė dėshirė qė vdekja tė mos jetė e vėrtetė.

Pėrvoja e shqisave tė fėmijėve nė lidhje me vdekjen dhe lajmi se edhe ata do tė vdesin, tek fėmijėt nė zhvillimin shpirtėror ndikon shumė.

Ata tė cilėt pėr herė tė parė shohin vdekjen e cila ėshtė barbare nė jetė janė mė pesimist dhe shpesh shqetėsohen. Feja ėshtė ajo e cila mė sė shumti ndihmon fėmijėt qė tė kalojnė nga ky shqetėsim, sepse ajo i mėson ata se vdekja ėshtė gjė normale, me vdekjen nuk pėrfundon asgjė por vetėm se bėhet kalimi nga kjo botė nė botėn tjetėr.

Drejtimet dhe mendimet e fėmijėve ndaj vdekjes janė emocionuese. Ata nuk mendojnė se me vdekjen pėrfundon gjithēka. Me vdekjen e ndonjė tė afėrmi fėmija nuk mendon se ai hyri nė njė rrugė pa kthim e nuk do tė vijė mė. Fėmija kur njeriu vdes mendon se ai ėshtė i sėmurė, ose vdekja ėshtė njė dėnim, gjumė, udhėtim etj.

Qysh prej fėmijėrisė fėmija shpesh dėgjon pėr vdekjen dhe kjo gjithmonė e zhytė atė nė mendime tė thella. Por nė pėrgjithėsi mendimi i vdekjes tek fėmijėt ėshtė i pa kapur. Fėmija nuk mundet ta kuptoj se kjo jetė ka njė fund dhe tė mendoj se me vdekjen pėrfundon jeta.

Fėmija pėr njė kohė tė shkurtėr nuk mund ta kuptojė dhe ta pranojė vdekjen.

Por me kalimin e kohės atė e kupton ashtu si duhet. Thuhet se nė kėtė aspekt familja nuk mund tė ndryshojė fėmijėn shumė apo ta ndihmoj atė.

Nė moshėn 7-8 vjeēare fėmija nuk di asgjė pėr vdekjen, nuk e din se ēdo njeri ėshtė i vdekshėm, se ēdo kush do tė vdes.


Fėmija nuk mund ta kuptojė vdekjen para moshės 10 vjeēare por diku afėr moshės 14-15 vjeēare kur arrin nė moshėn e pjekurisė atėherė fillon qė nė mėnyrė tė drejtė ta kuptojė vdekjen. Kėshtu qė nė mendjen e fėmijės mund tė thuhet se vdekja kalon nė tri faza.

a) Tė menduarit se vdekja ėshtė gjumė apo udhėtim,
b) Ėshtė e pėrshtatshme nga jashtė pra kanė njė ndryshim e jo fund,
c) Dhe e fundit nė tė cilėn kuptohet se vdekja ėshtė fundi i jetės.

Nė tė shumtėn e rasteve vdekja tek fėmijėt nuk konceptohet si njė ngjarje. Tė shumtėn e rasteve mendojnė se vdekja ėshtė sikur ndarja e prindėrve, kėshtu qė kanė mundėsi ti shohin pėrsėri. Pra nga ky aspekt vdekja ėshtė e njėjtė thuajse pėr fėmijėt sikurse ndarja e bashkėshortėve. Thuhet se nėnat i thonė fėmijėve se tashmė e varrosėm qenin e vogėl por nė pranverė edhe ai do vijė prapė sikur lulet qė ēelin.

Fėmijėt nė tė shumtėn e rasteve mendojnė se prindėrit me qellim ndaj tyre prishin kurorėzimin dhe vdesin, kėtė e shohin si njė vepėr qė ėshtė bėrė me qėllim ndaj tyre.

Vdekja dhe Pjekuria

Koha e pjekurisė njihet si koha mė e pėrzier. Sepse nė kėtė kohė tė rinjtė janė nė sfilitje . Edhe vdekja nė kėtė kohė ėshtė shumė larg, ka nga ata tė cilėt bile edhe nuk e mendojnė pėr vdekjen.

Shumė hulumtime janė bėrė mbi tė rinjtė por ajo ēka ėshtė e rėndėsishme se nė lidhje me drejtimet e tė rinjve ndaj vdekjes nuk ėshtė bėrė asnjė hulumtim. Ajo ēka ėshtė me rėndėsi se pėr herė tė parė tė rinjtė nė kohėn e pjekurisė fillojnė ta kuptojnė vdekjen.

Nė kohėn e pjekurisė tė rinjtė nuk janė edhe shumė tė shkėputur nga tė menduarit e vdekjes.

Kah fundi i pjekurisė personi fillon tė mendojė pėr vdekjen, nė qendėr ėshtė vdekja personale pra fillon tė mendojė pėr vdekjen ė vete. Nė kėtė kohė i pjekuri fillon tė kuptojė se vdekja nuk ėshtė stacioni i fundit, por ajo ėshtė e domosdoshme dhe njė ligj i krijimit.

Ky ėshtė fillimi i kuptimit tek i riju pėr vdekjen personale. Kėshtu qė me kėtė ai fillon tė mendojė mė qartė dhe tė kuptojė se vdekja ėshtė normale pėr ēdo njeri, ajo ėshtė njė ngjarje e cila ka pėr tė kapluar ē'do krijesė. Me kėtė i pjekuri vetėm se fillon tė brengoset edhe mė shumė pėr vdekjen e jo tė qetėsohet shpirtėrisht.

Disa nga psikologėt mendojnė se qysh nė moshėn 12 vjeēare i riu fillon tė kuptojė vdekjen.

Ėshtė bėrė njė hulumtim nė shtetin Turk prej moshės 15 deri 17 vjeēar, nė kėtė hulumtim ėshtė pėrdorur metoda e anketimit. Kėtu ėshtė vėrejtur se tė rinjtė mė sė shumti i ka brengosur problemi i vdekjes dhe asaj se ēka do tė ndodhė pas saj. Nė pėrgjithėsi kur mendojmė se me vdekjen pėrfundon ēdo send atėherė ajo shkakton edhe probleme psikike dhe me kėtė frika e vdekjes dyfishohet, kjo ndodh edhe nė kohėn e pjekurisė.

Koha e pjekurisė ėshtė koha e problemeve kėshtu qė kjo ndikon qė ndaj jetės tė mos jenė tė sigurt dhe tė kenė frikė. Dihet mirė se edhe vetėvrasjet mė sė shumti ndodhin nė kohėn e pjekurisė sepse nė kėtė kohė siē e thamė edhe mė parė tė rinjtė janė nė sfilitje tė madhe. Problemi i vdekjes sikur te faza tjetėr e njerėzve ashtu dhe tek faza e pjekurisė shkakton frikė tė madhe.

Vdekja tek tė Pjekurit dhe tė Moshuarit

Koha e pjekurisė ėshtė koha nė tė cilėn njeriu fillon tė bėjė llogarinė e jetės pra kjo kohė ėshtė psikike kohė e vėshtirė. Ndjenja e vdekjes e cila vetėm se ėshtė duke u afruar fillon tė ndikojė tek njerėzit edhe mė shumė. Kėshtu qė ata mendojnė mė sė shumti pėr vdekjen dhe jetėn pas saj.

Nė kėtė kohė tė pjekurit kuptojnė mė mirė jetėn e tyre dhe janė mė falės ndaj gabimeve qė bėjnė tė tjerėt nė rrethin ku jetojnė. Tė rinjtė nė mėnyrė subjektive mendojnė se vdekja nuk do vijė kurrė, kurse tė pjekurit nė mėnyrė subjektive e ndjejnė dhe mendojnė pėr vdekjen.

Tė rinjtė edhe nė luftė kundėr armikut edhe pse shohin se po vdesin shokėt e tyre prapė se prapė mendojnė se nuk do tė vdesin, kurse tė pjekurit pra ata qe janė mbi moshėn 40 vjet me vetėdije fillojnė tė ndjejnė vdekjen.

Me kalimin e kohės edhe vdekja fillon tė ndihet mė shumė, kėshtu qė njė numėr i madh i tė pjekurve fillon edhe tė frikėsohet. Brengosjet qė i pėrjetojnė tė pjekurit dhe tė moshuarit thuajse tė gjitha kanė tė bėjnė me vdekjen. Tejkalimi i kėsaj frike nė pėrgjithėsi ka tė bėjė me psikologjinė personale tė njerėzve dhe me besimin fetar tė tyre.

Kur njeriu beson dhe kupton se nuk mund ti iki vdekjes atėherė fillon tė mendojė edhe mė shumė mbi vdekjen. Ata tė cilėt nuk janė tė mėsuar tė mendojnė nė mėnyrė serioze edhe pse mendojnė mbi vdekjen nuk arrin asgjė tjetėr, pra nė veprat e tyre nuk ka ndryshime edhe pse ata mendojnė mbi atė.

Kur njerėzit fillojnė tė plaken edhe nga ana shpirtėrore edhe ajo fizike hasin nė ndryshime. Nė mesin e kėtyre marrin pjesė rrudhja e lėkurės, zbardhja e flokėve, ngadalėsimi i lėvizjeve fizike, prodhimi i qelizave ėshtė i ngadalshėm dhe kapaciteti i funksionimit ngadalėsohet.

Me moshė edhe veprat e njeriut fillojnė tė plaken kėshtu qė sipas shkencės se psikologjisė tė shtyrit nė moshė d.m.th kthim nė fėmijėrie.

Psikologjia e tė moshuarve ėshtė edhe ajo se nė pleqėri njerėzit bėhen mė dorė shtrėnguar. Me kalimin e kohės tek tė moshuarit pasurisė i hip vlera edhe mė shumė. Kėshtu qė disa nga tė moshuarit tė hollat qė i kanė i fshehin nga tė afėrmit e tyre dhe shpesh edhe vetė harrojnė se ku i kanė fshehur.

Njėra nga psikologjia e tė moshuarve ėshtė se nė kėtė kohė ata janė tė dhėnė me shumė pas besimit se ēdo herė, besimi ne fe thuajse dyfishohet. E gjithė kjo ka tė bėjė me vdekjen sepse ajo dita e ditės po afrohet.

Disa nga tė moshuarit i kaplon psikologjia e gabimeve qė kanė bėrė dhe hyn nė fazėn e pėrmirėsimit, ata janė mė tė butė dhe mundohen tė jenė me dashur me rrethin. Vdekja ėshtė shakatare e cila bėn qė tė moshuarit tė duken mė besimtarė.

Afrimi i vdekjes bėn qė njerėzit nė pleqėri tė u shtohet besimi i tyre.

Psikologjia e tė moshuarve bėn qė ata jenė ngushtė me tė menduarit e vdekjes. Kėshtu qė nė dijen dhe vetėdijen e tyre ekziston fenomeni vdekje dhe frika e saj. Pra nė pleqėri psikologjia e tė moshuarit pėrqendrohet fenomenin vdekje. Kėshtu qė bisedat mė tė rėndėsishme bėhen tek tė moshuarit janė temat e vdekjes e tė ngjashme dhe e gjithė kjo i brengos ata shumė.

Rritja e numrit tė vjetėve d.m.th. afrimi i vdekjes, frika e saj d.m.th. shtimi i besimit, sepse me kalimin e kohės e vėrteta kuptohet mė mirė. Kur njeriu ėshtė i ri, vdekja duket shumė larg dhe jeton sipas saj, kurse kur njeriu plaket atėherė me vdekjen ėshtė ballė pėr ballė dhe vepron e jeton sipas saj, pra ai tashmė ėshtė mė besimtar se gjithėherė.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 04.01.10 1:35

Epilogu



Vdekja ka marrė jetėn e shumė njerėzve, rebelėve, sulltanėve, mbretėrve e shumė tė tjerėve. Shumė njerėz kanė jetuar dhe tashmė nuk janė nė kėtė jetė, pra kanė vdekur dhe janė harruar. Askush nuk ka mundur dhe nuk do tė mund ti iki vdekjes.

Sepse ēdo person qė lind edhe ka pėr tė vdekur. Kurse gjėja mė mirė ėshtė tė pėrgatitemi pėr vdekjen dhe mos tė harrojmė se jeta ėshtė shumė e shkurtė dhe kalimtare.

Ēdo send qė ekziston ka fundin e vet, edhe njeriu pasi qė ekziston ka fund pra ėshtė krijesė me fund dhe nuk ka ikje prej vdekjes. "ēdo kush qe vijė do tė shkoje" kjo fjali me se miri e pėrshkruan vdekjen.

Qysh me fillimin e jetės nė kėtė botė dhe me krijim e njeriut tė par edhe vdekja ka filluar, kjo ėshtė e vėrteta e natyrės. A thua po tė mos ishte vdekja ēka do tė ishte a do ishim nė kėtė shkollė, nė kėto tavolina a do mėsonim ne, rregulla e kėsaj
bote a do tė ishte kėshtu, njerėzit a do mund tė gjenim ushqim tė mjaftueshėm etj.

Vdekja ėshtė e vėrtetė por pranimi i vdekjes ėshtė i vėshtirė.

Njerėzit kanė frikė nga vdekja nuk e dėshirojnė atė nė tė kundėrtėn e urrejnė por e vėrteta ėshtė se ajo do tė vijė dhe askush nuk mund ti shpėtojė asaj. Mė e mira ėshtė tė mendojmė atė dhe tė pėrgatitemi pėr vdekjen.

Vdekja ėshtė e lehtė dhe nuk duhet tė i frikėsohemi asaj.

Duhet tė mendojmė vdekjen qė tė mos kem frikė nga ajo, njeriu shpesh nuk di se ajo qė ndodh ėshtė nė dobi apo nė dėm tė tij, pėr kėtė shkak kur vdekja tė vijė duhet tė pranojmė.

Pėr shumė njerėz vdekja ėshtė natyrore por mund tė jetė edhe mbinatyrore dhe para nesh mbetet njė mister i madh.

Themi se etapat e vdekjes janė: si ajo e hershmja, ashtu edhe ajo ardhmja. Ne pra ishim tė vdekur para se tė vinim nė
kėtė botė. Kur ne tė vijmė nė kėtė botė, fillon cikli i jetės sė gjallė. Pastaj ne vdesim pėrsėri.

Pra, ēdo gjė qė ekziston nė kėtė univers qėndron midis ciklit tė krijimit (tė periudhės sė vdekjes dhe jetės).
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pse duhet te vdesim?

Mesazh  protoni prej 08.04.10 8:58

Fenomeni i ndarjes nga kjo bote, ose me mire te themi vdekja, jam i mendimit se eshte nje fenomen veshtire i spjegueshem... Dikush mund te thote se cdo gje qe e gjalle e krijuar ne kete bote duhet ta kete edhe nje mbarim te misionit te tij - ndarje nga bota e gjalle...Qelizat bija, nuk jane te afta qe ti trashegojne 100% cilesite, vetite dhe karakteristikat e qelizave mema, andaj kesisoji vije gradualisht deri te degjenerimi anatomik por edhe fiziologjik i gjeneratave pasuese qelizore...


***
avatar
protoni

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Perse vdesim..

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 9:25

Ne se shtrohet pyetja,perse duhet te vdesim,atehere besoi se askush nuk do te kishte deshire me ju pergjigj.
Ne se themi perse vdesim,atehere pergjigja eshte ajo qe miku im Proton ka dhene me lart.

Deri s'ka asgje absolute ne kete univers, atehere dhe ne ngelemi ne kufijte e relatives, keshtu qe vdesim, se natyra ben seleksionimin, per te sjelle ne jete te tjera krijesa njerzore, me te bukur, me te mencura e me nje pershtatshmeri me te madhe me abitatin ku jeton.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Odin prej 08.04.10 13:30

Ne nuk jemi qenie njerėzore qė kemi ardhur pėr tė jetuar njė pėrvojė shpirtėrore, por qenie shpirtėrore pėr tė pėrjetuar njė pėrvojė njerėzore ...
avatar
Odin

578


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Estilen prej 08.04.10 14:20

Se cfare do me thene e se cfare do me kuptue ky miku lart, une asgje s'kuptova.

Une per vehte jam qenie njerzore, me te gjitha tiparet e te gjitha 'pajisjet' qe duhet te kete nje burre..!!!! hahahaha

Dhe sa per shprehjen..
....jemi qenie shpirterore, qe kemi ardhur te jetojme nje pervoje njerzore....!!!!!!!!

Atehere shtrohet pyetja...
Kudo e gjesh pervojen njerzore kur ajo sipas teje mungon..se te gjithe jane qenie shpirterore...??
Shume e trazuar kjo pergjigje, hokus-pokus

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  ines prej 08.04.10 18:03

Per ti dhene kuptim jetes!
avatar
ines

11


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 18.06.10 14:16

Aforizma rreth vdekjes

Se ē’eshte jeta e di vetem ai qe eshte duke vdekur.

Cdo gjė mund tė mbijetohet, pėrvec vdekjes.

Dy herė vdiset, vdekja e dytė ėshtė atėherė kur tė harrojnė.

Mos jeto me friken e vdekjes por vdis me gezimin se ke jetuar.

Askush nuk mori leje per jeten tone. Prandaj, jeta i takon vete njerezve.

Per ne vdekja nuk ekziston sepse kur ne jemi vdekja nuk eshte e pranishme dhe kur vdekja eshte, nuk jemi ne te pranishem. - Epikur

A mund te flinte vdekja, nese jeta do te ishte nje enderr? - John Keats

Te pavdekshmit jane te vdekshem, te vdekshmit jane te pavdekshem, qe jetojne vdekjen e te tjereve dhe vdesin jeten e tyre. - Herakliti

Njeriu lind aq plak sa nuk eshte ne gjendje kurre te kuptoje c'eshte e reja. Dhe vdes aq i ri sa qe vdekja e tij i duket e vecante, e ndryshme nga riperseritja monotone e gjithe vdekjeve te tjera. – L.Kodra

Me pelqen dita e te vdekurve. shkoj ne varresa e ndihem dikushi. – Altan

Lindja dhe vdekja na imponohen, te jetosh varet nga ne. Jim Morrison

Mplakja eshte rruga e vetme qe kam gjetur per te mos vdekur i ri. - Proverb kinez

Nese nje njeri arrin te jetoje edhe pas vdekjes, atehere ndoshta ai eshte nje njeri i madh. - James Dean

Shenja e pare e fillimit te te kuptuarit shfaqet me deshiren per te vdekur. - Franz Kafka

Jeto cdo dite si te fundit e mendo sikur je i pavdekshem! -Giorgio Almirante

Per ne vdekja nuk ekziston sepse kur ne jemi vdekja nuk eshte e pranishme dhe kur vdekja eshte, nuk jemi ne te pranishem. – Epikur

Nese brenda nje viti nuk ke ndryshuar; prek pulsin se mund te kesh vdekur. – Freud

Asgjė nuk ėshtė e qartė nė kėtė botė pėrveē vdekjes dhe taksave. – B.Franklin

Mendoj se vdekja ėshtė e nevojshme pėr ne aq sa gjumi. Ne do tė zgjohemi tė freskėt nė mėngjes. – B.Franklin

Kam parė pak tė kenė vdekur nga uria, kam parė me qindra tė kenė vdekur nga ngrėniet. – B.Franklin

Puno sikur ke pėr tė jetuar 100 vjet, lutu sikur ke pėr tė vdekur nesėr. – B.Franklin

Mė mirė njė lypsar i gjallė sesa njė perandor i vdekur. – J.De La Fontaine

Vdekja nuk e gjen kurrė nė befasi njeriun e menēur, ai ėshtė gjithmonė gati tė largohet. - J.De La Fontaine

Qėllimi i gjithė jetės ėshtė vdekja. – S. Freud

Vdekja iu vjen tė gjithve, por arritjet e mėdha ndėrtojnė njė monument i cili do tė zgjasė derisa dielli tė ftohet. – R.W. Emerson

Gjithēka ka rrugėzgjidhje pėrveē vdekja, e cila ėshtė e sigurtė se kujtohet pėr ne tash ose mė vonė. – Cervantes

E gjithė ēfarė di ėshtė ēfarė dinė fjalėt, dhe gjėrat e vdekura, dhe kjo pėrbėn njė shumė tė vogėl tė hijshme, me njė fillim, njė mes dhe njė fund, si nė fjalinė e ndėrtuar bukur dhe nė sonatėn e gjatė tė tė vdekurit. – S. Beckett

Nuk ka vdekje mė tė tmerrėshme se tė mbash brenda vetes njė histori tė patreguar. – M. Angelou

Ne tė gjithė jemi tė dorėzuar ndaj vdekjes, asnjėri nuk i dorėzohet jetės. – G.Grin

Njė jetė e padobishme ėshtė njė vdekje e hershme. - Goethe

Unė ia vlej mė shumė e vdekur se e gjallė. Mos qaj pėr mua pasi tė kem vdekur; qaj pėr mua tani. – M. Dietrich

Kur je e vdekur, je e vdekur. Kaq. – M. Dietrich

Vdekja dhe jeta kanė pikėtakimet e tyre tė pėrcaktuara; pasuritė dhe nderet varen nga perėnditė. - Confucius

Nėse nuk e njohim jetėn, si mund ta njohim vdekjen? – Confucius

Vdekja nuk ėshtė asgjė, por tė jetosh i mundur dhe i palavdishėm ėshtė sikur tė vdesėsh pėrditė.- N.Bonaparti

Kėrkon mė shumė trimėri vuajtja se vdekja. .- N. Bonaparti

Mos e kini frikė vdekjen, djelmosha; mundeni atė dhe dėrgojeni nė radhėt e armiqve.- N. Bonaparti

Jeta eshte veē nje enderr ne rrugen e vdekjes..

Jo vdekja, por jeta eshte sprove per trimeri . – Alfer

Jeta e njerezve te medhenj fillon nga casti i vdekjes se tyre. –Area

Kur eshte vdekja s'jemi ne , dhe kur jemi ne s'eshte vdekja.

Frikacaket vdesin shume here para vdekjes se tyre, trimat e provojne vdekjen vetem nje here. – Shekspir

Vdekja mund te jete pastrimi nga fajet, por ajo nuk mund t'i riparoje ato kurrsesi.

E vetmja qe perbuz parane eshte vdekja.

Jeta me dhuroi tre zgjidhje: seks, droge, dhe vdekje. Une zgjodha 2 te parat; e treta me zgjodhi mua.

Mos jeto me friken e vdekjes por vdis me gezimin se ke jetuar.

Prapa ēdo loje ekziston ideali i vdekjes.

Po u zgjove ne mengjes dhe nuk e pe diellin ose dielli je ti, ose ke vdekur.

Vdekja eshte e trashguar.

Vdekja ėshtė e bukur, kur jeta ėshtė e shėmtuar - Johan S.Bah

Tė vdesim kur vdekja ėshtė mjek yni.

Vdekja eshte kapitulli i fundit i jetes edhe kapitulli i pare i perjetesise.

Turpi i te pasurit dhe vdekja e fukaras harrohen shpejt.

Cohuni te vdekur se na mbyten te gjallet.

Vetmia ėshtė mė e rėndė (keqe) sesa VDEKJA; sepse, njeriu, me rastin e vdekjes, e pėrjeton NJĖ VDEKJE dhe asgjė mė; kurse, NĖ VETMI, njeriu i pėrjeton tė gjitha tmerrėt e mundshme tė jetės, si dhe tė gjitha mėnyrat e mundshme tė vdekjeve!

Per femijte humbja e prinderve mund te jete e kaluara qe fshihet,por per prinderit vdekja e femijve eshte e ardhmja qe fshihet.

Unė isha i qetė vetėm nėntė muajt e kaluar nė barkun e nėnės sime: sigurisht kėtė paqė tė paralindjes do ta gjej vetėm nė zgorin e nėnės sonė tė pėrbashkėt, pas vdekjes. – Shatorbriani

As vdekja s'ka domethėnie, krahasuar me ate qė ėshtė e pėrjetshme. – Aragon

Vdekje nuk ka. Ajo nuk ekziston. Kur trupi fizik nuk funksionon mė, shpirti e lė dhe vazhdon me jetuar diku tjetėr.

Pėr ēdo punė qė bėnė, mendo se ke edhe vdekje.

Nė jetė ekzistojnė dy ndryshime: lindja dhe vdekja.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Jon prej 19.06.10 12:29

Mbi jetėn dhe vdekjen

Ka disa ditė qė nuk mė ndahen, si refren, vargjet e Shekspirit "E gjithė bota ėshtė njė skenė dhe burra e gra thjesht aktorė".

Nuk e gjej dot ende pse Shekspiri e formulon "They have their exits and their entrances" (Dalje dhe hyrje nė skenė) dhe jo nė rendin "hyrje" dhe "dalje" nga skena, siē do tė ishte e udhės sipas shtrirjes horizontale qė ne i njohim kohės, kur e para prin hyrja (lindja) dhe mė pas vjen dalja (vdekja).

Aq mė tepėr qė krejt monologu sjell njė parabolė tė ekzistencės njerėzore, tė fazave tė jetės sė individit nga fėmijėria nė pleqėri "E fundit skenė ndėr tė gjitha, qė e mbyll kėtė histori tė ēuditshme plot ngjarje, ėshtė fėmijėria e dytė dhe harresa e plotė; pa dhėmbė, pa sy, pa shije, pa gjithēka".

Me kėta rreshta mbi plakjen mbyllet monologu. Dhe ekzistenca njerėzore!

Kėto vargje s'mė lėnė tė qetė ē'prej ndarjes sė vullnetshme nga jeta tė Bekim Fehmiut. Nuk gjej asgjė pėrēmuese apo revoltuese (ndaj shoqėrisė, siē shoh ta shpjegojnė disa) nė pėrpjekjen pėr tė parandaluar degradimin nė gjendjen "pa dhėmbė, pa sy, pa shije, pa gjithēka". Dalida i dha fund jetės nė moshėn 54-vjeēare pėr tė mos u shndėrruar nė, siē ishte shprehur, "karikaturė e vetvetes".

Por qė nga vepra monumentale e Emil Durkheimit mbi vetėvrasjen, priremi ta shohim kėtė tė fundit si akt social. Durkheimi shpjegon se kur gjendet njė shkak i jashtėm i palumturisė, reagimi maksimal ėshtė vrasja, nė mungesė tė identifikimit tė shkaktarit tė jashtėm, veprimi ekstrem bėhet vetėvrasja.

Njė pėrshkrim i tipologjive tė vetėvrasjes pasohet nga sugjerimi se feja dhe familja luajnė rol kryesor nė mbrojtjen e individit pėrmes mekanizmave tė pazėvendėsueshme tė integrimit qė ato i kanė si dhe pėrgjigjet dhe zgjidhjet qė ofrojnė pėr identitetin. E kemi tė qartė pse disa fe monoteiste e gjykojnė tė patolerueshme vetėvrasjen: akt i drejtuar kundėr vetes, ajo (vetėvrasja) shėnon ndėrprerjen e raportit specifik tė pėrkatėsisė sė njeriut ndaj Zotit, thėnė ndryshe, kundėrshton sovranitetin e Zotit.

Njė ndėr temat mė pak tė rrahura nė publicistikė, pėr shkak tė 'sakrilegjit' dhe vėshtirėsisė qė trajtimi i saj bart, njė raporti unik me jetėn dhe vdekjen, ka momente kur vetėvrasjen nuk mund ta anashkalojmė. Statistikat ndihmojnė disi, deri diku duke zbuluar disa tė dhėna interesante: kuptojmė prej tyre se ndėrprerja e vullnetshme e jetės nuk ėshtė ekskluzivitet i vendeve tė varfra, apo shoqėrive tė prapambetura. Pėrkundrazi, vende si veriu i Evropės, apo Japonia i prijnė listės ndėr vite.

Qė nga vetėvrasja si shenjė proteste, ajo pėr kredo politike (nė vitin 1942 Stefan Cvajgu i dha fund jetės kur mendoi se nazizmi po shkatėrronte vizionin e tij humanist, apo Jan Palaku nė vitin ‘68 pas pushtimit asokohe tė Ēekosllovakisė nga trupat sovjetike) pėr shkaqe fiziologjike e deri te forma tė vetėvrasjes sė ritualizuar pėr mbrojtje nderi, - diapazoni ėshtė i gjerė.

E megjithatė, nuk do ta shteronim temėn nėse nuk do tė sillnim nė vėmendjen tonė edhe njė argument tjetėr. Zhan Ameri, pak i njohur pėr publikun tonė, shkruan vite tė shkuara njė libėr befasues. Nė sprovėn e tij mbi vetėvrasjen, konstaton se tė gjithė ata qė merren me fenomenin, qofshin sociologė apo psikologė, flasin nė emėr tė shoqėrisė nė vend qė, siē shprehet, "ta kėrkojnė nė brendėsi tė sistemit tė saj tė patjetėrsueshėm".

Ai e sheh vetėvrasjen si shprehje tė epėrme tė lirisė, zgjedhje tėrėsisht individuale. Nuk ėshtė i vetmi. Ekzistencializmi gjithaq e pėrligj "Me vetėvrasjen, ēėshtja e sė 'natyrshmes' nė vdekjen shfaqet nė njė mėnyrė tėrėsisht tė re. Akt i tmerrshėm, vdekja vullnetare mund tė bėhet "natyrale" pėr atė qė provon ndjenja neveritjeje nga jeta apo dėshtimi nė jetė, apo dėshtimit tė jetės, kur jo vdekja por jeta bėhet e kundėr-natyrshme dhe subjekti ndjehet i shtyrė natyrshėm drejt vdekjes."

Apo mė tej "Ti, Tjetri, qė ishe ferri im, por po ashtu edhe lumturia ime, nuk do ndjesh keqardhje, tė paktėn jo pėr shumė kohė, kurse unė po, ndjej keqardhje pėr ty dhe pėrmes teje pėr veten. Por as vdekja nuk mė liron nga Tjetri, sepse pas largimit tim nga jeta Ti do mund ta gjykosh jetėn time ashtu siē ta merr mendja: tė mirė apo tė keqe".

Nė ditė si kėto, nuk dua tė pėrdhos asnjė kujtim, dhe sidomos jo tė flas aty ku flet vdekja. Mė mjafton tė ndez njė qiri dhe tė lutem pėrshpirtshėm pėr Bekim Fehmiun, ndarjen e tė cilit nga jeta e shoh si zgjedhje tė njė njeriu tė lirė, nė konsistencė tė plotė me mėnyrėn se si e ka jetuar jetėn.

Kėtė kalim nga vėshtrimi estetik i vetėvrasjes (asociuar nga vargjet e Shekspirit), drejt vėshtrimit moral (religjionet monoteiste), dėshiroj ta pėrfundoj me njė konsideratė etike: njė vdekje e zgjedhur vetė ėshtė njė ēėshtje thellėsisht individuale, ku njeriu ėshtė vetėm, me veten, dhe shoqėrisė s'i mbetet veē tė heshtė! Tanatos-edukimi nis prej kėtu...

U.Lama
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Jon prej 19.06.10 23:33

Tremb mė shumė vdekja apo jeta pas vdekjes?

Grekėt besonin se, shpirti gjendet nė zemėr ngaqė numėronin frymėmarrjet e ngadalėsuara dhe tė pushuara pėrgjithmonė, nė ēastet e vdekjes.

Nė fund tė fundit edhe shprehjet nė mes tė dashuruarve "zemėr", "tė dua me zemėr", "tė kam zemėr", "mė ke hyrė nė zemėr", e tė tjera e tė tjera frazeologji romancash, burojnė nga po ky besim antik grek.

Frymėmarrjet e fundit tė zemrės dhe ndėrprerja finale e tyre sinjalizonin vdekjen ontologjike. Me zhvillimin e mjekėsisė moderne, gjegjėsisht pėrsosjen e mjeteve dhe tė aparaturės teknologjike - tė anamnezės sė pėrgjithshme dhe specifike tė organizmit tė njeriut, kanė dalė nė dritė shumė funksione qė kryejnė zemra dhe truri.

Dashuria, tani nuk besohet se gjendet nė zemėr, por nė koren e trurit tė madh, nė tė cilėn thuajse lokalizohen tė gjitha emocionet njerėzore, pavarėsisht simptomės sė dashurisė si rritje dhe intensifikim i pompimit kardial.

Pėr psikologėt "shpirti" nuk ka kuptim metafizik; nuk ka pavarėsi autonome nga trupi dhe organikja, siē mendohej dikur, por shpirti pėr ta paraqet rezultanten e tė gjitha proceseve, dukurive, gjendjeve dhe manifestimeve psikike.

Pėr materialistėt shpirti ėshtė produkti i lartė i materies sė organizuar nė mėnyrė tė veēantė (pjesa biologjike, organike, si truri, zemra, eshtrat etj.) dhe nuk ėshtė i pavarur nga trupi.

Ndėrsa biologėt pohojnė se kemi dy lloje vdekjesh: vdekja klinike dhe vdekja finale biopsiqike. E para, ka tė bėjė me "vdekjen e pėrkohshme" tė zemrės dhe ndaljen e frymėmarrjes, ndėrsa e dyta, me vdekjen e trurit (EEG) e tė zemrės (EKG).

Po ashtu, dy elementė kryesore tė qenieve tė gjalla, si proteinat dhe ADN-ja kanė specifikat e tyre dalluese dhe funksionale, tė cilat pėrfaqėsojnė ndėrlikueshmėrinė e natyrės njerėzore dhe konceptin e vdekjes.

Pėrderisa proteina shkatėrrohet dhe nuk mund tė ngjallet nga denatyrimi si rezultat i faktorėve endogjenė dhe ekzogjenė, ADN-ja ka mundėsi rigjenerimi. Nė AND, gjegjėsisht ARN informative, ruhen tė gjitha informatat e njeriut.

Ndoshta informata regjistrohet nė engramet e universit qė shndėrrohet nė valė fizike! Ndoshta kėto informata do tė mund tė nxirren nė njė dimension tjetėr tė universit.

Kjo do tė thotė me fjalė mė tė thjeshta se ndoshta jetojmė vetėm nė njė pjesė tė vogėl tė universit dhe pjesa tjetėr ėshtė ende e panjohur nga truri jonė, por jo nga shpirti.

Por, sado i pamundur tė duket ky koncept, kurioziteti nuk e ka lėnė kurrė njėriun qė tė presė, por e ka shtyrė gjithnjė tė provojė e tė sfidojė kozmosin pėrmes dijes dhe zhvillimit teknologjik.

Kulti religjioz "Ravlian Movement"- i themeluar nga Klod Mauris Marcel Vorilho, i njohur tashmė si Rael (i marrė nga emri i perėndisė egjiptiane Ra), pėrbėn metaforėn psikologjike tė shoqėrisė moderne, ku lidhen ca njohuri shkencore dhe arritje mbi klonimin me psikologjinė e masave tė etur pėr ngushėllime religjioze nė njė "relativizėm ekstrem tė tė vėrtetave" nė postmodernizmin e sapolindur.

Ky kult lindi mė 1974 nė Paris tė Francės, ku sot thuhet se ka mbi 60.000 anėtarė aktivė, qė besojnė se ne jemi krijesa tė klonuara nga jashtėtokėsorėt, tė cilat janė specie mė inteligjente se njerėzit dhe, "Kopshti i Edenit" i proklamuar nga Bibla ėshtė laboratori i shkencėtarėve alienė, tė cilėt na klonuan nė epruvetat e tyre, njėsoj siē do tė bėhemi edhe ne "krijuesit e krijesave tona" nė tė ardhmen e afėrt - pėrmes pėrsosjes shkencore nė klonimin e qelizave embrionale.

Kjo teori shpjegon kėshtu qė dėshira pėr pavdekshmėri mesa duket do tė mund tė realizohet vetėm nėpėrmjet zhvillimit tė shkencės dhe asistencėn nga qeniet mė tė larta se ne.

Ka shumė njerėz qė besojnė fuqishėm nė tė vėrtetėn raeliane dhe ēmenduria qėndron nė faktin se, paratė qė depozitohen nga pėrkrahėsit e saj mendohet tė ndėrtohet "Ambasada pėr Vizitorėt Alienė" madje dikur kanė thėnė se nė vitin 2035 do tė vijnė Alienėt nė kėtė ambasadė, bashkė me profetėt e dikurshėm qė janė ngritur nė qiell.

Por, Rael ka qėnė ai qė e ka kundėrshtuar kėtė teori, duke thėnė se do tė vijnė mė herėt se ky vit, kur sipas tij, (gjithnjė sipas tij) Zoti ishte keqkuptuar, sepse ishin Alienėt ata qė na sollėn librat e shenjtė (si pėrvoja tė tyre pėr edukimin e tokėsorėve) dhe do tė na shpaguajnė kėtė zhgėnjim nga pėrkushtimi mijėvjeēar ndaj Zotit dhe perėndive tė ndryshėm, me "eliksirin alkimist", tė "mundjes sė vdekjes", ose ripėrpunimit tė ADN-sė.

Sipas mėsimeve tė liderit tė kultit raelian, ADN ėshtė shpirti dhe prandaj jemi tė pavdekshėm, sepse AND-ja nuk shuhet kurrė si ekzistencė dhe esencė.

Pra, pėr tė mos detajuar kėtė kult religjioz modern mė tej, vėrehet nė tė gjitha manifestimet e jetės dhe lindjes sė religjioneve, sekteve, ose kulteve, qofshin kėto paramonoteiste, animiste, monoteiste, politeiste, parahistorike, paramesjetare e gjithashtu gjatė epokės sė modernizmit, se gjithmonė ka qenė i gjallė te qeniet njerėzore "karemi pėr pavdekshmėri", si njė "ankth ndaj vdekjes", ose "dėshirė pėr pėrjetėsi".

Kur evropianėt u ndeshėn pėr herė tė parė me popullin eskimez, ata u tregonin atyre se, kishin menduar deri atėherė se ishin i vetmi popull nė tokė. A jemi tė vetėm nė univers?- pyesin tokėsorėt. Jemi tė vetėm derisa tė "ndeshemi" me alienėt ashtu sikurse eskimezėt me evropianėt.

Dihet qė njerėzit i tremben vdekjes dhe ndoshta kjo ėshtė arsyeja qė mundohen tė shpikin kulte e besime tė reja qė ti shpėtojnė disi kėsaj frike. Megjithatė, ajo qė i frikėson njerėzit nuk ėshtė vdekja dhe dhembja fizike sa ėshtė "zhdukja". Kjo ėshtė vėrtet njė tabu dhe ideja se "atje lart" nuk ka jetė, duket e papranueshme pėr tė gjithė ne.

Megjithatė, sipas njė sondazhi, rreth 54 pėrqind tė evropianėve besojnė nė botėn e pėrtejme, ndėrsa 23 pėrqind thonė se shpresojnė, por qė nuk kanė asnjė argument pėr tė besuar.

Fituesi i ēmimit "Nobel" pėr Mjekėsinė, Francois Jacob, tregon se tė vdesėsh ashtu si dhe tė lindėsh, ėshtė njė domosdoshmėri, pasi qeniet evoluojnė dhe "kufijtė e jetės nuk mund tė braktisen. Rastėsisht ato janė tė shkruara nė trashėgiminė tonė gjenetike". Por kjo nuk na ngushėllon aspak.

Nga ana tjetėr, pėrgjatė shekujve njeriu ėshtė pėrpjekur tė gjejė vetė pėrgjigje nga mė tė ndryshmet. Varėset e fildishta, gjerdanėt, ushqimet dhe plot gjėra tė tjera qė hidheshin nė varre nė periudhėn e paleolitit, tė bėjnė tė mendosh se rreth 30-50 mijė vjet mė parė paraardhėsit tanė besonin nė jetėn e pėrtejme.

Ndėrsa nė Egjiptin e Lashtė jeta e pėrtejme u garantohej tė gjithė atyre qė ishin sjellė mirė. I vdekuri paraqitej nė gjyqin e drejtuar nga Osiride, sovrani i jetės pėrtej varrit dhe zemra e tij vendosej mbi njė peshore.

Nėse ishte mė e rėndė se njė pupėl, atėherė pavdekshmėria i mohohej kategorikisht, pėrndryshe i vdekuri do tė kalonte nė botėn e pėrtejme, ku mund "tė fliste, qeshte, punonte, hante, pinte, te bėnte dashuri dhe gjithēka tjetėr qė bėnte mė parė nė jetėn e pėrditshme", lexohet nė shkrimet e ndryshme tė asaj epoke.

Ideja e njė jete tė qetė pas vdekjes ėshtė e njėjtė nė shumė vende tė ndryshme. Edhe pse nė disa kultura antike, si nė atė vikinge, parajsa rezervohej pėr heronjtė, ndėrsa pėr aztekėt atje shkonin viktimat e sakrificave tė mėdha, budistėt dhe hinduistėt nė fakt besojnė nė rimishėrimin ku je i dėnuar deri sa tė arrihet gjendja e quajtur Nirvana, ku njeriu arrinte tė gjente gjendjen shpirtėrore. Rimishėrimi nuk ėshtė njė fakt simbolik.

Nė librin "Spook" (Norton & Company), gazetarja amerikane Meri Roach tregonte se ishte zhvendosur nė Indi pėr tė hetuar mbi rimishėrimin, sė bashku me Kirti Rawat, studiues i filozofisė orientale.

Njė nga rastet qė Rawat gjykonte si mė specifik, ishte ai i fėmijės sė quajtur Aiswary. Sipas tė afėrmve, ai ishte rimishėrimi i Veeraplit, njė fėmijė qė kishte vdekur nga goditja e njė rrufeje. Thuhej se Aiswary i njohu tė gjithė familjarėt e fėmijės sė vdekur nė foto, madje mbante mend edhe episode tė ndryshme nga jeta kur Veerpal ishte gjallė. E ėma tregonte se, njė herė kishte gjuajtur me shkelma njė shtyllė elektrike, por pėrballė gazetares Roach, fėmija nuk tha asnjė gjė dhe folėn vetėm tė afėrmit. Nė fund, Rawat, qė besonte te rimishėrimi, e kishte pranuar se rasti i Aiswaryt nuk ishte bindės.

Edhe besimi nuk arriti qė ta fshinte frikėn e vdekjes. Nė shumė kulte vdekja ėshtė njė dėnim qė i jepet njeriut pėr shkak tė mėkateve tė mėdha qė ka bėrė nė jetė.

Nė Bibėl, pėr shembull, pėrzėnia nga parajsa pėrkon me fillimin e ekzistencės sonė nė botėn tjetėr. "Nė eksperiencėn time, tė jesh besimtar nuk ėshtė as mbėshtetje dhe as ndihmė pėr ata qė janė duke vdekur", tregon Nadia Crotti, psikologe nė Institutin Kombėtar tė Tumoreve nė Genova dhe asistente e pacientėve nė muajt e fundit tė jetės. "Pėrkundrazi, ata qė janė sjellė nė jetė, duke ndjekur ritet fetare, shpesh janė mė tė prirur pėr tė mos e pranuar vdekjen. Pse? Sepse ndihen tė tradhtuar nga Zoti".

Nė fakt, ndihma mund tė vijė nga familjarėt, mjekėt dhe psikologėt, edhe pse vetėm nė kohėt e fundit mjekėsia ka filluar tė pėrdorė mėnyra tė ndryshme pėr tė larguar dhimbjet nė fazat e fundit tė jetės, jo vetėm ato fizike.

KB
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Zattoo prej 24.11.10 22:42

Si t’i shpjegoni vdekjen fėmijės?

Vdekja ndonjėherė ėshtė njė fenomen i vėshtirė pėr t’u pranuar edhe nga tė rriturit. Po pėr fėmijėt?

Mos pėrmendja e vdekjes pėr tė mos mėrzitur fėmijėt ėshtė gabimi mė i madh i prindėrve. Sepse nė rastet kur fėmija humb njė tė afėrm fėmija do tė pėsojė traumė mė tė madhe.

Si duhet t’ia shpjegojmė vdekjen pa e frikėsuar dhe nė tė njėjtėn kohė pa i fshehur tė vėrtetėn? Si duhet t’ia mėsojmė qė vdekja nuk ėshtė njė fund por fillim?

Ja disa kėshilla pėr prindėrit pėr tė mundėsuar njė ballafaqim tė shėndetshėm tė fėmijėve me tė vėrtetėn e vdekjes:

- Tregohuni tė drejtė me fėmijėn. Mos e mashtroni atė me gėnjeshtra tė bardha si “iku” ose “ėshtė bėrė engjėll nė qiell”. Kėto fjalė nuk do tė bėjnė gjė tjetėr vetėm se t’ia turbullojnė mendimet.

- Sigurohuni qė fėmija tė kuptojė gjėrat e shpjeguara nga ana juaj rreth vdekjes.

- Mos pengoni pyetjet e fėmijės rreth vdekjes. Pėrgjigjuni pyetjeve tė tij nė mėnyrė tė thjeshtė dhe tė drejtė.

- Flisni me fėmijėn dhe shpjegojini mendimet dhe besimin tuaj fetar nė lidhje me vdekjen. Kjo do ta ndihmojė tė kuptojė mė lehtė.

- Mos fshihni hidhėrimin tuaj nga fėmija. Tregojini se njerėzit mund tė jenė here tė mėrzitur e here tė nevrikosur dhe se kjo ėshtė diēka normale.

- Lėreni fėmijėn tuaj tė ndajė me ju ndjenjat dhe mendimet e tij rreth vdekjes. Mos ngurroni t’i tregoni atij dashurinė dhe se jeni gjithnjė pranė tij. Nėse fėmija nuk ndihet i vetmuar dhe ndjen ngrohtėsinė, dashurinė e dikujt, do tė ndihet mė pak i frikėsuar. Kur tė ndihet gati mos ngurroni ta merrni me vete nė varreza. Nė kėtė mėnyrė do tė shohė dhe kuptojė se vdekja ėshtė njė pjesė e jetės.

Aisa Kokiēi
avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Berti69 prej 10.12.10 20:44

Asgje nuk humb ne gjithesi,
vetedija nuk vdes,
ajo vetem ndryshon automjetin.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  gjilanasi prej 11.12.10 14:57

Shpesh na ndodh qe kur na vdes dikush i aferm te mendojme per JETEN, qe jeta eshte kalimtare dhe e llogaritur ne kohe.
Dhe qe ne nuk jemi te vetdijshem qe koha e jone eshte e kufizuar ne kete toke dhe se ekzistenca jone ketu ne toke nuk eshte e perjetshme dhe qe askush nuk e di kur pervoja jone do te ndalet.
Ne realitet, vdekja, jeta, ata nuk jane te ndashme sepse vdekja eshte nje pasazh ne nje tjeter jete, ashtu si lindja e nje shpirti qe misherohet ketu ne toke.
Doja ketu per te vene ne pah anen pozitive te vdekjes, si nje kthim te burimi dhe se jeta pas vdekjes eshte shume me e lehte se jeta ne toke.
Duhet pranuar qe vdekja nuk eshte denim sepse ne jemi gjithmone ne kerkim te fajtoreve per aksidente rrugore, alkool, shpejtėsia etj.

Ne realitet, kur eshte koha qe shpirti te ndal pervojen, ajo ndalet dhe nuk duhet kerkuar fajtori, por te pranohet vdekja si nje fakt i pashmangshem dhe si nje bekim, perrndryshe ne do te jemi te mberthyer ketu poshte ne perjetesi.
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Zattoo prej 12.12.10 13:20

“Varrosje” pėr sė gjalli, pėr ta vlerėsuar mė shumė jetėn!



Studentėt e Universitetit tė mjekėsisė nė Tajvan janė “varrosur” pėr sė gjalli nėpėr arkivole pėr tė mėsuar qė ta ēmojnė mė shumė jetėn. Tinejxherėt e kolegjit tė mjekėsisė “Rende” patėn njė ligjėratė tė pazakontė, pėr tė cilėn profesorėt e tyre thonė se u ka mundėsuar atyre qė ta pėrjetojnė pėrvojėn e vdekjes. Studentėt shkruan testamentet dhe u veshėn pėr varrim. Pas kėsaj u futėn nėpėr arkivole, tė cilat pastaj u futėn nėn dėrrasat e dyshemesė, ku kaluan dhjetė minuta.

“Edhe pse kaluan vetėm 10 minuta nėpėr arkivole, efekti ishte i ngjashėm si me vdekjen e vėrtetė”, tha profesori Qiu Duaneng.

“Kur dola nga arkivoli, ndihesha sikur tė isha rilindur. Tash vėrtet e di se ēdo sekondė e jetės ėshtė shumė e rėndėsishme dhe shumė me vlerė”, tha studentja Xiao Lin.
avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Neo prej 07.03.11 9:17

Pas vdekjes



Prej kohėsh pyesim nėse ekziston. Por a mund tė ketė ndonjė provė, tregues? Si ėshtė ajo? Ja se ēfarė tregojnė shkencėtarėt, teologėt, filozofėt...

Homo Sapiens ka njė karakteristikė thelbėsore qė e dallon nga tė gjitha qeniet e tjera tė gjalla: janė tė vetmit qė e dinė qė jeta e tyre do tė ketė njė fund ndaj dhe bėjnė gjithmonė pyetje mbi vdekjen. Fundi i rrugės, fundi i vetė jetės, apo rinisja e njė jete tjetėr tė re nė botėn e pėrtejme...

Pėrgjigjet ndryshojnė sipas kulturave tė pėrkatėsisė, por edhe pėr shkak tė bindjeve personale. Gjithēka ka evoluar nė rrjedhėn e kohės. Ideja e njė “rimishėrimi” sipas natyrės ishte e para qė doli. U zhvillua rreth 10 mijė vjet mė parė, me shpėrndarjen e agrikulturės: teksa shiheshin bimėt sezonale qė rilindnin gjithmonė identike, u mendua se edhe pėr njerėzit duhet tė kishte rilindje.

Nė tempullin nėntokėsor tė Hal Saflieni nė Maltė, rreth 6 mijė vjet mė parė, mijėra tė vdekur u varrosėn nė pozicion fetal nė tokė, me shpresėn se kėshtu mund tė rilindnin sėrish.

Por qė mė pėrpara, nė varrosjet paleolitike dhe neolitike nė Europė dhe Azi ngjyrat e jetės mbuloheshin me dhe ose me njė pllakė druri, pasi mendohej pėr vazhdimėsinė e ekzistencės nė njė botė shpirtrash, ku mbijetonin pėr njėfarė kohe ata mė tė fuqishmit.

Skeptikėt e vjetėr

Jo gjithmonė njeriu e ka imagjinuar botėn e pėrtejme tė qetė dhe tė lumtur. Sumerėt, pėr shembull, kishin njė ide jo shumė optimiste. Aq sa nė poemėn e parė epike tė njerėzimit, mbreti i tyre mitik, Gilgameshi, luftonte me tė gjitha forcat e tij pėr tė rikthyer nė jetė mikun e tij Enkidu.

Pėr mė tepėr kėrkonte bimėn e pavdekshmėrisė, qė i iku nė momentin e fundit pasi u “vodh” nga njė gjarpėr uji. Vetėm nė fund tė “Epit tė Gilgameshit” sqarohej ajo qė kishte me tė vėrtetė rėndėsi: eksperienca e jetės, qė bėhet e pavdekshme pėrmes librit qė e tregon. Me pak fjalė, sumerėt i jepnin mė shumė rėndėsi lavdisė sė arritur falė shkrimeve se bota e pėrtejme shihej si dimension pėr tė vazhduar ekzistencėn.

Vende tė veēanta

Pėr egjiptianėt, mbretėria e tė vdekurve ishte njė dimension i rėndėsishėm ku mund tė ripėrjetoheshin kėnaqėsitė e jetės sė jetuar nė tokė. Por nė mbretėrinė e vjetėr, kjo botė ishte vetėm pėr faraonėt. Nė Mesjetė u pėrfshinė edhe fisnikėt. Shumė kohė mė vonė ky koncept i pėrfshiu tė gjithė.

Por edhe nė Egjipt nuk mungonin skeptikėt pėr botėn e pėrtejme. Edhe nė Kinėn e Vjetėr besohej nė jetėn e pėrtejme dhe te qielli, por vetėm pėr perandorėt. Nė Greqinė e Vjetėr ishte njė vend i errėt ku shkonin tė gjithė pa pėrjashtim, tė mirė e tė keq, dėshtakė dhe heronj.

Sipas John Bowker, autori librit “Vdekja sipas besimeve”, jo gjithmonė besimet premtojnė se ekziston njė botė e pėrtejme, ndėshkime apo vlerėsime pas vdekjes. Shumė prej tyre sugjeronin vetėm sjellje tė caktuara pėr tė jetuar mė mirė mbi tokė. Nė hinduizmin mė tė vjetėr nuk ka gjurmė parajse apo ferri. Parajsa si vend i vogėl dhe hyjnor, nė pritje qė shpirti tė rimishėrohej, u konceptua mė vonė nė besimin hinduist.

Shpėrblimi

Edhe hebrenjtė, pėr njė pjesė tė mirė tė historisė sė tyre, nuk besonin te bota e pėrtejme. “Zoti kishte bėrė njė marrėveshje me Abrahamin pėr tė siguruar vazhdimėsinė dhe nė tokė tė premtuar popullit hebre”, shpjegon Bowker. “E ndėshkonte dhe shpėrblente nė jetė, jo nė botėn e pėrtejme, qė shihej si njė vend i errėt ku qėndronin lakuriqėt e natės”.

Hebrenjtė konceptuan diēka tė ngjashme me parajsėn vetėm nė shekullin II para Krishtit. Mbretėria e qiellit dhe mundėsia qė kishin tė gjithė pėr tė jetuar njė tjetėr jetė pas vdekjes, u bė mė pas ēelėsi i suksesit tė besimit tė krishterė.

Ndėrsa besimi mysliman e imagjinonte ndryshe nga gjithė fetė e tjera botėn e pėrtej vdekjes: si njė vend me burime me ujė tė freskėt, qumėsht dhe mjaltė, palma, lule, kafshė tė shkėlqyera dhe shumė vajza tė bukura pėr t’u martuar.

Dyshimet

Po a ekziston me tė vėrtetė diēka pas vdekjes? Ėshtė njė pyetje qė njeriu i bėn prej kohėsh vetes. Jo mė kot kjo temė rikthehet herė pas here nė art, letėrsi dhe shpesh kinema: ashtu si nė filmin e fundit tė Clint Eastwood “Hereafter”, ku tre protagonistėt kanė pasur eksperienca me vdekjen dhe me atė qė ndodh pas saj.

Mbi valėn e diskutimeve tė rindezura pas filmit kemi mbledhur mendimet e shkencėtarėve, teologėve, filozofėve, intelektualėve qė, pėr arsye tė ndryshme, nuk kanė pasur mendime tė njėjta pėr kėtė temė.

Pyetja ka qenė e njėjtė pėr tė gjithė: a ekzistojnė prova shkencore apo arsyetime qė tė bėjnė tė mendosh pėr ekzistencėn (apo mosekzistencėn) e diēkaje tjetėr pėrtej vdekjes? “Mendoj se nuk mund tė gjenden prova eksperimentale pėr tė konfirmuar apo mohuar se ka diēka pas fundit tė jetės. Unė nuk besoj nė njė ekzistencė pėrtej vdekjes.

Tė shqetėsuar pėr atė qė mund tė na ndodhė mė vonė, shpesh harrojmė se ndėrsa jemi gjallė mund tė bėjmė diēka pėr tė arritur njėfarė pavdekshmėrie.

Mbijetesa jonė pas vdekjes fizike mund tė realizohet me veprime qė lėnė shenjė dhe falė kujtimeve qė kanė pėr ne personat qė na kanė qėndruar afėr”, tregon astronauti Umberto Guidoni. Ndryshe mendon drejtori i institutit budist “Lama Tzong Khapa”, Marcello Macini. “Nuk ekzistojnė prova, por konsiderata tė thjeshta. Mendja jonė aq e mprehtė dhe aq e madhe nuk mund tė kufizohet vetėm nė njė jetė, atė qė jetojmė mbi tokė”.

David Engelman, neuroshkencėtar

“Nuk mendoj se ėshtė e mundur tė provosh pėrmes absolutizmit shkencor, se ekziston njė jetė tjetėr pas vdekjes, sinqerisht nėse ajo ekziston, duhet tė jetė e lidhur nė njėfarė mėnyre me atė qė bėjmė nė jetėn tonė reale, duhet tė jetė njė reflektim i asaj qė kemi bėrė nė tokė.Tė mendosh pėr jetėn pas vdekjes na ndodh shpesh, por duhet tė jetė njė instrument qė pėrdoret pėr tė kuptuar jetėn nė tė cilėn jetojmė tani. Nė njėfarė mėnyre edhe libri im “Sum: Forty Tales from the Afterlives”, tregon 40 skenarė fantastikė pas vdekjes.

Aty Zoti, jeta pas vdekjes dhe vetė jeta marrin forma tė ndryshme. Nė njė histori pėr shembull Zoti ėshtė shumė i vogėl dhe nuk ėshtė nė dijeni pėr ekzistencėn tonė. Nė njė tjetėr, jetėn pas vdekjes e jetojmė vetėm me personat qė kemi njohur. Gjithsesi ajo qė ka rėndėsi ėshtė se nuk mund ta pėrjashtojmė nė asnjė mėnyrė, edhe pse prova nuk ka dhe nuk do tė ketė kurrė, pėr ekzistencėn e njė jete pas vdekjes”.

Susan Blackmore, psikologe

Blackmore, si studiuese e fenomeneve para vdekjes, ka shumė pėr tė treguar. “Nuk ekziston absolutisht asnjė provė nga pikėpamja shkencore apo filozofike se ekziston jetė pas vdekjes. Kam kaluar dhjetėra vjet pėr t’u pėrpjekur ta vėrtetoj kėtė ide dhe gjithēka qė kam gjetur vėrteton tė kundėrtėn: pasi ndalon zemra dhe shuhet truri, njeriu nuk ekziston mė. Tė paktėn pėr njerėzit mbi tokė.Shumė prej tyre nuk e besojnė atė ēfarė ndodh pas kėsaj. Edhe unė i bashkohem kėtij mendimi. “Nuk besoj te njė jetė pas vdekjes. Mė duket njė ide fėmijėrore, me mendime tė tilla si: kė do tė takoj pas vdekjes? Si ėshtė atje. Pėrderisa nuk ekzistojnė prova tė prekshme, nuk mund ta besoj.

Pėrvojat e paravdekjes

Tuneli ėshtė njė imazh tipik i eksperiencave tė paravdekjes. “Ato ndodhin nė kushte kritike, arrest kardiak, hemorragji cerebrale, koma dhe kanė njė pėrmbajtje shumė transcendentale”, thonė mjekėt. “Njerėzit i tregojnė gjithmonė se ishin tunele me apo pa dritė, ndjesi paqeje, takim me tė vdekurit apo dritėn, eksperienca jashtėtrupore”.

Provat? Pėr ata qė mbėshtesin ekzistencėn e pėrjetėsisė ekziston njė provė. Pėr shkencėn janė fenomene qė e kanė origjinėn nė tru. “Mosfunksionet cerebrale dhe ilaēet mund tė shkaktojnė halucinacione apo delir.

Ka hipoteza mbi mekanizmat (pėr shembull ndryshimi i neurotransmetuesve, por nuk ka prova se kėto eksperienca kanė karakteristikat tipike tė delirit. Shpjegimi kėrkon studime shumė tė thella”. Ėshtė fakt se dėshmitė e atyre qė kthehen nga “bota tjetėr” vazhdojnė tė ēudisin shkencėn. Nė tė vėrtetė, shumė rrallė pacientėt dinė ta ndėrtojnė atė qė ka ndodhur pėrreth tyre, ndėrsa kanė qenė nė gjendje tė pavullnetshme.

Shpesh, kur njė person i ėshtė afruar vdekjes, tregon se ka parė se ēfarė ka nė anėn tjetėr dhe eksperiencat e treguara pėrsėriten me tė njėjtat karakteristika, edhe nė kultura tė ndryshme nga e jona.

Kėshtu, nė njė studim tė publikuar nė revistėn “Lancet” nė vitin 2001, Pim van Lommel, kardiolog i spitalit Rijsstate tė Arnhem (Holandė), ėshtė pėrpjekur tė kuptojė se cilat ishin ndjenjat qė pėrjetoheshin, duke intervistuar 344 pacientė qė u ishin nėnshtruar manovrave tė ringjalljes pas njė ataku kardiak.

Nga studimi doli se 18 pėr qind e tė intervistuarve tregoi se kishte pėrjetuar njė eksperiencė paravdekjeje (ndėrsa tė tjera studime paraqesin pėrqindje mė tė vogla, nga 5 nė 10 pėr qind).

Frika e vdekjes

Vdekja ėshtė ajo qė na tmerron qė kur fillojmė t’i japim kuptim jetės. Ndaj shpesh ėshtė mė mirė tė mendosh se jeta ekziston edhe pas saj. Sipas njė sondazhi, rreth 54 pėr qind e europianėve besojnė nė botėn e pėrtejme, ndėrsa 23 pėr qind thonė se shpresojnė qė pas vdekjes ekziston jeta, por qė nuk kanė asnjė argument pėr ta besuar.

Tė vdesėsh, ashtu si dhe tė lindėsh, ėshtė domosdoshmėri, pasi qeniet evoluojnė. Nga ana tjetėr, gjatė shekujve, njeriu ėshtė pėrpjekur tė gjejė vetė pėrgjigje nga mė tė ndryshmet. Edhe besimi nuk arrin qė ta fshehė frikėn e vdekjes.

Nė shumė kulte, vdekja ėshtė njė dėnim qė i jepet njeriut pėr shkak tė mėkateve tė mėdha qė ka bėrė nė jetė. Nė Bibėl, pėr shembull, pėrzėnia nga Parajsa pėrkon me fillimin e ekzistencės sonė nė botėn tjetėr. “Nė pėrvojėn time, tė jesh besimtar nuk ėshtė as mbėshtetje dhe as ndihmė pėr ata qė janė duke vdekur”, tregon Blacmore. “Pėrkundrazi, ata qė janė sjellė nė jetė duke ndjekur ritet fetare, shpesh janė mė tė prirur pėr tė mos e pranuar vdekjen. Pse? Sepse ndihen tė tradhtuar nga Zoti”.

Nė fakt, ndihma mund tė vijė nga familjarėt, mjekėt dhe psikologėt, edhe pse vetėm nė kohėt e fundit mjekėsia ka filluar tė pėrdorė mėnyra tė ndryshme pėr tė larguar dhimbjet nė fazat e fundit tė jetės. Sigurisht jo vetėm ato fizike.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

VDEKJA

Mesazh  Nikolaos prej 07.03.11 16:01

"VDEKJA ESHTE GJUME PA ENDRRA"
(Napoleon Bonaparti)


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 07.03.11 21:49, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Equinox prej 07.03.11 16:03

Nikolaos shkruajti:"VDEKJA ESHTE GJUME PA ENDRRA"
ka thene Napoelon Bonaparta.
avatar
Equinox

238


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Arsenic prej 06.04.11 23:09

Jane dy gjera ne jete qe nuk mund ti ikim, lindjes dhe vdekjes.
Qellimi i kesaj teme eshte shume i mire, qe te thej tabune e saj, qe njerzeve te ju kujtoj qellimin e pyetjeve esenciale ne jete.
Eshte e paiamgjinueshme se si njerzite nuk e marrin persiper pergaditjen e varrimit te vet, sepse kjo eshte "festa" e fundit qe kemi me te afermit tane, te flasesh per vdekjen nuk do te thote qe do te vdesesh.
Eshte teme qe sjelle frike por sa me shume qe flasim per te frika zvogelohet.Sepse kjo na ben me te gjalle dhe na risjelle ne jete.
Per dike kjo eshte teme e trishtuar por eshte diēka qe duhet te berballohet ne jete.
Duhet te tejkalohet dhimbja dhe te mendohet ne esencialen, kjo nuk eshte e lehte, por sa me shume qe pergaditemi per vdekje aq me mire do ta pranojme.
Secili duhet te shkruaj nje leter ku duhet te filloj"Sikur te kisha edhe vetem nje ore per te jetuar.."
avatar
Arsenic

83


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Fakiri prej 07.04.11 16:11

ĒFARE KA PĖRTEJ VDEKJES? NJĖMENDĖSIA E VDEKJES

(shpjegim sufik i vdekjes nga Ahmet Hulusi)

Sa keq qė Vdekja nuk ėshtė kuptuar si duhet nė kuptimin e saj tė mirėfillt dhe se ėshtė konsideruar si “ njė mbarim-fund”. Pa qenė njė fund (mbarim), Vdekja s’ ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė formė kalimi e ndėrmjetėm nga njė botė fizike nė njė botė tjetėr jomateriale.

Pikrisht pas ndarjes sė individit nga fiziku i tij, jeta e tij vazhdon nė njė gjendje (masė frekuencash), qoftė nė njė var ose jasht.qė do tė thotė se Vdekja ėshtė njė vazhdimėsi e jetės, duke filluar me njė trup shpirtėror pas mbarimit tė jetės me njė trup fizik. Kur’ani i cili na mėson bazat e Islamit shpjegon vdekjen me sa vijon : “Ēdo shpirt do t’a kėrkojė VDEKJEN”.

Ajo qė e quajmė “VDEKJE” ėshtė njė mbartje kah njė jetė nė njė gjithėsi frekuencash, nė njė trup shpirtėror, pas ndarjes nga trupi biologjik. Sapo truni pushon sė vepruari, energjia bioelektrike, e cila qarkullonte nepėr trupin tonė, kėputet dhe ėshtė po ajo fuqi elektromagnetike ndėrmjet trupit dhe shpirtit, e cila normalisht ruan “Shpirtin” e lidhur nė trup.

Kėshtu “SHPIRTI” i njeriut i dorėzohet njė jete tė re, i(e) pavarur nga trupi fizik. Ja kjo lloj ngjarje ėshtė shėnjuar me fjalėn “VDEKJE”. Tė gjitha veprimtaritė qė kanė tė bėjnė me veprimin e ēdo individi nė trunin e tij, gjatė jetės sė tij, janė grumbulluar nė “Shpirtin “e tij, qė do tė thotė masė frekuencash sikur valėt e zėrit dhe tė shikimit.

Prandaj dilet drejtėpėrdrejt nė pėrmasat shpirtėrore pa u vėrejtur asnjė ndryshim me vdekjen. Individi vazhdon jetėn e vet nė formė tė “SHPIRTIT “, njėsoj sikur edhe nė trupin fizik! Megjithate me njė dallim! Ndonėse ėshtė plotėsisht nė jetė dhe i vetėdijshėm si pėrpara, ai tashmė nuk ėshtė mė i zoti tė drejtoj trupin e tij fizik! Kjo ngjanė me njė tė sėmurė tė paralizuar, i cili jeton dhe ėshtė i vetėdijshėm! Ai mund tė shef dhe tė ndjek gjithēka ndodh jasht, ai mund tė dėgjoj dhe tė ndjejė plotėsisht, mirėpo nuk ėshtė mė nė gjendje tė dėrgojė lajme jasht.

Qenjet njerzore NUK VDESIN KURRĖ POR ATO KĖRKOJNĖ (PĖRJETOJNĖ)VDEKJEN! Duke provuar vdekjen, individi humb lidhjen e vet me trupin fizik dhe e vazhdon jetėn nė masė frekuencash, qė do tė thotė, “Shpirti “tij.

Prandaj, tė gjith njerėzit janė tė zgjuar, secili nė varin e vet. Secili vazhdon tė jetojė atje duke qenė nė dijeni pėr kėtė dhe duke qenė i vetėdijshėm, deri nė ditėn e Ringjalljes, meqė ēdo njeri ėshtė zėvėndėsuar me njė trup tė ri nė pajtim me kushtet e kėsaj kohe. Ne do tė shėnojmė tash shkurt se ēfar pėsojmė edhe mė tej pas vdekjes. Pasi tė ketė vdekur njeriu njėherė, pėrkapja(ndijimi) nga bota e jashtme vazhdon edhe pėr njė kohė. Njėsoj sikur tė jetonte me trupin e tij biologjik, ndjek se ēfar ndodhė pėrreth tij, dėgjon bisedat e njerėzve, vuajtjet e tyre.

Gjatė kėsaj kohe, ai ndjehet sikur dikush nė gjendje paralize (shtangimi).Tė gjitha ngjarjet janė kapur nga jasht, mirėpo megjithate asnjė lajm nuk mund tė dėrgohet. Pastaj vjen ēasti i larjes sė kufomės. Ku ėshtė qėllimi?

Urtėsia, duke larė tė vdekurin, aq sa ne mund tė kuptojmė, ėshtė tė ushqehet trupi, jeta qelizore e tė cilit vazhdon, njė forcim bioelektrik me ndihmėn e osmozės, nė mėnyrė qė individi tė mund tė mbajė kontaktin e tij, ndonėse njėanėsor, pėr pak mė shumė kohė, me botėn ku kishte zakon tė lėvizte nė trupin e tij fizik, njė kohė.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  rebelisistemit prej 08.04.11 18:35

""..............Vdekja eshte vecse Fillimi............""
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Nikolaos prej 11.04.11 17:26

Vdekja eshte fundi i gjithckaje, pas vdekjes mbetet vetem kujtimi. Askush nuk ka fakte qe njeriu jeton pas vdekjes, jane thjesht teori fetare dhe aspak shkencore dhe konkrete. Edhe nese do te kishte jete pertej vdekjes nuk do te kishte kuptim ajo lloj jete. Llogjika nuk e percepton dot nje jete te perjetshme jo trupore.

As parajsa nuk ka kuptim sepse Toka eshte vet parajse me gjithe keto mrekulli qe ka bota. Nese mrekullite jane ne toke, atehere c'na duhet tjeter parajse? Ashtu si kafshet qe nuk kane me jete te pertjeme ashtu nuk do kemi as ne. Shume persona duke shpresuar se ka nje jete tjeter, harrojne te shijojne te mirat qe ka kjo jete. E rendesishme eshte kjo jete meqenese askush nuk do te donte te shkonte aq shpejt ne "boten"tjeter".

Fjale me mend ka lene Napoleon Bonaparti qe ka thene: "Vdekja eshte gjume pa endrra", bravo i qofte, jo me kot ka qene njeri kaq i madh. Njerezit me zgjuarsi te madhe behen te medhenj. Po ta dinim te sigurte qe ka jete tjeter, mendoj se ata njerez qe po vuajne ne kete jete do te ishin nisur me kohe ne ate jete per te mos vuajtur me ketu, por askush nuk guxon. Jeta e pertejsme imagjinare eshte nje shprese vetem per njerezit "naivė". Njerezit realiste nuk do ta besonin kurre.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Fakiri prej 11.04.11 20:17

Njė ditė Hz Aliu kėmbeu mendime me njė mosbesimtar,i cili nuk qe i bindur mbimendėsinė e jetės pas vdekjes.Ata ishin angazhuar nė njė bashkėbisedim tė tillė:”Ē’farė do tė ndodhė nėse nuk ka jetė pas vdekjes? Ashtu sikur besoj unė tha mohuesi i jetės pasvdekjes.”Tė gjitha praktikat tuaja si Namazi(falja) dhe Ramazani(agjėrim) a thua nuk do tė shkojnė Huq?”
Nė kėtė pyetje Hazreti Aliu i pėrgjigjet:”Po ē’farė do tė ndodhė nėse jeta pas vdekjes vazhdon?

Ē’farė do tė ndodhė me ty,meqė ti nuk je pėrgatitur pėr njė rreth tė tillė?Edhe sikur tė mos kishte jetė pas vdekjes,tė kėtillė ēfar ti e sygjeron,unė nuk do tė humbsha asgjė nga kryerja e kėtyre obligimeve.Mirėpo nėse jeta pas vdekjes vazhdon ashtu siē e besoj,atėherė sigurisht qė do t’isha unė ai qė do tė shpėrblehesha! Mirėpo ti,nuk do tė mund t’i shpėtojshe dėnimit dhe do t’ishe njė i mjerė,i humbur pėrgjithmonė,meqė ti nuk e ke llogaritur ekzistencėn e njė jete tė tė tillė dhe ti nuk e ke kryer detyrėn tėnde..!

Ndėrsa Hz. Aliu tė birin e kėshillonte kėshtu:”Dije,biri im,se je krijuar pėr botėn tjetėr,jo pėr kėtė.Je krijuar pėr tė amshueshmen,jo pėr tė kalueshmen;pėr vdekje e jo pėr jetė.Ti ndodhesh nė njė shtėpi nga e cila do tė shkosh papritmas dhe ke nevojė tė pėrgatitesh sa mė shumė,dhe je nė njė rrugė qė tė ēon nė botėn e ardhshme.Ti je njė gjah i vdekjes,prej tė cilit nuk mund tė ikėsh dhe herėt apo vonė do tė mposhtesh nga ai.

Nėse je duke bėrė njė punė tė keqe pendohu sa mė shpejtė pėr atė punė,sepse,duke mos pasur kohė pėr t’u penduar pėr atė punė,do tė vijė befas vdekja dhe do tė tė hyjė nė mes teje dhe pendimit.Pas kėsaj ti do tė shkatėrrohesh.

O biri im,pėrmende shumė vdekjen;mendo pėr gjendjen qė do tė vijė pas vdekjes.tė kesh parasysh gjithnjė kėtė,nė mėnyrė qė kur tė vijė papritur vdekja,tė tė gjejė ty tė pėrgatitur dhe tė armatosur si ushtari i pėrgatitur (nė gjendje gaditshmėrie) pėr luftė.Mos lejo qė tė tė takojė vdekja nė gjendjen e pakujdesisė.

Pėrmende shumė ahretin (botėn e pasvdekjes),begatitė e tij,denimet e tij tė ashpra.Sepse,kjo do tė tė ndihmojė nė largimin e prirjes sė shpirtit tėnd ndaj kėsaj bote dhe zvogėlimin e vlerės sė asaj nė sytė e tu.............Bota i ka larguar adhuruesit e saj nga rruga e drejtė,i ka drejtuar nė rrugėn e verbėrisė;ua ka mbuluar sytė,qė tė mos e shofin rrugėn e drejtė.

Nė kėtė mėnyrė,kanė mbetur tė habitur mbas ēoroditjeve tė kėsaj bote,janė fundosur nė intrigat e saj,e kanė bėrė atė Zot tė vetin dhe ajo luan me ata.Dhe,kėshtu,duke lozur me kėtė botė kanė harruar atė tė ardhshmen..............
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Nikolaos prej 11.04.11 21:07

Bravo, shume perralle e bukur per ata qe e besojne!
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Nikolaos prej 12.04.11 22:06

"Nuk kam frikė nga vdekja. Kam qenė i vdekur pėr miliarda e miliarda vite pėrpara se tė lindja dhe s'kam pasur as shqetėsimin mė tė vogėl."
— Mark Tuein
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

VDEKJA NE PIKPAMJE ISLAME

Mesazh  Dre1 prej 13.04.11 14:21

I nderuari besimtar!

Me vdekjen do tė takohesh. Mos harro! Dheu ėshtė shtrati yt, krimbi shoku yt, Munkeri dhe Nekiri bashkėbisedues yt, varri shtėpia jote, brendėsia e tokės vend qėndrim yt, Dita e Kiametit vendtakim yt, ndėrsa xheneti ose xhehenemi pėrfundimi yt.

O njeri! Mendo pėr shtratin, shtėpinė, vendtakimin dhe pėrfundimin tėnd. Udhėtimi yt do tė jetė i gjatė e i mundimshėm, pėrgatitu!

Pėrgatitu nė dynja se nuk e di, nėse e arrin mbrėmjen a mund ta arrish mėngjesin?

Sa djelmosha tė rinj u bėnė gati pėr martesė, por nuk arritėn tė martohen?

Sa fėmijė tė vegjėl dorėzuan shpirtin dhe u futėn nė errėsirėn e varrit?

Sa tė shėndoshė vdiqėn pa sėmundje e sa tė sėmurė jetuan mė gjatė?

Sa mbretėr ėndėrruan, por nuk patėn kohė as ėndrrėn ta komentojnė.

Sa njerėz ishin banor tė pallateve, por shumė shpejt u shpėrngulėn nė varre.

Ibėn Xheuzi, Allahu e mėshiroftė, thotė: ‘’Ėshtė obligim pėr ēdo njėrin qė nuk e di se kur i vjen vdekja tė para pėrgatitet, tė mos mashtrohet me rininė dhe shėndetin.’’

Dėshira pėr jetė tė gjatė

Dėshira pėr tė jetuar mė gjatė ėshtė preokupim i njeriut, ėshtė dėshirė e lindur, por kjo dėshirė duhet tė shoqėrohet me tė gjitha llojet e veprave bamirėse qė reflektojnė kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar. Ai i cili shpreson gjatė nė jetėn e kėsaj bote, zakonisht anon nga dėshirat dhe kėnaqėsitė.

Muhamedi (alejhi selam) thotė: “ E kap pleqėria birin e Ademit (njeriun) dhe me tė pėrcillen dy (vese): dėshira e madhe (pėr pasuri) dhe shpresa (pėr jetė).’’ (Transmeton Ahmedi dhe Muslimi)

Tė menēurit thonė: ‘’Ėshtė pėr t’u ēuditur me njeriun, i cili mėrzitet kur i pakėsohet pasuria, ndėrsa aspak nuk mėrzitet qė i pakėsohet jeta dhe afrohet afėr vdekjes.’’

Dėshira pėr tė jetuar gjatė ėshtė sėmundje kronike me tė cilėn destabilizon zemrėn, ndėrsa shėrimi nga kjo arrihet vetėm me devotshmėri dhe bindje.

Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thotė: “Asaj qė i frikėsohem mė sė tepėrmi ėshtė: pasimi i epsheve dhe dėshira pėr tė jetuar gjatė. E para tė pengon nga e vėrteta, kurse e dyta ta harron ahiretin.’’

Ibni Ujejne thotė: ‘’Tre momente janė mė tė vėshtirat pėr njeriun: dita kur ka lindur, nata e varrit kur shoqėrohet me tė vdekurit dhe dita kur tė ringjallet.”

Allahu i Lartėsuar i thotė Jahjas birit tė Zekerijas:

‘’Dhe selam (paqė) qoftė mbi tė (Jahjan) ditėn kur u lind, ditėn kur vdes, dhe ditėn e ringjalljes.’’(Merjem, 15)

I nderuari vėlla besimtar!

Sė bashku t’i kujtojmė fjalėt e Allahut tė Lartėsuar, Ai mė sė miri na tregon pėr kėtė botė, ajo ėshtė lojė, dėfrim, mburrje, dėshira dhe lakmia pėr epsh dhe pasuri.

“Ta dini se jeta nė kėtė botė ėshtė njė lojė dhe qejf edhe stoli edhe mburrje ndėrmjet jush nė shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve, (tamam) si shembulli i shiut pas tė cilit bima rritet qė e kėnaq bujkun (mbjellėsin), por ajo thahet dhe e sheh tė zverdhur pastaj ajo bėhet kashtė.
Ndėrsa nė atė botė (ahiret) ka dėnim tė rėndė (pėr mosbesimtarėt), dhe falje e kėnaqėsi nga Allahu (pėr besimtarėt). E jeta nė kėtė botė ėshtė vetėm kėnaqėsi e rrejshme.” (Hadid, 20)

“Njerėzve u ėshtė zbukuruar dėshira pėr epshe dhe dashuri pėr gratė, djemtė, dhe kuajt tė mirė, bagėti dhe tokė pjellore. Ajo ėshtė kėnaqėsi e jetės nė kėtė bo­tė, por vendkthimi te Allahu ėshtė mė i mirė.” (Ali Imran, 14)

Lojė, zbavitje, stoli, pasuri, fėmijė, dėshira pėr epsh, dashuria pėr gatė, fėmijėt, bagėtitė, tė gjitha kėto mashtrime dhe pėrjetime tė kėsaj bote.

Vallė, pse tė gjitha kėto po tė mashtrojnė dhe fare nuk e kujton vdekjen?!

Vėlla i dashur, pse je i hamendur kur pėrmendet vdekja, a po mendon se kjo nuk ka tė bėjė me ty?

Ēfarė ėshtė vdekja?

Jeta dhe vdekja janė dy tė kundėrta ashtu siē janė tė kundėrta drita dhe errėsira, dita dhe nata, burri dhe gruaja, e nxehta dhe e ftohta. Vdekja, nė kuptim gjuhėsor, do tė thotė: heshtje, i pandier, palėvizshmėri, pushim, pezullim. Tė gjitha kėto i posedon i vdekuri kur shpirti shkėputet nga trupi.

I nderuari vėlla! Mos e harro kėtė realitet dhe kėtė vėrtetėsi, vdekjen nuk mund ta ndalosh dhe ta pengosh, kjo nuk njeh roje dhe nuk troket nė dyer pėr tė marr lejen e hyrjes. Allahu i Lartėsuar thotė:

“Kudo qė tė jeni vdekja do t’ju kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara. E nėse i qėllon ata ndonjė e mirė, thonė: “Kjo ėshtė nga Allahu”. E nėse i qėllon ata ndonjė e keqe: “Kjo ėshtė nga ti (Muhamed)”. Thuaju! Tė gjitha janė nga Allahu!” Ē’ėshtė me kėtė popull qė nuk kupton gati asnjė send?” (Nisa, 78)

Vallė mos ke mundėsi t’i largohesh qė ajo mos tė mbėrrijė nė asnjė kohė dhe vend apo mos ka tė bėjė me njė kategori tė caktuar dhe tė tjerėt kanė mundėsi pėr tė shpėtuar nga vdekja. Allahu i Lartėsuar thotė: “Thuaj! S’ka dyshim se vdekja prej sė cilės po ikni, ka pėr t’ju zėnė, e mandej do tė silleni te Ai (Allahu) qė e di tė fshehtėn dhe tė dukshmen dhe atėherė Ai do t’ju tregojė juve ēfarė keni punuar.” (Xhumua,

Pėr njė pėrfundim tė mirė

I nderuar vėlla musliman!

Vdekja ėshtė njė gotė prej saj tė gjithė do tė pinė. Vėlla, a dėshiron tė kesh njė pėrfundim tė mirė, nėse po, atėherė sė bashku t’i marrim masat preventive dhe t’i kujtojmė kėto udhėzime:

Teuhidi-njėshmėria nė Allahun e Lartėsuar
Besimi ėshtė nyje kyēe tek besimtari, ku nuk guxon muslimani ta neglizhojė apo ta harrojė.
Ai i cili beson Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ky besim buron nga thellėsia e zemrės dėshmohet me fjalė dhe vepėr, nuk ka dyshim qė ėshtė shkak i njė pėrfundimi tė mirė. Kemi hadithin e Muhamedit ku transmeton Buhariu dhe Muslimi:

‘’Me tė vėrtetė Allahu ia ka ndalur zjarrit (xhehenemit) atė i cili thotė LA ILAHE IL ALLAH ku me kėtė dėshiron vetėm Fytyrėn e Allahut.’’ (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

I dashuri besimtar! Konfirmoje teuhidin-njėshmėrinė e Allahut nė zemrėn tėnde! Padyshim se njė ditė do tė mbledhėsh frytet e saj nė jetėn tėnde, nė momentet e vdekjes, nė varrin tėnd. Teuhidi do tė ndihmoj gjatė llogarisė dhe vetė me tė do tė pėrcillesh nė xhenetet e larta.

Takvallėku, respekti dhe frika nė Allahun e Lartėsuar
Devotshmėria ėshtė njėra ndėr shkaqet kryesore qė besimtarin e orienton nga pėrfundimi i mirė. Allahu i Lartėsuar thotė:

“O ju qė besuat! Kini frikė Allahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni, vetėm duke qenė muslimanė (besimtarė).” (Ali imran, 102)

“O ju qė besuat! Nėse keni frikė Allahun, Ai do tė vėrė udhėzimin (nė zemrat tuaja) ta dalloni tė vėrtetėn prej tė pavėrtetės, do t’ua mbulojė tė kėqijat, do t’ua falė mėkatet. Allahu ėshtė Dhurues i Madh.” (Enfal, 29)

Devotshmėria ėshtė shkak pėr tė pranuar veprat:

“Allahu pranon vetėm prej tė sinqertėve.” (Maide, 27)

Devotshmėria ta lehtėson gjendjen tėnde:

“E kush i frikėsohet Allahut, Ai atij ia lehtėson punėn.” (Talak, 4)

Devotshmėria tė shpėton nga humbja dhe shkatėrrimi:

“Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do kalojė mbi tė (xhehenem). Ky (kontaktim i xhehenemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd. Pastaj, do t’i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (mėkateve), e zullumqarėt do t’i lėmė aty tė gjunjėzuar.” (Merjem, 71-72)

Devotshmėria tė fut nė xhenet:

“Ato janė xhenetet qė do t’ua trashėgojnė robėrve Tanė qė ishin tė ruajtur.” (Merjem, 63)

I nderuari vėlla, takvallėk, devotshmėri do tė thotė: tė respektohet Allahu i Lartėsuar dhe mos t’i bėhet Atij mėkat, Ai tė pėrkujtohet dhe mos tė harrohet.

Kujtoje Krijuesin e Lartėsuar, Ai nga Ti kėrkon sinqeritet, Ai t’i mbulon tė kėqijat dhe t’i fal gjynahet. Ai kėrkon qė tė vdesėsh vetėm si musliman. Kujto edhe njė herė se devotshmėria tė ofron nga pėrfundimi i mirė.

Pėrqendrimi i fortė nė fe
Besimtari i pėrqendruar nė fenė e Allahut tė Lartėsuar ėshtė besniku qė ka jetėsuar besėn e dhėnė Krijuesit Fuqiplotė si nė qėndrime, shprehje dhe veprime.
Ky ėshtė nderi mė i madh, pra pėrqendrimi, kėmbėngulja, serioziteti nė fenė islame. Kėshtu shijohet ėmbėlsia e ibadetit, adhurimit, kur kjo ndodh, atėherė besimtari ka pėrkrahjen e Allahut tė Lartėsuar, mbrojtjen e engjėjve tė Tij. Ai fare nuk frikėsohet e as pikėllohet dhe kėshtu fiton pozitė nė xhenetet e larta.

“S’ka dyshim se ata qė thanė se Zoti ynė ėshtė Allahu, pastaj qėndruan fort (nuk u luhatėn nė besim), atyre u zbresin engjėjt (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): ‘Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni, keni myzhde xhenetin qė ju premtohej! Ne jemi miqtė tuaj nė jetėn e dynjasė dhe nė ahiret, ku do tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka kėrkoni. Pritje nga (Allahu) Falės i madh dhe Mėshirėplotė’.’’ (Fusilet, 30-32)

Pendimi

Allahu i Lartėsuar pranon pendimin e ēdokujt, duhet tė shfrytėzohet kjo mundėsi mos tė asgjėsohet. Menjėherė tė mirėn hapat konkrete duke u larguar nga mėkati, pendimi pėr mėkatin e bėrė, vendosmėria pėr mos pėrsiatjen e mėkatit dhe sinqeriteti nė pendim. Kujto fjalėt e Allahut tė Lartėsuar:

"O ju qė keni besuar! Pendohuni te Allahu me njė pendim tė sinqertė nė mėnyrė qė Zoti juaj t’i largojė prej jush tė kėqijat, t’ju shpjerė nė xhenete, nėn tė cilat rrjedhin lumenj ditėn kur Allahu nuk e turpėron Pejgamberin e sė bashku me tė as ata qė kanė besuar.
Drita e tyre ndriēon para tyre dhe nė tė djathtė tė tyre, e ata thonė: ‘Zoti ynė, vazhdona dritėn tonė, falna neve. Vėrtet, Ti je i plotfuqishėm pėr ēdo send’.”

Pendimi i sinqertė tė largon nga tė kėqijat dhe tė drejton pėr nė xhenet, pendohuni tė gjithė o ju njerėz qė ta fitoni mėshirėn e Allahut dhe tė keni pėrfundim tė mirė nė kėtė botė.

Tė nderuar vėllezėr!

Gjithashtu, mos harroni, nėse doni tė keni pėrfundim tė mirė:

-Tė jeni besnik ēdo herė qė tė regjistroheni nė listat e tė sinqertėve.

-Krijoni mendim tė mirė mbi Allahun e Lartėsuar dhe mos lejoni tė vdisni duke mos pasur mendim tė mirė mbi Krijuesin Allah. Kujto njė gjė, nėse dėshiron takimin me Allahun edhe Ai dėshiron takimin tėnd.

-Drejtohu Allahut tė Lartėsuar me lutje duke treguar pėrulėsi dhe duke kėrkuar orientimin e zemrave nė fenė e drejtė dhe pėrfundimin e mirė me besim tė pastėr.

-Zvogėloje dhe pakėsoje dėshirėn e madhe pėr dynjanė e ulėt dhe pėrfundimtare, por puno pėr njė jetė tė pafund duke i pėrjetuar tė mirat e Allahut tė Lartėsuar.

-Largohu nga shkaqet e shumta qė sjellin pėrfundim jo tė mirė, si: besimi i dobėt, veprimi i bidateve, dyfytyrėsia, shoqėrimi i njerėzve tė prishur, lakmia e madhe pėr dynjanė, mos pendimi, harrimi i ahiretit, mos pėrkujtimi i vdekjes, padrejtėsia,

Tė nderuar vėllezėr!

Ju pyes: A dini kur do tė vdisni dhe ku?

Nėse dėshironi pėrgjigje lexoni dhe mendoni fjalėt e Allahut tė Lartėsuar:

“..nuk e di kush pos Tij se ēfarė do t’i ndodhė (ēfarė do tė punojė) nesėr, dhe askush nuk e di, pos Tij, se nė ē’vend (ose kohė) do tė vdesė.” (Lukman, 34)

Gjithashtu, kini kujdes se jobesimtari do tė kėrkojė kthim mbrapa, pėr tė vepruar mirė. Por tė gjitha kėto kėrkesa janė tė parealizuara.

“E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: “O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova!” Kurrsesi, (Kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm fjalė qė thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde (distancė periodike) der nė ditėn kur ringjallen.” (Muminun, 99-100)

“A menduat se Ne u krijuam kot dhe se nuk do ktheheni ju te Ne?”(Muminun, 115)

I nderuari vėlla besimtar!

Unė, ti dhe tė gjithė do tė vdesim, por tė kujtojmė njė gjė shumė tė rėndėsishme, pra rolin dhe pozitėn qė dėshirojmė ta zgjedhim.

Ai qė vdes ose do tė jetė prej atyre qė do tė jetė afėr Allahut tė Lartėsuar, i pėrshėndetur dhe i respektuar, ose do tė jetė prej mohuesve gėnjeshtarė.

“E nėse ai (qė vdes) ėshtė prej tė afėrmeve (tė Zotit). Ai do tė ketė (te Zoti) kėnaqėsi (qetėsi) dhe furnizim tė mirė dhe xhenet tė begatshėm. Po nė qoftė se ai (qė vdes) ėshtė prej atyre tė dorės sė djathtė? Atėherė (atij i thuhet) paqja dhe shpėtimi (siguria) ėshtė pėr ty, (qė je) nga ata tė dorės sė djathtė.
E nė qoftė se (ai qė vdes) ėshtė prej gėnjeshtarėve (mohues i ringjalljes), ėshtė prej tė humburve (nė besim). (atėherė) Mirėseardhja e tyre ėshtė pritje me ujė qė vlon. Dhe djegie nga zjarri i xhehenemit. E s’ka dyshim se kjo ėshtė ajo e vėrteta e sigurt. Pra, ti (Muhamed) lartėso Zotin tėnd tė Madhėruar.”(Vakia, 88-96)

Allahu im! Na pėrmirėso fenė tonė e cila ėshtė mbrojtja jonė! Na pėrmirėso dynjanė nė tė cilėn ne jetojmė! Na pėrmirėso ahiretin, tek i cili ėshtė kthimi ynė!

Allahu im! Fali tė gjithė tė vdekurit myslimanė, tė cilėt dėshmuan nė teuhidin – njėshmėrinė Tėnde, dhe e dėshmuan Muhamedin me shpallje dhe vdiqėn me shehadet!

Allahu im! Fali tė vdekurit muslimanė, nderoj dhe zgjeroja varret e tyre, pastroi ata nga mėkatet, gabimet, ashtu siē pastrohet petku i bardhė nga papastėrtia!

Allahu im! Na mėshiro me mėshirėn Tėnde kur tė bėhemi tė harruar! Mos na le tė vetmuar dhe tė pasigurt nė Ditėn kur do tė ringjallemi!
avatar
Dre1

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Berti69 prej 15.04.11 23:35

Ēast lamtumire...
Nga Mitrush Kuteli

-Djalit -

... Pra, bir, mos qaj: ky ėshtė ligji i qėnies
Tė vijė rrotull dhe tė kthehet rishtaz
Pėrbrenda gjirit tė amės sė amėshuar
Tė mosqėnies.

Ku janė ata qė patėn qėnė? Shkuan
Atje ku qenė? lanė prapa tyre
Njė tingull nė erė, shuar dalngadalė,
Si ēdo qėnie.

Nga shtati i tyre ngjizet rishmė jeta
Qė duhet rojtur: mbajtur, vojtur, falur
Kur ēasti i madh troket nė derėn tonė
Urdhėronjės.

Koprace ėshtė jeta nė tė mira
Dhe dorėhapur gjėmash dhe mėnxyrash?
Tė gjitha duhen hequr dhe duruar
Zemėrkthjellėt.

Unė rrethin tim e mbylla keq a mirė,
Si vdekėtar i thjeshtė hallkė e lidhur
Dhe shkoj i velur hojesh dhe sherbelesh
Pa keqardhje.

Do rroj, shpresoj, ca kohė, brenda teje
Se kjo ka qėnė ėndrra ime, shpirtin
Tim trashėgim tė ta le pas vdekjes
Siē e mora.

Vazhdo dhe ti tė jetės shteg, tė shkruar:
Tė larta mos lakmo se shtypės bėhesh
As poshtė shumė mos rrėshqit, se shtypesh,
Qofsh i lumtur!

Tiranė, 2 mars 1967
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  gjilanasi prej 16.04.11 20:35

"Jeta eshte vetem nje enderr per ate qe konsideron se vdekja eshte i vetmi realitet". Sri Chinmoy
"Ne nuk e njohim jeten.Si mund ta njohim vdekjen?". Confucius
avatar
gjilanasi

397


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekja

Mesazh  Equinox prej 23.04.11 11:16

Injoranca jone para vdekjes dhe frika qe ajo provokon te ne, nuk eshte asgje tjeter veēse pasoje e nje lidhje.Lidhja me aspektin statik te jetes, te nje jete qe nuk shkon askund, lidhja me kete konfort dhe me keto kenaqesi qe nuk zhvillohen dhe evulojne.
avatar
Equinox

238


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi