E vėrteta mbi Masonerinė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

E vėrteta mbi Masonerinė

Mesazh  Admin prej 14.05.08 0:22

E vėrteta mbi masonerinė I

Masonėt thonė pėr veten e tyre se ata janė njė vėllazėri, qė kėrkon tė kultivojė virtute tek anėtarėt e saj dhe se nuk janė njė shoqatė e fshehtė, por parapėlqejnė ta quajnė grupimin e tyre “shoqatė ezoterike”.

Termit “ezoterik”, qė na vjen nga lashtėsia me kuptimin e dijeve tė fshehta qė pėrcillen nga brezi nė brez nė shoqata tė fshehta nėpėrmjet njė sistemi fillestari-shkallėzim (pranim i fillestarėve dhe zbulimi atyre gradualisht tė dijeve tė shoqatės), duke kėrkuar t’ i japin japin termit “ezoterik” njė konotacion tė snobizmit intelektual, pra tė parrezikshėm.

Me kėtė duan tė evitojnė pėrshtypjen e konspiracionit, qė le tek tė tjerėt organizimi masonik.

Masonėt thonė pėr veten e tyre se shoqata e tyre e ka origjinėn tek shoqatat e muratorėve tė Mesjetės (fjala “mason” do tė thotė murator), tė cilat quheshin vėllazėri dhe pėr tė cilat pretendojnė se ishin njė lloj sindikatash sekrete, tė krijuara pėr tė mbrojtur interesat e muratorėve (masonėve) dhe pėr ndihmė tė ndėrsjelltė.

Sipas masonėve tė sotėm (freemasonėve, ose masonėve tė lirė), nė shekullin XVIII kėto shoqata tė muratorėve u hapėn, fillimisht nė Britaninė e Madhe dhe pastaj nė Francė, dhe nė to hynė dhe njerėz tė tjerė qė nuk ishin muratorė, njerėz tė shquar, tė pasur dhe tė rangjeve tė larta shoqėrore, dhe kjo u quajt masoneria spekulative, ose masoneria e lirė (freemasonry).

Sipas masonėve tė sotėm, nė masonerinė spekulative, ose tė lirė, termi “mason”, ose mason i lirė(freemason), pėrdorej si metaforė, pėr njė njeri qė punonte pėr ndėrtimin e njė strukture morale tė shoqėrisė (shoqėrisė nė pėrgjithėsi, pra gjithė popullsisė sė njė vendi dhe mė gjerė njerėzimit) dhe nė kėtė sens pėrdorej si metaforė edhe fjala “masoneri”, qė ka kuptimin e njė ndėrtimi me gurė dhe me llaē.

Ėshtė krejt e pabesueshme qė, nė shekullin e XVIII, nė epokėn e shoqėrive me kasta, njerėz tė shquar, tė pasur dhe tė rangjeve tė larta, aristokratė dhe borgjezė, tė organizoheshin duke pėrdorur shoqatat e fshehta tė muratorėve, nė njė kohė qė njerėzit e punės sė krahut pėrbuzeshin si nga aristokratėt, ashtu dhe nga borgjezėt.

Nėse njerėzit e rangjeve tė larta do tė donin tė organizoheshin, qoftė edhe duke pėrdorur simbolikė nga ndėrtimtaria, ata nuk kishin pse ngatėrroheshin fare me shoqatat e muratorėve.

Pra, ose nuk ka ndodhur kėshtu, ose shoqatat e muratorėve (masonėve) nuk kanė qenė ato qė thuhet, edhe para se ato tė hapeshin edhe pėr ata qė nuk ishin muratorė.

Shoqatat masonike autentike tė cilat nė shekullin XVIII shėrbyen si bazė pėr masonerinė spekulative, edhe para shekullit XVIII nuk kanė qenė vėllazėri muratorėsh tė thjeshtė (edhe pse tė tilla mund tė kenė ekzistuar), por shoqata sekrete, vėllazėri nėse doni, tė njerėzve tė rėndėsishėm qė merreshin me ndėrtim.

Nuk duhet harruar se nė Mesjetė pesha e ndėrtimit nė ekonomi ishte dhe mė e madhe se sot, se nuk kishte industri tė mėdha, siē ka sot. Gjatė asaj qė quhet “koha e errėt”, qė nga dyndjet barbare qė shkatėrruan qytetėrimin antik nė Europė dhe deri nė shekujt X-XI u zhduk dhe zeja e ndėrtimit prej guri dhe ndėrtohej vetėm me dru.

Kur rifilloi ndėrtimi me gur dhe filluan tė ngrihen katedrale, kėshtjella, pallate, ura, rrugė gjithmonė mė tė mėdha e mė tė ndėrlikuara teknikisht, filluan tė shfaqen dy figura-kyē nė ndėrtimtari: arkitekti dhe sipėrmarrėsi.

Arkitektėt u bėnė tė rėndėsishėm se ata zotėronin dijet e nevojshme pėr tė projektuar kėto ndėrtime dhe nė mė tė shumtėn e rasteve pėr tė zbatuar projektet.

Sipėrmarrėsit lidėn se duheshin njerėz qė merrnin pėrsipėr tė organizonin punėn e atyre qė nxirrnin dhe sillnin gurėt, mermerin, atyre qė i gdhėndnin, qė sillnin gėlqeren, qė dinin sekretet e pėrgatitjes sė llaēit dhe pėrzierjes sė tij me lėndė qė i jepnin fortėsi (si vezė), se duheshin njerėz tė cilėt grumbullonin mjeshtra muratorė tė aftė etj.

Kėta ishin njerėz shumė tė rėndėsishėm dhe realisht tė fuqishėm, edhe pse nuk ishin aristokratė.

Dalėngadalė kėta njerėz u fuqizuan, u pasuruan dhe panė se nėse bėnin njė marrėveshje tė fshehtė me arkitektėt, qė nė shumė raste ishin vetė sipėrmarrės, por edhe me mjeshtrit muratorė mund tė kishin pėrfitime tė mėdha.

Kėta njerėz (arkitektė dhe sipėrmarrės, ose arkitektė sipėrmarrės) grumbullonin dhe shumė para nga shpėrblimi pėr ndėrtimet qė bėnin pėr mbretėrit, princat, kishėn, apo qytete.

Ata e gjetėn tė nevojshme pėr t’ u bashkuar nė shoqata sekrete, pėr tė mbrojtur interesat e tyre, qė tė evitonin kompeticionin qė i dėmtonte tė gjithė, kur disa prej tyre ulnin ēmimet pėr tė marrė porositė pėr ndėrtime, apo pėr tė mbrojtur sekretet e ndėrtimtarisė nga tė tjerėt.

U bashkuan pėr tė shkėmbyer dije nė mėnyrė tė ndėrsjelltė, pėr tė vendosur standarde nė interes tė tyre nė punėt qė bėnin pėr aristokratėt, kishėn qytetet.

U bashkuan pėr t’ u mbrojtur bashkarisht nga dhuna qė ushtrohej ndaj tyre, se ata duke pasur shumė para bėheshin pre e grabitėsve kur udhėtonin pasi kishin marrė shpėrblimin pėr punėn e tyre.

U bashkuan pėr tė neutralizuar sharlatanėt qė kėrkonin t’ u merrnin punėn duke u hequr se do tė bėnin ndėrtime tė mrekullueshme, pėr tė etj., etj. Kėta njerėz tė fuqishėm pėrdorėn pėr t’ u organizuar vėllazėritė e muratorėve, tė cilėt i lidhnin pas vetes nė shumė mėnyra.

Kjo ėshtė hapja e masonerisė autentike(shoqatatve tė muratorėve), e cila duhet tė ketė ndodhur nė shekullin XII-XIII. Kjo mund tė quhet proto-masoneria spekulative (e lirė) dhe ajo ishte njė shoqatė sekrete e arkitektėve dhe sipėrmarrėsve tė ndėrtimit.

Kėta njerėz fitonin shumė para nga ndėrtimi i katedraleve, kėshtjellave, pallateve, urave, rrugėve etj., dhe kėto para filluan t’ i japin hua me interes dhe kėshtu lindėn bankat e para.

Sportelet e para bankare kanė qenė shoqatat masonike dhe kontratat e para bankare kanė qenė betime tė pėrgjakshme masonike, se atėherė dhėnia e parasė me fajde dėnohej nga kisha si herezi, kėshtu qė pėr t’ u siguruar se borxhmarrėsi do tė shlyente paratė, ai anėtarėsohej nė shkallėn e ulėt tė vėllazėrisė dhe borxhi justifikohej me atė se ai po ndihmohej si vėlla, dhe nėse nuk e mbante premtimin qė t’ i kthente paratė do tė ndėshkohej se kishte mashtruar dhe dėmtuar “vėllain”.

Deri nė kėtė kohė kėto shoqata sekrete merreshin kryesisht me mbrojtjen e interesave tė tyre nė ndėrtim, dhe tė investimeve tė tyre financiare.

Nė shekullin XVIII, nė Angli, me zhvillimin e ekonomisė, dhe dobėsimin e pushtetit mbretėror tė aristokracisė, pas revolucionit tė shekullit tė kalur, njerėzit e kėtyre shoqatave ishin fuqizuar aq shumė ekonomikisht, duke investuar dhe nė sfera tė tjera tė ekonomisė veē ndėrtimit, sa tė pretendonin pėr ta shndrruar shoqatėn e tyre nė njė qendėr okulte pushteti tė gjithfuqishme, bartėse e vėrtetė e pushtetit politik, me anė tė njė konspiracioni permanent, qė fiktivizonte institucionet legale, duke krijuar njė sistem kriptopushteti.

Kėshtu qė ata e hapėn shoqatėn e tyre sekrete edhe pėr njerėz qė nuk kishin tė bėnin me ndėrtimin, ose me bankat, duke pėrfshirė dhe aristokratėt, duke krijuar atė qė u quajt Grand Lodge of England, e cila ishte nė fakt bashkimi i katėr llozhave masonike ekzistuese.

Kjo ndodhi nė Londėr, nė 24 qershor 1717 dhe mbahet si data e krijimit tė masonerisė sė lirė (spekulative) moderne. Me Grand Lodge of England, nė vitet nė vijim u bashkuan pjesa mė e madhe e llozhave masonike tė Anglisė.

Njė numėr llozhash masonike ekzistuese nuk e pranuan kėtė pėrqėndrim tė masonerisė angleze, nė njė qendėr dhe nė 1751 krijuan njė llozhė tė madhe alternative, qė e quajtėn Antient Grand Lodge of England.

Ky konflikt brenda masonerisė angleze, e njohur si pioniere e masonerisė moderne, vlen pėr faktin se zbulon qė vetė masonėt pretendonin se masoneria e pėrqendruar ka qenė shumė mė e vjetėr, derisa qendra rivale u quajt Antient Grand Lodge of England.

Nė 1813 tė dy palėt u bashkuan me anė tė njė kompromisi, dhe Antient Grand Lodge of England u shkri tek Grand Lodge of England, qė u quajt United Grand Lodge of England, ose siē njihet me akronimin UGLE. Masoneria spekulative moderne nė Francė thuhet se ka ardhur nga Anglia, misionarėt masonikė tė sė cilės krijuan nė 1731 llozhėn e madhe masonike tė Parisit qė u quajt Grand Orient de France.

Kastriot Myftaraj


Edituar pėr herė tė fundit nga ExplorerX nė 22.05.08 20:01, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: E vėrteta mbi Masonerinė

Mesazh  Admin prej 14.05.08 0:28

E vėrteta mbi masonerinė II

Cila ėshtė origjina e masonerisė moderne spekulative? Kėtu jemi para enigmės mė tė madhe tė masonerisė moderne. Masoneria spekulative qė lindi nė shekullin XVIII nė Angli dhe Francė kishte si simbol tė saj figurėn e rombit, tė formuar nga bashkimi i kompasit dhe njė vizoreje nė formė L-je.

Sipas pretendimit tė masonėve tė sotėm ky ėshtė njė simbol i masonerisė autentike (shoqatave tė muratorėve) dhe qė tashmė i jepej kuptim metaforik, sikur vizorja ka kuptimin qė tė kufizojnė veprimet e tyre nga virtuti, e kompasi qė tė kufizojnė dėshirat e tyre.

Por, kompasi dhe vizorja nuk janė vegla muratorėsh, por arkitektėsh, ēka tregon se edhe masoneria autentike nuk ka qenė punė muratorėsh, ndryshe do tė kishte si simbol mistrinė dhe ēekiēin. Por katėrkėndshi nė formė rombi, e tradhėton sekretin e masonerisė spekulative, ashtu siē e tradhėton dhe simboli i piramidės, me syrin gjithėpamės nė majė.

Kur nė shekullin XX u zbėrthyen papiruset egjiptiane tė zbuluara nė qytetin Al-Amarna nė Egjipt, tė njėhura si “Letrat e Amarnas” u zbulua dhe njė lidhje e qartė mes masonerisė moderne dhe njė paraardhėse tė saj nė Egjiptin e Lashtė.

“Letrat e Amarnas”, tė quajtura kėshtu sipas emrit tė sotėm arab tė qytetit egjiptian pranė tė cilit u zbuluan dhe qė ėshtė qyteti antik egjiptian Aten, qė u bė kryeqytet i Egjiptit antik nė shekullin XIV para Krishtit, nxorrėn nė dritė njė fakt shumė kurioz.

Nė shekullin XIV para Krishtit, faraoni egjiptian Amenoteph IV u bė vegėl nė duart e njė konspiracioni tė njė shoqėrie sekrete ndėrtuesish. Nė Egjiptin e vjetėr, qė ishte njė shoqėri me kasta, pas faraonit vinin si kasta tė privilegjuara ajo e priftėrinjve dhe ajo e aristokracisė ushtarake.

Me kalimin e kohės, kasta e priftėrinjve, nė njė shoqėri teokratike siē ishte Egjipti, dhe kasta e aristokracisė ushtarake, u bėnė aq tė fuqishme, sa i imponoheshin dhe faraonit, ēka kuptohet nga fakti qė nė vitin e tridhjetė tė sundimit, faraoni bėnte njė ceremoni fetare gjatė tė cilit ai mund tė hiqte dorė nga pushteti, sipas njė tradite tė vjetėr.
Amenoteph IV, njė njeri ambicioz, e pa se ishte e pamundur tė sundonte bashkė me kastėn e klerikėve.

Si shumica e tiranėve ai kishte njė dobėsi pėr arkitektėt e tij, tė cilėt nė njė traditė egjiptiane shumė popullore ishin kėshilltarė tė faraonit. Madje njė arkitekt, Imoteph, njė njeri i ardhur nga shtresat e ulėta, i cili kishte ndėrtuar tė parėn piramidė me shkallė pėr faraonin Djoser nė shekullin XXVIII para Krishtit, pra XIV shekuj para Amenotephit IV, dhe qė arrit tė bėhet kryeministri i faraonit Djose, ndėrohej si perėndi nė Egjipt, jo vetėm pėr mjeshtėrinė e tij, por edhe pėr kėshillat qė i kishte dhėnė faraonit si tė vepronte nė disa situata tė vėshtira.

Duket se arkitekti Imoteph u bė nismėtari i njė shoqate sekrete tė ngjashme me masonerinė mesjetare paraspekulative, e cila kaloi brez pas brezi nė Egjipt me anė tė njė sistemi ezoterik fillestarie deri nė kohėn e Akhetatenit.

Nė kultin e vet, i hyjnizuari arkitekt-kryeministėr Imotephi paraqitet me disa simbole, mė interesanti prej tė cilėve ėshtė njė figurė qė paraqet piramidėn, por njė piramidė tė dyfishtė, me majė lart dhe me majė poshtė, pra nė formė rombi.

Dihet se piramidat e ndėrtuara nė Egjiptin antik kishin dy pjesė, pjesėn e dukshme, dhe pjesėn e padukshme, tunelet poshtė piramidės, qė ngjanin me njė piramidė tė pėrmbysur, nėpėr tė cilėn shkoje deri tek maja qė ishte thellė nė tokė, te dhoma ku ishte varri i faraonit.

Nė kultin e Imotephit, piramida e dyfishtė paraqitet me majėn e prerė, nė pjesėn e poshtme, si pėr tė treguar ekzistencėn e sekretit, por edhe ruajtjen e tij. Rombi ėshtė njė figurė qė shfaqet nė simbolet e lashta egjiptiane, si nė kohėn e imotephit, ashtu dhe tė Akhetatenit.

Duket se ka qenė kjo shoqėri sekrete e krijuar nga Imoteph XIV shekuj para faraonit Amenoteph IV, qė arriti ta vejė kėtė tė fundit nėn influencėn e saj.

Shoqata sekrete vendosi ta pėrdorė konfliktin e faraonit me kastėn e priftėrinjve, pėr tė marrė praktikisht pushtetin nė Egjipt, duke pėrdorur faraonin si kukull tė saj.

Tashmė me shoqatėn ishin bashkuar dhe njerėz tė tjerė jashtė ndėrtimtarisė nga oborri i faraonit, pra ajo ishte bėrė faktikisht nė Egjiptin antik, ajo ēfarė ishte masoneria spekulative moderne, duke filluar nga shekulli XVIII.
Faraoni Amentoph IV kujtonte se ai po i pėrdorte njerėzit e fuqishėm tė ndėrtimtarisė pėr interesat e veta, kur nė fakt ai ishte lodėr nė dorėn e tyre. Ata donin tė zėvendėsonin kastėn okulte tė priftėrinjve tė Amun-Ra, me njė kastė tjetėr po okulte, por shumė mė tė sofistikuar dhe tė rrezikshme.

Duket se kanė qenė arkitektėt e tij, tė cilėt ishin anėtarė tė shoqatės sekrete, ata qė i kanė kėshilluar qė pėr tė mirėn e sundimit tė tij tė bėnte njė revolucion radikal pallati nė Egjipt, duke e pėrmbysur kultin ekzistues politeist me nė qendėr kryeperėndimė Amun-Ra mbi tė cilin mbėshtetej gjithė sistemi shtetėror dhe shoqėror teokratik nė Egjipt dhe fuqia e kastės sė priftėrinjve, qė paraqiteshin si ndėrmjetės midis Amun-Ra dhe shoqėrisė egjiptiane dhe tė ndėrtonte njė kult tė ri.

Kulti i ri do tė ishte i tillė qė do tė evitonte fuqinė e kastės sė priftėrinjve, se do tė ishte shumė mė i thjeshtė, duke pasur ky kult njė zot tė vetėm, qė ishte Ateni, dhe qė konsiderohej si materializim i Amun-Ra nė formėn e diskut diellor.

Si ndėrmjetės i vetėm mes Atenit dhe shoqėrisė egjiptiane do tė ishte faraoni, qė ndryshoi emrin nė Akhetaten, qė do tė thotė shpirti i Atenit. Kėshilltarėt dinakė tė faraonit llogarisnin qė vakuumin e pushtetit qė do tė krijohej nga zhdukja e kastės sė priftėrinjve ta mbushnin ata me shoqatėn e tyre sekrete, qė do ta manipulonte faraonin.

Faraoni qė e kishte idenė se ē’ po ndodhte e pranoi idenė. Pėr tė realizuar kėtė ide, faraoni, sipas kėshillave, e zhvendoi kryeqytetin nga Theba, ku sundonin priftėrinjtė, nė njė vend nė Egjiptin e mesėm, ku sot ėshtė qyteti Al-Amarna, dhe ku Akhetateni nė kohėn e tij filloi tė ndėrtonte njė kryeqytet tė ri, tė quajtur Aten.

Faraoni urdhėroi qė tė shkatėrrohen tė gjithė tempujt e Amun-Ra dhe nė vend tė tyre tė ndėrtohen tempujt e rinj tė Aten.

Nė kryeqytetin e ri faraoni krijoi njė organizatė sekrete tė quajtur Vėllazėria e Tempullit, e cila pėrbėhej nga njerėz qė do tė ishin elita e re me anė tė sė cilės faraoni do tė sundonte.

Nė kėtė organizatė tė ri dominonin njerėzit e vėllazėrisė sekrete, duke filluar qė nga njerėzit e ndėrtimtarisė, arkitektėt dhe proto-sipėrmarrėsit. Simbolet e kėsaj organizate sekrete ishin piramida me syrin gjithėpamės nė majė, piramida e dyfishtė, nė formė rombi etj.

Piramida me syrin gjithėpamės nė majė ishte metaforė pėr njė projekt manipulimi social, me qėllim krijimin e njė qendre okulte pushteti tė gjithfuqishėm nė vend. Piramida ėshtė metafora mė e pėrsosur pėr ideimin dhe zbatimin e njė projekti pėr t ėndėrtuar njė qendėr sekrete pushteti nė njė shoqėri njerėzore, duke qenė se pjesa e dukshme e shkallėzuar e piramidės mbi tokė tregon institucionet e dukshme, zyrtare, ndėrsa pjesa e padukshme e piramidės, nėn tokė, nė funksion tė sė cilės ėshtė ndėrtuar pjesa e dukshme e piramidės, simbolizon shkallėt e pushtetit sekret deri tek maja e pėrmbysur e cila kontrollon gjithēka, ēka simbolizohet me anė tė syrit gjithėpamės nė majė tė piramidės sė dukshme, qė ėshtė “syri” i “kokės” sekrete misterioze qė drejton gjithēka.

Me kėtė qė bėri faraoni Akhetaten, ai e bėri politikėn e vėllazėrisė sekrete, politikė zyrtare tė shtetit. Me vdekjen e faraonit Akhetaten, pasardhėsi i tij e riktheu kryeqytetin nė Thebė, si dhe restauroi kultin e Amun-Ra.

Por Vėllazėria sekrete qė krijoi Akhetaten nuk u zhduk dhe vazhdoi tė ekzistonte nė Aten (Al-Amarna), duke qenė njė shtet brenda shtetit, dhe duke ekzistuar edhe edhe nė kryeqytetin zyrtar, nė Thebė.

Kastriot Myftaraj

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: E vėrteta mbi Masonerinė

Mesazh  Admin prej 14.05.08 0:29

E vėrteta mbi masonerinė III

Ku qėndron e keqja e madhe e masonerisė


Simboli i masonerisė moderne, piramida e dyfishtė, nė formė rombi, si dhe simboli tjetėr i masonerisė moderne, piramida me syrin gjithėpamės nė majė, tradhėton faktin se masoneria moderne spekulative ėshtė vazhdim vėllazėrisė sekrete tė Egjiptit tė Lashtė, qė ka ekzistuar sė paku qė nga koha e Amenhotep IV nė shekullin XIX para Krishtit, por qė gjasat janė qė tė ketė qenė shumė mė e vjetėr, qė 28 shekuj para Krishtit.

Qė masoneria e sotme e ka prejardhjen nga Egjipti i Lashtė, kuptohet dhe nga miti fals qė ka krijuar ajo sikur betimi masonik e ka prejardhjen nga sakrifikimi i Hiram Abif dhe ndėshkimi i vrasėsve tė tij.

Masonėt bėjnė njė betim tė ėprgjakshėm pėr tė cilin thonė se e ka origjinėn nga njė histori bibilike e vrasjes sė arkitektit tė Tempullit tė Mbretit Solomon, qė quhej Hiram Abif, nga tre muratorė tė armatosur nga vegla pune, qė quheshin Jubela, Jubelo dhe Jubelum.

Ata e vranė Hiram Abifin se ai nuk pranoi t’ u zbulonte sekretet e profesionit tė vet. Sipas mitit masonik tre vrasėsit u kapėn dhe u penduan pėr krimin.

Atėherė iu kėrkua qė tė zgjidhnin vetė ndėshkimin e tyre. I pari zgjodhi qė t’ i pritej fyti dhe t’ i shkulej gjuha, i dyti qė t’ i ēahej gjoksi dhe t’ i shkulej zemra, e cila do t’ u hidhej si ushqim zogjve ose kafshėve tė egra, ndėrsa i treti qė t’ i digjeshin tė brendshmet dhe hiri i tyre tė shpėrndahej gjithandej.

Prandaj masonėt pretendojnė se ata e bėjnė sot njė betim tė ngjashėm. Problemi ėshtė se nė Bibėl nuk thuhet asgjė pėr arkitektin Hiram Abif.

Nė Bibėl tregohet vetėm pėr njė Hiram qė erdhi nė Jerusalem pasi kishte mbaruar ndėrtimi i tempullit tė Solomonit.

Dhe pėr vetė tempullin dihet se ishte prej druri dhe jo prej guri. Duket se masonėt kanė projektuar nė ndėrtimin e tempullit tė Solomonit njė histori nga Egjipti antik, atė tė faraonit egjiptian Senquenre Tao, qė jetoi nė shekullin XVI para Krishtit dhe qė u vra se nuk pranoi tė jepte dijet sekrete qė zotėronte.

Masoneria moderne ka vazhduar traditėn e asaj tė Egjiptit antik, me anė tė njė sistemi tė transmetimit nga brezi nė brez tė dijeve ezoterike. Pėr masonėt spekulativė tė shekullit XVIII nuk ka ndonjė sekret pėrmbajtja e letrave tė Al-Amarnas.

Me kėto simbole, masoneria moderne spekulative, e tradhėton veten si njė konspiracion qė vazhdon traditėn okulte tė ideimit dhe zbatimit tė njė projekti pėr tė ndėrtuar njė qendėr sekrete pushteti nė njė shoqėri njerėzore, duke qenė se pjesa e dukshme e shkallėzuar e piramidės mbi tokė tregon institucionet e dukshme, zyrtare, ndėrsa pjesa e padukshme e piramidės, nėn tokė, nė funksion tė sė cilės ėshtė ndėrtuar pjesa e dukshme e piramidės, simbolizon shkallėt e pushtetit sekret deri tek maja e pėrmbysur e cila kontrollon gjithēka, ēka simbolizohet me anė tė syrit gjithėpamės nė majė tė piramidės sė dukshme, qė ėshtė “syri” i “kokės” sekrete misterioze qė drejton gjithēka.

Kėshtu, institucionet e shoqėrisė dhe shtetit modern, parlamenti, qeveria, partitė politike, pushteti vendor, gjykatat, policia, OJF-tė, mediat etj., janė pjesa e dukshme e “piramidės” sė pushteteve nė shoqėri, ndėrsa ato nė fakt kontrollohen nga njė “piramidė” e padukshme pushteti, qė i manipulon ato sipas konveniencave tė njė oligarkie sekrete, qė vėrtet nuk duket por qė realisht ka syrin gjithėpamės” nė majė tė piramidės sė dukshme tė pushteteve nė shoqėri.

E gjithė kjo realizohet duke vėnė masoneria njerėzit e Vėllazėrisė konspirative nė poste-kyēe nė funksionet publike. Zeja kryesore e kėsaj oligarkie sekrete ėshtė manipulimi i ngjarjeve nė rang vendi dhe nė rang botėror.

Revolucioni Francez nė shekullin XVIII ėshtė njė deja vu e asaj qė ndodhi nė Egjipt nė shekullin XIV para Krishtit, nė kohėn e Amenhotepit IV (Akhetaten). Pas Revolucionit francez qendron llozha e madhe masone e Francės e krijuar nė 1731, 58 vite para revolucionit, Grand Orient de France.

Veēanėrisht e implikuar nė pėrgatitjen e revolucionit ka qenė njė llozhė masonike nė orbitėn e Grand Orient, qė quhej “Les neuf soeurs”(“Nėntė motrat”).

Para fillimit tė revolucionit dhe nė fillimet e tij, Mjeshtri i Madh i Grand Orient ka qenė njė aristokrat shumė i lartė, Louis Philippe, Duka i Orleanit, kushėriri i mbretit Louis XVI. i cili pretendonte fronin mbretėror tė Francės.

Mė vonė ky do tė bėhej Mbreti Louis Philippes II dhe do tė mbretėronte nga viti 1830 nė 1848. Masonėt e kishin bindur atė se qė tė bėhej mbret, ishte i nevojshėm njė revolucion qė do tė rrėzonte Burbonėt nga froni, dhe qė do tė godite kishėn qė ishte mbėshtetėse e Burbonėve.

Ashtu si Amenoteph IV, 32 shekuj para tij, edhe Duka i Orleanit, e pranoi planin e masonėve, pa e kuptuar plotėsiht se pėr ēfarė qėllimesh donin ta pėrdornin.

Kėshtu qė ai dhe aristokratė tė tjerė ndihmuan masonėt qė tė organizonin revolucionin, qė nė fakt u krye sipas skenarit tė njė grushti shteti, pa pjesėmarrje masive tė turmave, aq nė Paris dhe jo mė nė pjesėn tjetėr tė Francės qė ishte thjesht spektatore e asaj qė po ndodhte. Pasi u pėrmbys mbreti, oligarkia sekrete e revolucionit e harroi premtimin qė i bėri Dukės sė Orleanit dhe shpalli Republikėn, nė dukje tė qytetarėve.

Por nė 28 korrik 1794, Robespieri, nga foltorja e Konventės (parlamentit) denoncoi faktin se Republika kishte rėnė nėn kontrollin e njė oligarkie sekrete, masonerisė:

“Unė nuk guxoj tė them emra nė kėtė moment e vend. Unė nuk mund t’ i lejoj vetes tė ējerr vellon qė mbulon kėtė mister tė thellė tė Antikitetit. Por unė mund tė afirmoj qė mes autorėve tė kėtij komploti janė agjentė tė kėtij sistemi korrupsioni e ekstravgance, mė i fuqishmi i shpikur nga tė huajt pėr tė mposhtur republikėn”.

Pas kėtij fjalimi, Robespieri, nė dy tė mėngjesit u arrestua, dhe ditėn nė vazhdim u ēua nė gijotinė.

Kryeministri britanik i kohės, William Pitt i Riu, duke parė atė qė po ndodhte nė Francė, si dhe atė qė kishin bėrė masonėt nė Amerikė, ku kishin ideuar dhe zbatuar planin e shkėputjes sė kolonive amerikano-veriore nga Kurora Britanike, me anė tė njė rebelimi, nė vitin 1799 bėri qė parlamenti tė miratojė «The unlawful societies Act», qė ndalonte tė gjitha shoqėritė qė u kėrkojnė anėtarėve tė tyre tė mbajnė njė betim dhe njė obligim tė fshehtė, duke pėrfshirė dhe ato masonike.

Pra, kryeministri Ėilliam Pitt, i cili do tė ishte armiku mė i pakompromis i Francės revolucionare dhe mė pas napoleoniane, prakitikisht kishte njė teori konspiracioni sipas sė cilės masonėt kishin konspiruar nė Francė pėr pėrmbysjen e rendit politik dhe shoqėror nė fuqi dhe se tė njėjtėn kishte rrezik ta bėnin dhe nė Britaninė e Madhe.

Ligji i miratuar i jepte kėsaj teorie konspiracioni.

Por nėn presionin e llozhave masonike, ato u pėrjashtuan specifikisht nga ky ligj, por u detyruan qė t’ u paraqesin autoriteteve njė herė nė vit listėn e anėtarėve tė tyre. Shumė kohė mė vonė, nė vitin 1967 ky detyrim u hoq.

Nė SHBA masoneria moderne u soll nga francezėt, edhe pse atje u pėrhap kryesisht Riti Skocez i masonerisė, qė ėshtė ende dominues. Riti Skocez qė u pėrhap nė SHBA nė shekullin XVIII, nė fakt u ideua nė Paris, nė vitet gjashtėdhjetė tė shekullit XVIII, nga njė forum mason i quajtur Kėshilli i Perandorėve tė Lindjes dhe Perėndimit, si njė rit me 25 shkallė hierarkie dhe sekreti.

Ky do tė quhej dhe Riti «Morin» se masoneria pariziane i dha licencėn njė masoni nga Bordo, tregtarit Estienne Morin, qė ta pėrhapte kėtė rit nė Botėrn e Re (dy Amerikat), duke e emėruar nė 1761 Inspektor i Madh pėr Botėn e Re.

Ishte koha kur Franca dhe Britania e Madhe ishin rivale dhe armike, kėshtu qė duket se masoneria franceze duhet ta ketė parė misionin e saj nė Botėn e Re, si njė subversion nė zotėrimet koloniale tė Kurorės Britanike.

Si bashkėpunėtor i Morin ishte njė holandez i natyralizuar nė francez, Henry Andreė Francken. Francken shkoi nė 1767 nė New York, ku bėri zėvendės-inspektor tė pėrgjithshėm njė tregėtar ēifut tė quajtur Moses Michael Hays. ku dha njė licencė masonike pėr hapjen e njė llozhe nė Albany, nė zotėrimet britanike.

Me kėtė rast u hap nė Neė York llozha e parė masonike nė zotėrimet britanike nė Amerikė, nė Albany tė Neė York. Heys do tė bėhej pėrhapėsi i masonerisė sė Ritit Skocez nė Amerikėn Veriore, duke emėruar nė 1781 tetė nėn-inspektorė tė pėrgjithshėm.

Nga kėta Issac De Costa, njė ēifut me origjinė portugeze do tė bėhej themelues i masonerisė sė Ritit Skocez nė Karolinėn e Jugut, Abraham Forst nė Virginia, Joseph M. Myers nė Meryland, Barend M. Spitzer nė Georgia. Ndoshta ėshtė rastėsi, por nga kėto shtete ka dalė numri mė i madh presidentėsh tė SHBA nė dekadat nė vazhdim.

Do tė ishte llozha masonike e Bostonit ajo qė do tė kishte njė peshė tė madhe nė Revolucionin Amerikan. Sot nė SHBA dominon masoneria e Ritit Skocez, e cila ėshtė njė zhvillim i Ritit Morin, duke evouluar nga njė rit me 25 gradė, nė njė rit me 33 gradė.

Nė fakt, gradėt nė Ritin Skocez fillojnė nga e katėrta, pėr tė vazhduar deri tek e tridhejtėetreta.

Riti Skocez quhet Appendant (i atashuar, i shtuar) dhe pėr t’ u anėtarėsuar nė tė, dikush duhet tė jetė anėtar i njė llozhe masone. Riti Skocez, qė mund tė konsiderohet edhe si aristokracia e masonerisė anglosaksone, funksionon mbi parimin e tyre qė mund tė quhen superllozha.

Kastriot Myftaraj


Edituar pėr herė tė fundit nga ExplorerX nė 14.05.08 0:37, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: E vėrteta mbi Masonerinė

Mesazh  Admin prej 14.05.08 0:33

E vėrteta mbi masonerinė IV

Pėr tė hyrė nė sistemin e hierarkisė tė Ritit Skocez, nga grada e katėrt tek e tridhjetėetreta, duket tė jesh anėtar i njė llozhe masone, dhe tė kesh arritur gradėn e tretė, atė tė master mason (mjeshtrit mason).

Vetėm pas kėsaj mund tė hysh nė superllozhė, duke marrė gradėn e katėrt, qė ėshtė mė e ulta, dhe qė quhet «Secret Master».

Grada mė e lartė, e tridhjetėetreta ėshtė ajo e Sovereign Grand Inspector General (Inspektorit tė Madh tė pėrgjithshėm Sovran). Menjėherė poshtė tij nė gradėn e tridhjetė e dytė ėshtė Sublime Prince of Royal Secret (Princi Sublim i Sekretit Mbretėror).

Nė gradėn e tridhjetė e dytė ėshtė: General Inspector Inquisitor Commander (Komandanti hetues-Inspektor i pėrgjithshėm) .

Nė masonerinė amerikane llozhat e njohin formalisht Ritin Skocez, ndėrsa United Grand Lodge of England nuk e njeh, por nuk e ndalon pjesėmarrjen nė tė tė anėtarėve tė saj.

Rrjeti i llozhave masonike tė Ritit Skocez nė SHBA drejtohet nga dy qendra tė fuqishme: Kėshilli Suprem pėr Juridiksionin e Jugut (tė SHBA) nė Washington D. C. Dhe Kėshilli Suprem nė Lexington Massachusets, pėr Juridiksionin e Veriut (tė SHBA).

Sot nė botė ka dy linja kryesore rivale tė masonerisė sė lirė, masoneria anglosaksone dhe ajo franceze, tė cilat kontrollojnė llozha nė vende tė ndryshme tė botės qė janė nė orbitėn e tyre.

Masoneria anglosaksone ka tre qendra kryesore tė fuqishme, nga tė cilat njė ėshtė nė Londėr (United Grand lodge of England) dhe dy nė SHBA, tė cilat janė Kėshilli Suprem pėr Juridiksionin e Jugut (tė SHBA) nė Washington D. C. Dhe Kėshilli Suprem nė Lexington Massachusets, pėr Juridiksionin e Veriut (tė SHBA).

Ndėrsa Grand Orient de France ėshtė organizata mė e fuqishme masonike nė Francė, dhe i pėrket grupit ateist tė masonerisė ndėrkombėtare, duke qenė dhe zemra e tij.

Kjo organizatė ėshtė njė rivale e pėrjetshme e masonerisė anglosaksone, me tė cilėn ėshtė armiqėsuar qė nė vitin 1877, kur Grand Orient hoqi kriterin e besimit tek Zoti pėr pranimin e anėtarėve.

Nga fjalėt e Mjeshtrit tė Madh tė Grand Orient, Quillardet, qė vizitoi Shqipėrinė para disa kohėsh, u mėsua se sot kriter pėr t’ u pranuar nė kėtė organizatė masonike ėshtė ateizmi.

Kjo u bė e qartė kur Quillardet, nė intervistėn qė dha nė emisionin «5 pyetje nga Babaramo», nė Neės-24, kur u shpreh se masoneria ėshtė e nevojshme tė ekzistojė pėr tė garantuar laicizmin e shoqėrisė, pėrkundėr rrezikut tė dominimit tė klerikalizmit, paraqiti si njė ndėr rreziqet edhe shtimin e teorive antidarviniste.

U mor vesh, frankomasoneria e Grand Orient e paska darvinizmin, pra ateizmin, princip tė saj, pavarėsisht se Guillardet deklaroi se nė masoneri nuk ka doktrinė, dhe se ajo ėshtė njė bashkim i mendjeve tė lira.

Por, del se ėshtė njė bashkim i mendjeve qė janė tė lira tė besojnė se njeriu e ka prejardhjen nga majmuni.

Tė gjitha organizimet shoqėrore qė kanė marrė si njė nga premisat e tyre-bazė teorinė se njeriu e ka prejardhjen nga majmuni kanė pėrfunduar duke e majmunizuar njeriun. Komunizmi ėshtė prova mė impresionuese pėr kėtė gjė. Masoneria franceze e Grand Orient nuk mund tė bėjė pėrjashtim.

Ku qėndron e keqja e masonerisė sot?

Nė pamje tė parė masoneria tė le pėrshtypjen e njė trilli tė ēuditshėm ku burrat bėjnė njė lojė fėmijėsh. Por e vėrteta ėshtė se kėtu ka njė tė keqe tė madhe. E keqja e madhe e masonerisė ėshtė se ajo influencon nė vendimmarrjen publike, nė mėnyrė konspirative.

Njė shtetar, politikan, deputet, gjykatės, prokuror, gjeneral, biznesmen, botues, profesor etj., qė ėshtė mason do tė veprojė nė punėn e tij publike, jo siē do t’ i thoshte ndėrgjegjia e tij dhe interesi publik, por sipas urdhėrave tė masonerisė dhe nė interes tė anėtarėve tė vėllazėrisė sekrete.

Urdhėri i vėllazėrisė sekrete dhe ėshtė ligji mė i lartė pėr masonin dhe prevalon mbi ligjin publik.

Njė funksionar publik i ēdo rangu qoftė, qė ėshtė mason, nuk e ka mė vetėdijen dhe interesin e shėrbyesit publik, por vetėdijen dhe interesin e shoqėrisė sekrete.

Ai ėshtė njė konspirator qė vepron jo mė pėr tė mirėn publike, por pėr konsolidimin e pushtetit okult dhe tė pasurisė sė vėllazėrisė dhe anėtarėve tė saj.

Siē tregova mė lart, Riti Skocez me 33 shkallėt e tij ėshtė njė strukturė ezoterike e sofistikuar, qė tė ndriēon pėr njė qendėr konspiracioni pėr tė krijuar njė pushtet tė gjithėfuqishėm okult nė shoqėri. Simotra e saj franceze Grand Orient nuk ėshtė mė ndryshe.

Nė kushtet e shoqėrisė sė sotme perėndimore, asgjė nuk e justifikon ekzistencėn e njė strukture tė tillė si masoneria. Nėse masoneria kishte njė justifikim nė shoqėritė me kasta, ku ajo ishte njė formė e organizuar disidence, si dhe njė kundėrbalancim i aristokracisė dhe kastės sė klerikėve, qė ishin tė gjithėfuqishme, sot ajo nuk ka njė justifikim.

Sot masoneria ėshtė bėrė ajo ēka njerėzit e saj pretendojnė se ishin kleri dhe aristokracia, kur masoneria luftoi kundėr tyre, pra kastė qė ushtron njė pushtet okult nė shoqėri.

Ėshtė shumė alarmuese qė tek masoneria marrin pjesė njerėz qė kanė poste tė rėndėsishme zyrtare nė sistemin publik tė institucionev, nė shoqėrinė civile, biznes, media etj.

Nė Itali, nė 1982, policia zbuloi rastėsisht dokumentet e llozhės masonike tė Romės “Propaganda Due“ (P 2) ku kishte shumė deputetė, senatorė, ministra, gjykatės, prokurorė, funksionarė tė lartė tė shėrbimeve sekrete, diplomatė, ushtarakė tė lartė, funksionarė tė lartė tė policisė, afaristė, gazetarė etj.

Kuptohet se bashkimi i njerėzve tė fuqishėm nga kėto fusha, nė njė shoqatė tė fshehtė ishte nė kuadrin e njė konspiracioni pėr tė krijuar njė qendėr pushteti okult, nė dobi tė konspiratorėve.

Zbulimi kėsaj llozhe ėshtė shpjeguar edhe me atė se ishte pjesė e rivalitetit mes linjave tė ndryshme tė masonerisė ndėrkombėtare. E pra, deri atėherė italianėt qė besonin tek pushteti okult masonik, ishin vėnė nė lojė si paranojakė, maniakė tė teorive tė konspiracionit etj., por doli tė ishte ndryshe.

Paranojakė kishin qenė ata qė nuk besonin nė to.

Masoneria ėshtė mafie e legalizuar. Ata qė e shfajėsojnė masonerinė me argumentin s endryshe nga mafia, ajo nuk e shkel ligjin, bėjnė sikur harrojnė se masoneria nuk ka nevojė ta shkelė ligjin se ajo qėndron mbi ligjin dhe e bėn ligjin.

Masoneria sigurisht qė ka pasur njė influencė tė madhe nė ngjarje tė rėndėsishme historike dhe kjo gjė thuhet jo vetėm nga ata qė shpėrfillen si teoricienė konspiracionesh.

Nė librin e njė autoriteti si Bernard Lewis “Lindja e Turqisė moderne”, ku thuhet se llozhat masonike patėn njė rol tė madh nė Revolucionin Xhonturk dhe nė ngjarje tė tjera nė Imperinė Osmane dhe Turqi dhe dihet se xhonturqit krijuan njė kastė qė ushtronte njė pushtet okult pas institucioneve zyrtare me anė tė Komitetit, tė ashtuquajtur, pėr Bashkim e Pėrparim.

Ajo qė i pėrgėnjeshtron pretendimet e masonėve, se ata janė njė shoqatė idealiste, e pafajshme, nėse doni snobėsh, ėshtė betimi masonik qė ėshtė i frikshėm dhe i pėrgjakshėm.

Masonėt betohen se nėse do tė nxjerrin sekretet e Vėllazėrisė, atyre le t’ u ēahet gjoksi dhe do t’ u shkulet zemra, dhe do t’ u jepet si ushqim zogjve apo kafshėve tė egra, se do t’ u shqyhen gjymtyrėt, do t’ u digjen mushkėritė dhe do tė shpėrndahet hiri nė ajėr. Pretendimi i masonėve se kėto kanė mbetur nga tradita nuk duket bindės.

Pėrse janė dashur nė tė shkuarėn kėto betime kanibaleske dhe pėrse duhen ende sot, nėse ėshtė fjala pėr njė shoqatė qė pretendon tė jetė njė shkollė morale?

Dhe tė mendosh se nė ēdo shkallė tė masonerisė bėhet njė betim i ri, mė i egėr. Masoneria ėshtė njė fe sekrete, qė i shėrben njė kaste sekrete, si instrument sundimi okult nė shoqėri.

Masoneria dhe demokracia, masoneria dhe liria pėrjashtojnė njėra tjetrėn. Demokracia sa kohė ekziston masoneria nuk mund tė jetė veēse demokraci masonike, ashtu si demokracia nė kohėn e komunizmit ishte demokraci e ashtuquajtur popullore, qė ishte eufemizmi komunist pėr despotizmin.

Argumenti i masonėve se fakti qė ata i ka luftuar fashizmi tregon se kanė qenė nė dobi tė lirisė nuk vlen, se fashizmi shikonte tek masoneria njė qendėr rivale pushteti despotik.

Masonėt kanė si strategji kryesore pėr tė zhvlerėsuar kritikat ndaj tyre, qė t’ i etiketojnė kritikat ndaj tyre si teori konspiracioni. Me kėtė ata e projektojnė tek kundėrshtarėt e tyre tė keqen e vet, pra konspiracionin.

Por a nuk ėshtė sekreti i shkallėzuar i masonėve, i ruajtur me betime makabre, premisė logjike pėr teori konspiracioni?

Ėshtė absurde dhe skandaloze qė njė instrument pushteti okult despotik, oligarkik, i trashėguar nga Antikiteti i thellė, tė paraqitet sot si instrument nė dobi tė lirisė, demokracisė, sė mirės dhe sė drejtės.

Karl Popper nė librin e vet “Shoqėria e Hapur dhe Armiqtė e Saj” (1945), shkruan: “Unė nuk dua tė them qė konspiracionet nuk ndodhin kurrė. Nė tė kundėrt, ato janė fenomen social tipik”.

Popper gjithashtu thotė: «Konspiracionet ndodhin, kjo duhet pohuar. Por fakti qė tė godet, i cili, pavarėsisht ndodhjes sė tyre, disaprovon teorinė e konspiracionit, ėshtė qė pak nga kėto konspiracione janė pėrfundimisht tė sukseshme. Konspiratorėt rrallė e konsumojnė konspiracionin».

Shumė e drejtė! Prandaj ky libėr nuk pėrkthehet nė Shqipėri, edhe pse ai i ka dhėnė emrin kolanės sė botimeve tė fondacionit nė Shqipėri, “Libra pėr njė shoqėri tė hapur” tė Piro Mishės, se Fondacioni “Soros” qė i financon kėto botime, ėshtė njė strukturė nė orbitėn e masonerisė.

Popper e ka fjalėn pėr rastet qė i konvenojnė atij, por kjo qė thotė ai mund tė shihet dhe me vlerėn e njė postulati universal.

Duke ndjekur logjikėn e Popper mund tė thuhet se teoritė e konspiracionit, pėrveē kur konspiratorėt vetėzbulohen pas suksesit tė plotė, kur e gjykojnė tė arsyeshme, ose rastit kur del njė i penduar nga rradhėt e konspiratorėve qė rrėfehet, siē ndodhi me mafian, qė ishte njė konspiracion, vėrtetohen me prova tė tėrthorta.

Kjo vlen dhe pėr masonerinė. Masoneria ėshtė e ngjashme me “Vėllain e Madh” nė “1984” tė George Orwell, pra ėshtė njė qendėr pushteti despotik okult.

Kastriot Myftaraj

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: E vėrteta mbi Masonerinė

Mesazh  yasmin prej 17.01.11 14:30

Pse kastriot mytaraj do te na tregoje ne te VERTETEN,e mbi te gjitha mbi Masonerine??!!!!!!!
Kur kastrioti, sulmon islamin te gjitheve ketu na djeg,e quajme taleban,papagall te kishes qe e ka edukuar,ndersa kur ai perbalt masonerine (qe ai nuk ka kapacitetet e duhura per tu bere pjese e saj as ne enderr) ne u dashka ta besojme dhe te quajme temen "e verteta mbi masonerine"!
Qe kur qenka bere kastriot mytaraj,ky filogrek,kaq i afte per te folur per "te verteten"???!!!!!!!!!
avatar
yasmin

260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi