Opus Dei

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Opus Dei

Mesazh  Jon prej 22.06.09 10:36

Opus Dei



Opus Dei (lat. "Vepra e Perėndisė") apo me emrin e plotė Praelatura Sanctae Crucis et Opus Dei ( Prelatura e Kryqit tė Shenjtė dhe Veprės sė Perėndisė) ėshtė njė organizatė konservative e kishės katolike romake, parimi i saj i fundėm sipas themeluesit tė saj ėshtė pėrhapja kudo njė "jetė tė vetdijshme tė thirrjes sė pėrgjithshme nė shenjtėri dhe nė apostullimin e jetės sė pėrditshme, nė mėnyrė tė veēantė nė ushtrimin e punės profesionale dhe mbi njė praktikim tė jetės sė frymėzuar nga njė shpirt i vazhdueshėm vdekėsimi.

Pra, me pak fjalė, organizata thekson se tė gjithė besimtarėt janė tė grishur tė bėhen shenjtorė dhe se jeta e rėndomtė ėshtė njė shteg qė tė shpie nė shenjtėri. Pjesa mė e madhe e organizatės prej rreth 87.000 anėtarėsh tė tė dyja gjinive janė njerėz tė thjeshtė qė drejtohen nga njė prelat i zgjedhur nga njė mbledhje e pėrgjithshme e pranuar nga Papa.

U themelua nga kleriku i lartė spanjoll Monsinjor Hose Maria Eskriva de Balaguer, nė vitin 1928 dhe nė terma politikė mund tė pėrkufizohet si skaji i djathtė i kishės katolike, pozicionim qė i ka krijuar sa miq, aq edhe armiq.

Organizata u miratua nė vitin 1950 nga Papa Pius XII.

Mes anėtarėve tė saj, pėrqindja e priftėrinjve ėshtė shumė e ulėt dhe ekziston prirja e fortė qė tė tėrhiqen nė Opus Dei eksponentėt laikė mė nė zė tė tė gjitha fushave tė jetės e tė shkencės.

Menjėherė pas themelimit, ideali i gjetjes sė shenjtėrisė te jeta e pėrditshme, tėrhoqi njė numėr tė konsiderueshėm njerėzish, tė kategorive shoqėrore e profesioneve tė ndryshme, por mbi tė gjitha tė shtresave tė ngritura, njerėz qė mbulonin funksione tė rėndėsishme nė botėn e industrisė e tė financės, tė vendosur tė dėshmonin pėrkushtimin total ndaj besimit, por pa u shkėputur nga jeta e pėrditshme (njė koncept qė gjendet mes formave tė shprehjes sė besimit tė Vatikanit).

Qė nga dalja nė skenė nė vitin 1928, "Vepra e Zotit" (kėshtu pėrkthehet nga latinishtja) ia doli tė grumbullonte pasuri pėrrallore (shifra zyrtare vėrtitet te 2.8 miliardė dollarė, por pėr skeptikėt kjo ėshtė vetėm maja e ajsbergut).

Madje mbuloi edhe njė pjesė tė mirė (30%) tė shpenzimeve tė Vatikanit pas rrėnimit financiar qė pėsoi kisha katolike pėr shkak tė skandalit bankar tė viteve ‘80. Monsinjor Josemaria Escriva ishte i gatshėm tė ofronte shumė mė tepėr para, aq sa tė merrte pėrsipėr pjesėn mė tė madhe tė shpenzimeve qė duheshin pėr tė anashkaluar krizėn.

Por kėtė e kėrkonte nė kėmbim tė dhėnies nga ana e Papės tė prelaturės personale, njė status i veēantė qė e lė jashtė hierarkisė sė kishės katolike. Njė gjė e tillė nuk iu lejua nga Papa Pali VI, i cili kishte mjaft rezerva mbi organizatėn dhe mbi themeluesin e saj Monsinjor Hose Maria Eskriva, duke e refuzuar me shumė mirėsjellje ofertėn.

Me Papėn Gjon Pali II organizata njohu edhe shkėlqimin mė tė madh. Njė prej veprimeve tė para qė kreu pas zgjedhjes ishte vizita nė varrin e Monsinjor Hose Maria Eskriva.

Mė pas i lejoi marrjen e statusit tė prelaturės personale, gjė qė do tė thoshte se Opus Dei mund tė anashkalonte ēdo lloj shkalle hierarkike kishtare, duke u pėrgjigjur vetėm pėrpara Papės e Zotit.

Pėr shumė nga kritikėt brenda Vatikanit dhėnia e kėtij statusi nė fund rezultoi veprim qė iu kthye kundėr vetė kishės katolike, duke qenė se qė nga viti 1982 nuk ėshtė mė nėn juridiksionin e strukturės botėrore tė peshkopatės.
avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Opus Dei

Mesazh  Neo prej 08.09.09 13:26

Nė Shqipėri ka ardhur OPUS DEI

Deri pėrpara botimit tė romanit tė Den Braunit, “Kodi i Da Vinēit”, askush nuk kishte dėgjuar nė Shqipėri pėr Prelaturėn e Kryqit tė Shenjtė dhe Opus Dei (Veprėn e Zotit).

Por ky ėshtė njė pohim qė vlen vetėm pėr njė pjesė tė njerėzve nė vendin tonė, pasi disa tė tjerė, pa e pasur as idenė se pėr ēfarė po flitej, kishin qenė tashmė pjesė e programeve qė organizata e famshme katolike organizonte nė vendet e varfra, ku bėnte pjesė edhe Shqipėria.

Pas njė investigimi tė gjatė tė gazetės “Korrieri”, ne arritėm tė mėsojmė se organizata misterioze e cila pėrflitet si krahu mė i ashpėr dhe radikal i Kishės Katolike, dhe qė akuzohet se mban nė ndikimin e saj njė numėr tė madh personalitetesh tė cilėt e sponsorizojnė dhe mbrojnė interesat e saj nė nivele politike, vepron, ose sė paku kryen operacione periodike nė Shqipėri.

Opus Dei ka mbėrritur nė Shqipėri sė paku nė vitin 1995, ku po t’i referohemi organit tė saj tė shtypit, Buletinit “Romana”, nė numrin e saj tė 21-tė, Korrik-Dhjetor 1995, nė faqen 411, shkruhet se si njė qendėr e kėsaj organizate e quajtur “ELIS”, ka ngritur disa kampe pune nė fshatin Blinisht tė Shqipėrisė, nė jug tė Shkodrės.

Opus Dei e cila sponsorizonte kėtė aktivitet, ka ndihmuar nė kėtė rast nė pėrmirėsimin e disa infrastrukturave utilitare pėr katundin, me kualifikimin dhe mėsimin e disa zanateve pėr tė rinjtė e zonės, si dhe duke sjellė atje disa mjekė qė kanė ndėrmarrė njė fushatė ambulatore nė radhėt e popullsisė lokale.

Nė dukje bėhet fjalė pėr njė aktivitet rrėnjėsisht asistues dhe humanitar dhe i tillė mbetet nė thelb. Por duhet pasur parasysh se prelatura e Opus Deit nuk ėshtė si ēdo urdhėr tjetėr katolik. Ajo ėshtė organizata e vetme qė varet direkt nga Papa dhe qė ka njė autoritet tė pakufizuar.

Qėndrimet e saj pėr ēėshtje si aborti, tė drejtat e grave etj, kosndierohen si tepėr radikale dhe kanė njė ndikim tė fortė nė qėndrimin zyrtar tė Kishės Katolike e cila i detyron njė respekt tė madh organizatės nė fjalė.

Gjithashtu Opus Dei predikon njė regjim vėrtet spartan pėr anėtarėt e saj, tė cilėt edhe pse mund tė mos jenė priftėrinj ose murgj, i dedikojnė nė jetėn e pėrditshme njė ritual vėrtet tė ashpėr vetvetes, nė termat e tė ushqyerit, tė punuarit madje edhe tė marrdhėnieve seksuale.

Sipas romanit fiction tė Den Braun, i cili i referohet luftės sė ashpėr pėr zbulimin e kupės sė shenjtė (Grali i Shenjtė) me tė cilėn presupozohet se ka pirė nė darkėn e fundit Jezus Krishti, organizata Opus Dei pikturohet me ngjyra tė errėta, si urdhri i cili po mundohet tė mbajė tė fshehta disa sekrete djegėse pėr vetė Kishėn Katolike.

Sipas autorit amerikan, tė shumėkritikuar nga vetė prelatura dhe Kisha Katolike, Opus Dei ėshtė nė qendėr tė vrasjeve dhe pėrndjekjeve ndaj anėtarėve tė njė sekti qė promovon ekzistencėn e bashkėshortes sė Krishtit si dhe pasardhėsve tė ēiftit tė shenjtė. Sipas kritikėve, Opus Dei ka njė sistem shumė efikas tė rekrutimit tė mbėshtetėsve tė saj.

Ajo ndėrton njė rrjet ndėrmarrjesh shėrbimesh ku ajo punėson njerėz tė varfėr, tė cilėt i nėnshtrohen njė regjimi shumė tė fortė. Gjithashtu Opus Dei u ofron mundėsi pėr karrierė edhe personazheve tė spikatur tė cilėt ajo i zgjedh me shumė kujdes nga radhėt e politikės, medias, mjekėsisė dhe sidomos financave. Numri mė i madh i anėtarėve tė saj quhen “numerarė”, por struktura ka edhe “supernumerarė t”, njė shkallė superiore e hierarkisė sė organizatės.

Pas vitit 1995 kur Opus Dei u shfaq pėr herė tė parė nė Shqipėri, nga vetė botimet e buletinit “Romana” , kampet e punės janė rikthyer dy vjet mė vonė, por kėsaj radhe nė njė numėr mė tė madh fshatrash tė veriut tė Shqipėrisė.

Mė 1997 Opus Dei ka vepruar nė zonat e Blinishtit, Gjadrit, Krajnit dhe Baqlit, ku ajo ka dėrguar njė numėr tė madh veshjesh dhe lodrash pėr fėmijė gjatė periudhave korrik – gusht si dhe nė dhjetor.

Mė 1999, Opus Dei ėshtė rikthyer pėrsėri nė Shqipėri, me ndihma dhe kampe vullnetarizmi, por tė dhėnat mungojnė pėr vendin dhe llojin e aktivitetit tė kryer. Nė kėtė pikė tė dhėnat e buletinit tė Opus Dei ndalen, por duke u nisur nga periodiciteti prej ēdo dy vjetėsh, mund tė supozohet se veprimtaria e organizatės nė zona pa mbulim tė mirė mediatik tė Shqipėrisė ka vazhduar. Organizata, tė paktėn zyrtarisht nuk ka njė qendėr tė sajėn tė mirėfilltė nė Shqipėri, por sipas kontakteve qė Korrieri zhvilloi me qendrėn mė tė madhe tė Opus Dei-t nė Shtetet e Bashkuara, Shqipėria ndodhet nėn kujdesin e qendrės sė organizatės tė vendosur nė Bari tė Italisė.

Mbėrritja e Opus Dei-t nė Shqipėri, vjen vetėm pak kohė pas publikimit tė fakteve qė tregojnė se nė vendin tonė ka zhvilluar aktivitetin e vet edhe urdhri i Prioratit tė Sionit, pasardhėsit e Kalorėsve Tempullarė, tė cilėt po tė bazohemi tek best selleri i Braun, pėrndiqen kėmba kėmbės nga prelatura personale e Papės – Opus Dei.

Kontaktet me pėrfaqėsuesit e organizatės janė pothuajse tė pamundura, pėrderisa ajo nuk ka njė qendėr zyrtare nė Shqipėri, por vepron vetėm nė terma inkursionesh tė shpejta vullnetarizmi dhe aktivitetesh humanitare. Nėse ėshtė shndėrruar edhe Shqipėria nė njė nga “fushėbetejat” misterioze pėr mbajtjen e sekreteve tė Kishės Katolike, kjo mbtetet pėr t’u provuar nė tė ardhmen.

Ēfarė ėshtė Opus Dei

Opus Dei, e njohur zyrtarisht si “Prelatura e Kryqit tė Shenjtė dhe Opus Dei”, ėshtė njė organizatė e Kishės Katolike, e cila fokuson besimin katolik sipas tė cilit, kushdo ėshtė I ftuar pėr t’u bėrė shenjtor, dhe se jeta e zakonshme ėshtė njė rrugė drejt shenjtėrimit. Shumica e rreth 87-mijė anėtarėve tė Opus Dei-t nuk janė priftėrinj.

Emri “Opus Dei” ėshtė termi latin pėr “Vepra e Zotit” dhe shpesh herė organizata quhet edhe me shkurtesėn “Vepra”. Shumė anėtarė quhen “supernumerarė” dhe bėjnė jetė tė zakonshme familjare nė pamje tė parė si dhe kanė karrierė sekulare.

Sidoqoftė mendohet se shumė prej tyre I derdhin tė gjitha fitimet e punės sė tyre nė arkėn e organizatės prej sė cilės marrin disa rroga tė vogla sa pėr tė kryer njė jetė tė thjeshtė.

Nivelet e tjera tė hierarkisė pėrmbajnė numerarėt, tė asociuarit dhe asistentė-numerarė t, tė cilėt janė beqarė dhe shpesh jetojnė nė disa qendra tė posaēme. Opus Dei u themelua nė Spanjė mė 1928 nga prifti katolik Josemaria Escriva dhe u miratua pėrfundimisht mė 1950 nga Papa Piu XII.

Mė 1982 ajo u shndėrrua nė prelaturė personale – juridiksioni I saj nuk varet me asnjė zonė tė veēantė gjeografike, ndryshe nga tė gjithė urdhrat e tjerė katolikė.

Disa ish-anėtarė tė Opus Dei-t dhe familjarė tė tyre, katolikėt liberalė, sekularistėt dhe mbėshtetėsit e teologjisė liberale, argumentojnė se Opus Dei ėshtė njė organizatė e tipit okult, sekrete dhe tepėr autoritariste qe ben dhe vrasje.

Gazeta korrieri
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Opus Dei

Mesazh  Jon prej 20.09.10 11:13

Opus Dei,
si funksionon nė Shqipėri krahu radikal i Vatikanit




Tė dhėna pėr organizatėn sekrete fetare qė varet direkt nga Papa


Deri pėrpara botimit tė romanit, “Kodi i Da Vinēit”, tė Dan Braunit, askush nuk kishte dėgjuar nė Shqipėri pėr urdhrin e kishės Katolike Opus Dei.

Ndoshta i panjohur pėr tė gjithė, por njė pjesė e shqiptarėve, pa e ditur, ishin bėrė pjesė e aktiviteteve qė urdhri i shenjtė ushtronte prej vitesh nė vend.

Ata qenė pėrfshirė nė shumė programe qė organizata e famshme katolike kryente nė vendet e varfra, ku pėrfshihej dhe Shqipėria.

E ndėrsa tė pyetur direkt, autoritetet e Kishės e mohojnė praninė e Opus Dei-t nė Shqipėri, vetė organizata nė fjalė ėshtė ajo qė tregon se jo vetėm ka vepruar nė Shqipėri, por madje ka patur edhe mjaft sukses.

Nė njė botim tė vetė organizatės, tė quajtur buletini “Romana”, zbulohet se Opus Dei, i konsideruar si krahu mė radikal i Kishės Katolike, prej 1995-ės ka kryer dhe vazhdon tė kryejė operacione periodike nė Shqipėri.

Tė tjera botime rreth aktiviteteve ndėrkombėtare tė Opus Dei, vėrtetojnė se urdhri katolik ka qenė aktiv nė Shqipėri me ardhjen e sistemit pluralist.

Sikurse thuhet edhe nė kėtė shkrim, tregohet qartazi se Opus Dei ka marrė pjesė nė programe tė ndihmave emergjente nga Peruja nė Shqipėri prej vitit 1993, dhe se ka pasur shtrirje gati nė gjithė Europėn Lindore.

Por, po t’i referohemi periodikut “Romana”, nė buletinin e 21-tė, korrik-dhjetor 1995, nė tė njėjtin shkrim tė sipėrpėrmendur thuhet se, Opus Dei ka vepruar nė Shqipėri si njė organizatė, qė veē misionit fetar ka funksionuar me kontribute humanitare duke ngritur rishtaz kampe pune nė fshatin Blinisht tė Lezhės.

Nė terren, kjo konfirmohet edhe nga banorėt.

Tė dhėna pėr organizatėn

Tė gjithė atje, kanė dijeni pėr njė mision fetar tė mbėrritur nė fillim vitet e demokracisė, por askush nuk e ka idenė pėr ēfarė urdhri katolik bėhet fjalė dhe a ėshtė ai i lakuar si i pėrfshirė nė pėrndjekje me natyrė mistike.

Me mirėnjohje tė thellė pėr kontributin kishtar nė zonė, por edhe shumė aktivitete bamirėse, njerėzit e kėtij fshati vazhdojnė t’i bėjnė jehonė edhe sot misionit qė veē sė tjerash ka ngritur edhe mbi 7 kisha nė fshatra tė ndryshme tė Lezhės.

Duket qartė se seksionet e punės pėr Opus Dei-n nuk kanė qenė kaq tė kufizuara nė veprimtari.

Pas vitit 1995 kur Opus Dei u shfaq pėr herė tė parė nė Shqipėri, nga vetė botimet e buletinit “Romana”, thuhet se anėtarėt e urdhrit tė shenjtė janė shtrirė nė njė numėr mė tė madh fshatrash tė Lezhės, si Gjadėr, Baēėl dhe Krajan.

Sipas banorėve, qendra e misionit pėr tė cilin ata flasin, u vendos nė Blinisht, prej nga drejton veprimtarinė edhe pėr nė fshatra tė tjerė tė zonės pėrreth si Piraj, Kodhel e mė gjerė.

“Lėvizim drejt fshatit Gjadėr, ku nga banorėt e tij mėsojmė se misioni fetar nga kisha e Romės ka ardhur nė fillim-vitet e ’90-ės dhe ėshtė drejtuar nga njė prift me emrin Don Antonio”.

Metoda e pėrdorur nga misioni pėr tė afruar vendasit kanė qenė kurset profesionale kryesisht pėr tė rinjtė.

“Unė kam pasur vajzat nė kurset e gjuhės sė huaj”, shprehet Angjelin Kola. Opus Dei njihet pėr jetėn vetėmohuese qė bėjnė anėtarėt e tij, deri nė aplikimin e vetėndėshkimeve fizike.

Por as Angjelin Kola, banor i fshatit Gjadėr, e askush tjetėr kėtyre anėve nuk kanė arritur tė zhbirojė nė jetėn e brendshme tė misionarėve, qė pėr ta janė veēse shenjtorė e njerėz bamirės.

“Prifti jonė pėrveē veladonit nuk mban gjė tjetėr nga kėto qė thoni ju. Marrėdhėniet e priftit me ne janė shumė tė mira dhe pėrveē meshės japin edhe shumė ndihma ekonomike”, shton ajo.

Veprimtaria e Opus Dei

Por sipas shkrimeve tė buletinit “Romana”, thuhet se Opus Dei ka shtrirė veprimtarinė kėtyre anėve edhe nė vitin 1997, 1999. E nėse tė dhėnat e organit tė urdhrit tė shenjtė na ēojnė nė gjurmėt e misionit pėr tė cilin flasim, atė e gjejmė aktiv edhe sot.

Megjithatė, prifti i cili aktualisht drejton misionin fetar kėtyre anėve nuk pranon tė ketė asnjė lidhje me Opus Dei, ndėrkohė pėrpiqet tė tregojė njė lloj distancimi tė hapur ndaj kėtij urdhri.

Por, nga ana tjetėr pėrfaqėsuesi i kishės katolike nė Blinisht, Don Enzo, nuk e mohon aktivitetin e Opus Dei nė Shqipėri, pėr tė cilin duket se ka dijeni.

“Kam dėgjuar por mė shumė nė Itali se sa nė Shqipėri. Ēdo njeri ka rrugėn e vet, por ne kemi zgjedhur tonėn”, deklaron ai.

Tė gjitha tė dhėnat dhe kjo dėshmi e fundit, janė njė pikėmbėshtetje e fortė e argumentit se Opus Dei, krahu mė i ashpėr dhe radikal i Kishės Katolike, vepron edhe nė Shqipėri.

Nė strategjinė e saj ajo funksionon si njė organizatė tėrėsisht vullnetare, duke tėrhequr kėshtu rreth vetes kategoritė mė vulnerabėl.

Nė dukje njė organizatė tėrėsisht bamirėse, por qė nė thelb tė saj gėzon njė status tėrėsisht tė ndryshėm nga ēdo urdhėr katolik. Ajo ėshtė organizata e vetme qė varet direkt nga Papa dhe qė ka njė autoritet tė pakufizuar.

Duke e shndėrruar shpesh, pėr kėtė arsye edhe nė subjekt dyshimesh dhe romanesh policeskė si ai i Dan Braun.

avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Opus Dei

Mesazh  Angeloflight prej 21.09.10 0:22

Opus Dei,
si funksionon nė Shqipėri krahu radikal i Vatikanit

Do kisha deshire te dija krimet qe ky urdher ka shkaktuar ne Shqiperi apo ne ndonje shtet tjeter?


avatar
Angeloflight

11


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Opus Dei

Mesazh  IdealFerizi prej 03.10.10 4:55

Pershendetje te dashur miq... Ne librin e nje gazetari britanik James Pettifer qe tash eshte keshilltar ne qeverin e britanis se madhe per ballkanin, ne librin e tij Kosova Exppres shkruan qe ''Opus Dei'' dhe ''Shen Egjidio'' kishin lidhjet e tyre ne luften qe zhvillohej ne Kosove ne mes te disa prifterinjeve dhe politikaneve ne vitin 1999!

Ibrahim Rugova ishte i udhehequr nga Opus Dei kurse Slobodan Milosevic ishte i udhehequr nga Shen Egjidio, por keto 2 llozha ishin te kordinuara mire njera me tjetren dhe qellimi i tyre ishte sundimi i serbeve ne Kosove dhe zhdukja e fese Islame !!!

Pse une besoj ne kete se ēfare ka shkruar James Pettifer eshte fakti se gjate luftes Ibrahim Rugova i kishte telefonuar Millosheviqit dhe i kishte thene qe ta qoj ate me familje ne Itali sepse shqiptaret e Kosoves po planifikojne te me vrasin! ( kjo fjali eshte e shkruar ne ditarin e nje gazetare gjermane emrin Renata e cila kishte qene ne shtepin e Ibrahim Rugoves gjate luftes ).

Tash po e pyes veten per ēfare arsye kane dasht me vra shqiptaret Rugoven ? A mos valle ishte arsyeja qe Rugova kerkonte AUTONOMI per Kosoven?( qe na kishte lene ende nen SERBI ) apo ishte diēka tjeter ne pytje...Duke e analizuar dhe duke e logjikuar ēeshtjen e Rugoves jam i bindur se Ibrahim Rugova kishte lidhje me keto organizata...
avatar
IdealFerizi

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Opus Dei

Mesazh  Admin prej 25.10.10 19:01

Nė arkivat e Opus Dei



Sekt masonik. Pasuri pėrrallore. Kontroll mbi qeveritė e shumė vendeve. Ndikim i fshehtė nė qarqet e larta tė politikės botėrore. Lavazh truri… Pas thashethemeve tė shumta qė shpėrthyen lidhur me natyrėn sekrete dhe misterioze tė saj pėr shkak tė librit “Kodi Da Vinēi”, “Vepra e Zotit” u ndje e detyruar tė marrė masa pėr tė rregulluar imazhin nė sytė e publikut

Opus Dei do tė hapė arkivat e saj pėr studiuesit e tė gjithė botės. Nė selinė qendrore tė organizatės po punohet pėr kėtė nė tri drejtime: katalogimi i sasisė jashtėzakonisht tė madhe tė informacionit; pėrgatitja e njė hapėsire fizike ku tė gjithė tė interesuarit tė kenė mundėsi pėr tė pasur nė dorė dosjet e dokumentet; trajnimi dhe specializimi i njė personeli qė tė jetė i aftė tė menaxhojė fondin e arkivit, nė mėnyrė qė tė jetė sa mė i dobishėm pėr tė interesuarit.

Megjithėse nuk ėshtė fiksuar ende data kur njė gjė e tillė do tė jetė e mundur, nga qarqet zyrtare tė organizatės- qė sidomos pas daljes sė librit “Kodi Da Vinēi” u vu nė qendėr tė thashethemeve -mėsohet se qė tani studiuesit mund tė kryejnė kėrkime specifike. Gjithēka bėhet me motivin qė organizata tė jetė sa mė transparente nė sytė e publikut tė gjerė, nė mėnyrė qė tė rikuperohet ajo humbje e imazhit qė u vėrejt pas ēfarė shkroi lidhur me kėtė sekt nė librin e tij autori Dan Brown.

“Ne romani i Dan Brown nuk na pėlqeu aspak. Mendojmė se ėshtė thjesht njė sajesė e pėrshtatur pėr kohėt moderne. Por duhet tė themi, pranon njė nga krerėt e lartė tė saj, qė pėr Opus Dei ishte njė shtysė mjaft pozitive, pasi i bėri njerėzit mjaft kureshtarė lidhur me gjithēka qė ka lidhje me ne”.

Operacion qė duket se nuk do tė pėrfundojė me hapjen e arkivave. Ėshtė parashikuar njė film kinematografik me metrazh tė gjatė, njė film i animuar pėr kinema e pėr televizione, dy programe televizive, njė pėr “Rai”-n e njė pėr “Mediaset”-in dhe katėr site nė internet ku do tė jepen tė dhėna tė hollėsishme mbi historikun dhe aktivitetin e Opus Dei.

Organizatė apo sekt

U themelua nga kleriku i lartė spanjoll Monsignor Josemaria Escriva de Balaguer, nė vitin 1928 dhe nė terma politike mund tė pėrkufizohet si skaji i djathtė i kishės katolike, pozicionim qė i ka krijuar sa miq, aq edhe armiq. Mes anėtarėve tė saj, pėrqindja e priftėrinjve ėshtė shumė e ulėt dhe ekziston prirja e fortė qė tė tėrhiqen nė Opus Dei eksponentėt laikė mė nė zė tė tė gjitha fushave tė jetės e tė shkencės.

Menjėherė pas themelimit, ideali i gjetjes sė shenjtėrisė te jeta e pėrditshme, tėrhoqi njė numėr tė konsiderueshėm njerėzish, tė kategorive shoqėrore e profesioneve tė ndryshme, por mbi tė gjitha tė shtresave tė ngritura, njerėz qė mbulonin funksione tė rėndėsishme nė botėn e industrisė e tė financės, tė vendosur tė dėshmonin pėrkushtimin total ndaj besimit, por pa u shkėputur nga jeta e pėrditshme (njė koncept qė gjendet mes formave tė shprehjes sė besimit tė Vatikanit).

Opus Dei dhe Vatikani

Qė nga dalja nė skenė nė vitin 1928, “Vepra e Zotit” (kėshtu pėrkthehet nga latinishtja) ia doli tė grumbullonte pasuri pėrrallore (shifra zyrtare vėrtitet te 2,8 miliardė dollarė, por pėr skeptikėt kjo ėshtė vetėm maja e ajsbergut). Madje mbuloi edhe njė pjesė tė mirė (30%) tė shpenzimeve tė Vatikanit pas rrėnimit financiar qė pėsoi kisha katolike pėr shkak tė skandalit bankar tė viteve ‘80.

Monsignor Josemaria Escriva ishte i gatshėm tė ofronte shumė mė tepėr para, aq sa tė merrte pėrsipėr pjesėn mė tė madhe tė shpenzimeve qė duheshin pėr tė anashkaluar krizėn. Por kėtė e kėrkonte nė kėmbim tė dhėnies nga ana e Papės tė prelaturės personale, njė status i veēantė qė e lė jashtė hierarkisė sė kishės katolike. Njė gjė e tillė nuk iu lejua nga Papa Pali VI, i cili kishte mjaft rezerva mbi organizatėn dhe mbi themeluesin e saj Monsignor Josemaria Escriva, duke e refuzuar me shumė mirėsjellje ofertėn.

Me Papėn Gjon Pali II organizata njohu edhe shkėlqimin mė tė madh. Njė prej veprimeve tė parė qė kreu pas zgjedhjes ishte vizita nė varrin e Monsignor Josemaria Escriva. Mė pas i lejoi marrjen e statusit tė prelaturės personale, gjė qė do tė thoshte se Opus Dei mund tė anashkalonte ēdo lloj shkalle hierarkike kishtare, duke u pėrgjigjur vetėm pėrpara Papės e Zotit.

Pėr shumė nga kritikėt brenda Vatikanit dhėnia e kėtij statusi nė fund rezultoi veprim qė iu kthye kundėr vetė kishės katolike, duke qenė se qė nga viti 1982 nuk ėshtė mė nėn juridiksionin e strukturės botėrore tė peshkopatės. Mund tė veprojė sipas dėshirės dhe t’i pėrgjigjet vetėm liderit tė saj, i cili aktualisht ėshtė Madrileni Xavier Echevarria, qė nga ana e tij ėshtė i detyruar tė japė llogari vetėm pėrpara Papės. Kur disa nga klerikėt e lartė irlandezė gjatė viteve tė fundit iu kundėrvunė praktikave qė Opus Dei vinte nė jetė nėpėr dioqezat e saj, u injoruan krejtėsisht nga kisha katolike.

Nė librin “Habemus Papam” tė autorit David Yallop, lexohet se nė vitin 1974 revista prestigjioze “Visao” publikoi njė shkrim ku artikuloheshin njė seri e gjatė kritikash kundrejt organizatės. Menjėherė pas kėsaj redaksia e gazetės u mbyt nga njė ortek letrash kėrcėnuese dhe pak kohė mė pas, nė mėnyrė shumė tė mistershme, zyrat e saj u pėrfshinė nga zjarri.

Misteri dhe sekretet

Pėr shumicėn e kritikėve, ai qė flet sė tepėrmi pėr natyrėn masonike dhe tė dyshimtė tė organizatės ėshtė pikėrisht misteri dhe sekreti qė e rrethon. Nga ana tjetėr, shumė anėtarė tė Opus Dei garantojnė se sekti nuk ka asgjė pėr tė fshehur, madje as edhe listėn e shumėpėrfolur tė pjesėtarėve tė saj, e cila nė opinionin e gjerė shihet si njė sekret i ruajtur me mjaft xhelozi nga organizata.

Pėr autorin spanjoll Jesśs Ynfante, tė gjithė anėtarėt qė japin kėtė pėrgjigje ose gėnjejnė, nuk i njohin rregullat qė janė shkruar me tė zezė mbi tė bardhė nė Kushtetutėn e Opus Dei nė vitin 1950.

Megjithėse disa nga anėtarėt e saj shprehen se tashmė Kushtetuta ėshtė anakronike dhe e pavlefshme, Jesśs Ynfante i servir lexuesit njė prej ligjeve bazė tė saj. Kjo kushtetutė ėshtė baza e institutit tonė. Pėr kėtė motiv duhet konsideruar e shenjtė, e pashkelshme dhe e pėrjetshme”.

Jesśs Ynfante kėsaj teme i ka kushtuar librin “Aventura e Opus Dei”, nė tė cilin citon tė gjithė Kushtetutėn, duke analizuar edhe njė pėr njė rregullat e saj. Rregulli numėr 189 thotė: “Pėr tė realizuar objektivat nė mėnyrė sa mė efikase, ekzistenca e institutit (Opus Dei) duhet tė jetė e natyrės okulte”.

Nė rregullin 190 shtohet: “Pėr shkak tė pėrunjėsisė sonė kolektive, e cila i shkon pėr shtat natyrės sė vetė institutit, gjithēka qė bėhet nga pjesėtarėt nuk duhet t’u atribuohet atyre vetė, por vetėm Zotit. Pėr rrjedhojė, edhe fakti i tė qenit pjesė e institutit nuk duhet tė zbulohet jashtė tij. Numri i anėtarėve duhet tė mbetet sekret, dhe mė saktėsisht anėtarėt tanė nuk duhet tė diskutojnė mbi kėto argumente me askėnd jashtė institutit”.

Rregulli 191 vazhdon: “Anėtarėt e rregullt dhe tė tjerėt duhet tė ruajnė gjatė gjithė kohės njė heshtje tė kujdesshme lidhur me identitetin e pjesėtarėve tė tjerė dhe nuk duhet tė zbulojnė nė asnjė mėnyrė se i pėrkasin institutit Opus Dei… nė rast se nuk janė tė autorizuar ta bėjnė kėtė nga drejtuesi i tyre lokal”.

Praktikat e pranimit

Sipas asaj qė shkruhet nė njė artikull qė e pėrjavshmja amerikane “Times” i ka kushtuar organizatės, Opus Dei nuk ėshtė njė sekt ku mund tė bėjė pjesė kush tė dojė. Janė tė kufizuar ata qė mund tė pėrfshihen nė tė, apo qė shihen si kandidatė tė mundshėm, ndėrkohė qė nė tė shumtėn e rasteve kėta kandidatė vijnė nga familje me pozita tė rėndėsishme.

Anėtarėt bėhen pjesė e njė kursi mjaft rigoroz pėr formimin shpirtėror, ku njihen nga afėr edhe me filozofinė e Monsignor Josemaria Escriva. Sipas kritikėve, objektivat e parapėlqyera nga organizata janė tė rinjtė e adoleshentėt qė largohen pėr herė tė parė nga familjet. Ish-anėtarėt e zhgėnjyer e tė shkėputur nga sekti, apo prindėrit e hidhėruar pasi “kanė humbur fėmijėt”, flasin pėr shpėlarje truri.

Kandidatėt i nėnshtrohen njė bombardimi tė zgjatur ideologjik dhe me t’u bėrė pjesė e sektit, pa e kuptuar e gjejnė veten nėn kontrollin e plotė tė Opus Dei, e tė shkėputur nga familjet e miqtė. Pėr shembull, njė rregull i rreptė parashikon kontrollimin e gjithė korrespondencės sė njė pjesėtari nga njė tjetėr i rangut mė tė lartė, i cili ka nė dorė edhe vendimin pėr t’ia lejuar apo jo leximin e saj.

Opus Dei dhe politika

Nė tė vėrtetė, numri i njerėzve qė janė pjesė e Opus Dei sot nuk i kalon 90000. Ėshtė karakteri prej sekti masonik i organizatės qė e vė nė qendėr tė kuriozitetit tė publikut, i cili i vesh njė seri tė gjatė akuzash.

Pėr kėtė arsye, gjatė 79 viteve qė kur ėshtė krijuar, ėshtė kthyer nė objekt hamendėsimesh dhe teorish nga mė tė ndryshmet, siē ėshtė ajo qė e sheh si njė organizėm gjysmėklandestin, i cili arrin t’i fusė anėtarėt e saj nė nivelet mė tė larta tė politikės e administratave tė shumė shteteve.

Sipas asaj qė lexohet nė librin “Habemus Papam” tė autorit David Yallop, eksponentė tė organizatės punojnė pranė mė shumė se 600 gazetave, revistave e organeve shkencore tė shpėrndara nė tė gjithė botėn, si edhe nė mė shumė se 50 kanale televizive e radiofonike.

Spanja, vendi ku organizata ka edhe rrėnjėt, ėshtė shembulli mė i mirė pėr tė ilustruar mėnyrat si vepron kjo organizatė. Duke nisur nga vitet ‘50 e deri mė sot, qeveritė spanjolle kanė pasur rregullisht nė radhėt e tyre ose anėtarė tė Opus Dei, ose njerėz tė lumtur qė “gėzonin” bashkėpunim tė afėrt me tė. Nė vitet ’60, tre nga anėtarėt e saj bėnin pjesė nė kabinetin qeveritar tė diktatorit spanjoll Franko dhe morėn pjesė mjaft aktivisht nė atė qė nė atė kohė pėrkufizohej si “mrekulli ekonomike”.

Nė vitin 1969 gjenerali Franko vendosi se vendit i nevojitej njė qeveri e re. Dhjetė nga anėtarėt e kabinetit tė ri qeveritar i pėrkisnin Opus Dei, pesė tė tjerė tė lidhur ngushtė me tė, ndėrkohė qė tre tė tjerė bashkėpunonin shpesh me tė. Kreu i grupit gjigand spanjoll, Rumasa, José Mateos, i njohur si njeriu mė i pasur nė Spanjė, ėshtė anėtar i Opus Dei.

Aktualisht si anėtarė tė Opus Dei njihen Presidenti i Bankės Popullore spanjolle, Jesus Cardenal, njė prokuror i Pėrgjithshėm, Juan Cotino, shef i lartė i policisė spanjolle, qindra gazetarė e pjesėtarė tė qarqeve tė larta shkencore, pėr tė mos folur pėr 20 nga pjesėtarėt e familjes mbretėrore. Nuk pėrbėn mė asnjė sekret fakti qė fėmijėt e ish-kryeministrit José Maria Aznar kanė studiuar pranė shkollave tė Opus Dei.

Opus Dei nė botė

Qė pėrpara viteve ‘70 Opus Dei ishte shtyrė me shumė sukses pėrtej kufijve tė Spanjės. Nė Itali, Gjermani, Francė e Britaninė e Madhe mund tė krenohej me praninė e saj qė prej viteve ‘60, ashtu siē kishte vepruar edhe nė tė gjitha vendet e Amerikės Latine, duke nisur nga Meksika e deri nė Kili.

Shpejt pasoi pėrhapja nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e nė Lindjen e Largėt. Nė Angli, nė vitin 2004, u deshėn muaj pėrpara se sekretarja pėr edukimin e qeverisė laburiste, Ruth Kelly, tė pranonte se kishte marrė mbėshtetje shpirtėrore nga Opus Dei.

Prej vitesh katolikėt nė Washington kanė folur nė mėnyrė jo zyrtare pėr ekzistencėn e njerėzve tė Opus-it nė pikat kyēe tė politikės e administratės sė lartė amerikane, ku pėrfshihen figurat madhore tė drejtėsisė: Antonin Scalia dhe Robert Bork, senatorėt Rick Santorum dhe Sam Brownback, analisti i njohur Robert Novak, apo ish-kreu i FBI-sė, Louis Freeh. Madje dihet mirė se fėmijėt e Louis Freeh kanė studiuar nė njė shkollė tė Opus Dei, ndėrkohė qė i vėllai ka qenė anėtar i rregullt pėr njė farė kohe.

Pėrktheu: Lorenc Rabeta


Admin

1182


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Opus Dei

Mesazh  Neo prej 08.05.11 13:34

Opus Dei ėshtė qeveria nėntokėsoree e gjithė katolicizmit (Mafia e Vatikanit, njė sekt qė e mban kishėn).
Kisha e Romės kontribuon financiarisht pėr prodhimin e armėve tė caktuara. Ajo ka qenė e argumentuar publikisht, por kemi harruar ...
Papa Gjon Pali I u vra menjėherė pas zgjedhjes sė tij. Ai u vra sepse donte largimin e degėve kryesore tė Opus Dei-t.

{Anne Givaudan, Nga libri - Ai i cili vjen, Volume 2, Edicioni Amrita}
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Opus Dei

Mesazh  Hagel prej 25.06.14 15:58

Une mendoj se Jezuitet dhe Papa i Zi, jane ata qe e kontrollojne Vatikanin dhe jo Opus Dei, ndersa Papa i Bardhe eshte vetem si dekorim.
avatar
Hagel

107


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi